- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-427-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Romualdas Januška, Birutė Jonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. D., S. D., V. S.
- Skolininkas
- V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Rimos Adomaitienės atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1205-828/2009 pagal antstolės Rimos Adomaitienės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo suinteresuotiems asmenims V. D., S. D., V. S..
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-23 sprendimu už akių iš V. D. priteisė 60 000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-01-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 606,87 Lt bylinėjimosi išlaidų V. S. naudai. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 589 straipsniu antstolė R. Adomaitienė prašė teismą išaiškinti ar pagal prievolės pobūdį galima nukreipti išieškojimą į skolininko V. D. sutuoktinės S. D. gaunamas pajamas ir turtą.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas 2010-03-29 nutartimi antstolės R. Adomaitienės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė. Nustatė, kad skolininko V. D. sutuoktinė S. D. teismo procese, priteisiant iš V. D. skolą, nedalyvavo, ji nebuvo įtraukta į bylą nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, išieškojimas iš skolininko bei jo sutuoktinės bendro turto, neišskiriant kiekvieno iš jų dalies, yra negalimas (CPK 266 str., 666 str. 1 d.). Be to, teismas nurodė, kad sprendimas gali būti išaiškinamas, kai yra neaiškiai, tai yra nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti neaiškumų sprendimą vykdant. Konstatavo, kad byloje tokių aplinkybių nenustatyta, o sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir vienareikšmiška, joje konkrečiai nurodyta, kokia pinigų suma, kokiam asmeniui ir iš kurio asmens priteista, todėl papildomai išaiškinti sprendimo tvarką nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Antstolė R. Adomaitienė atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad pagal prievolė pobūdį galima nukreipti išieškojimą į skolininko V. D. sutuoktinės S. D. gaunamas pajamas, turtą. Nurodo, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, o antstolis tokios teisės neturi. Antstolė nurodo, jog nors S. D. ir nebuvo įtraukta į civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimą, tačiau ji ne kartą iš teismo gavo sutuoktiniui skirtus teismo dokumentus (šaukimus, pranešimus ir pan.), todėl, būdama protinga ir rūpestinga, ji savo iniciatyva galėjo domėtis ir sužinoti apie bylos eigą bei įstoti į procesą trečiuoju asmeniu ir ginti savo teises. Šiame procese dalyvavo visi suinteresuoti asmenys, tarp jų ir S. D.. Tai rodo, kad teismo procese, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos civilinių teisių ir pareigų, nors ir ne iš pradžių, ji dalyvavo, todėl turėjo visas procesines teises ir galimybes apginti savo pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus. Nurodo, jog tai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad bus pažeistos S. D. teisės bei CPK 266 str. ir 666 str. 1 dalies nuostatos. Kadangi V. D. pasiskolino pinigus iš V. S., nenurodant, kad tai jo asmeninė paskola, todėl galima preziumuoti, kad atsakomybės subjektai pagal prievolę yra abu sutuoktiniai, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą, kad teismas išaiškintų ar pagal prievolės pobūdį galima nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės S. D. gaunamas pajamas, turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus (jeigu yra neaiškiai, nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas), tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas sprendimo turinio. Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 3K-3-238/2007). Vadovaujantis minėta nuostata, antstolio prašymu teismas turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo. Nagrinėjamoje byloje antstolė prašė išaiškinti teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką nurodant ar galima vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko sutuoktinės turto ir kokio, tačiau neprašė išaiškinti paties teismo sprendimo dėl skolos priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, norint nustatyti, iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti šios prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006 ir kt.). Tam, kad būtų nustatyta prievolės kilmė ir jos pobūdis, teismas turi išsiaiškinti skolos atsiradimo ir pasiskolintų pinigų panaudojimo aplinkybes. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), asmeninio sutuoktinių turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 straipsnis). Dėl paminėto, prievolės atsiradimo pagrindo klausimas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį ir jos priverstinio vykdymo apimtį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai. Būtent tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.
Iš bylos dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, klausimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos iš esmės nenagrinėjo, nenustatė atsiradusios prievolės pobūdžio ir neišsprendė klausimo ar prievolė yra bendroji ir ar ji gali būti vykdoma iš sutuoktinio turto. Vien ta aplinkybė, kad priteisiant skolą iš V. D. jo sutuoktinė S. D. nedalyvavo teismo procese, nėra pakankamas pagrindas atmesti antstolės pareiškimą dėl procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimo.
Kolegija konstatuoja, kad teismas neatskleidė bylos esmės, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str.1 d. 2 p.).
Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytina ar netikslinga klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.