Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-02-03 · Civilinė byla Nr. e2-74-1032/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
e2-74-1032/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02434-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
Atsakovas
A. V.
Trečiasis asmuo
A. Ž., A. V.
Kategorijos
  • 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-74-1032/2017(Proceso Nr. 2-06-3-02434-2016-3)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.5.; 2.5.10.2.1.; 2.5.10.2.2.; 2.5.10.5.2.; 2.5.39.2.5.; 3.1.18.4. 3.2.6.1.; 3.2.6.4.; 3.2.6.11. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 3 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė,sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovei A. V., atsakovės atstovui advokato padėjėjui M. C.,trečiajam asmeniui A. Ž., trečiojo asmens atstovei advokatei V. L.,trečiajam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei A. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. B., A. V., A. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 333,66 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-05-27 buvo vandeniu užpiltas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklausantis trečiajam asmeniui R. B.. Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas S. S. nustatė, kad užpylimo metu buvo sulietos patalpos, pažymėtos plane 2-5 tinkuotos lubos, natūralaus medžio parketas. Įvykio metu butas Nr. 2 ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2011-12-19 redakcija, galioja nuo 2012-01-01) (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių 57 punktą, draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Pagal Taisyklių 58.1 punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Pagal UAB „Infranet“ sudarytą lokalinę turto remonto kaina sudarė 334,39 Eur. Ieškovė kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami. Atsakingas už minėtą įvykį asmuo - atsakovė A. V.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo aplietas vandeniu iš viršuje esančių gyvenamųjų patalpų, kurios priklauso atsakovei. Ieškiniu prašoma priteisti žala, įvertinus nusidėvėjimą, sudaro 1152,05 Lt (333,66 Eur), t.y. 1154,58 Lt (334,39 Eur) draudimo išmoka - 2,53 Lt (0,73 Eur) nusidėvėjimas. Ieškovės nuomone, atsakovė privalėjo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž., kurio procesinė padėtis ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, pakeista iš atsakovo į trečiojo asmens, pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinyje remiamasi vienu faktu, kad jo butas yra virš trečiojo asmens R. B. buto - ir tuo daroma prielaida, kad užpylimo šaltinis buvo mano bute. Byloje pačios ieškovės teikiami įrodymai prieštarauja jos pozicijai: ieškovės vyresnysis žalų ekspertas S. S. 2013-05-28 surašydamas turto sugadinimo aktą pats nurodė, kad trečiojo asmens A. Ž. bute jokio užpylimo šaltinio nerado ir draudėjo butas buvo užpiltas per perdangą iš buto Nr. 8 vonios patalpos. Tokia išvada buvo padaryta apžiūrėjus A. Ž. butą bei įvertinus trečiojo asmens bute užpylimo žymių lokalizaciją ir namo bei butų planus, kurie taip pat yra pateikti su ieškiniu. Trečiojo asmens manymu, logiška, kad draudimo ieškinys galėtų būti nukreiptas tik į 8 buto savininkę A. V.. Pažymi, kad po trečiojo asmens R. B. bei jo buto apžiūrėjimo ir turto sunaikinimo akto sustatymo ieškovė nei karto į A. Ž. nesikreipė dėl žalos atlyginimo, nesiuntė ir neinformavo jo apie žalos nustatymo dydį ir kitas vykdytas procedūras, t.y. faktiškai jo nelaikė atsakingu už padarytą trečiajam asmeniui žalą. Apie tai ar buvo kada nors apžiūrėtas Nr. 8 butas informacijos neturi, tačiau jeigu nebuvo - tai pačios ieškovės aplaidumas, nes būdamas draudimo verslo atstovu ir ketindamas ginti savo teises atgaunant dėl trečiųjų asmenų kaltės padarytą žala, privalėjo surinkti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

2016-08-08 teismo posėdžio metu liudytojas S. S. paaiškino, kad dirba pats atsakovę žalų nustatymo ekspertu. Paaiškino, kad 2013-05-28 apžiūrėjęs A. Ž. butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jokių apliejimo žymių nenustatė, į butą Nr. 8 patekti nepavyko. Iš nustatytų duomenų surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. Atsakant į teismo pateiktą klausimą, kodėl 2013-05-28 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma galima apipylimo priežastis butas Nr. 8 teigė, jog susipažinus su buto planais ir atsakovės A. V. vyrui atvykus bei paaiškinus aplinkybes nustatė, jog vanduo į butą Nr. 2 galėjo patekti iš 7 buto. Teigė, jog apipylimo priežastis galėjo būti bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, per virtuvėje esančios alkūnės ir PVC vamzdžio sujungimą, kadangi vadovaujantis STR nuostatomis toks sujungimas yra negalimas (špyžinė alkūnė pajungiama į PVC vamzdį). S. S. paaiškino, jog nustatinėjant apliejimo priežastis ir žalos dydį vadovaujamasi 4 akių principu – ekspertas apžiūri aplietas patalpas ir perduoda duomenis su nuotraukomis Vilniuje dirbančiam kolegai, kuris apskaičiuoja galimos žalos dydį. Paaiškino, jog licenziją darbui laikosi kasmet. Nurodė, kad apipylimo židinys, eksperto nuomone buvo 7 butas, tačiau vanduo galėjo ateiti ir iš 8 buto.

Liudytojo G. M., 2016-09-01 teismo posėdyje nurodė, kad ji yra buto Nr. gyventoja. Pas ją atėjo R. B. mama iš buto Nr. 2 ir nurodė, kad jos dukrai priklausantis butas buvo aplietas. Liudytoja kartu su R. B. mama nuėjo apžiūrėti buto Nr. 8. A. V. ją įsileido, liudytoja nuėjo į vonią, pažiūrėjo vonioje buvo sausa. Liudytoja taip pat su R. B. mama nuėjo į butą Nr. 3 (įsileido nuomininkas), ten taip pat buvo sausa. Teigia, jog pasikvietė A. Ž. apžiūrėti buto Nr. 2 apliejimo, jis buvo pasimetęs, nurodė, kad dėl apliejimo kaltas butas Nr. 8. Liudytoja teigia, jog vanduo neatrodė muiluotas, buvo specifinis kvapas. Teismo posėdžio metu liudytoja atsakydama į trečiojo asmens A. Ž. atstovės advokatės V. L. klausimą, kokie jos santykiai su A. Ž. nurodė, jog ne kartą kvietė A. Ž. policiją dėl bendros laiptinės remonto. Liudytoja teigia, jog vanduo neatrodė muiluotas, buvo specifinis kvapas.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas R. G. 2016-06-21 teismo posėdyje nurodė, kad buvo A. Ž. bute, kai atvyko draudimo ekspertas. Pastebėjo, kad 2 vietose yra pakilusi siena. Liudytojas patvirtino, jog ekspertas bandė patekti į butą Nr. 8, įkišo lapelį po durimis su pranešimu būti namuose. Teigia, jog A. Ž. bute virtuvėje po kriaukle buvo drėgmė, matė žymę. Paaiškino, kad apipylimo įvykį nustatė R. B. tėvai. R. B. tėvas teigė, kad buvo apipilta šarmingu vandeniu kaip iš skalbimo mašinos. Ekspertas nurodė galimą apliejimo šaltinį – butą Nr. 8. Liudytojas teigia, jog vamzdynai iš A. Ž. kriauklės ir A. V. vonios nueina į bendro naudojimo vamzdį, kuris yra A. V. bute. Liudytojas teigia, jog A. Ž. bute matėsi likutinės drėgmės žymės iš buto Nr. 8 vonios kambario, kadangi ta siena A. V. bute ribojasi su A. V. vonios kambariu.

Tretysis asmuo A. V. 2016-06-21 teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, kaip liudytojas nurodė, jog gavęs raštą iš draudimo bendrovės, nuvyko pas ekspertą pasiaiškinti apliejimo priežastis ir ekspertas jam paaiškino, kad turto sunaikinimo aktą surašė kaip jam nurodė buto Nr. 7 savininkas A. Ž.. Teigia, kad apžiūrėjo butus Nr. 2 ir Nr. 3, jo nuomone, buto Nr. 2 apipylimo žymės buvo kaip nuotekų vandens, buvo kanalizacijos kvapas. Paaiškino, kad buto Nr. 8 vonios kambarys ribojasi su A. Ž. virtuve. Nurodo, kad apliejimo šaltinis nebuvo bute Nr. 8, o galėjo būti tik bute Nr. 7, kadangi tas butas yra virš apipiltojo buto Nr. 2. Mano, kad negalėjo apipilti 2 buto, neapipildami 3 buto. Paaiškino, kad skalbimo mašina pirkta prieš pusę metų. Pažymėjo, kad nesinaudoja nuotekų vamzdynu, jį užaklino.

Tretysis asmuo R. B. 2016-06-21 teismo posėdyje nurodė, kad apliejimą pastebėjo jos tėvai. Tėvai išvažiavo penktadienį 2013-05-25, grįžo 2013-05-27 sekmadienį, apipylimas nebuvo šviežias, buvo likę vandens, tvyrojo nemalonus kvapas, burbuliukų kažkokių nebuvo. Tretysis asmuo perdavė duomenis draudėjai. Ekspertas atėjo po kelių dienų, jeigu gerai prisimena. Iškvietė iš buto ūkio atstovą, kuris taip pat apžiūrėjo. Su kita kaimyne G. M. nuėjo apžiūrėti 3 buto, tačiau bute nieko nustatyta nebuvo. Dalyvavo ir A. V.. Nesikišo į žalos reguliavimo dalykus, kadangi, jos nuomone, tai yra atsakingų institucijų sprendimas. R. B. pranešimu trečiojo asmens UAB „Danės būstas“ atstovas apžiūrėjo apipylimo faktą. R. B. negalėjo nurodyti ar jos tėvai apžiūrėjo butą Nr. 8, priklausantį A. V..

Į teismo posėdį neatvyko tretysis asmuo UAB „Danės būstas“, apie teismo posėdį jis informuoti tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovei nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiajam asmeniui UAB „Danės būstas“ nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 247 straipsnis).

Dėl atsakovės A. V. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Ž. procesinės padėties

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Ž., tretiesiems asmenims R. B., A. V. dėl turtinės žalos priteisimo. Byloje buvo atlikta statinio ekspertizė siekiant nustatyti ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimo priežastį. Ieškovė susipažinusi su teismui pateiktu teismo statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 16-26E bei UAB „Danės būstas“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais, 2016-12-01 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakove nurodoma buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkė atsakovė A. V., trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, R. B. ir A. V., teismas 2016-12-02 priėmė ieškovės patikslintą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

2016-12-02 teisme gautas buvusio atsakovo A. Ž. atstovės advokatės V. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas 2016-12-02 nutartimi nutarė įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, A. Ž..

2017-01-17 teismo posėdžio metu trečiojo asmens A. Ž. advokatė V. L. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės trečiojo asmens patirtas išlaidas bei civilinę bylą A. Ž. atžvilgiu nutraukti. 2016-12-02 nutartimi teismas atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas buvusio atsakovo A. Ž. atstovės advokatės V. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (procesinis reikalavimas), sprendė, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos A. Ž. teisėmis ir pareigomis, todėl šį asmenį įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalis). Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), tačiau tretysis asmuo iš proceso gali būti šalinamas tik teismo motyvuota nutartimi (CPK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į A. Ž. pareikštą procesinį reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiojo asmens A. Ž. atstovės prašymas dėl bylos nutrukimo trečiojo asmens atžvilgiu netenkinamas (CPK 293 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-05-27 vandeniu buvo užpiltas R. B. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 2013-05-28 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodomas numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo, buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkė A. V.. Ieškovės atstovas, žalų ekspertas S. S., turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, kad draudėjos mama kaip kaltininką įvardijo buto Nr. savininką A. Ž.. Pažymėjo, kad susiskambinus su buto Nr. 7 savininku, jis aprodė savo butą, patalpoje 7-5, esančioje virš sulietos patalpos 2-5 sausa, nesimato nubėgimo požymių, apžiūrėta sieninė spinta patalpos 7-1 koridoriuje šalia patalpos 7-5 irgi sausa. Ekspertas akte nurodė, jog manoma, kad vanduo bėgo iš buto Nr. 8 vonios patalpos, kuri ribojasi su patalpos 7-2 siena. Akte nurodyta, jog į butą Nr. 8 2013-05-28 15.15 val. patekti nepavyko, užrakintos durys, eita kartu su A. Ž.. Ieškovės atstovas žalų ekspertas S. S. įvykio aprašyme nurodė, jog 2013-05-28 atlikta apžiūra, užfiksuoti sugadinimai, surašytas aktas, padarytos nuotraukos. Pažymi, jog tikėtina, kad į R. B. butą vanduo pateko iš buto Nr. 8 vonios patalpos, nes vanduo, bėgęs į buto Nr. 2 patalpą 2-5, pagal likusias žymes ir kvapą yra muiluotas. 2012-10-11 būsto draudimo liudijimu patvirtinama, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2012-11-20 iki 2013-11-19 buvo apdraustas ieškovės. Butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėda, nuosavybės teise priklauso atsakovei A. V.. Pagal UAB „Infranet“ sudarytą lokalinę turto remonto sąmatą kaina sudarė 334,39 Eur (1154,58 Lt). Ieškovė kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. 2013-11-15 raštu Nr. R0001409775 ieškovas kreipėsi į A. V. su pretenzija dėl 334,39 Eur (1154,58 Lt) draudimo sumos sumokėjimo. Nurodė, kad A. V. yra atsakinga dėl žalos atlyginimo ir paprašė per 18 dienų sumokėti nurodytą sumą į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovė pateikė į bylą A. V. pareiškimą (pareiškimo data nėra nurodyta), kuriame A. V. nurodo, jog butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, galėjo užpilti tik buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas A. Ž., nes jo virtuvės kriauklė yra virš 2 buto. Pažymėjo, kad atsakovės vyras tretysis asmuo A. V. buvo nuvykęs pas vyresnįjį žalų ekspertą S. S., kad šis paaiškintų kokiu pagrindu surašė tokį aktą, kuriame nurodė, jog būtent atsakovei priklausantis butas Nr. 8 užpylė butą Nr. 2. Teigia, jog S. S. paaiškino, kad 2013-05-28 atvykęs pas buto Nr. 7 savininką A. Ž. apžiūrėjo vietą po kriaukle, nerado šlapių dėmių, buvo sausa. Kai atsakovės vyras ekspertui pareiškė, jog iš jų buto Nr. 8 neįmanoma fiziškai užpilti buto Nr. 8, tai ekspertas paaiškino, kad, kaip pasakė buto Nr. 7 savininkas A. Ž., jis taip ir surašė aktą. Prašo ieškovės išsiaiškinti, kodėl vyresnysis žalų ekspertas S. S. nekompetentingai atliko savo pareigas surašydamas aktą tiktai pagal A. Ž. buto Nr. 7 savininko pasakojimą.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 333,66 Eur nuostolių atlyginimui

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio l dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų - sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja asmenis elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai reiškia, kad šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintos bendrosios civilinių teisinių santykių dalyvių pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.263 straipsnio l dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Vertinant byloje esančius įrodymus dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas remiasi Civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatomis, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 konstatuota, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 159 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekso nurodytas išimtis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Teismas vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė, siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis yra ne jos bute, ir vykdydama įrodinėjimo pareigą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (Civilinio proceso kodekso 216 straipsnis). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (Civilinio proceso kodekso 219 straipsnio 1 dalis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

2016-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino ieškovo atsakovo (dabartinė procesinė padėtis tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) A. Ž. prašymą skirti statinio ekspertizę ir įpareigojo ieškovę AB „Lietuvos draudimas“ bei trečiuosius asmenis, pageidaujančius pateikti ekspertui klausimus, suformuluoti juos ir iki 2016-09-14 pateikti teismui. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalims pateikus ekspertui papildomus klausimus bei teismui užklausus teismo eksperto dėl papildomų išlaidų (dėl atsakymo į papildomus klausimus), šalys gali būti įpareigotos sumokėti eksperto nustatyto dydžio avansą. 2016-09-15 ieškovės atstovė advokato padėjėja I. V. pateikė ekspertui vieną klausimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismui informavus ieškovės atstovę advokato padėjėją I. V., kad atsakovės pateiktas vienas klausimas ekspertui (Ar įmanoma iš buto Nr. 8 užpilti butą Nr.2, neapliejant buto Nr. 3, kuris yra po butu Nr. 8?) bus papildomai apmokestinamas 360,00 Eur užstatu, 2016-09-19 ieškovės atstovė informavo Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kad atsisako nuo pateikto papildomo klausimo.

2016-09-19 nutartimi teismas paskyrė statinio ekspertizę, pavedė ją atlikti UAB „Baltų būstas“ dirbančiam teismo ekspertui R. M.. Nutarta pateikti ekspertui klausimus: 1) kuris virš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantis butas (butas Nr. 7 ar Nr. 8) buvo buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apliejimo šaltinis ir dėl kokių priežasčių? 2) koks užpylimo (muiluoto vandens patekimo į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda) mechanizmas (kelias)? Atsakovas už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 2016-09-05 1400,00 Eur avansą. Nutarta pateikti ekspertui klausimus: 1) kuris virš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantis butas (butas Nr. 7 ar Nr. 8) buvo buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apliejimo šaltinis ir dėl kokių priežasčių? 2) koks užpylimo (muiluoto vandens patekimo į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda) mechanizmas (kelias)? Ekspertui buvo pateikta bylos medžiaga, kurioje nurodytos visos ginčo aplinkybės, bei byloje esantys duomenys.

2017-01-17 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas M. C. nurodė, jog byloje esantis ekspertizės aktas nėra besąlyginis įrodymas. Atsakovės atstovo nuomone, teismo ekspertizė buvo atlikta praėjus 3 metams po apipylimo, teismo statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 16-26E yra neinformatyvus, neišsamus, ekspertas savo išvadas grindžia prielaidomis, bei daro labiausiai tikėtiną išvadą, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vandens nuliejimo žarna iškrito ant grindų ir galimai apliejo butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pažymi, kad ekspertizės akte nėra nurodoma buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apliejimo datos, jame nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą apie apliejimo šaltinį, ekspertizės akte taip pat nėra nurodoma sienų atstumai ir storiai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nebuvo apžiūrėtas butas Nr. 3.

Pažymėtina, kad eksperto išvadų nenaudingumas vienai proceso šaliai nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ar konstatuoti eksperto akto ydingumą dėl netinkamos eksperto veiklos, jo pasisakymų. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės aktas vertinamas kartu su visais bylos įrodymais.

Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Byloje buvo atlikta statinio ekspertizė siekiant nustatyti ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimo priežastį. Specialisto R. M. (veikiantis pagal kvalifikacijos atestatą Nr. 677, Nr. 22975) surašytame statinio dalinės ekspertizės akte objekto Nr. 16-26E yra padarytos šios išvados: pirma, buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apliejimo šaltinis buvo butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tai įvyko dėl netinkamo skalbimo mašinos nuotekų žarnos prijungimo ir dėl į vonią patenkančių skysčių daugkartinio panaudojimo. Taip pat neatmetama galimybė, kad apliejimas įvyko dėl bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, esančių bute Nr. 8 (karšto ir/arba šalto vandentiekio, buitinių nuotekų, šilumos tinklų). Remiantis šios ekspertizės metu atliktais ir ekspertizės akto 6.1. punkte aprašytais tyrimais, muiluotas vanduo pateko į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios-tualeto sanitarinio mazgo) patalpos arba šiame bute esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų: vanduo pateko ant grindų, prasiskverbė pro 5-7 cm storio netankios monolitinės gelžbetoninės perdangos plokštės ir sienos/sandūrą ir apliejo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Pažymėtina, kad ekspertui atliekant statinio dalinę ekspertizę buvo atliktos 2 apžiūros (butų adresu (duomenys neskelbtini) 2, 7, 8, Klaipėda, pirminė apžiūra, butų adresu (duomenys neskelbtini) 2, 7, 8, Klaipėda, pakartotinė apžiūra, 2016-10-19 apžiūros metu buvo atliktos butų adresu (duomenys neskelbtini) 2, 7, 8, Klaipėda, vizualinė apžiūra ir foto fiksacijos, o 2016-10-24 apžiūros metu atliktos butų (duomenys neskelbtini) 2, 7, 8 bei pastogės vizualinė apžiūra, tyrimai ir foto fiksacijos. Tyrimams buvo panaudoti įrankiai (prietaisai) skaitmeninis fotoaparatas „Canon Power Shot A1300“, metalinė matavimo ruletė (8 m) „Forte Tools Pro“, lazerinis tolimatis „HILTI PD 40“, drėgmės matuoklis (konstrukcijų) „testo 606-1“, lazerinis nivelyras Stabila (duomenys neskelbtini) Ekspertizės akte nurodoma, kad visiems įrankiams (prietaisams) yra atlikta metrologinė patikra, įrankiai (prietaisai) sukalibruoti. Ekspertizės akte nurodyta, kad išanalizavęs Civilinės bylos medžiagą, aukštų planus ir kitą medžiagą, panaudojus specialias ži­nias, teismo ekspertas surašė galimų užpylimo priežasčių (prielaidų) sąrašą. Buvo numatyti tyrimai, ku­riuos atlikus, atskira prielaida būtų patvirtinta (įrodyta) arba paneigta (ši, tam tikra, spėjama prielaida šios civilinės bylos atveju negalėjo būti drėkimo priežastimi). Ekspertas pažymėjo, kad per ilgametę statybinę praktiką ir atlie­kant ekspertizes, buvo daug kartų įsitikinta, kad tai, kas atrodo akivaizdu, - ne visada pasitvirtina. Van­duo gali „atkeliauti“ iš netikėčiausių vietų (pavyzdžiui, iš bet kurio laiptinės trečio aukšto buto ir 1.1.).

Ekspertas ekspertizės akto 6.1.1. punkte iškėlė prielaidą - buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimas įvyko dėl buto Nr. 7 kaltės ir nurodė, kad 2016-10-19 ir 2016-10-24 apžiūros metu buvo apžiūrėta virtuvėje esanti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema bei palėpėje esanti šildymo sistema. Nustatyta, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynai, priklausantys butui Nr. 7 (nuo vandens apskaitos mazgų arba prijungimo, pajungta tik virtuvės kriauklė, žiūrėti šios ekspertizės nuotraukas Nr. 1-3) atnaujinti, nesandarumų nenustatyta; šildymo sistema tvarkinga, nesandarumų nepastebėta (žiūrėti šios ekspertizės nuotrauką Nr. 4). Ekspertas ekspertizės akte konstatavo, jog galimybės išsiveržti skysčiams iš aprašytų sandūrų dėl buto Nr. 7 savininko ar naudotojo kaltės, nėra jokių galimybių. Buto Nr. 7 virtuvės grindų danga yra ženkliai aukščiau (22 mm aukščiau, žiūrėti šios ekspertizės nuotrauką Nr. 3) negu buto Nr. 8 sanitarinio mazgo (vonios-tualeto) keraminių plytelių grindų danga (žiūrėti šios ekspertizės nuotraukas Nr. 12 ir 16). Grindų aukščių skirtumas buvo nustatytas dviem darbuotojams naudojant lazerinį nivelyrą, lazerinio nivelyro liniuotę ir imtuvą (žiūrėti šios ekspertizės nuotrauką Nr. 9). Ekspertas padarė išvadą, jog buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apliejimo šaltinis nebuvo butas Nr. 7.

Ekspertas ekspertizės akto 6.1.2. punkte iškėlė prielaidą - buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apliejimo šaltinis buvo butas Nr. 8 ir išsamiai ištyrė galimo apliejimo šaltinius bute Nr. 8. Ekspertizės akto 6.1.2 punkte numatyta, kad 2016-10-24 apžiūros metu buvo apžiūrėta vonios-tualeto (sanitarinio mazgo) patalpoje esantys vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, ventiliacija, skalbimo mašinos prijungimas. Nustatyta, kad vandentiekio ir nuotekų vamzdynai morališkai pasenę, susidėvėję, senokai nekeisti, vonia nepritvirtinta (buvo galima laisvai stumdyti), dušo-vonios maišytuvas vos laikosi (žiūrėti šios ekspertizės nuotraukas (Nr. 12, 14, 16), vonios dugne esantis išleidėjas užkimštas (vonioje matomas muiluotas vanduo, žiūrėti šios ekspertizės nuotrauką Nr. 13), skalbimo mašinos vandens tiekimo žarna prijungta prie dušo-vonios maišytuvo (žiūrėti šios ekspertizės nuotrauką Nr. 14). Skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarna neprijungta prie nuotekų tinklų, nuotekos iš skalbimo mašinos išleidžiamos tiesiogiai į vonią, skalbimo mašinos nuotekų išleidimo vamzdis, eksperto apsilankymo metu, buvo pririštas prie vonios persipildymo angos (žiūrėti šios ekspertizės nuotrauką Nr. 12). Skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarna specialiu trišakiu prijungiama į nuotekų tinklus nuotekų tekėjimo kryptimi. Ekspertas nurodė, jog vandentiekio ir nuotekų žarnos prie skalbimo mašinos nugarinės dalies prijungtos tvarkingai, pa­žeidimų nepastebėta. Teigia, jog skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarna buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apliejimo metu galėjo būti pririšta arba nepririšta. Nuotekų vanduo iš skalbimo mašinos pašalinamas po spaudimu, trūkčiojant. Ekspertas nurodo, jog tikimybė, kad žarna nukrito ant grindų ir įvyko apliejimas - labai didelė (ir praktiškai vienintelė įmanoma iš visų 7 prielaidų). Ekspertas atlikęs buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūrą, padarė išvadą, kad buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apliejimo šaltinis galėjo būti butas Nr. 8. Pažymėtina, kad atlikdamas ekspertizę ekspertas buvo iškėlęs ir tyrė šias prielaidas: buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje užliejimas įvyko per ventiliacijos šachtą nuo stogo (bendroji inžinerinė sistema), iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (karšto ir/arba šalto vandentiekio), iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (buitinių nuotekų), iš bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (šilumos tinklų), dėl nesandarios stogo konstrukcijos, tačiau atlikus apžiūras ir tyrimus nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimas neįvyko nei dėl vienos iš nurodytų priežasčių. Ekspertizės akto 6.1.4 punkte yra nurodyta, jog remiantis civilinėje byloje esančia medžiaga, buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užpylimas įvy­ko vieną kartą. Nebuvo pakartotinių ar ilgalaikių užpylimų, kurie būtų įvykę esant pažeistoms bendro­sioms statinio inžinerinėms sistemoms (karšto ir/arba šalto vandentiekio). Esant pažeistoms bendro­sioms statinio inžinerinėms sistemoms (karšto ir/arba šalto vandentiekio), būtų reikėję ardyti III (trečio) aukšto butų Nr. 7 ir Nr. 8 sienas ir remontuoti bendrąsias statinio inžinerines sistemas (karšto ir/arba šalto vandentiekio). Ekspertas nurodė, jog UAB „Danės būstas“ yra atsakinga už gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrųjų inžinerinių sistemų ir konstrukcijų priežiūrą. Ekspertas prašė UAB „Danės būstas“ pateikti papildomą techninę informaciją, tačiau informacijos pateikta nebuvo. Ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog pagal civilinės bylos medžiagą bendrųjų statinio inžinerinių sistemų remonto po 2013-05-27 apliejimo lyg ir nebuvo. Kadangi UAB „Danės būstas“ jokios techninės dokumentacijos nepateikė, todėl teismo ekspertas negali spręsti, ar buvo ar nebuvo šilumos tinklų bendrųjų statinio inžinerinių remontų po 2013-05-27 apliejimo. Pažymėjo, jog civilinės bylos šalys susitikimų metu akcentuodavo, kad UAB „Danės būstas“ atliko kažkokius darbus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bute Nr. 8, o su tuo susijusias išlaidas paskirstė apmokėti visiems butams.

Teismas, susipažinęs su eksperto išvada bei siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, 2016-11-09 nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą po ekspertizės atlikimo, įpareigojo tretįjį asmenį UAB „Danės būstas“ per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo pateikti teismui: 1) duomenis nuo kada tretysis asmuo paskirta gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratore; 2) turimus įrodymus, duomenis, pagrindžiančius tinkamą valdymą, priežiūrą, administruojant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektus nuo jos paskyrimo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratore iki 2013-05-27 minėtame name įvykusio draudiminio įvykio; 3) duomenis ar name (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei ar bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2013-05-27 draudiminio įvykio metu ar po jo buvo šalinama vandentiekio avarija, jei taip pateikti teismui visus duomenis apie jos likvidavimą (nurodant visus duomenis apie vandentiekio avariją – kada gautas pranešimas apie įvykusią vandentiekio avariją, kas pranešė, duomenis apie trečiojo asmens atstovų atvykimą, bei duomenis apie avarijos likvidavimą). UAB „Danės būstas“ 2016-11-24 pateikė į bylą išrašus iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo ir trečiojo asmens registrų, kurie, trečiojo asmens nuomone, pagrindžia tinkamą namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, priežiūrą. Pastebi, kad iš pateikiamų duomenų matyti, jog trečiasis asmuo nei 2013-05-27 įvykio metu, nei po nurodyto įvykio neatliko jokių avarijos likvidavimo veiksmų, išskyrus tai, kad 2013-05-28, gavus buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkės R. B. pranešimą, apie prašymą sudaryti užpilto buto aktą, buvo atlikta neeilinė šio buto apžiūra ir surašytas aktas. 2016-11-28 pareiškime dėl duomenų pateikimo UAB „Danės būstas“ nurodė, jog 2013-10-08 klientų aptarnavimo centro telefonu tel. Nr. 870055966 užregistruotas pranešimas iš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda (tel. Nr. 867452690), kuriame pranešama, kad „užsikimšo kanalizacija vonioje. Prašo pravalyti. Bus namie“. Tą pačią dieną nuvykus avarinės tarnybos darbuotojams, rankiniu gyvatuku išvalyta kanalizacija. Pažymi, kad kadangi pravalymo darbai buvo atlikti 2013-10-08, apmokėjimui jie pateikti 2013-10-31 UAB „Danės būstas“ sąskaita/Serija MNVG1333227. Susipažinus su į bylą pateikta UAB „Danės būstas“ 2013-10-31 sąskaita/Serija MNVG1333227 nustatyta, kad už avarijų likvidavimą objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šiam butui buvo išrašyta sąskaita/Serija MNVG1333227 28,62 Lt sumai. Pirmoje sąskaitos eilutėje nurodyta avarijų likvidavimas viso suma 5,46 Lt. Pažymėtina, kad tretysis asmuo UAB „Danės būstas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2013-10-31 atsakovo A. Ž. pateikta 2013-10-31 UAB „Danės būstas“ sąskaita/Serija MNVG1333227, kurioje nurodomi avarijų likvidavimo darbai, bendra suma 46,73 Eur (161,35 Lt) yra susiję su 2013-10-08 vykdytais kanalizacijos valymo darbais bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsižvelgiant į tai, jog tretysis asmuo pasisakė dėl atsakovo pateiktos sąskaitos/Serija MNVG1333227, kurioje bendra mokėtina suma nurodyta 28,62 Lt, pirmoje sąskaitos eilutėje nurodyta avarijų likvidavimas viso suma 5,46 Lt, laikytina, kad UAB „Danės būstas“ rašytiniuose paaiškinimuose padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant mokėtinos sumos dydį.

2016-06-21 vykusio teismo posėdžio metu, kai atsakovės A. V. procesinė padėtis dar buvo trečiojo asmens, ji nurodė, kad sekmadienį 2016-05-27 pasibeldė R. B. tėvai, G. M. ir A. Ž., kurie nurodė, kad apipylė butą Nr. 2. Atsakovė A. V. jiems atsakė „prie ko čia aš“ ir uždarė duris. Gražina pažymėjo, kad jai Ž. paaiškino, jog pas jį po kriaukle buvo vandens, bet jis tą vandenį pavalė. Nurodė, kad ekspertas nebuvo atėjęs. Gavus AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją Adelės vyras A. V. nuėjo pas ekspertą pasiaiškinti. Ekspertas atsakovės vyrui paaiškino, kad kaip Ž. nurodė, taip ekspertas ir surašė. Teigia, jog fiziškai neįmanoma apipilti buto Nr. 2. Nurodė, kad jai skambino iš draudimo ir atsakovė nurodė, kad nemokės, nes užpylimas negalėjo įvykti iš jos buto. Atsakovės vyras buvo nuėjęs apžiūrėti buto Nr. 3 kartu su G. M. ir buto atstovu. Patvirtino, kad nei kaimynai, nei draudimas jos buto neapžiūrėjo, teigia, kad niekas į butą patekti nenorėjo. 2017-01-17 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė A. V. pakeitė savo paaiškinimus nurodydama, jog 2013-05-27 pas ją atėjo R. B. mama, A. Ž. ir kaimynė G. M. iš 5 buto, tačiau ji savo butą leidusi apžiūrėti tik kaimynei G.. Paaiškino, jog, jos vonia yra užkimšta kimštuku, nes iš Ž. buto per kanalizaciją vonioje, atsakovės bute kildavo kavos tirščiai ir įvairios kitos maisto atliekos. Pažymi, jog vandenį iš vonios ji išsemia ir pila į tualetą. Teigia, jog ji UAB „Danės būstas“ dėl užsikimšusios kanalizacijos neskambino, galimai tai padarė A. Ž., tačiau atvykę darbininkai negalėjo patekti į A. Ž. butą, todėl ji leidusi darbininkams atlikti kanalizacijos pravalymą iš jos buto. Pažymėtina, jog atsakovė siekdama paneigti kitų dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus ar pagrįsti savo nurodomas aplinkybes turėjo pareigą teikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), tačiau jai UAB „Danės būstas“ pateiktos sąskaitos/Serijos MNVG1333227 bei kitų 2016-11-24 trečiojo asmens pateiktų UAB „Danės būstas“ duomenų, patvirtinančių, jog kanalizacija vonioje jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo užsikimšusi, neginčijo, neteikė duomenų, jog būtų kreipųsis į UAB „Danės būstas“ dėl sąskaitos/Serijos MNVG1333227 nepagrįstumo. Be to pažymėtina, kad atsakovės duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu apie tai, kad ji nesinaudoja vonia, yra ją užkimšusi kimštuku, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog dėl to atsakovės bute ir buvo atlikti kanalizacijos valymo darbai, po kurių UAB „Danės būstas“ atsakovei ir pateikė sąskaitą sąskaitą/Seriją MNVG1333227, kurioje buvo įtraukti avarijų likvidavimo darbai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog į bylą pateikti UAB „Danės būstas“ rašytiniai paaiškinimai bei įrodymai, paneigia ekspertizės akte eksperto padarytą prielaidą, jog buto adreso (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apliejimas galėjo įvykti dėl bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, esančių bute Nr. 8 (Civilinio proceso kodekso 178, 183, 185 straipsniai).

Ekspertas ekspertizės akto 6.2 punkte išsamiai atsakė į antrą ekspertui užduotą klausimą – koks užpylimo (muiluoto vandens patekimo į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda) mechanizmas (kelias). Ekspertas konstatavo, jog remiantis šios ekspertizės metu atliktais ir šios ekspertizės 6.1. punkte aprašytais tyrimais, muiluotas vanduo pateko į butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios-tualeto sanitarinio mazgo) patalpos arba šiame bute esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų (žiūrėti šios ekspertizės punktus 6.1.4. - 6.1.6.). Ekspertas nurodė, jog vanduo pateko ant grindų, prasiskverbė pro 5-7 cm storio netankios monolitinės gelžbetoninės perdangos plokštės ir sienos sandūrą ir apliejo butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios-tualeto (sanitarinio mazgo) patalpos dalis sienos, kurioje yra ventiliacijos šachta, siejasi su buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kambario (patalpos Nr. 2-5) siena. Buto Nr. 7 virtuvės ir buto Nr. 8 vonios-tualeto patalpos pertvara prasikeičia su antro aukšto buto Nr. 2 pertvara apie 19 cm (žiūrėti schemą šios ekspertizės 24 puslapyje). Būtent ties tuo prasikeitimu (per susidariusį tarpą) įvyko apliejimas (žiūrėti apliejimo schemą šios ekspertizės 25 puslapyje). Taip pat pažymi, kad pertvara tarp butų Nr. 2 ir Nr. 3 ir pertvara tarp butų Nr. 7 ir Nr. 8 „nepasidaro“ (nepereina į) sieną, kaip tai parodyta registro centro antro ir trečio aukšto planuose (žiūrėti šios ekspertizės 21, 23 ir puslapius). Klaida padaryta dėl pertvarų prasikeitimo - ties analizuojama pertvara buto Nr. 7 virtuvėje švarių grindų aukštis yra 2 cm = 20 mm aukščiau nei buto Nr. 8 vonios - tualeto švarios grindys (žiūrėti šios ekspertizės 25 puslapį); registrų centro trečio aukšto plane pavaizduota vidurinė išilginė pertvara (pavaizduota žaliai, žiūrėti šios ekspertizės 23 puslapį). Ekspertas pažymi, jog iš tikrųjų tai yra 38 cm = 380 mm siena su ventiliacijos angomis, kaip ir registrų centro antro aukšto plane (pavaizduota žaliai, žiūrėti šios ekspertizės 21 puslapį).

Tik teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009), tačiau išsamiai išanalizavus ekspertizės aktą, joje iškeltas prielaidas ir padarytas išvadas dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimo šaltinio, pašalinus abejones, kad apliejimas galėjo įvykti dėl bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, esančių bute Nr. 8 (karšto ir/arba šalto vandentiekio, buitinių nuotekų, šilumos tinklų), atsakovės atstovo dėstomais samprotavimais nėra pagrindo nesutikti su byloje atliktos ekspertizės išvadomis.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba, kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją ar kompetenciją. Į bylą pateiktas teismo eksperto R. M. ekspertizės aktas yra surašytas atlikus vizualinę apžiūrą ir foto fiksacijas, nurodžius kokie tyrimams buvo panaudoti įrankiai, teismui pateiktus civilinės bylos Nr. e2-74-1032/2017 medžiagą, iškėlus, įvertinus ir ištyrus kitas buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apipylimo priežastis, o išvados padarytos atmetus kitas ištirtas padarytas buto apipylimo priežastis.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Byloje buvo apklausti liudytojai šalių kaimynai R. G., buto Nr. 9 gyventojas, G. M., buto Nr. 5 gyventoja, bei ieškovės darbuotojas, žalų nustatymo ekspertas S. S.. R. G., dalyvavęs trečiojo asmens A. Ž. buto apžiūroje teigė, jog įvykus buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda užpylimui ekspertas S. S. atvykęs į A. Ž. butą, nustatė apipylimo priežastį – butą Nr. 8. Teigė, jog R. B. tėvas buvo nurodęs, jog butas Nr. 2 buvo aplietas šarmingu vandeniu, tokiu kaip iš skalbimo mašinos. S. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atvykęs į butą Nr. 2 2013-05-28 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė galimą apipylimo šaltinį butą Nr. 8, tačiau į jį patekti nepavyko. Pažymėjo, kad vanduo bėgęs į butą Nr. 2 buvo muiluotas. Nors G. M., buto adresu Nr. 5 gyventoja nurodė, jog 2013-05-27 buvo įėjusi į butą Nr. 8, tačiau 2016-06-21 teismo posėdžio metu atsakovė A. V., duodama paaiškinimus neigė nurodytą aplinkybę, kad į jos butą Nr. 8 niekas nebuvo užėjęs apžiūrėti, tačiau 2017-01-17 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė pakeitė poziciją teigdama, jog 2013-05-27 į jos butą buvo užėjusi liudytoja G. M.. Liudytoja G. M. nurodė, jog yra kvietusi A. Ž. policiją dėl bendros laiptinės remonto. 2017-01-17 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė byloje buvo patikslinta susipažinus su ekspertizės aktu, taip pripažindama, jog jos darbuotojo liudytojo S. S. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai galimai nurodant buto adreso Nr. 2 apipylimo šaltinį butą Nr. 7, yra nepagrįsti, bei taip pripažindama, jog 2013-05-28 AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo/sugadinimo akte nurodytas buto Nr. 2 apipylimo šaltinis buvo butas Nr. 8 (Civilinio proceso kodekso 186 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad kaimynų santykiai yra konfliktiški, atsakovės A. V. duoti paaiškinimai yra prieštaringi, teismas kritiškai vertina liudytojų duotus paaiškinimus. Dėl minėtų priežaščių, labiau tikėtina, jog po buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apliejimo, į atsakovei priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, niekas iš pašalinių asmenų (kaimynų) nebuvo patekęs ir jo neapžiūrėjo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių, liudytojų paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, atsakovės paaiškinimai dėl jai priklausančio buto vonios užsandarinimo, atsakovės skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarnos netinkamo pajungimo (skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarna specialiu tritaškiu turi būti prijungiama į nuotekų tinklus tekėjimo kryptimi), UAB „Danės būstas“ rašytiniai paaiškinimai bei pateikti duomenys dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo aplietas šarmingu, muiluotu vandeniu, 2013-05-28 turto sunaikinimo/sugadinimo akte S. S. padarytos išvados, jog tikėtina, kad vanduo pateko į butą Nr. 2 ir buto Nr. 8 vonios patalpos, nes vanduo pagal žymes buvo muiluotas, šalių butų ir apliejimo šaltinio lokalizacija, įrodo, jog trečiajam asmeniui priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo aplietas dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kaltės, todėl ne tik atsakovės atstovo analizuojamu ekspertizės aktu byloje įrodyta, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Atsakovės neveikimas dėl jai priklausančio buto santechnikos įrangos priežiūros (labiausiai tikėtina dėl skalbimo mašinos nuotekų išleidimo žarnos netinkamo pajungimo) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su trečiajam asmeniui atsiradusiomis jai priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apliejimo pasekmėmis, todėl ji privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovė, būdama buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkė privalėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, t.y. prižiūrėti jai priklausantį butą, domėtis jai priklausančio buto ir jame esančių santechnikos įrenginių priežiūra, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino.

Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio l dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Subrogacijos esmė - asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Panevėžio apygardos teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėjos 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-428-544/2014).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, šalių, liudytojų duotais paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 16-26E, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė įstatymo ir kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o ne kiti šaltiniai, bei galimą užliejimo priežastį (netinkamas skalbimo mašinos nuotekų žarnos prijungimas). Taip pat teismas konstatuoja, kad ieškovės patirtą žalos dydį patvirtina byloje esantys ieškovės į bylą pateikti įrodymai (UAB „Infranet“ sudaryta lokalinė sąmata) dėl faktinių užliejimo atstatymo kaštų, kurie turėtų būti 333,66 Eur (334,39 Eur draudimo išmoka atskaičius 0,73 Eur nusidėvėjimą). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys yra tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovė pateikė į bylą duomenis, kad ieškovė patyrė 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, byloje buvo sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl 333,66 Eur žalos priteisimo, ieškovė patyrė 185,68 Eur kelionės išlaidų. Atsakovės atstovas pateikė į bylą duomenis, kad atsakovė patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis).Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant ieškovės procesinį elgesį dėl tinkamo atsakovo nurodymo byloje, ieškovės atstovės patirtos 185,68 Eur kelionės išlaidos vykstant iš Kauno į Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-74-1032/2017 teismo posėdžius 2016-05-09, 2016-06-21, 2016-08-08 ir 2016-09-01, ieškovei priteistinos iš dalies (50 procentų) – 92,84 Eur (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys dėl žalos priteisimo tenkintinas visiškai, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 15,00 Eur dydžio išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 70,08 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 92,84 Eur kelionės išlaidos, iš viso 177,92 Eur, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovės (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

2016-12-02 A. Ž. atstovė advokatė V. L. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės A. Ž. 1400,00 Eur už ekspertizės išlaidas bei 650,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens A. Ž. atstovė prašymą palaikė ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės, kadangi ji turi nurodyti tinkamą atsakovą byloje.

Pažymėtina, kad ieškovė susipažinusi su teismui pateiktu teismo statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 16-26E bei UAB „Danės būstas“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais, 2016-12-01 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakove nurodoma buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkė A. V., trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, R. B. ir A. V..

Teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad nurodyti tinkamą atsakovą byloje yra ieškovės pareiga. 2016-06-21 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad jos atstovas S. S. apžiūrėjo butus Nr. 7 ir Nr. 2, bandė patekti į butą Nr. 8, tačiau nepavyko. Tuo metu surašė turto sunaikinimo/sugadinimo aktą pagal tas aplinkybes, kurias tuo metu galėjo išsiaiškinti bei kreipėsi į A. V. su pretenzija. Teigia, jog gavus A. V. paaiškinimus ir paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo. Ieškovės atstovė negalėjo atsakyti teismo užduotą į klausimą, kodėl nebuvo siųsta pretenzija A. Ž.. Taip pat atsakant į teismo pateiktą klausimą nurodė, jog ekspertų komisija sudaryta nebuvo, teisininkai rinko papildomą informaciją žodine forma ir nusprendė kreiptis į teismą dėl atsakingo asmens. Į namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administruojančią bendrovę iki kreipimosi į teismą nesikreipė. Paaiškino, jog ieškovės darbuotojas S. S. renka informaciją atvykęs į apipiltą butą, padaro fotonuotraukas. Pažymėjo, jog surašant 2013-05-28 turto sugadinimo/sunaikinimo aktą į butą Nr. 8 patekta nebuvo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į ieškovės procesinį elgesį dėl tinkamo atsakovo nurodymo byloje, į tai, kad atsakovui A. Ž. nebuvo siųsta pretenzija ir suteikta galimybė pasiaiškinti dėl buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apipylimo, nors A. V. tokia galimybė buvo suteikta, į tai, kad ieškovė patikslino ieškinį atsakove nurodydama buto Nr. 8 savininkę A. V., kuri ir buvo įvardyta 2013-05-28 turto sunaikinimo/sugadinimo akte, trečiojo asmens A. Ž. patirtos advokato išlaidos, t.y. 650,00 Eur, priteistinos jam iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Trečiojo asmens patirtos ekspertizės išlaidos 1400,00 Eur priteistinos trečiajam asmeniui A. Ž. iš atsakovės, kadangi teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 93, 98, 107, 150, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. V. 333,66 Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 333,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-03-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. 1400,00 Eur už ekspertizės atlikimą iš atsakovės A. V..

Netenkinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Ž. atstovės advokatės V. L. prašymo dėl bylos nutraukimo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Ž. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Zubrickaitė