- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-835-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02710-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „CarProLT“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „CarPro LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „G&L Logistics“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „CarProLT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-7867-736/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CarPro LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G&L Logistics“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „CarProLT“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurio pagrindu teismas 2018 m. gruodžio 28 d. skolininkės UAB „G&L Logistics“ atžvilgiu priėmė teismo įsakymą.
2. Per įstatymo nustatytą terminą skolininkė teismui pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo, kurie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartimi buvo priimti. Kreditorei pranešta, kad ji turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šios nutarties įteikimo jai dienos pateikti teismui tinkamai įformintą ieškinį, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 439 straipsnio 3 dalis). Kreditorei taip pat išaiškinta, kad nustatytu terminu tinkamai įforminto ieškinio nepateikus, kreditorės pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas kreditorei, o išduotas teismo įsakymas panaikintas.
Šalies argumentai
3. 2019 m. vasario 5 d. teisme gautas UAB „CarProLT“ ieškinys, kuriame ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pateikiant ieškinį ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, iš viso buvo sumokėtas 11 Eur dydžio žyminis mokestis.
4. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose nustatytų reikalavimų, t. y. nepateikta ieškovės atstovo advokato atstovavimo sutartis, taip pat nesumokėtas visas reikiamo dydžio žyminis mokestis, 2019 m. vasario 6 d. nutartimi teismas ieškovei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus: sumokėti 12 Eur žyminį mokestį ir pateikti atstovavimo sutarties kopiją.
5. 2019 m. vasario 14 d. ieškovės atstovas teismui pateikė atstovavimo sutartį ir duomenis apie 1 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės UAB „CarProLT” ieškinį atsakovei UAB „G&L Logistics“ dėl skolos priteisimo nutarė laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui, kreditorės pareiškimą skolininkei dėl skolos išieškojimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, taip pat panaikino Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-35189-736/2018 ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti UAB „CarProLT“, sumokėtą 3 Eur ir 1 Eur dydžio žyminius mokesčius.
7. Teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. ieškovės atstovas pateikė atstovavimo sutartį ir duomenis apie 1 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, nors 2019 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovei buvo išaiškinta, kad trūkstama žyminio mokesčio dalis yra 12 Eur. Kadangi ieškovė pašalino tik dalį ieškinio trūkumų, o įstatymas nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Kreditorei nepateikus teismui tinkamai įforminto ieškinio, 2018 m. gruodžio 28 d. teismo įsakymas buvo panaikintas, o pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditorei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu kreditorė UAB ,,CarProLt” prašo Kauno apygardos teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį.
9. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas nusistovėjusios teismų praktikos, be pagrindo netaikė pakartotinio trūkumų šalinimo instituto (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-576-221/2019). Ieškovė suklydo, sumokėdama mažesnį žyminį mokestį, nes teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartyje aiškiai nenurodė, kokią trūkstamą žyminio mokesčio dalį kreditorė turi primokėti.
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius trūkstamo 11 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl prašo grąžinti bylą ieškinio priėmimo klausimui spręsti iš naujo.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu, nustatytu terminu nepašalinus visų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės dėl vienintelės priežasties, t. y. kad nutartis, įpareigojanti pašalinti ieškinio trūkumus, nebuvo aiški (nesuprantama žyminio mokesčio suma, kurią ieškovė privalėjo primokėti), todėl ieškovė nustatytu terminu primokėjo tik dalį žyminio mokesčio. Tačiau, šį trūkumą ji pašalino paduodama atskirąjį skundą (sumokėjo reikiamą žyminio mokesčio dalį).
14. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
15. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
16. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti atstovavimo sutartį ir primokėti trūkstamą 12 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismas nutartyje nurodė, kad ,,nustatytinas terminas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį pagal pareikštus reikalavimus, t. y. 12 Eur”. Ieškovė nustatytu terminu pašalino ne visus nurodytus trūkumus, t. y. ji pateikė atstovavimo sutartį ir primokėjo tik 1 Eur žyminio mokesčio dalį. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovė pašalino tik dalį teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju turėjo taikyti pakartotinį procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, kadangi ji suklydo, sumokėdama per mažai žyminio mokesčio. Apeliantė skunde mini Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-576-221/2019, kurioje priimta teismo nutartis patvirtina galimą ieškinio trūkumų šalinimo instituto pakartotinį taikymą. Tačiau pažymėtina, kad išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi skiriasi. Šioje ieškovės nurodytoje civilinėje byloje naujas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti buvo nustatytas apeliacinės instancijos teisme, kadangi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustačiusią terminą trūkumams pašalinti, šis terminas jau buvo pasibaigęs.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remiantis teismine praktika, pažymi, kad išimtinais atvejais pakartotinas ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini. Jei ieškovas netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-618-302/2010).
19. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją pažymėtina, kad tiek 2019 m. sausio 21 d. nutartyje, tiek ir 2019 m. vasario 6 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, t. y. visai nenurodė kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį, kurio suma 1022,45 Eur, kuomet jį teismas nusprendė nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovė už ieškinį, nagrinėtiną dokumentinio proceso tvarka, sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktas, 7 dalis, 11 Eur), todėl 2019 m. vasario 6 d. nutartyje teismui nurodžius ieškovei sumokėti 12 Eur žyminį mokestį, ji primokėjo tik 1 Eur žyminį mokestį, galimai manydama, kad ieškinys bus nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, todėl mokėtinas 12 Eur žyminis mokestis, o 11 Eur žyminį mokestį ji jau buvo sumokėjusi. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo pakankamo pagrindo pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes iš nurodytų aplinkybių galima buvo padaryti išvadą, kad ieškovė galėjo suklysti dėl už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio, būdama nelabai atidi, nes primokėjo tik 1 Eur sumą.
20. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), nurodytina, kad ieškinio (pareiškimo) laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui, laikytinas neigiama pareiškėjui procesine pasekme. Ir nors asmuo tokiu atveju nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą, tai neabejotinai sąlygoja konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmę, nes kreditorė, norėdama apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad ginčo bylos nagrinėjimas jau tęsėsi pakankamai ilgą laiką – civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo buvo iškelta dar 2018 m. gruodžio mėnesį, skolininkė teikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl ieškinį grąžinus jį padavusiam asmeniui, panaikinus teismo įsakymą ir pareiškimą grąžinus jį padavusiam asmeniui, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista apeliantės ir jos skolininkės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką. Tokia situacija prieštarautų ir vienam iš pamatinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs papildomo termino ieškinio trūkumams pašalinti, bet priėmęs skundžiamą nutartį, apeliantei kartu su atskiruoju skundu pateikus duomenis apie reikiamo žyminio mokesčio sumokėjimą, t. y. ištaisius teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, turėjo galimybę pasinaudoti jam CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo, tačiau šio klausimo nesprendė (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas, kuris priskirtas skundžiamą nutartį priėmusio teismo kompetencijai, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,CarProLT” ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G&L Logistics“ dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.