- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-648-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22053-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- UAB „Kilminė“
- Atsakovas
- UAB „Alkida“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Kilminė“, atstovaujamos advokato A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-604-717/2016 pagal ieškovės UAB „Kilminė“ ieškinį atsakovei UAB „Alkida“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę, ir atsakovės UAB „Alkida“ priešieškinį ieškovei UAB „Kilminė“ dėl patalpų nuomos sutarties 6.1 punkto pripažinimo negaliojančiu bei patalpų atstatymo į pradinę padėtį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovė UAB „Alkida“ pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Kilminė“, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2006-08-07 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.1 punktą; įpareigoti ieškovę atstatyti į pradinę padėtį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai išgriautą sieną tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-11 ir 1-10, atstatyti pagrindinėse pastato konstrukcijose iškirstas dvi langų angas, atstatyti panaikintą išėjimą iš pirmo aukšto patalpų 1-8 į rūsio patalpas per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojant UAB „Kilminė“ sustabdyti visus atliekamus pertvarkymo/remonto darbus nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso UAB „Alkida“. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad vienas iš priešieškinio reikalavimų yra įpareigoti ieškovę atstatyti į pradinę padėtį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai išgriautą sieną tarp patalpų pažymėtų indeksais 1-11 ir 1-10, atstatyti pagrindinėse pastato konstrukcijose iškirstas dvi langų angas, atstatyti panaikintą išėjimą iš pirmo aukšto patalpų 1-8 į rūsio patalpas per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi remonto darbai nėra ieškovės sustabdyti ir šiuo metu jie vyksta, todėl dėl atliekamų darbų, patalpoms daroma žala. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Įpareigojo UAB „Kilminė“ sustabdyti visus atliekamus pertvarkymo/remonto darbus nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso UAB „Alkida“.
Teismas nurodė, kad ieškovė nuomojamose patalpose vykdo statybos darbus, o atsakovės vienas iš priešieškinio reikalavimų įpareigoti ieškovę atstatyti į pradinę padėtį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai išgriautą sieną tarp patalpų pažymėtų indeksais 1-11 ir 1-10, atstatyti pagrindinėse pastato konstrukcijose iškirstas dvi langų angas, atstatyti panaikintą išėjimą iš pirmo aukšto patalpų 1-8 į rūsio patalpas, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali būti labai apsunkintas ar iš viso tapti neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundai argumentai
Ieškovė UAB „Kilminė“, atstovaujama advokato A. D., atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismui panaikinus skundžiamą nutartį, leisti skubiai ją vykdyti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant ieškovę sustabdyti visus atliekamus pertvarkymo/remonto darbus nuomojamose patalpose laikytinas nesąžiningu veikimu prieš ieškovę, nes ieškovė visus veiksmus atlieka neišeidama iš sutarties, statybos leidimo ir statybą reglamentuojančių teisės aktų ribų. Dėl šių priežasčių nutartis turėtų būti panaikinta kaip neteisėta. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su galimybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl to, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo nesilaikyta LR CPK 144 str. 1 d. reikalavimų, t.y. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesant visų būtinųjų jų taikymo sąlygų.
2. Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti patalpose atliktus pertvarkymus yra vertintinas kaip prima facie nepagrįstas. Atsakovė nepagrįstai pertvarkymų/pakeitimų darbus laiko neteisėtais, nes tokiems darbams atsakovė yra davusi sutikimą, taip pat yra gautas statybos leidimas, o dalis darbų yra paprastieji statybos darbai, kuriems atlikti nereikalingas statybos leidimas. Tai numatyta patalpų nuomos sutarties 2.5 punkte.
3. Patalpų pertvarkymų/pakeitimų darbų atlikimui yra atsakovės vardu išduotas statybos leidimas, todėl tokie darbai negali būti laikomi atliktais/atliekamais neteisėtai. Techniniame projekte esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2006-10-02 raštas „Projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti" Nr. AS-40-6-1948 patvirtina, kad pastato, kuriame yra patalpos, rekonstravimas atliekamas perplanuojant vidaus patalpas išardant vidaus pertvaras ir rekonstruojant laikančias vidines pastato konstrukcijas, patalpoje 1-8 naikinant laiptus ir kt. Techniniame projekte yra Kauno apskrities viršininko išduotas 2006-09-26 sutikimas „Statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype" Nr. 19-431-(10.20.), kuris patvirtina, kad leidžiama perplanuoti pastato, kuriame yra patalpos, patalpas, įrengiant naujus statinio elementus (langus, duris). Techninio projekto medžiagoje, be kita ko, taip pat yra pastato, kuriame yra patalpos, pirmo aukšto griaunamų ir naujai statomų sienų planas, pirmo aukšto planas, inžinerinių įrengimų išdėstymo planas. Šiuose planuose aiškiai matoma, kad laiptai, kuriuos atsakovė prašo įpareigoti ieškovę atidengti, statybos leidimu ir kitais jį lydinčiais dokumentais buvo numatyti uždengti, langai-uždengti, pertvaros/vidinės konstrukcijos-pertvarkyti. Todėl yra akivaizdu, kad patalpose nėra daromi jokie statybos veiksmai, kurie nėra nenumatyti statybos leidime ir su juo susijusiame techniniame projekte.
Atsiliepimas
4. Atsakovė klaidingai teigia, kad langai buvo iškirsti pastato, kuriame yra patalpos, konstrukcijose. Langų angos pastato konstrukcijose buvo dar iki sutarties sudarymo, o 2006 m. pabaigoje, pagal gautą statybos leidimą atliekant pertvarkymų/pakeitimų darbus, šios dvi ir kai kurios kitos langų angos buvo uždengtos. Tai, be kita ko, patvirtina ir aukščiau nurodyti planai. Pažymėtina, kad patalpose esantys langai nėra naujai iškertami laikančiose išorinėse patalpų sienose, bet yra atveriamos buvusios langų angos. Šiuo atveju, kadangi atidengiant buvusias langų angas ir pertvarkant vidines patalpų pertvaras nėra stiprinamos ar silpninamos laikančiosios patalpų (pastato) konstrukcijos, todėl buvusių langų angų atvėrimas ir pertvarų pertvarkymas negali būti laikomas neteisėtu, nes tokių darbų neapima statybos darbai, kuriems yra reikalingas statybos leidimas.
5. Teismas laikė, kad nesustabdžius patalpose atliekamų pertvarkymų/pakeitimų darbų galimai atsakovei palankaus galutinio teismo spendimo (įpareigojimas atstatyti išgriautą pertvarą, atstatyti atidengtas langų angas ir atidengti laiptus) įvykdymas galėtų būtų labai apsunkintas arba iš viso taptų neįmanomas, tačiau niekaip nemotyvavo, kuo toks apsunkinimas ar neįmanomumas pasireikštų. Atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas niekaip negali pasunkinti teismo sprendimo įvykdymo ar jį padaryti nebeįmanomu, kadangi tai neturi jokio tiesioginio ryšio su galutinio sprendimo įvykdymo galimybe patalpų pertvarkymams/pakeitimams esant baigtiems. Kitaip tariant, net ir tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, patalpose atlikti pertvarkymai/pakeitimai galėtų būti nevaržomai atstatyti į pradinę padėtį, kadangi patalpose atliekami darbai yra susiję su materialiais objektais, kurių rūšis, forma ir savybės gali būti lengvai keičiamos ir atstatomos.
6. Nutartimi buvo pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo principai. Ieškovės išdėstyti argumentai paneigia grėsmės galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl nagrinėjamu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas ekonomiškumo principas. Nesant tokios grėsmės, bet visgi taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra varžomos ieškovės ir trečiojo asmens UAB „VIPO LT" (subnuomininko) teisės (laisvai ir nekliudomai vykdyti teisėtą ūkinę komercinę veiklą išsinuomotame turte) labiau nei būtina tikslui pasiekti šiuo konkrečiu atveju, bei pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, nes nesant pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei suteiktas nepagrįstas prioritetas. Be to, toks tyčinis atsakovės inicijuotas teismo suklaidinimas, kai patalpų pertvarkymų/pakeitimų darbai vykdomi pagal atsakovės vardu išduotą statybos leidimą ir atsakovė vis vien prašo tokius darbus laikinosiomis priemonėmis sustabdyti, pažeidžia ieškovės teisę gauti pajamas iš patalpų dalies subnuomos bei pažeidžia trečiojo asmens UAB „VIPO LT" teisę subnuomojamose patalpose vykdyti veiklą ir taip pat iš to gauti pajamas.
7. Naujųjų atsakovės akcininkų tikslas buvo priversti ieškovę ir jos subnuomininkus išsikelti iš patalpų, todėl atsakovė pradėjo ieškovei nuolatos reikšti visiškai nepagrįstas pretenzijas, nors ieškovė visada tinkamai vykdė ir toliau tinkamai vykdo visas ieškovės, kaip patalpų nuomininko, pareigas.
Atsakovė UAB „Alkida“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 nutartį, ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, jog UAB „Alkida“ siekia, kad ieškovė išsikeltų iš nuomojamų patalpų, nebendradarbiauja ir elgiasi nesąžiningai UAB „Kilminė“ atžvilgiu, neatitinka tikrovės ir yra sunkiai suprantamos. Ieškovė grindžia minėtas aplinkybes 2015-03-02 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-443-601/2015, UAB „Alkida“ pateiktais įvairiais raštais dėl sutarties nutraukimo dėl neva tariamo poreikio remontuoti nuomojamas patalpas, ir UAB „Alkida“ 2015-10-28 raštu dėl elektros energijos galios sumažinimo. Šiuo atžvilgiu pasakytina, jog skirtingai nei nurodoma ieškovės atskirajame skunde, visi minėti raštai bei teisminiai procesai buvo užvesti dėl to, kad visam UAB „Alkida“ priklausančiam pastatui (įskaitant nuomojamas patalpas) yra reikalingas kapitalinis remontas. Ši aplinkybė yra pagrįsta byloje esančiais objektyviais rašytiniais įrodymais: UAB „Kauno komprojektas“ parengtas 2015-11-23 Statinio ekspertizės aktas Nr. 0-1-108; 2015-10-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0090/15/7; Kauno apygardos teismo 2015-03-02 nutartis.
2. Negalima sutikti su atsakovės samprotavimais, kad šiuo metu UAB „Kilminė“ vykdomi statybos darbai UAB „Alkida“ priklausančiose patalpose yra atliekami teisėtai ir turint UAB „Alkida“ sutikimą. UAB „Kilminė“ nurodo, kad statybos leidimas buvo išduotas UAB „Alkida“. Tai reiškia, kad statybos leidime nurodytus darbus turi teisę atlikti pastato savininkas - UAB „Alkida“, bet ne pastato patalpų nuomininkas - UAB „Kilminė“. UAB „Kilminė“ yra tik patalpų nuomininkė ir jos teisės yra apibrėžtos 2006-08-07 tarp UAB „Alkida“ ir UAB „Kilminė“ sudarytoje nuomos sutartyje bei LR Civiliniame kodekse. Nuomos sutarties 4.10 ir 8.1.1. punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad negali būti atliekami remonto darbai ar montuojama įranga, kuri pažeidžia pastato konstrukcijas. Visi nuomojamų patalpų pertvarkymai ar kiti darbai privalo būti raštu suderinami su UAB „Alkida“. Šiuo atveju, be statybos leidimo, kuriuo dar 2006 m. buvo suteikta UAB „Alkida“ teisė atlikti pertvarkymo darbus, ieškovė nepateikė jokio UAB „Alkida“ raštiško sutikimo dėl UAB „Kilminė“ šiuo metu vykdomų nuomojamų patalpų pertvarkymo darbų atlikimo. Ieškovė melagingai nurodo, kad ji dar 2006 m. pabaigoje uždengė patekimą iš nuomojamų patalpų į rūsio patalpas, kadangi UAB „Alkida“ niekada nebuvo davus sutikimo minėto praėjimo panaikinimui. Tai, kad 2006-09-27 prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti buvo nurodyta, jog numatoma naikinti laiptus, niekaip negali patvirtinti, kad UAB „Kilminė“ buvo duotas sutikimas pačiai patekimo iš rūsio patalpas į nuomojamas patalpas panaikinimui.
3. UAB „Kilminė“ visiškai neteisingai aiškina nuomos sutarties 2.5 p., kuriuo UAB „Alkida“ sutiko, kad UAB „Kilminė“ atliktu patalpų remonto darbus bei įrengtų automobilių stovėjimo aikštelę. Visų pirma pasakytina, kad UAB „Alkida“ buvo davusi sutikimą tik 2006 m.- 2007 m. atliktiems patalpų pertvarkymo darbams, siekiant nuomojamas patalpas pritaikyti prekybos centro veiklai, jokių kitų sutikimų dėl patalpų pertvarkymo UAB „Alkida“ nėra davusi. Tiek Nuomos sutartyje, tiek LR CK nuostatose yra įtvirtinta nuomininko (UAB „Kilminė“ ) teisė atlikti nuomojamų patalpų remontą, tačiau pabrėžtina, kad į šią teisę/pareigą neįeina vidaus sienų griovimas, dalies išorės sienų iškirtimas pastato praėjimų naikinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu UAB „Kilminė“ atliekami statybos/pertvarkymo darbai (verčiamos sienos, išorinės pastato sienose kertamos angos, panaikinamas patekimas į rūsio patalpas) nėra paprastojo (einamojo) remonto darbai, kuriuos ieškovė pagal nuomos sutarties 2.5 p. turi teisę daryti. Todėl UAB „Kilminė“ motyvai dėl šiuo metu atliekamų pertvarkymo darbų nuomojamose patalpose teisėtumo yra visiškai nepagrįsti.
4. UAB „Kilminė“ nurodomi motyvai, kad ji neva neiškilto angų išorinėse pastato sienose, bet atvėrė uždengtas angas, dėl ko jos atliekami darbai yra neva teisėti, yra sunkiai suprantami ir neatitinka tikrovės. Pabrėžtina, kad aplinkybę, jog UAB „Kilminė“ yra šiuo metu iškirtusi pastato išorinėse sienose angas yra užfiksuota byloje pateiktose fotonuotraukose ir 2015-10-22 antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0090/15/7, todėl, akivaizdu, kad ieškovė nurodo neteisingas faktines aplinkybes. UAB „Alkida“ nėra davusi UAB „Kilminė“ sutikimo iš naujo tose vietose įrengti langus tokiu būdu pažeidžiant pastato pagrindines sienas, t.y. iškertant pastato išorinėse sienose angas. Ieškovė atliekamais darbais daro žalą atsakovės pastatui dėl ko yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi jokio tiesioginio ryšio su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba neįmanomu jį įgyvendinti priešieškinio patenkinimo atveju. Šiuo metu be nuomojamų patalpų savininko (UAB „Alkida“) sutikimo yra atliekamas ne nuomojamų patalpų remontas, bet yra pertvarkomas pastatas panaikinant praėjimus, griaunant sienas, bei iškertant dalį pastato išorinių sienų. Akivaizdu, kad UAB „Kilminė“ atlikdama tokius darbus peržengė savo, kaip patalpų nuomininko, teises, dėl ko buvo pažeistos patalpų savininko - UAB „Alkida“ teisės. Priešingai nei nurodo UAB „Kilminė“, statybos darbai nėra jau iki galo atlikti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Alkida“ priklausančioms patalpoms daroma žala tik didėtų, dėl ko teismo sprendimas priešieškinio patenkinimo atveju būtų apsunkintas, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su galutinio teismo sprendimo įvykdomumu priešieškinio patenkinimo atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - įpareigojimas sustabdyti atliekamus statybos darbus patalpose, priešingai atskirojo skundo motyvams, yra būtinas ir atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Teismas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali būti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėtina, kad ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Toks įpareigojimas atlikti veiksmus ar susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, užkertančių kelią žalai atsirasti ar padidėti galimas tik esant realiai grėsmei.
Apeliantė nurodo, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti patalpose atliktus pertvarkymus yra vertintinas kaip prima facie nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija, kadangi vadovaudamasis Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti reikalavimo pagrįstumą. Ar materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1347-196/2015). Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Kaip matyti pirmos instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones preliminariai įvertino, kad ieškovė nuomojamose patalpose vykdo statybos darbus, o atsakovės UAB „Alkida“ vienas iš priešieškinio reikalavimų įpareigoti ieškovę atstatyti į pradinę padėtį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai išgriautą sieną tarp patalpų pažymėtų indeksais 1-11 ir 1-10, atstatyti pagrindinėse pastato konstrukcijose iškirstas dvi langų angas, atstatyti panaikintą išėjimą iš pirmo aukšto patalpų 1-8 į rūsio patalpas. Pažymėtina, kad neabejotinos ir galiojančios atsakovės reikalavimo teisės buvimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatinėtina aplinkybė, tai vertintina faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant ginčą iš esmės, ko šiuo atveju pirmos instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas aplinkybes, kurių pagrįstumas bus ištirtas bei išanalizuotas bylos nagrinėjimo metu, neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas niekaip negali pasunkinti teismo sprendimo įvykdymo ar jį padaryti nebeįmanomu, kadangi tai neturi jokio tiesioginio ryšio su galutinio sprendimo įvykdymo galimybe patalpų pertvarkymams/pakeitimams esant baigtiems. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Tai reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo šiuo atveju atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą neginčijama aplinkybė, kad apeliantės nuomojamose iš atsakovės patalpose atliekami pertvarkymo/remonto darbai. Atsakovės vienas iš priešieškinio reikalavimų yra įpareigoti ieškovę atstatyti į pradinę padėtį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai išgriautą sieną tarp patalpų pažymėtų indeksais 1-11 ir 1-10, atstatyti pagrindinėse pastato konstrukcijose iškirstas dvi langų angas, atstatyti panaikintą išėjimą iš pirmo aukšto patalpų 1-8 į rūsio patalpas per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei ir toliau atliekant pertvarkymo/remonto darbus netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas UAB „Alkida“ priešieškinio patenkinimo atveju būtų apsunkintas, kadangi darbai tikėtinai būtų vykdomi ir toliau, kas įtakotų didesnę atliktų darbų apimtį ir patalpų pakitimą dėl atliekamų darbų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali būti labai apsunkintas ar iš viso tapti neįmanomas.
Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, jog nutartimi buvo pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo principai, kadangi yra varžomos ieškovės ir trečiojo asmens UAB „VIPO LT" (subnuomininko) teisės laisvai ir nekliudomai vykdyti teisėtą ūkinę komercinę veiklą išsinuomotame turte, iš to gauti pajamas bei pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, nes nesant pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei suteiktas nepagrįstas prioritetas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, kadangi joms pagrįsti nepateikta jokių rašytinių įrodymų (CPK 178str.). Pažymėtina ir tai, kad esant patalpose atliekamiems darbams apeliantė 2015-09-15 sudarydama subnuomos sutartį su UAB „VIPO LT“ turėjo įvertinti ar atliekami darbai tiek pačiai apeliantei, tiek UAB „VIPO LT“ nekliudys vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei gauti pajamas iš to. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pritaikyta laikinoji priemonė yra neproporcinga ar neekonomiška siekiamam tikslui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės, apeliantės atskirajame skunde nurodomi rašytiniai įrodymai, aplinkybės dėl atliekamų darbų pobūdžio, jų teisėtumo ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinos aplinkybės vertintinos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl šių įrodymų ir aplinkybių išsamiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus ieškovės UAB „Kilminė“ atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (1,14Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.