Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. kaltinamas tuo, kad panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę, o būtent: jis, 2022 m. rugpjūčio 23 d., apie 00.00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smurtaudamas artimoje aplinkoje – prieš savo šeimos narę – sutuoktinę J. K.: tampydamas ją abejomis rankomis už jos abiejų rankų, riešų, abiejų pečių, galvos srities, abejomis rankomis stumdydamas ją, dėl ko nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų dešinės pusės kaktos sritimi, dešiniu petimi, dešinės pusės skruostikauliu atsitrenkė į sieną, padarė jai poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, dešinėje rankoje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir nukentėjusiajai J. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltės nepripažįsta, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmė yra jam suprantama ir aiški. Dėl šio fakto nori paaiškinti, kad jie jau nebegyvena kartu su J. K. daugiau kaip 3 (tris) metus, ji gyvena (duomenys neskelbtini), jis – (duomenys neskelbtini). Tai gali paliudyti labai daug žmonių, tiek draugai, tiek kaimynai ar artimieji šeimos nariai. 2022 m. rugpjūčio 22 d., jis, kartu su savo drauge, B. Š., žiūrėjo televizorių jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kuomet pasigirdo beldimas į duris. Nieko neįtardamas, kadangi namas priklauso jo tėvams, o teritorija yra aptverta aukšta tvora bei užrakinti visi vartai, atidarė duris ir tuo metu pro duris įsiveržė J. K., filmuodama telefonu, tuo pačiu nustumdama jį, ji puolė prie B. Š. ir pradėjo ją daužyti per galvą savo telefonu ir kumščiu. Jis nesitikėjo tokio jos agresyvaus ir nevaldomo poelgio, paėmė ją per juosmenį, atitraukė nuo B. bei atsistojo priešais J., laikydamas ją už riešų, prašė nusiraminti ir nustoti muštis. Po kiek laiko ji apsiramino, bet buvo pikta, įniršusi ir nesivaldė, tuomet sekė jo prašymas išeiti iš jo namų, ji pasakė, kad niekur neišeis, taip jie prašnekėjo gal apie 10-15 min., kuomet pavyko išprašyti ją į lauką. Jis jos nestūmė, netempė, ji pati išėjo į lauką. Lauke J. šiek tiek apsiramino ir jie prašnekėjo gal kokias 20-30 min. apie gyvenimą, jis jai pasakė, kad pas ją negrįš, nes nusprendė skirtis. Langas buvo praviras, tad viską girdėjo ir B. Pasišnekėjus, jis pasiūlė J. važiuoti namo, nes ten buvo jų mažametė dukra E. K.. Jis J. palydėjo vartų link, kur dar gal kokias 5-10 min. ramiai šnekėjosi, jokio smurto prieš J. iš jo pusės nebuvo panaudota viso pokalbio metu. Atidaręs vartus, jis išlydėjo J. pro juos, uždarė vartus ir stebėjo, kaip J. (duomenys neskelbtini) nuėjo link (duomenys neskelbtini), kur, matyt, buvo palikusi savo automobilį. Kitą dieną iš J. sulaukė skambučio, kad tyrėjai nori apžiūrėti jo butą, nes neva ten ji buvo sumušta, labai nustebo dėl to, nes jos nemušė ir tai gali paliudyti B., bei jo tėvai R. K. ir R. K.. J. tokias savo pareiškimais tiesiog bando sukompromituoti jį ir pavaizduoti kaip blogą žmogų, siekdama atimti iš jo vaikus, nors pati yra neadekvati, spontaniška, agresyvi ir nevaldanti emocijų bei savęs. 2022 m. rugpjūčio 23 d., apie 00.00 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), viduje jis prieš J. nesmurtavo, jos už rankų netampė, jos nestumdė. Kad J. būtų atsitrenkusi galva ar kita kūno dalimi į sieną, nematė. Jokių mėlynių, nubrozdinimų ant jos veido bei kūno nematė. Jis laikė ją už riešų, kad ji nusiramintų ir nustotų muštis. Mano, kad į jo tėvų teritoriją J. pateko perlipusi tvorą. Jis psichiškai sveikas, narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitose neregistruotas. Galvos traumų neturėjo. Daugiau dėl šio fakto nieko papildyti negali, viską papasakojo. Tyrimo metu gyvens pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Su J. bendraus tik per tėvus (I t., b. l. 175-178).

3. 2023 m. kovo 7 d. papildomai apklaustas įtariamasis A. K. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, šios apklausos metu gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažįsta. Į priklausomybių ligų įskaitą nėra įrašytas, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja ir nėra gydytas. Psichiatrinėje ligoninėje nėra gydytas, galvos traumų neturėjo. Pasilieka prie savo parodymų, išsakytų ankščiau, t. y. 2022 m. rugpjūčio 25 d., apklausos metu. Savo kaltės nepripažįsta, nes kaip ir minėjo, jis prieš J. nesmurtavo, jos už rankų, pečių, galvos srities netampė, jos nestumdė. Pakartos, kad jis nematė, kad J. būtų atsitrenkusi galva ar kuria nors kita kūno dalimi į sieną ir jis nematė jokių sužalojimų ant jos kūno. Jis tik J. laikė už jos riešų, tam, kad ji nusiramintų ir atsitrauktų nuo B., prašė, kad J. išeitų iš jo gyvenamosios vietos, taip pat prašė, kad ji padėtų savo telefoną, kurį visą laiką laikė savo rankoje. Norėdamas, kad J. išeitų, jis, paėmęs už jos riešų, tiesiog ją nukreipė link išėjimo durų. Ją nukreipė link tų išėjimo durų tikrai jos nestumdydamas ir nenaudodamas jokių smurtinių veiksmų. Tiesiog savo kūnu užstojo J. kelią, kad ji daugiau neitų prie B. Gali dar pasakyti, kad jis prie J. telefono nebuvo prisilietęs ir tikrai telefonui jokių apgadinimų nepadarė. Mano, kad apgadinti telefoną ji galėjo tuo metu, kai tuo telefonu sudavė jo draugei B. Š. į viršutinę kūno dalį (galvos ir kaklo sritį). Daugiau neturi ką pasakyti (I t., b. l. 195-198).

4. 2023 m. kovo 29 d. įtariamajam A. K. pasiūlius patikrinti savo duotus parodymus įvykio vietoje ir pastarajam sutikus (gynėjo dalyvavimo nepageidavo), tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). A. K. pasirašytinai išaiškintos jo kaip įtariamojo teisės. Jis sutiko duoti parodymus ir paaiškinti jam žinomas 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykio aplinkybes:

- nuotrauka Nr. 1 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad šia tvora yra aptverta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) teritorija, per kurią (2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 24:00 val. tvora buvo užrakinta), jo manymu, perlipusi J. K. pateko į namo kiemo teritoriją;

- nuotrauka Nr. 2 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad šiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvams, jis gyvena bei šiame name 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvyko konfliktas su J. K.;

- nuotrauka Nr. 3 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad čia yra įėjimo durys į jo gyvenamąją vietą;

- nuotrauka Nr. 4 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 24:00 val., kažkam pasibeldus į duris (pasigirdus beldimui į duris jis nežinojo kas atėjo), jis duris atrakino su raktu;

- nuotrauka Nr. 5 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad, jam atrakinus duris, taip į kambarį įsiveržė J. K., turėdama mobilųjį telefoną rankoje ir filmuodama;

- nuotrauka Nr. 6 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad šioje lovoje, įsiveržus J. K. į kambarį, gulėjo jo draugė B. Š.;

- nuotrauka Nr. 7 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad J. K. įsiveržus į kambarį, jis prašė jos, kad nefilmuotų ir ranka bandė uždengti jos mobilųjį telefoną (neprisiliečiant prie telefono);

- nuotrauka Nr. 8 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kaip J. K., priėjusi prie lovos, kur gulėjo B. Š., puolė ją, tai yra, mobiliuoju telefonu sudavė B. du kartus į galvos sritį;

- nuotrauka Nr. 9 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad jis, norėdamas, kad J. K. pasitrauktų nuo jo draugės B. Š., savo rankomis paėmė J. K. už juosmens, norėdamas atitraukti ją nuo B. Š.;

- nuotrauka Nr. 10 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad atitraukus J. K. nuo B. Š., jis ją nukreipė nuo lovos į kitą pusę;

- nuotrauka Nr. 11 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad J. K. ir toliau, būdama agresyviai nusiteikusi, iškėlusi rankas į viršų, laikydama rankoje telefoną, filmavo, o jis, nestipriai, iki 2 sekundžių, paėmė ją už jos riešų, norėdamas išvengti tolimesnio J. puolimo ir norėdamas ją išlydėti link išėjimo durų;

- nuotrauka Nr. 12 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad J. K., atbulai atsitraukė ne link išėjimo durų, o link durų, vedančių link kito koridoriaus, o jis prašė jos išeiti iš jo gyvenamosios vietos;

- nuotrauka Nr. 13 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad jis, stovėdamas nugara į B. Š., kuri tuo metu gulėjo lovoje, prašė J. K., kad ji išeitų iš jo gyvenamosios vietos;

- nuotrauka Nr. 14 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad kartu su J. K. išėjo į terasą, kur J. atsirėmė į stalą, o jis stovėjo šalia ir apie 5-10 minučių ramiai kalbėjo;

- nuotrauka Nr. 15 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad pakalbėjus terasoje su J. K., jis kartu su ja nuėjo link vartų, kuriuos atidarė, o prie vartų dar apie 5 minutes ramiai kalbėjo su J.;

- nuotrauka Nr. 16 - įtariamasis A. K. parodė ir paaiškino, kad šia kryptimi J. išėjo link (duomenys neskelbtini). J. automobilio nei šalia namų, nei (duomenys neskelbtini) gatvėje nematė (II t., b. l. 57-73).

5. Prie bylos medžiagos prijungti duomenys iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-34003-22, kuriame A. K. 2022 m. rugsėjo 13 d. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis su savo žmona J. K. negyvena jau virš 3 (trijų) metų ir jokių santykių nėra, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, t. y. viską derina kol kas su J. K.. Turi dabar draugę B. Š., su ja yra pora, bet dar kartu nuolat negyvena, kartais susitinka. 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 23:30 val., buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas jį svečiuose buvo B. Š., jie jau ruošėsi eiti miegoti. Tuo metu kažkas pasibeldė į duris, jis priėjo ir iškart atrakino duris, nes pagalvojo, kad tai gali būti jo tėvai, kurie gyvena kitoje namo dalyje. Atidaręs duris, jis pamatė J., kuri greitai įėjo į jo namus, rankoje laikydama telefoną ir jį filmuodama. Jis bandė J. sulaikyti ir neleisti eiti toliau į namus, tai yra giliau į kambarį, nes pas jį yra vieno kambario butas, t. y. koridorius, virtuvė ir svetainė yra kartu. Bandė užstoti J. kelią, bet jam nepavyko, ji praėjo pro jį, susistumdymo tarp jų nebuvo. Nori paminėti, kad J. yra fiziškai stipri, sportuojanti, todėl lengvai praėjo pro jį ir tuomet pribėgo prie B., gulinčios lovoje, ir su telefonu, kurį laikė rankoje, kurioje nepamena, sudavė B. kelis kartus į galvos sritį. Kiek kartų, tiksliai nematė ir į kurias tiksliai vietas taip pat nematė, todėl pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Tada jis suėmė J. abejomis rankomis juosmens srityje ir pakėlė, taip ją patraukė nuo B. Tada J. atsidūrė atokiau nuo B. ir jis, kad ji daugiau nesimuštų, paėmė abejomis rankomis jai už abiejų rankų riešų bei prašė nusiraminti ir išeiti iš jo namų. J. reikalavo, kad išeitų B., o jis su ja pasikalbėtų, bet jis nesutiko. Vyko žodinis konfliktas tarp jo ir J., B. buvo pasimetusi, gulėjo lovoje ir konflikte nedalyvavo. Po to jis su J. išėjo į lauką, kur kalbėjosi ir aiškinosi. Jie su J. turi 2 (du) nepilnamečius vaikus. Mano, kad J. taip daro, nes nenori, kad jis turėtų draugę. Po minėto įvykio J. parašė pareiškimą jo atžvilgiu, kad jis smurtavo prieš ją. Taip pat nori paminėti, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. jis kartu su B. buvo (duomenys neskelbtini), kur turi vasarnamį, kuris priklauso ir J., B. irgi ten turi vasarnamį. Jiems būnant B. vasarnamyje, jau miegant, apie 23.30 val. išgirdo stiklo dužius, tada B. jį pažadino bei pasakė, kad atvažiavo J. Kadangi suprato, kad J. išdaužė lango stiklą jų bendrame vasarnamyje, jis į tai nereagavo, kadangi vasarnamis bendras. Po to J. jau pradėjo belstis į vasarnamį, kuriame buvo jis su B. Tada atidarė duris ir J. prašė, kad su ja pasikalbėtų, tuo metu J. stovėjo rankoje su keptuve, bet nieko nedarė ta keptuve. Jis išėjo pasikalbėti, jie pasikalbėjo, kažkiek apsižodžiavo, įvyko žodinis konfliktas. Bet jokių fizinių kontaktų nebuvo, niekas nieko nemušė. Taip pat nori pažymėti, kad jie visi pažįstami apie 3 (tris) metus, J., B. ir B. vyras. Jis jokių pretenzijų J. neturi, ji jam nieko blogo nepadarė (I t., b. l. 130-133).

6. Teisiamojo posėdžio metu (2023 m. birželio 19 d.) kaltinamasis A. K. parodė, kad kaltinimo esmę suprato, kaltės nepripažįsta. Apie įvykį paaiškino, kad jie su B. Š. buvo jo tėvų namuose. Apie 12 val. nakties išgirdo beldimą į duris. Vartai prie namo automatiniai, varteliai užrakinami. Tvora yra apie 1-1,5 m. aukščio. Pagalvojo, kad tai jo tėvai, atrakino duris ir išvydo J. su telefonu rankoje, nepakvietė į kambarį, bet ji įsiveržė į patalpą filmuodama telefonu, pasakė, „ką, gražuoliai, pagavau“. Jis pasakė, „kam tu filmuoji“, tada ji savo kūnu nustūmė jį į šoną ir puolė ten, kur gulėjo B., ji puolė ir telefonu sudavė kelis kartus jai į galvos sritį, jis priėjo iš galo, J. per juosmenį atitraukė į kitą pusę, bet ji buvo įniršusi, ji norėjo lipti prie B., jis paėmė ją už riešų, kad sulaikyti nuo tolimesnio smurto. Jis ją tiesiog norėjo sulaikyti, kad ji vėl nepultų prie B. Ji atsitraukė į tolimesnį kambariuką, jis jai pasakė, kad ji nusiramintų, ji pradėjo reikalauti, jog B. išeitų, o pati nesutiko išeiti. Pasakė, kad jis iškvies policiją kelis kartus, po ko ji sutiko pasišnekėti lauke. Šnekėjo apie 50 min., langas buvo praviras ir B. viską girdėjo, lauke šnekėjosi gana ramiai. Pasakė jai, kad dukra namuose yra viena, kad važiuotų namo, nes nieko nepakeis, jie jau 3 (tris) metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, sieja tik vaikai. Gyvena du atskirus gyvenimus. Ji nelabai mėgo jo tėvų, nes apie 10 (dešimt) metų pas juos nesilankė. Prieš 10 (dešimt) metų buvo konfliktas. Jai buvo ne vieną kartą sakyta apie skyrybas ir, kad kartu jie negyvens. Jis palydėjo ją prie vartų. Prie garažo yra šviestuvas, apšviečia teritoriją ir ryte po įvykio kalbėjo su savo tėvais, kurie sakė, kad tą naktį jie pro langą matė juos. Prie vartų jie prabuvo apie 5-10 min., kol ją įkalbinėjo važiuoti pas dukrą. Uždarė vartus ir ji nuėjo (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad jis ją stumdė, daužė, tačiau, jeigu tai būtų tiesa, jis mano, jog ji būtų iš karto iškvietusi policiją, bet jie po viso šito dar kalbėjo ir prie pat durų, ir prie vartų. Norėjo sustabdyti jos agresyvumą, bet netampė, nedaužė, jis gerbia moteris ir nepakels prieš jas rankos, visi draugai, giminės pasakys, kad jis buvo šeimyniškas, rūpinosi vaikais ir niekada neleistų sau tokių dalykų. B. matė tą įvykį, nes tuo metu gulėjo lovoje ir ten yra maža patalpa. Atsakydamas į teisėjo klausimus, kaltinamasis nurodė, kad B. viską ir girdėjo, ir matė. Kambarys yra L formos, iš jo patenkama į koridoriuką, iš koridoriuko – į vonios zoną. J. stovėjo tame koridoriuke, o jis stovėjo prie koridoriuko durų, pačios J. ji gal nematė, bet jį tikrai matė. Nes tam koridoriuke jie jau ramiai kalbėjo ir jis ją įkalbinėjo išeiti, nes sakė, kad iškvies policiją. Ji pasakė: „ne, tegul B. išeina“. Vyko žodinis konfliktas. Kai jis atitraukė J. nuo B., jis ją paėmė už juosmens ir atitraukė, tada J., matyt, įvyko pykčio priepuolis. Agresija dar išliko, gal ji jį norėjo toliau pulti, bet jis ją tuo momentu tiesiog sulaikė. Fiziškai ji labai pajėgi ir stipri. Tas už riešo suėmimas buvo noras ne ją pastumti, o tik suvaldyti jos agresyvumą. Gyvenime jis ne vieną kartą nuo jos yra gavęs į akį, pastumtas ir pan. Ji visą laiką buvo labai impulsyvi. Kai išėjo po įvykio, kalbėjo apie jų tolimesnius santykius, jie jau 3 (tris) metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, per vaikų gimtadienius susitikdavo vaikų žaidimo kambariuose. Jis pasakė, kad negrįš, ji galvojo gal kitaip, bet jis tokių minčių net neturėjo. Sakė užtenka, skirkimės, sutvarkom dokumentus ir viskas. Yra pas juos 2 (du) vaikai ir jie labiausiai nuo to kenčia, nes jis su vaikais negali normaliai matytis. Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis patikslino, kad kai J. buvo suėmęs už riešų, ji tuo metu buvo kambaryje, J. stovėjo apie 1 metro atstumu iki lovos, kur gulėjo B. Kai už riešų laikė J., jeigu ji būtų jį pastūmus, ji galėjo pasiekti B. Š.. Už pečių jos nelaikė, už galvos irgi, jos nestumdė. Kambariuke buvo tamsu, nematė ant J. jokių kūno sužalojimų, nematė jų ir tuomet, kai išėjo į lauką, o ten degė šviesa, jokių sužalojimų nebuvo, ant kaktos taip pat. J. stovėjo koridoriuke, jis jos prašė „J., išeik“, tiesė ranką, bet jos nelietė, o ji rėkė „neliesk manęs, man skauda, neliesk“. Tuo metu darė įrašą. Šiuos žodžius ji kartojo ne kartą, nors tuo metu jis jos fiziškai net nelietė. Kai už riešo laikė, telefonas buvo J. rankoje. Byla dėl skyrybų šiuo metu yra teisme, bet grąžinta trūkumams pašalinti, jis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl J. kaltės. Atsakydamas į gynėjo klausimus, kaltinamasis nurodė, jog pas J. būdavo pykčio priepuoliai, tačiau niekada neprieidavo iki policijos. Pagrindinė priežastis, kodėl jis išėjo iš namų, buvo tai, kad prie vaikų buvo peiliais švaistomasi, mėtomos lėkštės, daiktai, keiksmažodžiai, per mūsų bendrą gyvenimą tai buvo ne vieną kartą. Kad vaikai nematytų šių dalykų, buvo priimtas toks sprendimas, kad jis išeina. Pirmus metus su vaikais matydavosi, iš J. buvo pykčio priepuoliai, pas jį buvo po akimis mėlynės, atvažiuodavo pas savo tėvus ir jie matė, vaikai matė daug rėkavimų, daužymosi. Kai įvykio metu stovėjo prie vartų, šnekėjo normaliai, ramiai, be balso kėlimo. Išeidamas paėmė pultelį ir atidarė vartus pulteliu. Varteliai buvo užrakinti. Jo tėtis kas vakarą užrakina vartelius.

7. 2022 m. rugpjūčio 23 d. gautas J. K. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 00:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus namo adreso neprisimena, jos vyras A. K. tempė ją už rankų, stumdė, dėl to galva ir dešinės rankos puse ji atsitrenkė į sieną ir taip patyrė fizinį skausmą. Grumtynių metu A. K. grasino sudaužyti jos mobilaus ryšio telefoną ir sudaužė mobilaus ryšio telefono Samsung 520 ekrano apsauginę plėvelę, kurios vertė 20 eurų. Dėl tokių A. K. veiksmų J. K. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (I t. b. l. 4-8).

8. 2022 m. rugpjūčio 23 d. apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra susituokusi su savo vyru A. K. jau 17 (septyniolika) metų. Pastaruosius dvejus metus daro pertraukas ir ne visada gyvena kartu. Turi du bendrus nepilnamečius vaikus. Jos vyras gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), tikslaus namo adreso nežino. Per pastaruosius tris mėnesius ji pradėjo įtarinėti, kad jos vyras turi kitą moterį, su kuria susitikinėja. 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 23:00 val., tikslaus laiko neprisimena ji nusprendė nuvažiuoti į savo vyro tėvų namą, dėl to, kad kilo įtarimas, jog ten gali būti jos vyras su kita moterimi. Nuvykus į vietą ir pasibeldus į duris jas atvėrė jos vyras, kuris buvo nustebintas. Užėjusi į namuk, ji pastebėjo jog lovoje gulėjo A. K., kita pusnuogė moteris, o jis buvo labai nustebęs. Ta moteris yra jos draugė. Ji paprašė vyro, kad minėta moteris išeitų iš namo, norėjo pasikalbėti su A. K.. A. K. atsakė, jog tai jo draugė, vyras pradėjo ją dvejomis rankomis tampyti, stumdyti, po to ji ne vieną kartą atsitrenkė į sieną ir taip susižalojo dešinės pusės kaktos sritį, kurioje atsirado hematoma ir po to jautė skausmą galvos srityje, taip pat patyrė skausmą abiejų rankų riešų srityje bei dešinės rankos peties srityje, taip pat susitrenkė dešinės pusės skruostikaulį. Grumtinių metu A. K. grasino sudaužyti jos mobilaus ryšio telefoną ir sudaužė mobilaus ryšio telefono Samsung 520 ekrano apsauginę plėvelę, kurios vertė 20 eurų. Prašė jo nustoti taip elgtis, bet jis į jos prašymus nereagavo. Paprašė jo išeiti pasikalbėti į lauką, po to jis sutiko. Lauke bandė kalbėtis, tačiau jis daug nediskutavo, tačiau prisipažino, kad santykiai su jos drauge tęsiasi jau 3 mėnesius. Po neilgo pokalbio ji sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į savo namus. Šiandien, 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie šį įvykį pranešė policijai. Dėl tokių savo vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą, įvykį yra užfiksavusi savo mobiliojo ryšio telefone. Vaizdo įrašą pateiks eigoje. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Ar norės teikti civilinį ieškinį, nuspręs tyrimo eigoje (I t., b. l. 5).

9. 2023 m. sausio 17 d. apklausta papildomai nukentėjusioji J. K. parodė, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir nori papildomai paaiškinti, kad jos vyras A. K. nuolat atvyksta į jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Čia ji gyvena kartu su jų bendrais vaikais. Namas nuosavybės teise priklauso jiems abiem su vyru, todėl jos vyras turi raktus nuo namo. Jis atvažiuoja į namus kada nori, net ir tuomet, kai nieko nebūna namie, t. y., kai ji būna darbe, o vaikai – mokykloje. Vaikai jai yra pasakoję, kad, kai A. kartais atvažiuoja į namus (vaikams būnant namuose), jis vaikšto po namus ir apžiūrinėja jos asmeninius daiktus. Dėl tokių jo veiksmų ji jaučia psichologinį spaudimą. Pažymi, jog A. K. jokių asmeninių daiktų namuose nebeturi, kadangi pati visus jo daiktus, įskaitant net nuotraukas, sudėjo ir asmeniškai jam perdavė. Jos vyras nuolat terorizuoja ją grasinimais ir naudoja psichologinį smurtą prieš ją, o būtent, nuolat rašo ją įžeidžiančius žodžius, sako, kad ji netikusi motina ir t.t. Tai jis rašė jai el. paštu ir SMS žinutėmis. Jo rašytus ją įžeidžiančius pranešimus galės pateikti el. paštu. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti datos, kada jis jai rašė įžeidžiančius pranešimus, neprisimena. A. K. jau iš namų neteisėtai išsivežė daiktus – ratlankius, padangas, šildytuvus, kitus asmeninius daiktus. Visa tai yra bendras šeimos turtas. A. K. prisipažino parašęs jai el. paštu, kad namuose yra paslėpęs vaizdo ir garso įrašymo įrangą. Tai yra absoliutus jos teisių pažeidimas, teisės į privatų gyvenimą pažeidimas. Šį jo pranešimą taip pat pateiks el. paštu prie ikiteisminio tyrimo. Tikslios pranešimo datos dabar neprisimena. Ji jo daug kartų prašė nebeiti į jos namus, tačiau jis ir toliau tai daro. Pavyzdžiui, vakar, t. y. 2023 m. sausio 16 d., jis atvežė vaikus ir tuo pačiu vėl užėjo į namus. Jos namuose nebuvo, apie tai jai pasakojo vaikai. Taip pat 2023 m. sausio 4 d. ji atvažiavo pasiimti vaikų, kurie buvo pas jį, o jis, jai atvažiavus, įlipo į jos automobilį ir atsisakė išlipti, jai teko kviesti policiją. Be to, jis nuolat grasino atimti iš jos automobilį, už kurį pati yra mokėjusi lizingo įmokas, sumokėjusi pradinį įnašą, pati keičia jo padangas. Šį automobilį jis jau atėmė iš jos, kadangi automobilis yra pirktas jo pusbrolio įmonės vardu. Prieš tai jai sakė, kad, jeigu ji negrąžins automobilio, pasakys policijai, kad ji tą automobilį pavogė. Dėl tokių A. K. veiksmų ji negali ramiai gyventi, nuolat gyvena baimėje, kad jis bet kada gali ateiti ir jai kažką padaryti, išnešti jos asmeninius daiktus iš namų, padaryti žalos jos asmeniniam turtui. Ji net bijo, kad jis jai namuose gali ką nors nelegalaus „pakišti“ bei ją skųsti ko nors nelegalaus laikymu (realių žodžių apie ko nors pakišimą jis jai nebuvo sakęs). Taip pat jis jau yra melagingai liudijęs prieš ją kitame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas nustačius, kad nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Nori pasakyti, kad jokio spaudimo dėl atliekamo šio ikiteisminio tyrimo nebuvo, tai yra, jis jos nebandė niekaip paveikti. Daugiau jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu jis nenaudojo. Nori dar kartą pabrėžti, kad dėl tokių jo veiksmų ji jaučiasi nesaugi, todėl norėtų, kad jam būtų paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – tai yra būtina uždrausti jam artintis prie jos ir jos gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 78-81).

10. 2023 m. vasario 15 d. apklausta papildomai nukentėjusioji J. K. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų ir nori papildomai paaiškinti, kad konflikto metu jos vyras A. K. abejomis rankomis pradėjo ją tampyti už įvairių kūno vietų, tai yra, jis ją tampė už jos abiejų rankų (tiek riešų srityje, tiek aukščiau riešų), abiejų pečių, taip pat galvos srityje. Nuo tokio vyro tampymo jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, o būtent, kai jis abejomis rankomis tampė ją už jos abiejų riešų, ji juto fizinį skausmą, jai skaudėjo stipriai, skausmą galėtų apibūdinti 8 balais (skalėje nuo 1 iki 10). Kitą dieną riešų srityje jautė jau tik maudimą, tačiau prisilietus prie riešų, skausmą vis tiek jautė. Po to vyras ją abejomis rankomis stumdė, prisiliečiant prie jos abiejų rankų, pečių, galvos srities. Nuo jo stumdymo jautė nestiprų skausmą, tačiau dėl jo stumdymo ji atsitrenkė ne vieną kartą į sieną (kiek kartų atsitrenkė į sieną, negali pasakyti, šito neprisimena) ir susižalojo, o būtent, atsitrenkusi į sieną, ji susižalojo dešinės pusės kaktos sritį, dėl to atsirado hematoma, jautė skausmą galvos srityje, jai skaudėjo apie savaitę, turėjo nedarbingumą. Šį skausmą galėtų apibūdinti 8 balais. Konflikto metu į sieną taip pat atsitrenkė dešinės rankos peties srityje, juto fizinį skausmą, kurį galėtų apibūdinti 6-7 balais, taip pat, atsitrenkdama į sieną, susitrenkė dešinės pusės skruostikaulį, dėl to taip pat juto fizinį skausmą, šį skausmą galėtų apibūdinti 8 balais pagal stiprumą. Civilinį ieškinį reikšti pageidauja. Artimiausiu metu jį pateiks. Daugiau neturi ką pasakyti (I t., b. l. 84-87).

11. 2023 m. kovo 30 d. nukentėjusiajai J. K. pasiūlius patikrinti savo duotus parodymus įvykio vietoje ir pastarajai sutikus, tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). J. K. pasirašytinai išaiškintos jos, kaip liudytojo (nukentėjusiojo), teisės ir pareigos. Ji sutinka duoti parodymus ir paaiškinti, kaip, kokiu būdu ji nukentėjo, nuo ko, kur ir kitas jai žinomas aplinkybes:

- nuotrauka Nr. 1 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad šiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 23.00 val. konflikto metu ji nukentėjo nuo savo sutuoktinio A. K., kuris prieš ją panaudojo fizinį smurtą;

- nuotrauka Nr. 2 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad atidariusi tvoros įėjimo vartelius, ji užėjo į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą;

- nuotrauka Nr. 3 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad užėjusi į namo kiemą, ji nurodyta kryptimi nuėjo link jos sutuoktinio A. K. gyvenamosios vietos;

- nuotrauka Nr. 4 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad per šias įėjimo duris (prieš tai pasibeldusi) ji užėjo į jos sutuoktinio A. K. kambarį;

- nuotrauka Nr. 5 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad atėjusi prie durų, ji pasibeldė į duris;

- nuotrauka Nr. 6 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad jai duris atidarė jos sutuoktinis A. K., o ji tuo metu laikė telefoną rankoje su įjungta filmavimo funkcija;

- nuotrauka Nr. 7 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad jai užėjus į kambarį, ant šios lovos gulėjo B. Š.;

- nuotrauka Nr. 8 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad užėjus į kambarį, ji, laikydama telefoną rankoje ir filmuodama, kalbėjo su sutuoktiniu A. K.;

- nuotrauka Nr. 9 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad žodinio konflikto metu jos sutuoktinis A. K. atėmė iš jos telefoną (po to tą telefoną ji pasiėmė atgal);

- nuotrauka Nr. 10 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad šioje vietoje (prie durų vedančių į mažą koridorių) konflikto metu jos sutuoktinis A. K. abejomis rankomis ją tampė už abiejų riešų, dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą;

- nuotrauka Nr. 11 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad šioje vietoje konflikto metu jos sutuoktinis A. K. savo abejomis rankomis ją tampė už rankų ir galvos srities, dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą;

- nuotrauka Nr. 12 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad šioje vietoje konflikto metu jos sutuoktinis A. K. abejomis rankomis ją stumdė už rankų ir galvos srities, dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą;

- nuotrauka Nr. 13 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad šioje vietoje konflikto metu jos sutuoktinis A. K. abejomis rankomis ją stumdė už rankų (pečių srityje) ir galvos srities, dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą;

- nuotrauka Nr. 14 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad ji, dėl to, kad jos sutuoktinis ją stumdė, nenustatytą kiekį kartų atsitrenkė dešinės pusės kaktos sritimi, dešiniu pečiu ir dešiniu skruostikauliu į sieną, dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą;

- nuotrauka Nr. 15 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad ji, dėl to, kad jos sutuoktinis ją stumdė, nenustatytą kiekį kartų, atsitrenkė dešinės pusės kaktos sritimi, dešiniu pečiu ir dešiniu skruostikauliu į sieną, dėl tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą;

- nuotrauka Nr. 16 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad po konflikto ji kartu su sutuoktiniu A. K. išėjo iš namų į terasą;

- nuotrauka Nr. 17 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad išėjus iš namų, šioje vietoje, terasoje, jie su sutuoktiniu A. K. kalbėjosi;

- nuotrauka Nr. 18 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad einant link išėjimo iš namo kiemo teritorijos, ji ir jos sutuoktinis A. K. persimetė keliais žodžiais stovėdami prie vartų;

- nuotrauka Nr. 19 - nukentėjusioji J. K. parodė ir paaiškino, kad išėjusi iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijos, ji šia kryptimi nuėjo, kur toliau (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas jos automobilis (II t., b. l. 75-95).

12. Teisiamojo posėdžio metu (2023 m. birželio 19 d.) nukentėjusioji J. K. parodė, kad viskas, ką kalbėjo kaltinamasis, tai 80 proc. melas. Jis taip kalbėjo norėdamas išsisukti ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis ją terorizavo tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Jis pasakojo, kad pats išėjo, tačiau iš jo buvo daug žinučių, maldavimų priimti jį atgal, atleisti jam. Apie įvykį paaiškino, kad ji nuvažiavo vakare tiesiog patikrinti, per tvorą ji nesibrovė, nes tvora apie 1,5 metro aukščio, ji pasibeldė į duris. Ji ėjo su telefonu, filmavo tam, kad įrodyti neištikimybę, kuri būtų santuokos nutraukimo pagrindas. Buvo praviras langas ir ji išgirdo B. Š. balsą. Ji pasisveikino, B. gulėjo lovoje, išsigando. Jis tada ją puolė, jis buvo agresyvus, o ne jį. Pradėjo šaukti „padėk telefoną“. Pradėjo šnekėti, tas koridorius yra apie 3 metrus nuo B., ji tuo metu atėmė iš jo telefoną ir vėl įsijungė kamerą, jis pradėjo ją išvarinėti, ji jo nepuolė, jo nedaužė. Jisai pradėjo ją tampyti, ji pasakė, kad jai skauda. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad ji visa kratosi, kad jis ją tampo, į sieną daužo, paima už pečių, rankų, grasina kviesti tėvus. Grasino kviesti policiją, ji prašė tik pasišnekėti. Tada jis sutiko su ja išeiti į lauką ir pasišnekėti. Lauke jis irgi pareikalavo išjungti kamerą. Jis jai aiškino, kad jis su B. nemiegojo. Jis jai nei karto nesiūlė skirtis, priešingai, pasirašė povedybinę sutartį, kartu leido vasarą, jis pas juos žolę pjaudavo, bendri pinigai buvo. Bet jis ją šmeižė, kad vartoja narkotikus, kad muša vaikus, kad juos vienus miške palieka. Prie vartelių ji jo neprašė niekur jos lydėti. Prieš 10 metų buvo konfliktas su jo tėvais, buvo vaikai maži, vaikai susirgo, jie visi girti pradėjo ant jos rėkti, o ji bandė apsaugoti vaikus, vežė naktį į ligoninę. Kad tariamai ji puolė B., ji tai neigia, nes B. ramiai gulėjo lovoje. B. tik po 3 savaičių sugalvojo eiti į policiją ir apkaltinti ją smurtu. Atsakydama į teisėjo klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio ji į policiją kreipėsi tik kitos dienos ryte, nes kol grįžo, nuo šoko visa drebėjo, prigulė prie dukros, užmigo, ryte iškvietė policiją. Kai A. atėmė telefoną, kontaktas fizinis įvyko koridoriuke, kai jis pradėjo ją tampyti, ji visą laiką prašė jo pasikalbėti. Po to, kai jis sutiko pasikalbėti, jie išėjo į lauką ir kalbėjosi. Mano, kad A. K. sudaužė telefono apsauginę plėvelę tuo momentu, kai pirmą kartą jį atėmė, tačiau tuo nėra tikra. Civilinį ieškinį palaiko pilnai. Atsakydama į prokurorės klausimus, patikslino, kad visos smurto eigos neatsimena, bet gali pasakyti, kad jis ją laikė už riešų, per pečius bandė tempti, po to vyko apsistumdymas, per petį ją į sieną sudaužė. Kas vyko po ko, dabar jau neatsakys. Ji sakė, kad jai skauda, jis tęsė toliau, jis sakė, kad saugo savo meilužę nuo jos, tačiau nieko panašaus, ji stovėjo toliausiai nuo jos. B. negalėjo jų matyti, nes buvo tamsu, B. gulėjo lovoje, o ji buvo už sienutės. Ant lovos, kurioje gulėjo B. Š., ji nebuvo užlipusi. Buvo atsitrenkusi į sieną kaktos srities dešine puse, dešine petimi, skruostikauliu, prieš eidama pas A. K. jokių sužalojimų neturėjo. Kitą rytą, dar prieš atvažiuojant policijai, iš karto paskambino ir užsirašė abdukcijai. Kraujosruvos veide atsirado nuo daužymosi į sieną visa dešine puse. Daugiausiai skaudėjo riešus, veidą. Po įvykio negalėjo eiti į darbą, paėmė nedarbingumą, buvo pakilusi temperatūra, tikrino, ar nėra smegenų sukrėtimo, skausmą vertina 8 (aštuoniais) balais. Apsiverkė prie daktaro, todėl gal jis visko neparašė nedarbingumo lape. Civilinį ieškinį įvertina bendrai 1522 Eur, tai neturinė žala ir turtinė žala dėl sudaužyto telefono stiklo. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad ji pasibeldė, jis atidarė duris. Ji įėjo pro duris, kaltinamasis pats atidarė duris, ji durų nespardė, nedaužė. Prie lovos, kurioje gulėjo B., tada priėjusi nebuvo, ėjo per lovą link to kambarėlio, nuo lovos buvo gal vieno metro atstumu, ne arčiau. Kambaryje buvo įjungtas televizorius, tame kambaryje buvo gana trumpai, apie 1-2 min. Televizorius apšvietė, kad B. buvo nuoga. Pirmas A. K. veiksmas buvo atimti jos telefoną, vėliau jie perėjo į kambarėlį prie vonios, kur buvo puolimas, ji jo nemušė, ji jo nepalietė, visi veiksmai buvo tik iš jo pusės. Ji šiek tiek bandė gintis, užsidengti ranka. Veiksmų sekos jau nepamena. Į sieną trenkėsi kelis kartus. Ant žemės nė karto nenukrito, stovėjo ant kojų, jis tempė, ji išsilaisvino, paėmė už rankos, ji į sieną atsitrenkė, stūmė per petį, stūmė per galvą. Tuo metu telefonas vėl buvo jos rankoje, nes ji buvo vėl jį iš jo atėmusi, jis visą laiką ją tąsė su telefonu rankoje, jis stumdymo metu pasakė, kad sudaužys telefoną. Pabėgti niekur nenorėjo, nes norėjo su juo pasikalbėti, tuo metu jautė skausmą, kentėjo ir kalbėjo. Vyko pokalbis ir name, ir kieme. Besistumdant vyko pokalbis. Ar kieme buvo apšvietimas, nepamena, tačiau lauke jau buvo tamsu. Kiek truko pokalbis lauke, tiksliai neatsimena. Pro kur ji išėjo, pro vartelius ar pro kitur, dabar jau neatsimena, atrodo, kad pro vartelius. Jie buvo atrakinti, pateko ji taip pat pro vartelius. Automobilį pasistatė šalia kito namo. Po visko paskambino draugei, pasiguodė. B. vyrui paskambino, papasakojo jam apie viską, po to nuvažiavo namo. Kai ji sužinojo, kad B. Š. miega su jos vyru, tada parašė B. vyrui ir paskambino, jie bendrauja kaip draugai.

13. 2022 m. rugsėjo 5 d. gautas B. Š. pareiškimas apie tai, kad laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 24.00 val. iki 2022 m. rugpjūčio 23.00 d. 01.00 val. jos artimo draugo A. K. žmona J. K. neteisėtai per tvorą pateko į A. tėvų teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai viską filmavo, o užėjusi į namo vidų ir priėjusi prie lovos, kur ji (B. Š.) gulėjo, du kartus su savo telefonu (kokia dalimi, nurodyti negali) sudavė jai smūgius į veido sritį, vieną kartą pataikydama į kaklą, o antrą kartą pataikydama į kairę akį. Tokiais savo veiksmais J. K. jai sukėlė fizinį skausmą, nes jai skaudėjo. Be to, J. K. tiek ją, tiek A. K. nuolat persekioja ir, žinodama kur jie yra, tose vietose kelia konfliktus, įžeidinėja visokiausiais necenzūriniais žodžiais. Dėl tokių J. K. neteisėtų veiksmų bijo ne tik dėl savo saugumo, bet dėl savo vaikų saugumo. Todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jai sukelto fizinio skausmo ir persekiojimo (I t., b. l. 118-120).

14. 2022 m. rugsėjo 5 d. apklausta liudytoja B. Š. parodė, kad kol kas gyvena pažymoje nurodytu adresu. Šiuo metu su jos vyru vyksta skyrybų procesas. Ji šiuo metu artimai draugauja, yra pora su A. K.. Su A. yra pažįstami apie 6 (šešerius) metus, o artimai draugauja apie 3 (tris) mėnesius. Kol kas su A. kartu negyvena, bet beveik kasdien su A. susitinka, o kartais arba jis pas ją nakvoja arba ji pas jį būna. A. irgi su savo žmona J. K. skyriasi, vyksta skyrybų procesas. Kaip ji žino, A. žmona gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat būna, kad nuvažiuoja kartu su A. pas jo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 22 d. kartu su A. nuvažiavo pas jo tėvus ankščiau nurodytu adresu. Nori patikslinti, kad pas A. tėvus gyvenamajame name yra du skirtingi įėjimai. Nakties metu, tiksliai valandos pasakyti negali, bet mano, kad jau buvo po 24.00 val., t. y. jau buvo 2022 m. rugpjūčio 23 d., būnant pas tėvus namuose dviese (tėvai buvo irgi namuose, bet kitoje pusėje, nes yra skirtingi įėjimai), išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Ji su A. pagalvojo, kad tai gali būti jo tėvai. Todėl A. atidarė įėjimo duris, o ji tuo metu gulėjo jau lovoje. Kai A. atidarė duris, į namo vidų užėjo jo žmona J., kuri, įjungusį telefoną, viską filmavo, įžeidinėjo visokiausiais necenzūriniais žodžiais ją ir A., naudodama psichologinį smurtą prieš juos, įžeidinėdama juos. Paskui J. priėjo prie lovos, kur ji gulėjo, ir pasilenkus link jos, sudavė su savo telefonu jai du kartus į veido sritį. Vieną smūgį su telefonu (tiksliai negali nurodyti kokia dalimi sudavė) į kaklą, o antrą smūgį sudavė su telefonu į kairę akį. Dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą, jai skaudėjo. Mėlynės nebuvo, buvo tik akies patinimas ir guzas ant kaklo. Paskui A. bandė J. nuraminti, prašė išeiti į koridorių pasikalbėti, nes J. buvo nusiteikusi agresyviai, nuolat tiek ją, tiek A. įžeidinėjo. Viskas tęsėsi apie 30 minučių, o gal net ir valandą, kol A. įkalbėjo, apramino J. ir ji išvažiavo. Nori patikslinti, kad J. tą naktį į A. tėvų namus pateko neteisėtai, nes ji nėra laukiama tuose namuose. A. žmona J. perlipo per didelę tvorą, kadangi namo sklypo teritorija yra aptverta. Taip pat J. neteisėtai darė įrašus filmuodama juos telefonu bei įžeidinėjo tiek ją, tiek A. visokiausiais necenzūriniais žodžiais, varė ją iš A. tėvų namų. Ji net visų žodžių negali dėl šoko prisiminti ir pasakyti. Nori pasakyti, kad dėl suduotų dviejų smūgių į veido sritį (kaklą ir akį) juto fizinį skausmą, nes jai skaudėjo. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Iš karto nerašė pareiškimo į policiją, nes galvojo viską suderins ir, kad daugiau tokių įvykių nebus. Panašus įvykis vėl pasikartojo 2022 m. rugsėjo 3 d., kuomet kartu su A. nuvažiavo (duomenys neskelbtini), kur leido laiką. Kažkur apie 23.30 val., būdami namelyje, išgirdo, kad viename iš jų dužo lango stiklas, o paskui išgirdo kaip į jų namelį pradėjo kažkas daužytis į duris ir rėkimas. Iš balso suprato, kad tai A. žmona J. Atidarius duris, J. stovėjo ir rankoje laikė keptuvę. J., laikydama keptuvę rankoje, vėl pradėjo ant jos šaukti, rėkti, įžeidinėti visokiausiais necenzūriniais žodžiais, darydama tokiais savo veiksmais jai psichologinį smurtą. Taip pat sakė, kad ją sužlugdys. Paskui visgi A. nuvedė ją iki savo namelio pasikalbėti, kažkaip J. vėl apramino ir ji išvažiavo. Tai įrodo, kad J. nuolat tiek ją, tiek A. persekioja, nes žino, kur ir kokioje vietoje jie yra, neduoda ramiai gyventi, nors jai daug kartų buvo pasakyta, kad A. su ja tikrai išsiskirs ir jie kartu nebus. Tačiau J. niekaip negali nusiraminti bei nuolat juos seka ir kelia visokiausius konfliktus. Todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jai sukelto fizinio skausmo ir persekiojimo, nes J. neduoda ramiai bei saugiai gyventi ir ji bijo ne tik dėl savo saugumo, bet ir savo vaikų saugumo. Tiek pirmą, tiek antrą faktą matė A.. O antrą faktą, kuris buvo (duomenys neskelbtini), matė ir A. P. (I t., b. l. 123-126).

15. Teisiamojo posėdžio metu (2023 m. birželio 19 d.) B. Š. apklausta kaip liudytoja parodė, kad J. K. ją persekioja. Tą naktį J. pasibeldė į duris, jie galvojo, kad atėjo tėvai. A. atidarė, J. atėjo filmuodama su telefonu, pradėjo įžeidinėti, puolė prie jos ant lovos ir trenkė jai 2 kartus į veido sritį. A. greitai atėjo, apkabino J. per liemenį ir nustūmė nuo jos. Pradėjo sakyti „J., prašau išeik“, ji gulėjo lovoje ir ji matė, kaip J. pasitraukia ir A. paėmė ją už riešų, nes J. norėjo pulti prie lovos. Norėdamas J. sulaikyti, jis įtempė ją į tą kambariuką ir laikė, kad J. nusiramintų. Viskas vyko labai greitai. Jeigu ne A., J. ją tikrai užmuštų. J. lyg nusiramino, tada pradėjo sakyti „nemušk manęs, man skauda“, nors jis nebuvo net J. prilietęs. Po to visą medžiagą J. išsiuntė mano vyrui. Jokių muštynių nebuvo, jeigu A. nebūtų laikęs J. už riešų, nežinau ką J. būtų jai padariusi. Atsakydama į teisėjo klausimus, B. Š. parodė, kad J. jai trenkė į akį ir kaktą, nesikreipė iškart į policiją, nes jai buvo gėda, kad egzistuoja tokios moterys, kurios sukelia šmeižtą. Žmogus įsiveržia, duoda jai į akį, A. gauna kaltinimą. Paskui pasakė A., kad negalima taip palikti. Norėjo padaryti abdukciją, bet jau nebuvo vietų. Įvykio metu ji gulėjo lovoje, viską matė, ji nė žodžio nesakė, nes jai buvo šokas, kad žmogus gali taip elgtis. Nebuvo taip, kad A. J. stūmė į sieną, jis paprasčiausiai bandė ją nuraminti. Vienintelis kontaktas buvo, kai paėmė J. už juosmens ir laikė rankomis už riešų, kad nesispardytų, nes J. buvo labai įniršusi. Atsakydama į prokurorės klausimus, B. Š. patikslino, kad J. prisiklaupė ant lovos, po to jai trenkė, A. J. apsikabino, kad nuimtų nuo jos. J. buvo labai agresyvi, tada jis už riešo J. laikė. Jie stovėjo prie spintos, po to kambariuke. Kas vyko prieškambariuke, ji irgi matė, jis ilgai maldavo J. išeiti. Ten nėra jokios skiriančios sienos, durys atidarytos buvo, viską matė. Nematė, kad nukentėjusioji atsitrenktų savo kūnu į sieną, nors matė visą kontaktą. Pagaliau J. nusiramino ir A. palydėjo ją link durų. Jie stovėjo prie pat durų, buvo atidarytas langas, tai ji viską girdėjo. Po to jie šnekėjo apie gyvenimą. Jis pasakė „J., tu jau eik“ ir jis palydėjo J., kuri išėjo pro duris, pro kur išėjo iš kiemo jau nematė. Po to je su A. kalbėjo apie šį įvykį, jai buvo šlykštu, kad A. nesiryžo iškviesti policijos, pagailėjo turbūt, kad tai vaikų mama. J. įsilaužė į namo teritoriją perlipdama per tvorą. Nukentėjusioji ją persekiojo. Atsakydama į gynėjo klausimus, B. Š. nurodė, kad J. trenkė jai 2 (du) kartus į veido sritį su savo telefonu ranka, pajuto tuo metu skausmą, laikė pusę nakties su ledu, tėvai matė ryte, kad buvo patinimas, guzas. J. visur bendrauja su jos vyru, keliauja ir važinėja su jos mašina, dalina jos turtus, kerštauja abudu, rašo visokius pareiškimus. Įvykio metu matė viską, kol nukentėjusioji išėjo iš patalpų. Ką jie kalbėjo lauke, girdėjo, nes buvo atidarytas langas. Tuo metu name buvo tėvai, A. sesuo su vyru, jie matė, kaip J. išėjo, nes ten lemputės automatiškai užsidega nuo judesio, tad viskas matosi.

Moteris: Ko mašina slepiat, prie IKI pastatyta mašina.

Vyras: Taip aš jaučiu, ką aš šneku, aš tris metus gyvenu atskirai ta prasme, aš turiu teisę gyventi taip.

Moteris: Aš tau nieko nepadariau, tu padarei, tu išdavei mane su žmogumi, kurį aš laikiau savo drauge. Gali atsakyti kaip, bet be jokių va dabar melo, šiandien pasakyk, nemeluok.

Vyras: Nu.

Vyras: Tai tęsiasi, kiek tris mėnesius, išjunk video kamerą.

Moteris: Trys mėnesiai čia nuo birželio.

Vyras Išjunk kamerą.

Moteris.: Išjungiu.

Pabaiga įrašo (I t., b. l. 144-151).

28. Kaltinamojo gynėjo advokato papildomai pateikti, prie bylos prijungti ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, padaryti 2022 m. rugsėjo 3 d.

Pirmas vaizdo ir garso įrašas, trukmė 04:08 min. Veiksmas vyksta tamsiu paros metu. Matoma moteris (iš bylos duomenų žinoma, kad tai J. K.) stovinti lauke, šalia sodo namelio, vienoje rankoje laiko telefoną, kuriuo galimai filmuoja, kitoje rankoje keptuvė. Girdisi:

- Vyro balsas (iš bylos duomenų žinoma, kad tai A. K.): „truputėli nesikarščiuojam, gerai“.

- Vyro balsas: „bet ne, padėk šitą sakau keptuvę“.

Matoma, kaip vyras apsirengia striukę, užsideda batus, tuo metu moteris (J. K.) provokuoja kitą moterį (iš bylos duomenų žinoma, kad tai B. Š.), kuri filmuoja įvykį.

- Moters balsas (B. Š.): „žiūrėk, žiūrėk, žiūrėk, žiūrėk“.

- Vyro balsas (A. K.): „J., tai apie ką šnekėtis, jeigu tokiom“.

- Moters balsas (J. K.): „tai gal tą telefoną patrauk“.

- Vyro balsas (A. K.): „J., žiūrėk, ta prasme aš bijau, aš bijau“

- Moters balsas (J. K.): „patrauk mano ranką“.

- Vyro balsas (A. K.): „tu filmuoji, viskas, tu panaudoji paskui visą medžiagą prieš“.

- Moters balsas (J. K.): „taip ir panaudota bus teisme, aš iškart įspėju“.

- Vyro balsas (A. K.): „nu tai gerai, viskas“.

- Moters balsas (J. K.): „iš karto įspėju“.

- Vyro balsas (A. K.): „J., tu nori su manim pasišnekėti, ar ne?“.

- Moters balsas (J. K.): „tu labiau nori, patikėk“.

- Vyro balsas (A. K.): „dabar visų pirma padėk telefoną ir einam pasišnekėti“.

- Moters balsas (J. K.): „niekada aš jai telefonu netrenkiau“.

- Vyro balsas (A. K.): „J., taip“.

- Vyro balsas (A. K.): „ir buvai ginama, buvai ginama“.

- Moters balsas (J. K.): „nekelk scenos, o einam dabar pat“.

- Vyro balsas (A. K.): „tai, žiūrėk, aš va ką tik ėjau, bet tu neini“.

Matoma, kaip vyras užeina ir namus ir nusileidžia laiptukais nuo terasos ir eina link moters (J. K.).

- Vyro balsas (A. K.): „aš bijau pavyzdžiui, nu aš, J., bijau“.

- Moters balsas (J. K.): „A., nu, aš laukiu, aš laukiu“.

- Vyro balsas (A. K.): „tu eini su keptuve, aš bijau“.

- Moters balsas (J. K.): „aš laukiu“.

- Vyro balsas (A. K.): „tu mane gali iškirsti vienu smūgiu“.

- Moters balsas (J. K.): „keptuvė yra iš mano namelio“.

- Vyro balsas (A. K.): „padėk šitą keptuvę“.

- Moters balsas (J. K.): „aš nepaliksiu čia savo keptuvės“.

- Vyro balsas (A. K.): „padėk keptuvę, ta prasme, nu aš neisiu“.

- Vyro balsas (A. K.): „nu aš neisiu, aš bijau, ta prasme, aš tikrai bijau“.

- Moters balsas (J. K.): „nevaidink, A.“.

- Vyro balsas (A. K.): „nėra tavo namelio. Čia net nei mano, nei“.

- Moters balsas (J. K.): „net nenoriu klausyt, atrakink mano namelio duris“.

- Vyro balsas (A. K.): „gerai, mes ne, einam pasišnekėt va pavėsinėje“.

- Moters balsas (J. K.): „atrakink, man yra šalta, tikrai ir einam į tenai“.

- Vyro balsas (A. K.): „aš nu nenoriu, aš neturiu, J., apie ką šnekėt“

- Moters balsas (J. K.): „prašau nu einam į namelį“.

- Vyro balsas (A. K.): „nu neturiu apie ką šnekėt“.

- Vyro balsas (A. K.): „ne, tai iškvies policiją, aš galiu garantuoti“.

- Moters balsas (B. Š.): „aš kviečiu policiją“.

- Moters balsas (B. Š.): „ne, žinok“.

- Moters balsas (J. K.): „eik, paprašyk dar pinigų“.

- Moters balsas (B. Š.): „ne, žinok, neklykiu visiškai, žinok“.

- Moters balsas (J. K.): „einam, A., davai, ramiai“.

- Moters balsas (J. K.): „ne nu, A., nesakyk va šitų žodžiu, tiesiog einam“.

- Vyro balsas (A. K.): „padėk keptuvę“.

- Moters balsas (J. K.): „tiesiog einam“.

Vyras atsisuka į namelyje esančią ir filmuojančią moterį.

- Vyro balsas (A. K.): „gali man paduoti aš šito telefonas?“

- Vyro balsas (A. K.): „ne nu aš pasišnekėsiu“.

- Moters balsas (B. Š.): „tai čia kalbėk“.

- Moters balsas (B. Š.): „tai kam tu eini? Tau gi paskui bus, nu pats žinai“.

- Moters balsas (B. Š.): „žiūrėk, kokia tu, kaip tu viską žinai“

- Moters balsas (J. K.): „aš labai gerai viską žinau, geriau negu tu žinai“.

- Vyro balsas (A. K.): „gerai, einam, einam pasišnekėti“.

- Moters balsas (B. Š.): „nu puikiai“.

- Moters balsas (J. K.): „einam“.

Matoma, kaip vyras ir moteris (J. K.) išeina. Vaizdo įrašo pabaiga.

Antras vaizdo ir garso įrašas, trukmė 2:18 min. Veiksmas vyksta tamsiu paros metu. Vaizdas filmuojamas vyro (iš bylos duomenų žinoma, kad tai A. K.) telefonu. Matoma moteris (iš bylos duomenų žinoma, kad tai J. K.) stovinti lauke, šalia sodo namelio, vienoje rankoje laiko telefoną, kuriuo galimai filmuoja, kitoje rankoje keptuvė. Girdisi:

- Moters balsas (B. Š.): „žiūrėk, kokia tu, kaip tu viską žinai“

- Moters balsas (J. K.): „aš labai gerai viską žinau, geriau negu tu žinai“.

- Vyro balsas (A. K.): „gerai, einam, einam pasišnekėti“.

- Moters balsas (J. K.): „einam“.

- Moters balsas (J. K.): „nu, /necenzūrinis žodis/, kokia vagis“.

- Moters balsas (J. K.): „daryk namelį“.

- Moters balsas (J. K.): „atidaryk namelį, prašau“.

- Vyro balsas (A. K.): „5 minutes, tu turi šnekėt, ta prasme“.

- Vyro balsas (A. K.): „aš tavęs nežeminu“.

- Vyro balsas (A. K.): „tau nereikėjo čia važiuoti“.

- Vyro balsas (A. K.): „tau nereikėjo čia važiuoti“.

- Moters balsas (J. K.): „tu buvai gimtadienyje, kokiam gimtadienyje tu esi?“

- Vyro balsas (A. K.): „Sandros“.

- Vyro balsas (A. K.): „Sandra išvažiavus“.

- Vyro balsas (A. K.): „tai važiuok namo“.

- Vyro balsas (A. K.): „nu nes nieko tu nepakeisi“.

- Moters balsas (J. K.): „paprašau, atidaryk namelį“.

- Vyro balsas (A. K.): „ir kas bus tam namely“.

- Moters balsas (J. K.): „nu /necenzūrinis žodis/, nu atidaryk namelį“

- Vyro balsas (A. K.): „aš nevaidinu, ta prasme aš tau sakau kaip bus“.

Girdisi kaip atrakinamos ir atidaromos duris. Įsijungia šviesa, abu užeina į namelį. Moteris (J. K.) atsisėda ant sofos.

- Moters balsas (J. K.): „atsisėsk va čia“.

- Moters balsas (J. K.): „nestauk, nestauk“.

- Vyro balsas (A. K.): „tu padarei taip, kad taip būtų“.

- Moters balsas (J. K.): „atsisėsk dabar ramiai aš noriu su tavimi pasišnekėti“.

- Vyro balsas (A. K.): „ne nu, šnekamės“.

- Moters balsas (J. K.): „atsisėsk, prašau ramiai, atsisėsk prašau ramiai“.

Vaizdo įrašo pabaiga.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

32. Baudžiamojo proceso įstatymai reikalauja inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, byloje privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-478/2020).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarta, kad, aiškinant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik remiantis BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

34. Teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019).

35. Baudžiamojo proceso įstatymo normos (BPK 44 straipsnio 6 dalis) draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-628/2021).

36. BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, o taip pat nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja ikiteisminio tyrimo subjektus surinkti įrodymus ne tik apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau procesinio įstatymo leistinais įrodymais pagrįsti ir konkretaus asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad dėl kaltinamajam inkriminuotų konkrečių jo atliktų veiksmų turi būti surenkami neginčijami ir pakankami įrodymai. Galutiniame procesiniame sprendime teismas įrodymų pakankamumo aspektu vertina, ar jų (įrodymų) pakanka, kad būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog būtent kaltinamasis atliko konkrečius kaltinime inkriminuotus veiksmus. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

37. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo galima tik tuomet, kai nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kai kurių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo, dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės bei įrodymų visumos pakankamumo kaltinamojo A. K. kaltei konstatuoti. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos faktinių aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, todėl nagrinėjamu atveju, remiantis kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-25-628/2021), būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis A. K. turi būti išteisintas. Tokį teismo vertinimą pagrindžia žemiau nurodytos aplinkybės ir argumentai.

37.1. Kaltinamasis neneigia, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d., apie 00.00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaltinamojo ir nukentėjusios vyko žodinis konfliktas ir fizinis kontaktas, tačiau baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neleidžia daryti patikimos išvados, kad kaltinamasis tyčia abejomis rankomis tampė savo sutuoktinę už pečių, galvos srities, abejomis rankomis stumdė ją į sieną, ko pasekoje padarė jai poodines kraujosruvas veide, dešiniame petyje, dešinėje rankoje, t. y. tyčia padarė jai sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pastarieji kaltinime nurodyti veiksmai iš esmės grindžiami vien tik nukentėjusiosios parodymais (nuosprendžio 12 punktas), jos parodymų patikrinimo vietoje protokolu (nuosprendžio 11 punktas), taip pat vaizdo ir garso įrašu (nuosprendžio 27 punktas). Kita vertus, nukentėjusios parodymus ta apimtimi, kiek jie susiję su kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų atlikimu, paneigia liudytojos B. Š., kuri visą laiką buvo įvykio vietoje ir tiesiogiai matė įvykį, bei liudytojo R. K., kuris matė J. K. veidą iškart po įvykio, parodymai (nuosprendžio 15 ir 19 punktai). Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad bylose, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K- 71/2012). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis įvykio metu faktiškai kartu negyveno jau kelis metus, šiuo metu kaltinamasis yra teismui pateikęs ieškinį nukentėjusiajai dėl santuokos nutraukimo, vyksta skyrybų procesas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji į kaltinamojo tėvų namus, kurių kiemo vartai buvo užrakinti, atėjo vidurnaktį, nekviesta, rankose laikydama mobilaus ryšio telefoną, filmuodama ir darydama garso ir vaizdo įrašą (bylos duomenimis, nukentėjusioji iki įvykio nebuvo kaltinamojo tėvų namuose apie 10 (dešimt) metų). Remiantis nukentėjusiosios parodymais, jeigu išties ji būtų mušama ir (arba) abiem rankomis stumdoma į sieną, šie veiksmai turėjo būti užfiksuoti, tačiau garso ir vaizdo įraše, kurio turinys išdėstytas nuosprendžio 27 punkte, aiškiai negirdėti ir nematyti, kad kaltinamasis A. K. atlieka konkrečius, kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, t. y. įrašas nėra pakankamai informatyvus kaltinamojo kaltei pagrįsti. Klausant įrašą girdėti, kad kaltinamasis nuolat ragina nukentėjusiąją išeiti ir palikti jį ramybėje, nes iškvies policiją ir (ar) pakvies savo tėvus, tačiau nukentėjusioji jo neklauso ir bando išprovokuoti konfliktą. Be to, minėtą įrašą nukentėjusioji pateikė į bylą tik 2022 m. rugsėjo 30 d., o tai nepaneigia kaltinamojo gynėjo išsakytų abejonių, kad įrašas nėra vientisas ir nukentėjusioji jai nenaudingus įrašo epizodus ištrynė. Paprastai nuo smurto nukentėję asmenys nedelsdami kreipiasi į policiją, skubiai kviečia greitają medicinos pagalbą, tačiau nagrinėjamu atveju nieko panašaus nebuvo, nes nukentėjusioji, iškart po fizinio kontakto su kaltinamuoju, pasiūlė kaltinamajam išeiti į lauką, kur keliolika minučių su juo ramiai kalbėjosi apie gyvenimą. Vėliau kaltinamasis palydėjo nukentėjusiąją iki namo kieme esančių vartų, kur jie dar kelias minutes ramiai kalbėjo, ten juos kalbančius matė liudytojas R. K.. Ir tik po minėtų pokalbių su kaltinamuoju nukentėjusioji išėjo link (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų B. Š. bei R. K. parodymai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją tik kitos dienos ryte, pranešdama, kad ji susipyko su vyru, kuris ją stumdė, trenkė jai (I t., b. l. 42-44). Atvykusiems pareigūnams nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos jai nereikia. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis būtų anksčiau smurtavęs prieš nukentėjusiąją ar kitus asmenis, teismo posėdžio metu sudarė inteligentiško ir kultūringo žmogaus įspūdį. Be to, kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme (nuosprendžio 2, 3, 4, 5 ir 6 punktai), yra nuoseklūs, neprieštaringi, o abejoti liudytojos B. Š., kuri visą laiką buvo įvykio vietoje ir tiesiogiai matė įvykį, bei liudytojo R. K., kuris matė J. K. veidą iškart po įvykio, parodymais vien tik dėl to, kad jie artimai bendrauja su kaltinamuoju, nėra pagrindo. Minėti liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį.

37.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neleidžia daryti vienareiškmišką išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nurodytais padariniais ir jis tokių padarinių norėjo, ar nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti (tiesioginė ir netiesioginė tyčia). Specialisto išvadoje ir paaiškinimuose, pateiktuose teisiamojo posėdžio metu, taip pat nėra kategoriškos išvados, kad nukentėjusiosios sužalojimai atsirado ir (ar) galėjo atsirasti vien tik dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų, t. y. neatmestina, kad nukentėjusioji kai kuriuos sužalojimus galėjo pasidaryti pati nenustatytomis aplinkybėmis, nes visi sužalojimai padaryti jai rankomis pasiekiamose vietose. Tokią galimybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir teismo medicinos ekspertas Sigitas Laima (nuosprendžio 17 punktas). Kaip jau minėta aukščiau, aplinkybę, kad sumušimas nukentėjusiosios kaktoje ir gumbas galėjo būti padaryti įvykio metu, paneigia liudytojos B. Š., kuri visą laiką buvo įvykio vietoje ir tiesiogiai matė įvykį, bei liudytojo R. K., kuris matė J. K. veidą iškart po įvykio, parodymais (nuosprendžio 15 ir 19 punktai). Neatmestina, kad nukentėjusiajai atsiradusi kraujosruva dešiniame petyje, dešinėje rankoje galėjo būti padaryta ir dėl neatsargumo, kuomet kaltinamasis siekė sutramdyti nukentėjusiąją nuo jos galimo smurto prieš B. Š., tačiau tokie veiksmai, jeigu jie ir buvo padaryti, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, nes BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia minėtas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš kitą asmenį, kaltininkas suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš kitą asmenį, kaltininkas suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti aptariamojoje baudžiamojo įstatymo normoje nurodyti padariniai ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių, ar kaltinamojo padaryta veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

37.3. BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, vietovės, patalpų ir kitokių objektų tyrimas (BPK 205 straipsnis). Turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti šiame BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar specialistas (BPK 207 straipsnio 1 dalis). Dėl apžiūros surašomas protokolas. Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės tam, kad būtų nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Apžiūrimi daiktai, kiek galima, nufotografuojami arba nufilmuojami (BPK 207 straipsnio 2 dalis). Nurodytu aspektu pažymėtina, kad šioje byloje įvykio vietos apžiūra buvo atlikta tik 2023 m. kovo 8 d., t. y. praėjus daugiau negu 6 (šešiems) mėnesiams po įvykio. Kaltinamojo gynėjo prašymu 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su kaltinamuoju ir nukentėjusiaja, tačiau šie procesiniai veiksmai atlikti neišsamiai, nes byloje nėra informacijos (schemų ar planų), kurių pagrindu galima būtų galima tiksliai orientuotis, kokio dydžio yra patalpos, kuriose vyko įvykis, kokie patalpų matmenys, kokiais tiksliai atstumais įvykio dalyviai (kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytoja B. Š.) buvo vienas kito atžvilgiu įvykio metu. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, šie neaiškumai ir netikslumai taip pat traktuojami kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis A. K. išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl civilinio ieškinio

38. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

39. J. K. pareiškė civilinį ieškinį (I t., b. l. 101-104), kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimą.

40. Kaltinamasis A. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nurodytą nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, civilinės ieškovės J. K. civilinis ieškinys atmestinas.

41. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

42. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai ir elektroninės informacijos laikmena su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

A. K., kaltinamą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinės ieškovės J. K. civilinį ieškinį dėl 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimo atmesti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus ir elektroninės informacijos laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.