Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant antstolio T. U. atstovei M. M., neatvykus išieškotojo TEO LT AB atstovui, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, skolininkui V. P., skolininko sutuoktinei G. P., apie teismo posėdį irgi pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo TEO LT, AB prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. P., G. P., antstolis T. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolio T. U. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje vykdomas 353,19 Eur skolos išieškojimas iš V. P., TEO LT AB naudai. Iš skolininko išieškotina suma sudaro 157,92 Eur, iš kurių 57,38 Eur priskirta skolos dengimui, o 100,54 Lt Eur vykdymo išlaidoms. Dalį skolos skolininkas yra sumokėjęs. Faktinių duomenų, jog skolininkas V. P. ir jo sutuoktinė neveda bendro ūkio byloje nėra, sutuoktiniai santuokos nėra nutraukę. Sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklauso turtas, (duomenys neskelbtini) Raseinių r., kur jie ir gyvena. Skolininkui V. P. paveldėjimo teise priklauso 1/2 dalis turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini) Raseinių r. Sutuoktiniai turi tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone. Skolininko sutuoktinės pajamos nėra jos asmeninė nuosavybė, palaiko išieškotojo prašymą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolis T. U. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/11/02504 pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-08-02 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-825-674/20111 dėl 524,55 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. P., 3 eilės išieškotojui TEO LT AB. Išsiaiškinęs, jog skolininko sutuoktinė G. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį, antstolis 2015-10-01 patvarkymu kreipėsi į nurodyta darbovietę, prašydamas pateikti informaciją ir sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą skolininko sutuoktinei G. P. (4 b.l.). Tuo pačiu antstolis pateikė pareiškėjui pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo (4 b.l.). Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruota duomenų apie V. P. ir G. P. vedybų sutarties sudarymą, jų turtas nėra padalintas. Gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos, taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-487/2011).

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007). Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos. Tačiau šį prezumpcija ir nesant nutrauktai santuokai tarp sutuoktinių gali būti paneigta. Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininko sutuoktinė nesutikdama su pareiškėjo prašymu teigė, kad jos gautas darbo užmokestis nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi sutuoktinio indėlio į šios nuosavybės sukūrimą nėra. Teismas nesutinka su skolininko sutuoktinės paaiškinimais, nors pastarasis dabartiniu momentu beveik neprisideda prie bendros jungtinės nuosavybės sukūrimo, nes nedirba, negauna jokių pajamų, įskaitant darbo užmokestį ir pan. Pastebėtina ir tai, jog nors sutuoktinių santuoka nėra nutraukta arba nėra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, irgi nesudaro besąlygiško teisinio pagrindo laikyti, kad sutuoktinių atžvilgiu tuomet taikytina minėta prezumpcija.

Kiekvienu atveju, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais bei materialiosios teisės normomis, sutuoktinių gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija tik esant tai patvirtinantiems įrodymams.

Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Kaip jau minėta iš byloje esančių duomenų teismui nėra teisinio pagrindo daryti išvada, kad skolininkas yra nedarbingas ar gauna nedideles mėnesines išmokas, kurios neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio, todėl kitas sutuoktinis privalo teikti išlaikymą pastarajam. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą vienas kitą remti. Tokiu atveju teismas gali nustatyti, kad darbingo sutuoktinio darbo užmokesčio dalyje yra ir paramos reikalingam sutuoktiniui jo turto dalis. Analogiška situacija galima ir tuomet, kada vienas iš sutuoktinių augina ir prižiūri abiejų sutuoktinių vaikus, dėl ko jis negali dirbti, tuomet teismas irgi gali nustatyti, kad kito dirbančio sutuoktinio darbo užmokestyje yra ir nedirbančio sutuoktinio turto dalis Atskirai pastebėtina, kad pasikeitus vienos iš šalių socialiniam statusui ar turtinei padėčiai, teismo nustatytas turto dydis gali būti peržiūrėtas.

Be to pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju esama skolininko skola kreditoriui, nelaikytina jo asmenine pinigine prievole šiam kreditoriui. Ši turtinė prievolė atsirado ne dėl vienasmenių skolininko veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo jo sutuoktinė, o be to ši prievolė yra susijusi su šeimos poreikiais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, išaiškino, kad prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Skolininko sutuoktine G. P. pateikė teismui atsilepimą nurodydama, kad su V. P. kartu negyvena bendro ūkio neveda, viena išlaiko tris vaikus. Santuoka tarp sutuoktinių nenutraukta, kitų duomenų išskyrus suinteresuotų asmenų atsiliepimus patvirtinančių atsiliepimuose nurodytas, kad ji su skolininku neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai aplinkybes teismas neturi. Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. Todėl TEO LT, AB prašymas dėl skolininko V. P. turto, kuris yra bendra su jo sutuoktine G. P. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog skolininko V. P. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktine G. P. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio darbo užmokesčio gaunamo iš UAB „VIDUKLĖ“ (CPK 3 str. 1 d., 667 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo TEO LT, AB, kodas 121215434, prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininko V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti sutuoktinės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamame darbo užmokestyje yra lygi 1/2 daliai, su minėtu bendraturčiu.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.