Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Refta“, atsakovų individualios įmonės (toliau IĮ) „Eurolinkas“ ir R. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-566-776/2016, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Refta“ ieškinį atsakovams IĮ „Eurolinkas“ ir R. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Refta“ prašė priteisti iš atsakovės IĮ „Eurolinkas“ ir subsidiaraus atsakovo R. G. 5 352,18 Eur avansą, 1 376,88 Eur palūkanas už negrąžintą avansą, susidariusias laikotarpiu nuo avansinių įmokų sumokėjimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 10 999,99 Eur skolą, 2404,95 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti už įsigytą transporto priemonę laikotarpiu nuo 2012-02-08 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 8,30 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2007-05-16 sudarė su atsakove tarpininkavimo sutartį, pagal kurią sumokėjo atsakovei 5 931,42 Eur avansinius mokėjimus už būsimas paslaugas. Atsakovė tarpininkavimo paslaugų pagal atliktus avansinius mokėjimus nesuteikė ir 2011-09-09 grąžino 579,24 Eur dalį sumokėto avanso, tačiau likusios sumokėto avanso dalies (5 352,18 Eur) atsakovė ieškovei negrąžino ir atsisakė tai padaryti. Taip pat ieškovės ir atsakovės sudarė transporto priemonės – vilkiko pirkimo-pardavimo sutartį, 2012-02-07 išrašė atsakovei 13 310,00 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą ir perdavė transporto priemonę. Tačiau atsakovė 2012-04-19 sumokėjo tik 2310,01 Eur dalį transporto priemonės kainos ir liko skolinga 10 999,99 Eur.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „Refta“ iš atsakovės IĮ „Eurolinkas“, o atsakovei neturint turto, pakankamo prievolėms vykdyti, subsidiariai iš atsakovo R. G. 5 352,18 Eur avansą, 1 376,88 Eur palūkanas už negrąžintą avansą, susidariusį laikotarpiu nuo avansinių įmokų sumokėjimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2015-10-15, 10 999,99 Eur skolą, 2404,95 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti už įsigytą transporto priemonę laikotarpiu nuo 2012-02-08 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2015-10-15, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 134,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 228,00 Eur žyminį mokestį ir 540,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė IĮ „Eurolinkas“ pateikė teismui prieštaravimus, prašydama panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, pripažinti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, spręsti restitucijos klausimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra skolinga atsakovei ir ieškovė neįrodė, kad jai nebuvo suteiktos tarpininkavimo paslaugos. Teigė, kad automobilio prikimo-pradavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių – siekiant ieškovės ilgamečiam partneriui ir draugui V. V., kuris buvo tikrasis automobilio pirkėjas, padėti pervežti iš ieškovės nusipirktą automobilį į (duomenys neskelbtini), apeinant tam tikrus formalumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminarų sprendimą pakeitė iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Refta“ iš atsakovės IĮ „Eurolinkas“, o atsakovei neturint turto, pakankamo prievolėms vykdyti, subsidiariai iš atsakovo R. G., 10 999,99 Eur skolą, 2 404,95 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti už įsigytą transporto priemonę laikotarpiu nuo 2012-02-08 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2015-10-15, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 404,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 153,00 Eur žyminį mokestį ir 507,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisti iš ieškovės UAB „Refta“ 1,15 Eur, o iš atsakovų lygiomis dalims 2,33 Eur proceso išlaidas valstybei.

Nurodė, kad ieškovė 2010-04-29, 2010-05-12, 2010-05-25 ir 2010-06-04 mokėjimais padengė ankstesnius įsiskolinimus pagal 2007-05-16 tarpininkavimo sutartį. Ieškovės atsiliepime nurodyta aplinkybė dėl 9 245,63 Eur sumos tarpusavio įskaitymo nepatvirtinta jokiais įrodymais, priešingai, ši aplinkybė paneigta pačios ieškovės pateiktu minėtu atsakymu-pranešimu apie įskaitymą. Sprendė, kad nėra akivaizdaus pagrindo pripažinti ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir atsakovai priešieškinio forma nepareiškė reikalavimo dėl ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą, apeliantė (ieškovė) UAB „Refta“ prašo teismo sprendimą pakeisti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nenagrinėjo kitų prievolių pasibaigimo pagrindų ir ieškovės prievolės atsakovei yra pasibaigusios tarpusavio „užskaitų“ būdu.

Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą, (atsakovai) IĮ „Eurolinkas“ ir R. G. prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovų atstovė advokato padėjėja netinkamai suteikė teisines paslaugas ir atsakovams atstovavo be praktikos vadovo (advokato) sutikimo.

Atsiliepdama į atsakovų apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Refta“ prašo skundą tenkinti iš dalies – pakeisti skundžiamą galutinį sprendimą ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teigia, kad tuo atveju, jei atsakovai mano, jog dėl netinkamo jų atstovavimo patyrė žalos, jie gali savo pažeistas teises ginti reikalaudami taikyti jų atstovei civilinę atsakomybę.

Atsiliepdami į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovai IĮ „Eurolinkas“ ir R. G. prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovės skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisiškai argumentuota ir motyvuota.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (atsakovų) IĮ „Eurolinkas“ ir R. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Savo apeliacinį skundą atsakovai grindžia aplinkybe, kad jų atstovė advokato padėjėja netinkamai jiems suteikė teisines paslaugas ir teisme jų interesams atstovavo be praktikos vadovo (advokato) sutikimo.

Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių ir juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 str. 3 d.).

Iš 2015-11-10 teisinių paslaugų sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog advokato padėjėja negarantuoja klientui palankaus teisinių paslaugų teikimo rezultato (sutarties 2 skyriaus d punktas). Pagal sutartį klientui buvo suteikta teisė bet kada nutraukti sutartį, pranešus prieš 3 darbo dienas (sutarties 3 skyriaus 2 dalies c punktas).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad galimas atsakovų teisėtų lūkesčių neišsipildymas dėl advokato padėjėjos suteiktų paslaugų kokybės, neparodo skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo ir nesuponuoja išvados dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Priešingai, nei skunde teigia atsakovai, byloje yra advokatės rašytinis leidimas advokato padėjėjai teisme atstovauti atsakovų interesams (1 tomas, 57 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nėra kompetentingas spręsti kliento ir advokato (jo padėjėjo) ginčo dėl teisinių paslaugų kokybės, kadangi tokius ginčus Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 2 dalis).

Kolegija sprendžia, kad atsakovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliantės (ieškovės) UAB „Refta“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą. Kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir parodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.