- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-869-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00865-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kreditorius
- S. P.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, išieškotojas S. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja M. P. pateiktu skundu prašė panaikinti 2014-12-08 antstolės J. B. 2014-12-08 patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą ir tenkinti jos prašymą – išdėstyti 5 571,80 EUR (19 238,30 Lt) skolos mokėjimą 3 metams arba atidėti 1 metams. Paaiškino, jog šiuo metu jau yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimas, kuriuo iš S. P. jai priteista 5 166,26 Lt (1 496,25 EUR) skola ir 570 Lt (165,08 EUR) bylinėjimosi išlaidų taip pat 2014-11-11 nuosprendis, kuriuo iš S. P. jos naudai priteista 800 Lt (231,70 EUR) neturtinei žalai atlyginti ir 44,00 Lt (12,74 EUR) proceso išlaidų. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimo, kuriuo iš S. P. skolininkei priteista 2 052,75 Lt (594,52 EUR), pagrindu jau išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjos įsitikinimu, iš S. P. priteistos sumos galėtų būti išskaičiuotos iš jos skolos. Skolininkė taip pat nurodė, kad šiuo metu išieškotojo S. P. turtinė padėtis yra žymiai geresnė, kadangi jis gauna apie 1 300 Lt (376,51 EUR) pensiją, be to, išieškotojui jau pradėtos grąžinti anksčiau sumažintos pensijos dalys, išieškotojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir neturi išlaikytinių. Tuo tarpu jos turtinė padėtis yra sunki, ji gauna 159,51 EUR (550,75 Lt) pensiją, yra neįgali ir dėl šios priežasties negali niekur įsidarbinti, turi ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Taip pat pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau, pasak pareiškėjos, šio sklypo pardavimas yra negalimas, nes šiame sklype ji užsiaugina daržovių ir vaisių, dalį derliaus parduoda ir taip šiek tiek pinigų prisiduria prie pensijos.
2015-01-12 patvarkymu antstolė J. B. pareiškėjos skundą atmetė, nurodydama, kad CPK 626 str. 627 str. nereglamentuoja vykdomosios bylos sustabdymo pareiškėjos nurodytais pagrindais. Be to, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis negali išdėstyti mokėjimo dalimis ir pagal CPK 663 str. 1 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundą su vykdomąja byla antstolė persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas atkreipė dėmesė į tai, kad tiek dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29791-854/2014, tiek dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2809-654/2014, yra paduoti apeliaciniai skundai, todėl skolininkės skolos sumažinimo galimybė net negali būti svarstoma. Įvertinęs pareiškėjos finansinę padėtį, pirmos instancijos teismas sprendė, kad šiai dienai skolininkė nėra pajėgi priteistą 5 571,80 EUR (19 238,30 Lt) skolą išmokėti per trijų metų laikotarpį, mokant po 154,77 EUR (534,40 Lt) per mėnesį, kadangi tokia mokėtina suma būtų beveik jos visos pensijos dydžio. Taip pat pirmos instancijos teismas iš vykdomosios bylos duomenų nustatė, kad M. P. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos turimo žemės sklypo vertė yra didesnė nei išieškotojui S. P. mokėtina suma, todėl, pardavusi minėtą žemės sklypą, pareiškėja galėtų atsiskaityti su išieškotoju. Pareiškėjos argmunetai, kad ji negali parduoti minėto žemės sklypo, nes jame auginamų vaisių ir daržovių pardavimas yra jos pragyvenimo šaltinis, buvo atmesti, kadangi teismas sprendė, jog dėl savo sunkios sveiktos pareiškėja negali auginti ir pardavinėti vaisių ir daržovių. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atkreipė dėmesį ir į tai, kad išieškotojo turtinė padėtis taip pat nėra gera, jis turi sveikatos problemų, yra neįgalus, lėšos sveikatos atstatymui ir gydymui priskiriamos prie būtiniausių poreikių ir reikalingos išieškotojui dabar, o ne po keleto metų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad išdėsčius arba atidėjus sprendimo vykdymą būtų nusižengta šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, išieškotojo teisės būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribotos tenkinant skolininkės interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja M. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo 3 metam arba skolos mokėjimą atidėti 1 metam. Tvirtina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai įvertino jos turtinę padėtį ir finansines galimybes, klaidingai interpretavo duomenis apie žemės sklypo reikalingumą ir jos sveikatos būklę, todėl laikytina, kad pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Taip pat apeliantė pažymi, kad nors jos sveikata ir yra sunki ir tai jai trukdo dirbti sode, tačiau ji niekada nebuvo nurodžiusi, jog dėl sunkios savo sveikatos sodo sklype nedirba. Be to, teigia, kad sode jai padeda darbuotis sūnus. Apeliantės įsitikinimu, išieškotojo turtinė padėtis yra kur kas geresnė, kadangi jo gaunama pensija yra didesnė, jis turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą, neturi išlaikytinių. Apeliantės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad jai iš išieškotojo kitose bylose yra priteistos nemažos pinigų sumos, todėl gali būti padarytas priešpriešinių reikalavimų užskaitymas.
Atsiliepimas
Išieškotojas S. P. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, pirmos instancijos teismo išvadas palaiko visiškai, todėl prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad jam šiuo metu yra reikalingi pinigai, kadangi jis yra neįgalus, serga nepagydomomis ligomis, turi nuolat vartoti vaistus, kurių dalis nėra kompensuojama. Atkreipia dėmesį, kad tiek jis, tiek pareiškėja išlaikytinių neturi, o pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė už jo. Pasak išieškotojo, pareiškėja galėtų parduoti žemės sklypą ir su juo atsiskaityti. Išieškotojo nuomone, sprendimo vykdymo išdėstymas arba atidėjimas nagrinėjamu atveju pažeistų jo teisėtus interesus ir lūkesčius, paneigtų sprendimo vykdymo privalomumo principą, sumenkintų teisminės gynybos efektyvumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0018/14/00468 matyti, kad antstolė J. B. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-610-127/2013, išduotą 2014-05-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 5 571,80 EUR (19 238,30 Lt) išieškojimo iš M. P. išieškotojo S. P. naudai. Vykdant skolos išieškojimą, 2014-06-18 areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Nasturtų g. 3, Mikališkių k., Vilniaus rajonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. P. pateiktu skundu antstolės prašė panaikinti 2014-12-08 antstolės J. B. patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą ir tenkinti jos prašymą – išdėstyti 5 571,80 EUR (19 238,30 Lt) skolos mokėjimą 3 metams arba atidėti 1 metams. Antstolė tokio prašymo netenkino ir pareiškėjos skundą su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundą atmetė. Pareiškėja su tokiu pirmos instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, tvirtina, kad teismas netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai įvertino jos turtinę padėtį ir finansines galimybes, klaidingai interpretavo duomenis apie žemės sklypo reikalingumą ir jos sveikatos būklę, todėl nepagrįstai jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo atmetė.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ypatingos teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą) (CPK 510 str. 1 d.). Iš pareiškėjos skundo, kurio antstolė netenkino, turinio matyti, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju kvestionavo šiuos antstolės veiksmus: 1) atsisakymą panaikinti 2014-12-08 patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta stabdyti vykdomąją bylą; 2) atsisakymą tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už pareiškėjos skundo ribų, ir pasisakys tik dėl šių antstolės veiksmų teisėtumo.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką, todėl antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti M. P. skundą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžtinai akcentuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1989-823/2014 buvo palikta Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartis, kuria atsakovės M. P. prašymas dėl sprendimo išdėstymo buvo atmestas.
CPK 663 straipsnio 1 dalis nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali areštuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Akivaizdu, jog per šešis mėnesius, skolos dengimui skiriant net ir visas pareiškėjos pajamas, grąžinta išieškotojui suma sudarytų tik 957,04 EUR (3 304,50 Lt), todėl sutiktina su antstole, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad CPK 284 str. 1 d. yra įtvirtinta tik teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, ką buvo atsisakyta padaryti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi, konstatavus, jog šiuo konkrečiu atveju išdėsčius sprendimo vykdymą, būtų nusižengta šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, išieškotojo teisės būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribotos tenkinant skolininkės interesus, kuri Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, be jokio teisinio pagrindo vertino pareiškėjos skundą CPK 284 straipsnio 1 dalies kontekste, nes šis klausimas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi.
Be to, pritartina ir antstolės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju atmestinas ir pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos stabdymo. Vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuojami CPK 626 str., kuriame yra įtvirtinti atvejai, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, ir 627 str., kuris nustato fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindus, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Pažymėtina, kad CPK 626 str. ir 627 str. nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą. CPK ir kiti įstatymai nesuteikia teisės antstoliui stabdyti vykdomosios bylos kitais pagrindais, negu yra numatyta CPK 626–627 str. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog CPK nenumato pagrindo stabdyti vykdomosios bylos ar atidėti vykdymo veiksmus vien tuo pagrindu, kad skolininkė yra pareiškusi tokį prašymą. Teismui pateikti papildomi įrodymai 2015-03-12 vykdomasis raštas bei papildomi paaiškinimai, kurie CPK 314 str. tvarka yra prijungiami prie bylos, tačiau absoliučiai neįtakoja skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumo, kadangi antstolei nebuvo jokio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą CPK 626-627 str. pagrindais. Todėl teismas vertina juos bei kitus atskirojo skundo argumentus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant skundą dėl antstolės veiksmų.
Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį, todėl pirmoms instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Skolininkės M. P. atskirąjį skundą atmetus, išieškotojui S. P. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Išieškotojas nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b.l. 66-68). Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais, neviršija rekomendacijose nustatytų sumų, todėl yra priteistinos.
Vadovaujantis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.