Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui T. D., gynėjai advokatei L. L., nukentėjusiajai M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, praeityje teistas du kartus – 2012-01-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 3 mėnesiams laisvės apribojimo; 2012-07-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 10 MGL (1300 litų) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2012-01-31 apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis paėmė žmoną M. P. už abiejų rankų ir pastūmė į sieną, tuo padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto vidurinio trečdalio priekinio - išorinio paviršių riboje, kairio žasto apatinio trečdalio užpakalinio - vidinio paviršių riboje, dešinio žasto vidurinio trečdalio priekinio-išorinio paviršių riboje.

Šiais veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

jis 2012-02-06 apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė koja žmonai M. P. į sėdmenis, tuo padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame sėdmenyje.

Šiais veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad jis su M. P. siekia išsiskirti, tačiau kai tik būna numatytas teismo posėdis dėl skyrybų, įvyksta kažkoks incidentas, dėl ko bylos nagrinėjimas atidedamas. Nuo sausio mėnesio 27 d. iki 30 d. jis buvo laidotuvėse ir tuo metu namie nebuvo. Tuo laiku, kuriuo M. P. jį kaltina naudojant smurtą prieš ją, jis rašė sesei SMS žinutes bei kalbėjo telefonu. Grįžusi M. P. pradėjo virtuvėje gaminti sūnui valgį. Tuo metu namie daugiau nieko nebuvo. Apie 17.00 val. jis išėjo iš namų, o apie 19.00 val. jam grįžus, buvo apkaltintas M. P. sumušimu. Jokie policijos pareigūnai dėl šio įvykio kviesti nebuvo.

Vasario mėn. 6 d. 14.00 val. jis išėjo iš namų į Akropolį ir namo grįžo apie 19.00 val. Apie tai, kad jis vartojo smurtą prieš M. P. jis sužinojo tik teisme. Jis nuolat stengiasi nebūti namie kartu su M. P., kad nekiltų jokie incidentai ir išeina iš namų tai pas sesę, tai šiaip vaikšto po miestą.

Apklausta teisme nukentėjusioji M. P. parodė, kad sausio mėn. 31 d. apie 17.00 val. grįžusi namo, pastebėjo, kad į jos kambarį kažkas buvo užėjęs, dėl ko ji S. P. pasakė pastabą. Po išsakytų žodžių S. P. stvėrė ją abiem rankomis už jos rankų ir stūmė į sieną, nuo kurios ji stovėjo apie puse metro atstumu. Ji atsitrenkė į sieną. Po patirtų smūgių ji pajuto skausmą ir vėliau pastebėjo, kad ant abiejų rankų (viršutinėse ir apatinėse dalyse), taip pat ant kojos (ant kurios tiksliai nepamena), viršutinėje dalyje, priekiniame paviršiuje, atsirado mėlynės. Ant krūtinės taip pat buvo mėlynė, tačiau ekspertai nustatė, kad ši mėlynė buvo padaryta anksčiau, bet jos manymu, mėlynę ant krūtinės taip pat galėjo padaryti S. P. šio įvykio metu, nes jai buvo suduotas smūgis ir į krūtinę. Grįžus sūnui E. ji papasakojo apie įvykusį konfliktą. Ar kam daugiau pasakojo apie šį įvykį, ji nepamena.

Vasario mėn. 6 d. apie 17.00 val. grįžusi namo norėjo virtuvėje gaminti valgyti, S. P. tuo metu sėdėjo virtuvėje ant kėdės, apie 1 metro atstumu nuo jos. Po to jis atsistojo. Norėdama išvengti konflikto su S. P. ji pasisuko išeiti iš virtuvės ir, būdama tarpduryje, pajuto S. P. spyrį iš nugaros, po ko ji suklupo. S. P. padarytus sužalojimus pastebėjo, kai pradėjo skaudėti. Vasario mėn. 6 d. dieną ji buvo išėjusi iš namų, tačiau niekur nenugriuvo ir neužsigavo. Šių konfliktų metu namuose daugiau nieko nebuvo. Apie šį incidentą ji pasakojo sūnui E., ar dar kam apie tai sakė, nepamena. Dėl tokių konfliktų ji pasikalba su vaikais. Dėl įvykusių konfliktų ji policijos nekvietė, kadangi nėra prasmės, nes S. P. po tokių konfliktų pasišalina. Vaikai prieš ją nėra vartoję smurto. Jokių SMS žinučių ji nerašė. Telefono numeris – (duomenys neskelbtini), gal jai ir priklausė, ji tiksliai nepamena. Ji turi sveikatos problemų, dėl ko kartais vartoja kraują skystinančius vaistus.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mama jis sutaria gerai, o su tėčiu apie 4 m. nebendrauja. Tarpusavyje jie nesimuša, ant tėčio jis pyksta dėl jo elgesio su mama. Per ketverius metus tapo įprasta, kad tarp tėvų būna įvairūs konfliktai, po kurių mama skambina ir jam viską pasakoja. 2012 m. sausio – vasario mėnesiais buvo Lietuvoje. Po sausio mėn. 31 d. įvykio jam skambino mama ir pasakojo, kad tėtis ją trankė ir stumdė. Jis rašė atsiliepimą apie sausio mėn. 31 d. ir vasario mėn. 6 d. įvykusius konfliktus, tačiau tikslių detalių neatsimena. Buvo daug incidentų po kurių jam skambindavo mama ir viską pasakodavo. Ant mamos kūno jis matė mėlynes: ant rankų, ant nugaros. B. E. klausė nuomonės apie tarp tėčio ir mamos vykstančius konfliktus, tačiau jis yra uždaras žmogus ir sakė tik tiek, kad tėvo elgesio jis nepateisina.

Liudytoja O. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sausio mėn. 31 d. ir vasario 6 d. tarp S. P. ir M. P. nebuvo jokių konfliktų, kadangi sausio mėn. 27 d. iki sausio mėn. 30 d. ji su broliu buvo laidotuvėse, (duomenys neskelbtini) . Grįžo sausio mėn. 30 d. po pietų, 31 d. ji, kaltinime nurodytu laiku, su broliu kalbėjo telefonu, rašėsi SMS žinutėmis, ir tuo metu negalėjo būti jokio konflikto. Ji su broliu kalbėjo apie jo sveikatą, apie gimines. Sausio mėn. 31 d. ir vasario mėn. 6 d. namuose pas brolį (duomenys neskelbtini), ji nebuvo. S. P. yra jai sakęs, kad M. P. neįleidžia jo į virtuvę, tačiau apie jokius konfliktus su M. P. brolis jai nėra nieko pasakojęs. Vasario mėn. 6 d. jai brolis skambino apie pietus ir sakė, kad eis į Akropolį, nes nenori būti namuose, kad prieš numatytą teismo posėdį skyrybų byloje nebūtų jokių konfliktų su M. P.. Ir tik grįžus sūnui Edvinui jis taip pat stengdavosi grįžti namo.

Specialistė J. Gincman-Dorošenko posėdžio metu paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr. G 327/12 (01) nurodyta, jog nukentėjusiajai padaryta poodinė kraujosruva kairiajame sėdmenyje. Sužalojimo esmė ta, kad ši poodinė kraujosruva lokalizavosi vidiniame paviršiuje ir, kad ją pamatyti, reikėjo praskėsti sėdmenis. Toks sužalojimas būdingas smūgio sudavimui. Esant smūgiui daiktas pralenda pro sėdmenų raukšlę, griūnant taip sėdmenys nesiskečia. Tai galėjo būti bet koks daiktas turintis kietą buką ribotą paviršiu. Pats žmogus tokio pobūdžio sužalojimą gali pasidaryti, visus sužalojimus, kuriuos įmanoma žmogui pasidaryti ranka, galima pasidaryti, tačiau tai labai neįprasta lokalizacija, ir jie nepriskiriami prie savęs žalojimui.

Byloje esančioje 2012-02-08 specialisto išvadoje Nr. G 327/12 (01) nurodyta, jog M. P. padaryta poodinė kraujosruva kairiajame sėdmenyje nuo trauminio poveikio kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. (1 t., 25-26 b.l.)

Teismo posėdžio metu specialistas E. B. paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr. G282/12 (01) nurodytas M. P. padarytas sužalojimas, t.y. poodinės kraujosruvos kairio žasto vidurinio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, kairio žasto apatinio trečdalio užpakalinio – vidinio paviršių riboje, dešinio žasto vidurinio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, dešinio žasto vidurio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje. Tokio pobūdžio sužalojimus, kadangi nurodytos vietos yra pasiekiamos rankomis, gali pasidaryti ir pats asmuo. Dešinėje ir kairėje rankose sužalojimai padaryti maždaug tokiame pat aukštyje. Kairiame žaste padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti apglėbiant žastą pirštais ir juos suspaudus. Dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakalinio – išorinio paviršių riboje padarytas sužalojimas, taip kaip ir nurodyta 2014-04-25 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole, nurodytomis aplinkybėmis atsirasti negalėjo. Tokia kraujosruva galėjo atsirasti atsitrenkus į kažkokį išsikišusį daiktą, kadangi ji pakankami nedidelė. Kraujosruvų atsiradimui gali turėti įtakos medikamentai, kurie stipriai veikia kraujo krešumą, t.y. jos gali greičiau atsirasti.

2012-02-03 Specialisto išvadoje Nr. G 282/12 (01) nurodyta, kad M. P. padaryta poodinės kraujosruvos kairio žasto vidurinio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, kairio žasto apatinio trečdalio užpakalinio – vidinio paviršių riboje, dešinio žasto vidurinio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, dešinio žasto vidurio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, paveikus kietais bukais daiktais. Padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą mastą. Taip pat pateikta išvada, jog padaryta poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu, 5-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. (1 t., 21-22 b.l.)

Byloje pateiktame 2012-02-08 M. P. pareiškime nurodyta, jog 2012-02-06 grįžęs namo S. P. pradėjo iš jos tyčiotis, ją žeminti ir užgaulioti. Po to spyrė jai į sėdmenis, ko pasėkoje jai atsirado didelė mėlynė. (1 t., 23-24 b.l.)

Tarp kaltinamojo S. P. ir M. P. atliktos akistatos metu, pasiūlius duoti parodymus M. P. nurodė, kad 2012-01-31 apie 16 val. ji grįžusi namo, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kažkas buvo užėjęs į jos kambarį, kadangi buvo pajudintas daiktas, kurį ji įdėdavo prieš išeidama iš namų. Pareiškus S. P. pastabą, kad jis vaikšto į jos kambarį, S. P. puolė ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Po to stvėrė ją už abiejų rankų, jas stipriai suspaudė ir pastūmė ją į sieną. Ant jos rankų liko mėlynės, taip pat mėlynė buvo ir ant krūtinės. 2012-02-06 grįžus po kelių dienų vyrui, jai užėjus į virtuvę, S. P. pasakė, kad ji iš čia išeitų ir spyrė vieną kartą koja jai į sėdmenis, po ko jai liko mėlynė. M. P. akistatos metu, taip pat nurodė, jog bute (duomenys neskelbtini), dar gyvena jų sūnus, kuris turi teisę laisvai vaikščioti po visus kambarius. S. P. su M. P. pateiktais parodymais nesutiko, ir teigė, kad nei 2012-01-31, nei 2012-02-06 tarp jo ir M. P. jokio konflikto nebuvo. (2 t., 25-26 b.l.)

Ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento metu, tikrinant M. P. parodymus dėl 2012-02-06 jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, užfiksuota, jog M. P. stovi virtuvėje, prie viryklės. S. P. sėdi prie stalo, nugara nusisukęs nuo M. P.. M. P. išeinant iš virtuvės S. P. atsisuka ir vieną kartą spyrė koja M. P. į sėdmenis. Fotolentelėje pateiktos viryklės, virtuvės stalo bei išėjimo iš virtuvės nuotraukos. (2 t., 27-30 b.l.)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji M. P. parodė, kad žodinis konfliktas prasidėjo virtuvėje prie viryklės. Šioje vietoje smurtas jos atžvilgiu panaudotas nebuvo. M. P. išėjus iš virtuvės, S. P. ją suėmė per abi rankas, žemiau pečių, ir suspaudęs abi rankas ją pastūmė į sieną, kuri yra koridoriuje, prie tualeto durų, dešinėje pusėje. Nuo stūmimo M. P. atsitrenkė į sieną. Tokiais savo veiksmais S. P. sukėlė M. P. fizinį skausmą. (b.t. 2 b.l. 31-32)

Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota M. P. nurodyta vieta, kur ji stovėjo 2012-01-31, kai S. P. ją pastūmė, taip pat M. P. pademonstravo, kaip S. P. jai sugriebė už rankų ir stūmė į sieną, į kurią ji atsitrenkė nugara. Parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvavęs specialistas E. Burzdikas pateikė išvada, kad pagal M. P. parodymus galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, nustatytos specialisto išvadoje Nr. G 282/12 (01). Kiti sužalojimai, nustatyti išvadoje, pagal nurodytas M. P. aplinkybes atsirasti negalėjo.

Taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu M. P. parodė vietą, kurioje ji stovėjo, kai 2012-02-06 S. P. spyrė jai į sėdmenis bei nurodė griuvimo padėtį, po S. P. spyrio į sėdmenis. Dalyvavusi specialistė J. Gincman – Dorošenko pateikė išvadą, kad specialisto išvadoje Nr. G 327/12 (01) nustatytas kūno sužalojimas, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo pobūdį (poodinė kraujosruva), konkrečią lokalizaciją (kairio sėdmens apatinio vidinio paviršiaus srityje), galėjo būti padarytos M. P. nurodytomis aplinkybėmis. (2 t., 47-53 b.l.)

Byloje pateikti SMS žinučių tekstai, rašyti iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiais 2011-07-20 iki 2012-01-29, 2011-12-08 iki 2012-01-29 bei 2012-03-16 iki 2012-04-16 (1 t., b.l. 37-45, 177-195 b.l., 2 t., 34-41 b.l.), taip pat SMS žinučių tekstai rašyti iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2011-04-15 iki 2011-06-01 (1 t., b.l.; 76-88). Pateiktų SMS žinučių tekstai, bei jų rašymo laikotarpis nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas jų nevertina.

Taip pat teismas nevertina ir byloje pateiktoje BIRT ataskaitų žiūryklėje esančios informacijos. Kadangi žiūryklėje užfiksuoti laikotarpiai, t.y. nuo 2011-07-13 iki 2011-11-05 ir 2012-07-12, kada M. P. skambino bendruoju pagalbos telefonu dėl buitinių konfliktų (duomenys neskelbtini) (1 t., 90-95, 106-107 b.l.), nesutampa su S. P. padarytos nusikalstamos veikos laikotarpiais, t.y. 2012-01-31 ir 2012-02-06

Telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-01-29 – 2012-03-08 laikotarpio skambučių išklotinės, bei telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-02-01 bei nuo 2012-02-01 iki 2012-03-02 išklotinės, parodo, kad 2012-01-31 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rašytos SMS žinutės į telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš pastarojo telefono numerio buvo skambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini), bei rašytos SMS žinutės. (1 t., 166-175 b.l., 2 t., 42-44)

Šioje byloje nagrinėjami du smurto artimoje aplinkoje atvejai, kuomet kaltinamasis yra buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis. Abu bylos dalyviai įvykio metu gyveno viename bute ir tarp jų kildavo konfliktai. Iš byloje esančių duomenų ir ankstesnių teismų nuosprendžių matyti blogi buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, o tokioje situacijoje galimas kito asmens apkalbėjimas, galimi neteisingi parodymai siekiant pabloginti kitos šalies padėtį. Kaltinamojo kaltė šioje byloje grindžiama daugiausiai nukentėjusiosios parodymais, duotais apklausų, akistatų ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios kitų asmenų, galinčių duoti patikimus parodymus, kurie padėtų teismui padaryti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, byloje nėra. Be nukentėjusiosios parodymų kaltinamojo kaltė įrodinėjama tik specialistų išvadomis. Byloje esant tiek nedaug įrodymų ir užsitęsusiai konfliktinei situacijai tarp šalių, ypatingą reikšmę turi tiek kiekvieno atskiro įrodymo tikslus įvertinimas, tiek įrodymų visumos preciziškas išnagrinėjimas.

S. P. kaltinamas tuo, kad 2012-01-31 paėmė M. P. už abiejų rankų ir pastūmė į sieną, tuo padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. P. padaryta poodinės kraujosruvos kairio žasto vidurinio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, kairio žasto apatinio trečdalio užpakalinio – vidinio paviršių riboje, dešinio žasto vidurio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, dešinio žasto vidurio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-01-31. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, ji atlikta vadovaujantis teisės aktais, yra aiški ir suprantama, todėl priimdamas sprendimą teismas ja vadovaujasi. Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad 2012-01-31 išsakius S. P. pastabą dėl to, kad jis be leidimo buvo jos kambaryje, pastarasis stvėrė ją abiem rankomis už jos rankų (žastų srityje) ir stūmė į sieną, į kurią ji atsitrenkė. Po patirtų smūgių ji pajuto skausmą ir vėliau pastebėjo, kad ant abiejų rankų (viršutinėse ir apatinėse dalyse), taip pat ant kojos (ant kurios tiksliai nepamena), viršutinėje dalyje, priekiniame paviršiuje, atsirado mėlynės. Šie nukentėjusiosios parodymai buvo tokie pat tiek apklausus ją ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausus bylą nagrinėjant teisme. Iš esmės tokias pat aplinkybes dėl patirto smurto M. P. nurodė ir policijos pareigūnams pateiktame pareiškime. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir detalizavo parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet parodė vietą koridoriuje prie arkos, kur ji stovėjo, kai S. P. prieš ją pavartojo smurtą. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji ant manekeno nurodė kūno vietas ir būdą, kaip buvo pavartotas smurtas prieš ją, nurodė padarytus sužalojimus ir jų susidarymo mechanizmą. Šio tyrimo veiksmo metu dalyvavęs specialistas E. Burzdikas patvirtino, kad jo specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai žastuose galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu būdu ir nukentėjusiosios nurodytais kaltinamojo veiksmais. Tokią išvadą specialistas patvirtino apklausos teisme metu. Jis nurodė, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai žastuose galėjo būti padaryti kaltinamajam rankomis suėmus nukentėjusiąją už rankų žastų srityje ir suspaudus. Taigi, nukentėjusiosios parodymai teismo vertinami kaip išsamūs ir nuoseklūs. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios parodymai ir specialisto išvada atitinka vieni kitus ir patvirtina tas pačias bylai svarbias aplinkybes dėl sužalojimų padarymo, jų pagrindu teismas gali daryti išvadas.

Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme S. P. dėl padarytos nusikalstoms veikos kaltu neprisipažino teigdamas, kad sausio mėn. 31 d. M. P. nurodytu laikotarpiu jis su savo sese O. Č. susirašinėjo SMS žinutėmis ir kalbėjo telefonu, todėl jokio smurto prieš M. P. nenaudojo. Apie 17.00 val. jis išėjo iš namų, o apie 19.00 val. jam grįžus, buvo apkaltintas M. P. sumušimu. Vertinant kaltinamojo parodymus teismas nustatė, kad jie nebuvo nuolat nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu tarp M. P. ir S. P. 2014-01-29 atliktos akistatos metu, S. P. teigė, kad jis 2012-01-28 buvo laidotuvėse ir namo grįžo tik 2012-01-31. Argumentuodamas savo nekaltumą S. P. teigė, kad kaltiname nurodytu laiku jis telefonu bei SMS žinutėmis bendravo su savo sese O. Č.. Apklausta teisme O. Č. patvirtino šias aplinkybes. Tačiau šie liudytojos parodymai bei byloje esančios telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, patvirtinančios, kad išties O. Č. telefonu bendravo su S. P. nepaneigia, kad S. P. 2012-01-31 naudojo smurtą prieš M. P.. Toks motyvas nėra įtikinantis, nes kaip matyti iš kaltinimo ir įvykio aplinkybių, smurtas buvo naudojamas labai trumpą laiko tarpą ir nėra taip, kad S. P. telefonu bendrautu visą dieną ištisai. Tai, kad kalbėdamas telefonu S. P. nesakė O. Č. apie panaudotą smurtą irgi nėra kaltinamojo nekaltumą įrodanti aplinkybė. Kaip ir nurodė O. Č. ji tą dieną su broliu S. P. kalbėjo telefonu, tačiau pas brolį namuose nesilankė ir nei jo, nei M. P. nematė, todėl liudytojos nurodytos aplinkybės, kad smurto S. P. tą dieną ir tuo laikotarpiu negalėjo naudoti, yra paremti vien liudytojos spėjimu ir niekuo nepagrįstu vertinimu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek posėdžio metu kaltinamojo išsakytą poziciją paneigia teismo posėdžio metu duoti nukentėjusiosios M. P. parodymai ir specialisto paaiškinimai.

Pagal pateiktą specialisto išvadą Nr. G 282/12 (01) ir kaip posėdžio metu teigė pati nukentėjusioji M. P., po S. P. suduotų smūgių atsitrenkus į sieną, jai buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakalinio – išorinio paviršių riboje bei poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje. Specialisto išvadoje Nr. G.282/12 (01) konstatuota, jog poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje, padaryta 5-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos laikas, neatitinka su atsiradusių padarinių laikotarpiu, atmetami nukentėjusiosios teiginiai, kad įvykio metu dėl S. P. suduotų smūgiu, jai atsirado poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje.

2014-04-25 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole specialistas E. Burzdikas paaiškino, kad dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakalinio – išorinio paviršių riboje padarytas sužalojimas, M. P. nurodytomis aplinkybėmis atsirasti negalėjo. Šią išvadą specialistas patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje. Specialisto teigimu tokia kraujosruva galėjo atsirasti atsitrenkus į kažkokį išsikišusį daiktą, turintį aštrų kampą, kadangi ji pakankami nedidelė. Vadovaudamasis šiais specialisto paaiškinimais bei byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 282/12 (01), teismas konstatuoja, kad S. P. 2012-01-31 tyčia rankomis paimdamas M. P. už abiejų rankų ir pastūmęs į sieną, pastarąja padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairio žasto vidurio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, kairio žasto apatinio trečdalio užpakalinio – vidinio paviršių riboje ir dešinio žasto vidurinio trečdalio priekinio – išorinio paviršių riboje, kiti sužalojimai iš kaltinimo šalintini.

S. P. kaltinamas tuo, kad spyrė koja M. P. į sėdmenis, tuo padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame sėdmenyje. Nukentėjusioji M. P. posėdžio metu paaiškino, kad vasario 6 d. apie 17.00 val. grįžusi namo norėjo virtuvėje gaminti valgyti, S. P. tuo metu sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Po to jis atsistojo. Norėdama išvengti konflikto su S. P. ji pasisuko išeiti iš virtuvės ir, būdama tarpduryje, pajuto S. P. spyrį iš nugaros. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi jie yra logiški, nuoseklūs, atitinka jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patikrinti vietoje, taip pat šie parodymai sutampa su 2012-02-08 policijos pareigūnams pateiktame pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Be to juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Tai, kad M. P. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku, t.y. 2012-02-06, padaryta kraujosruva kairiajame sėdmenyje nurodyta specialisto išvadoje Nr. G 327/12 (01), taip pat šį faktą patvirtino ir teismo posėdyje apklausta specialistė J. Gincman – Dorošenko, kur ji paaiškino, kad S. P. padarytas sužalojimas būdingas smūgio sudavimui, kadangi poodinė kraujosruva lokalizavosi vidiniame paviršiuje ir, kad ją pamatyti, reikėjo praskėsti sėdmenis. Specialistė J. Gincman-Dorošenko dalyvavo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu, kur ji patvirtino, kad pagal M. P. parodymus, jai specialisto išvadoje Nr. G 327/12 (01) nustatytą kūno sužalojimą, taip pat atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, konkrečią lokalizaciją, sužalojimai galėjo būti padaryti M. P. nurodytomis aplinkybėmis.

Viso proceso metu kaltinamasis S. P. savo kaltę neigė ir dėl 2012-02-06 M. P. į sėdmenis suduotų smūgių, ko pasekoje M. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairiajame sėdmenyje. Kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad vasario 6 d. 14.00 val. jis išėjo iš namų į Akropolį, ir namo grįžo apie 19.00 val., gal po 19.00 val. ir smurto prieš M. P. jis nevartojo. Tačiau šiuos kaltinamojo teiginius paneigia nukentėjusiosios M. P. parodymai ir specialisto išvada bei paaiškinimai.

S. P. pateikė versiją, kad M. P. galėjo susižaloti pati arba mėlynių atsiradimą galėjo įtakoti nukentėjusiosios vartojami vaistai, tačiau tokios kaltinamojo keliamos versijos yra deklaratyvios ir paneigtos bylos įrodymais. Nors kaip ir nurodė posėdžio metu specialistė J. Gincman – Dorošenko tokio pobūdžio sužalojimus gali pasidaryti ir pats asmuo, kadangi nurodytos vietos yra pasiekiamos rankomis, tačiau sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Specialistė dėl M. P. padarytos poodinės kraujosruvos kairiajame sėdmenyje, nurodė, kad tokio pobūdžio sužalojimas būdingas smūgio sudavimui, kadangi suduodant smūgį daiktas pralenda pro sėdmenų raukšlę, tuo tarpu griūnant taip sėdmenys nesiskečia. Taigi, nukentėjusiosios 2012-01-31 ir 2012-02-06 padarytų sužalojimų lokalizacija atitinka M. P. teiginius apie kaltinamojo naudotus smurtinius veiksmus jos atžvilgiu. M. P. parodymai, jos policijai rašyti pareiškimai, specialisto išvados leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek 2012-01-31, tiek 2012-02-06 S. P. suduodamas smūgius nežymiai sutrikdė M. P. sveikatą.

Teismas nevertina A. P. ir O. Č. parodymų dėl to, kad jie nėra susiję su nagrinėjamais įvykiais, gali būti šališki ir priimdamas sprendimą teismas jais nesivadovauja.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios M. P. parodymais, specialistų išvadomis ir kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromos tik tyčiniais veiksmais. S. P. veiksmai M. P. atveju vertintini kaip padaryti tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, ir numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, norėjo sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą.

S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę S. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. S. P. praeityje teistas už tokio pat pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra pensininkas. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamas veikas ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. P. paskyrus už BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra S. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ir mano, kad S. P. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijoje numatytus bausmės vidurkius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Nukentėjusioji M. P. nagrinėjant baudžiamąją bylą pareiškė 10 000 (dešimties tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. M. P. civilinį ieškinį motyvuoja tuo, kad jai dėl patirto smurto pablogėjo sveikata, dėl ko ji ilgai gydėsi ir turėjo finansinių išlaidų.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

S. P. 2012-01-31 bei 2012-02-06 panaudodamas smurtą prieš M. P. sukėlė jai fizinį skausmą, ko pasekoje, kaip nurodė pati nukentėjusioji, pablogėjo jos sveikata ir teko gydytis. Su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji pateikė: 2011-06-03, 2011-06-22, 2011-09-05, 2011-09-10 – 2011-09-24, 2012-08-07, 2012-08-08 - 2012-08-22, 2013-08-06, 2013-08-25, 2014-06-13 bei 2014-06-28 išrašus iš medicininių dokumentų. Tačiau pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina faktą, kad M. P. gydėsi medicininėse įstaigose, tačiau dokumentuose nurodyti laikotarpiai, nesutampa su S. P. padarytų nusikalstamų veikų laikotarpiai, t.y. nepatvirtina fakto, kad po S. P. jos atžvilgiu suduotų smūgių, kurių metu jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, 2012-01-31 ir 2012-02-06 ar netrukus po to M. P. gydėsi medicininėje įstaigoje. M. P. serga įvairiomis ligomis ir nuo jų gydosi, tačiau ji nepagrindė savo ligų ryšio su S. P. padarytais veiksmais. Tačiau pagal įstatymą ir teismų praktiką jau pats sveikatos sutrikdymo padarymas yra pagrindas priteisti nukentėjusiajam neturtinę žalą. Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų mąstą, į tai, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos, atsiradusių sveikatos problemų nėra išsamiai argumentuotas, pagrįstas ir paremtas dokumentais, ieškinio dydžio suma dėl neturtinės žalos yra mažintina.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau teismas gali spręsti tik dėl jo nagrinėjamoje byloje patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, kitaip galima situacija, kuomet keliose bylose nukentėjusysis galės prašytų priteisti tas pačias išlaidas. Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas atstovavimo išlaidas pagal pateiktą 2014-01-31 pinigų priėmimo kvitą Nr. 732451 bei 2012-10-23 pinigų priėmimo kvitą Nr. 667088, iš ko matyti, kad M. P. sumokėjo advokatui I. M. 600 Lt, už atstovavimą bei dokumentų surašymą (2 t., 84, 85 b.l.). Teismas šių išlaidų negali pripažinti proceso išlaidomis ir jų priteisti nukentėjusiajai. Nukentėjusioji buvo sužalota 2012-01-31 ir 2012-02-06. Iš pateiktų kvitų matyti, kad pinigai buvo sumokėti 2014-01-31 ir 2012-10-23. Nukentėjusioji pateikė 2012-01-21 ir 2012-01-05 teisinių paslaugų sutartis 2012-02-02 atstovavimo sutartį. Vertinant šiuos duomenis bendrai matyti, kad dvi teisinių paslaugų sutartys buvo pasirašytos dar iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių, todėl akivaizdu, jos nėra susijusios su šia byla. Pinigai mokėti jau po įvykių, tačiau juose nėra nurodyta, kad pinigai būtų mokami dėl šioje byloje suteiktų teisinių paslaugų, o žinant, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta ir kiti teisminiai procesai, teismas daro išvadą, kad pinigai pagal byloje esančius kvitus buvo mokami dėl kitų, su šia byla nesusijusių teisinių paslaugų. Be to, kvituose nurodyta, kad pinigai mokami už gynybą, atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą, tačiau šioje byloje visi nukentėjusiosios pateikti dokumentai yra surašyti jos pačios (1 t., 15, 23 b.l., 2 t. 82 b.l.).

Pagal 2012-02-08 kasos pajamų orderį už specialisto išvadą M. P. Valstybinės teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sumokėti 44,00 Lt. pripažintini proceso išlaidomis, kadangi matyti, kad tą dieną buvo pateikta specialisto išvada, esanti šioje byloje, ir ši sumą iš S. P. priteistina M. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2012-01-31 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti jam 5 mėnesius laisvės apribojimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl 2012-02-06 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. P. galutinę bausmę 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 20:00 val. iki 6:00 val. būti namuose.

Iš dalies tenkinti M. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš S. P. 800 Lt M. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti M. P. iš S. P. 44 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.