Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-723-536/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-04-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-07-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
1-723-536/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00848-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
I. Š.
Kaltinamasis
O.K.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-723-536/2015Teisminio proceso Nr.1-10-1-00848-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 1.1.6.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Jolantai Pranaitienei, Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,gynėjui advokatui Ramunui Mikulskui,nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei I. Š.,vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

O.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, susituokusi, UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-19 apie 16 val. 46 min. O. K., vairuodama automobilį „Toyota RAV 4“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Toyota“ automobilis), ir važiuodama Vilniaus m. A.Kojelavičiaus g. link Vaismedžių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 37 p. reikalavimus: ties pastatu Nr. 216 artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ji nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į važiuojamąją dalį iš kairės kaltinamosios važiavimo kryptimi perėja įėjusios I. Š., įvažiavo į šią perėją ir savo automobilio priekine dalimi partrenkė nukentėjusiąją, kuriai dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji O. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-08-19 apie 16 val. 45 min. ji Vilniaus m. Kojelavičiaus gatve link Šiaurės gatvės apie 40 km/h greičiu vairavo savo automobilį „Toyota RAV 4“. Artėdama prie geležinkelio stoties pastato, ties kuriuo yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pamatė į šią perėją jos važiavimo kryptimi iš kairės įžengusią moterį, kuri ėjo, nesidairydama, palenkusi galvą. Kelio viduryje ji staiga pajudėjo atgal. Ji, O. K., tikėjosi apvažiuoti moterį, po to pradėjo stabdyti automobilį, tačiau nesugebėjo išvengti moters partrenkimo ir kliudė ją priekiniu automobilio bamperiu. Moteris nukrito. Ji, O. K., išlipo iš automobilio, priėjo prie moters, iškvietė jai medicinos pagalbą.

Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad 2014-08-19 po pietų ji ties N.Vilnios geležinkelio stotimi nuo jos pusės pėsčiųjų perėja kirto A.Kojelavičiaus g. Pasiekusi praktiškai jau kelio vidurį, pamatė iš dešinės greitai artėjusį lengvąjį automobilį, kuris įvažiavo į perėją ir ją partrenkė. Iš automobilio išlipusi vairuotoja teigė, kad ji nekalta, tačiau telefonu iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Vairuotojos vyras taip pat išlipo iš automobilio, kalbėjo su ja, I. Š., ir laikė jai pakelta galvą, nes ji kraujavo. Atvykę medikai pristatė ją į ligoninę.

Šio eismo įvykio faktą patvirtina objektyvūs duomenys, nustatyti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

2014-08-19 17 val. 50 min. Vilniaus m. ties pastatu Nr. 216, esančiu A.Kojelavičiaus g., buvo aptiktas automobilis „Toyota“, stovintis pėsčiųjų perėjoje, savo priekine dalimi atsisukęs link Šiaurės g., kiek įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (b.l. 9-14).

Šio automobilio techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b.l. 16-17) nurodyta, kad išorinių apgadinimų ant jo nėra.

2014-09-11 medicininių dokumentų apžiūros metu teismo medicinos specialistas padarė išvadą apie tai, kad I. Š. galimai tiriamo eismo įvykio metu buvo padaryti dešinio peties minkštųjų audinių patinimas, muštinė žaizda pakaušyje, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Šie I. Š. padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį (b.1. 26).

KET 37 p. iš vairuotojo, artėjančio prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, reikalauja sulėtinti greitį arba visiškai sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“ ir praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo schemos matyti, kad kaltinamoji prieš įvažiuodama į pėsčiųjų perėją įveikė 33,6 m. ilgio tiesų kelio ruožą, turėdama galimybę tokiu atstumu matyti nukentėjusiąją. Stabdymo gi pėdsakas prasideda tik prieš beveik 12 m. iki perėjos. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji, artėdama prie pėsčiųjų perėjos, laiku nestabdė savo automobilio, dėl ko ir partrenkė nukentėjusiąją. Akivaizdu, kad ji pažeidė cituoto KET 37 p. nuostatas, dėl ko nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją. Tuo kaltinamoji padarė nusikalstamo nerūpestingumo formos neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas, palaikomas kaltinamosios, paprašė atleisti O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojo, sutuoktinio A. K. atsakomybei. Pastarasis pateikė teismui atitinkamo turinio rašytinį prašymą, savo charakteristiką, kitus dokumentus.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos BK 40 str. Ši norma numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, verto teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, kai:

kaltinamasis nusikalstamą veiką padarę pirmą kartą, visiškai prisipažino kaltu, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų reikalavimų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1, 3 d. laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kurie pagal savo savybes, veiklos pobūdį gali daryti kaltininkui teigiamą poveikį.

O. K. nusikalto pirmą kartą (b.l. 33). Savo kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ji pripažino visiškai.

Prašyme nurodoma, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2015-03-05 raštu Nr. 1499781/917730 informavo, kad nukentėjusiajai I. Š. atlygino 2 724,37 € sumą, iš kurių 2 500 € sudarė neturtinės (moralinės) žalos atlyginimas. Draudimo bendrovė nurodė, kad ji kompensavo 1862,79 Lt socialinio draudimo sistemai už I. Š. nuo 2014-08-20 iki 2014-10-16 priskaičiuotą ir išmokėtą ligos pašalpą pagal pateiktą pretenziją, bei 702,19 Lt Valstybinei ligonių kasai už I. Š. gydymo išlaidas. Pati kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai 100 Lt dydžio išlaidas vaistams (b.l. 68-73). Civilinio ieškinio nukentėjusioji šioje byloje nepareiškė. Taigi identifikuota žala, padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, atlyginta.

Kaltinamoji yra socialiai orientuota: dirba, turi šeimą ji susituokusi, su sutuoktiniu bendrauja glaudžiai. 2012-11-25 jai už leistino greičio viršijimą jai buvo paskirta 50 Lt dydžio bauda (b.l. 32). Kitų administracinių nuobaudų ji neturi. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų reikalavimų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi kaltinamosios ir jos padaryto nusikaltimo savybės atitinka Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. numatytus asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindus.

Tiriant laiduotojo asmenybę nustatyta, kad A. K. neteistas (b.l. 95), jis tik kartą, 2010-05-26, buvo baustas už leistino greičio viršijimą (b.l. 96). Jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 93). Naujosios Vilnios seniūnas informavo, kad duomenų, jog kaltinamosios šeima elgtųsi netinkamai, nėra. Tokios A. K. savybės, teismo nuomone, atitinka laiduotojo sąvoką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1, 3 d. Jis teismo įsitikinimu gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvadą apie tai, kad kaltinamosios gynėjo ir jos laiduotojos prašymas atleisti O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. turi būti patenkintas: kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir perduotina pagal laidavimą A. K. atsakomybei, o ši baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d. numatytu pagrindu nutrauktina. Kadangi kaltinamosios padarytas nusikaltimas pagal savo požymius neturi labai aukšto pavojingumo visuomenei laipsnio, kaltinamosios veiksmais padaryta žala yra atlyginta, laidavimas skirtinas be užstato. Siekiant sustiprinti individualios baudžiamojo proceso prevencijos poveikį kaltinamajai jai Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p. pagrindu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 40, 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

O.K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu atleisti pagal laidavimą ir perduoti ją A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei dvejiems metams.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p. pagrindu uždrausti O. K. šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ