- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2-28-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00077-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- Nigerijos įmonės Hakair Limited
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nigerijos įmonės Hakair Limited ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. G. ir akcinė bendrovė „Aviaam Leasing Service Center“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nigerijos įmonė Hakair Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., prašydama priteisti iš atsakovo 1 580 000 Eur žalos atlyginimą solidariai su trečiaisiais asmenimis T. G. ir akcine bendrove (toliau – AB) „Aviaam Leasing Service Center“, 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1554-855/2025 ieškovės Nigerijos įmonės Hakair Limited ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo V. B. 1 580 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kaip iš solidariai atsakingo su subsidiariais skolininkais – trečiaisiais asmenimis AB „Aviaam Leasing Service Center“ ir T. G. – asmens, bei 8 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat 12 825 Eur bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. B., pateikdamas apeliacinį skundą dėl pirmiau nurodyto Vilniaus apygardos teismo sprendimo panaikinimo ir perdavimo iš naujo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 3 000 Eur žyminį mokestį ir kartu pateikė prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies – 9 825 Eur – sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo.
4. Siekdamas pagrįsti savo prašymą atsakovas nurodė, kad ieškinio padavimo teismui momentu jis neturi galimybės sumokėti viso 12 825 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, toks žyminio mokesčio dydis atsakovui yra ženkli suma. Atsakovas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2024 m. spalio 9 d. sprendimu buvo išbrauktas iš advokatų sąrašo, todėl advokato profesinės veiklos nebevykdo ir iš šios veiklos pajamų nebegauna, kitų pastovių pajamų taip pat negauna. Ieškovė, nepagrįstai pasinaudojusi civilinio proceso įstatymo išimtimi dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, jo nemokėjo, o atsakovo teisė ginti savo pažeistas teises teisme, netenkinus jo prašymo, galėtų būti reikšmingai suvaržyta ir apribota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo V. B. prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo patenkino iš dalies – atidėjo atsakovui 6 412,50 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo ir nustatė atsakovui terminą iki 2025 m. lapkričio 5 d. sumokėti 3 412,50 Eur žyminio mokesčio dalį.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad (1) atsakovas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2024 m. spalio 9 d. sprendimu buvo išbrauktas iš advokatų sąrašo, t. y. jis nebegali verstis advokato profesine veikla ir gauti iš jos pajamas, o tai leidžia teismui nuspręsti apie galimai jo patiriamus finansinius pokyčius ir (ar) sunkumus, (2) atsakovas nepateikė teismui absoliučiai jokių duomenų ir įrodymų apie šiuo metu galimai vykdomą kitą darbinę, ūkinę-komercinę veiklą, t. y. dirbamą darbą ir gaunamą darbo užmokestį ar (ir) kitas tiek jo paties, tiek galimai sutuoktinio gaunamas pajamas, turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus bei kitus jo finansinę būklę leidžiančius kompleksiškai įvertinti faktorius, tačiau (3) atsakovas yra finansiškai pajėgus užtikrinti net dviejų profesionalių atstovų nagrinėjamoje byloje (advokatų) dalyvavimą ir jų teisinę pagalbą, kuriai proceso pirmosios instancijos teisme metu sumokėjo mokėjimo pavedimais net 22 644,12 Eur, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog atsakovas nebūtų finansiškai pajėgus šiuo metu sumokėti didesnę žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas V. B. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti 3 412,50 Eur žyminio mokesčio ir tenkinti atsakovo prašymą atidėti 9 825 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
7.1. Sumokėti likusios 3 412,50 Eur žyminio mokesčio dalies apeliantas šiuo metu galimybių neturi ir jos surinkimas pareikalautų iš atsakovo papildomų pastangų. Teismas, priimdamas nutartį, pripažino, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Taigi, net ir pusės žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui sudaro neproporcingai didelę finansinę naštą.
7.2. Ieškovė, nepagrįstai pasinaudojusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto išimtimi dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, pareiškė bet kokio dydžio reikalavimus atsakovui, faktiškai nepatirdama dėl to jokių finansinių pasekmių, nes žyminio mokesčio nemokėjo. Tačiau atsakovui, siekiant apsiginti nuo ieškovės nepagrįstų reikalavimų, yra keliama pareiga mokėti žyminį mokestį nuo ieškovės pasirinktos ieškinio sumos. Tokia situacija sukuria akivaizdžiai neproporcingą procesinį disbalansą tarp šalių ir faktiškai riboja atsakovo galimybes lygiaverčiai dalyvauti procese, pažeidžia lygiateisiškumo principą.
7.3. Vien teisinio atstovo pasitelkimas teisminiame procese jokiu būdu negali būti vertinamas kaip aplinkybė, tariamai patvirtinanti atstovaujamojo asmens finansinę padėtį ir (ar) galimybes sumokėti valstybės nustatyto dydžio rinkliavas. Be to, atsakovas prašo ne atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo, o tik laikinai atidėti prievolę sumokėti dalį žyminio mokesčio. Tokiu būdu jis siekia tik išdėstyti mokėjimą, o ne išvengti jo sumokėjimo visam laikui.
8. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Nigerijos įmonė Hakair Limited nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apelianto V. B. finansinė padėtis yra sunki, nes (1) jis dirba „Avia Solutions Group“ įmonių grupėje – yra atsakingas už investavimo klausimus bei yra „Avia Solutions Gruop“ valdybos pirmininko patarėjas, (2) yra ne vienos įmonės akcininkas ar galutinis naudos gavėjas, (3) turi nekilnojamojo turto ir (4) pasirinko savo teisę į gynybą įgyvendinti ne pats asmeniškai, bet pasitelkęs atstovus, kuriems už teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme sumokėjo net 22 644,12 Eur. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovė pateikė duomenis, kuriuos prašė priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
12. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovė Nigerijos įmonė pateikė naujus duomenis – V. B. „Linkedin“ profilio kopiją, išrašą iš Juridinių asmenų naudos gavėjų posistemio (JANGIS), keturis išrašus iš Nekilnojamo turto registro apie apelianto disponuojamą nekilnojamąjį turtą.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti duomenys yra aktualūs byloje nagrinėjimo klausimo tinkamam išsprendimui, juos priima ir vertina.
Dėl skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo
15. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020).
16. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020 13 punktas).
17. Taigi, prašymas atidėti žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimą turi būti ne tik motyvuotas, įvardijant, kokį kilnojamąjį, nekilnojamąjį ar finansinį turtą (akcijos, pajai ir pan.) pastartuoju metu turėjo (turi) ar neturėjo (neturi) asmuo, jeigu turėjo, bet dabar neturi – kada, kokiomis sąlygomis ir kam yra jį perleidęs, bet ir grindžiamas kuo išsamesniais asmens turtinę padėtį bei jos pokyčius aktualiu laikotarpiu patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, t. y. duomenimis apie gaunamas su darbu susijusias pajamas, taip pat ir pajamas iš individualios veiklos, duomenimis iš atitinkamų turto registrų apie turimą turtą (valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“), duomenimis iš bankų ir kitų kredito įstaigų apie buvusias ir esančias sąskaitose lėšas bei jų apyvartą aktualiu laikotarpiu, valstybinio socialinio draudimo pažymomis, liudijančiomis apie turimus (arba anksčiau turėtus) darbo santykius, gaunamas socialines išmokas ar pan., šeimos turto ir pajamų deklaracijomis, duomenimis apie asmens turimas skolas bei kitais dokumentais, kurie leistų įvertinti realią (tikrąją) asmens turtinę padėtį ir kartu gebėjimą sumokėti žyminį mokestį už atliekamus procesinius veiksmus. Turtinę asmens padėtį rodo duomenys, sistemiškai atspindintys visą asmens turtinę situaciją – gaunamas pajamas, išlaidas, įsiskolinimus, turimą turtą ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas (ne)gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį šiuo metu ir ar yra prielaidos manyti, jog jis galės sumokėti nurodytą mokestį ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e2-797-1097/2025 16 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl atsakovo išbraukimo iš advokatų sąrašo, nebegalėjimo verstis advokato profesine veikla ir gauti iš jos pajamas, iš dalies patenkino apelianto prašymą ir atidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo ir nustatė atsakovui terminą sumokėti 3 412,50 Eur žyminio mokesčio dalį. Nesutikdamas su teismo nutarties dalimi dėl įpareigojimo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, atsakovas pateikė atskirąjį skundą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikė jokių jo finansinę padėtį, taip pat jo turtinės padėties perspektyvas, leidžiančių nustatyti įrodymų, neturi pagrindo nuspręsti dėl atsakovo sunkios finansinės padėties. Tokiu būdu apeliantas neįrodė sąlygų, būtinų žyminio mokesčio mokėjimui atidėti. Skunde išdėstytų deklaratyvaus pobūdžio teiginių apie šiuo metu patiriamus finansinius sunkumus, kurie iš esmės įrodinėjami jau pirmosios instancijos teismo įvertinta aplinkybe dėl nebesivertimo advokato profesine veikla, šiam klausimui išspręsti kitaip, nepakanka.
20. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad teisininko išsilavinimą turintis atsakovas puikiai žino (turi žinoti) apie žyminio mokesčio atidėjimo klausimui išspręsti reikalingus pateikti duomenis. Apie tai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl, teismo nuomone, tokie apelianto veiksmai kelią pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties. Šias abejones sustiprina ir pirmosios instancijos teismo pastebėta aplinkybė, kad apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, bet sudarė atstovavimo sutartį ir naudojasi advokatų paslaugomis. Galiausiai ieškovės į bylą pateikti nauji įrodymai, iš kurių galima nuspręsti apie atsakovo galimai vykdomą darbinę, taip pat ūkinę komercinę veiklą, disponuojamą nekilnojamąjį turtą, patvirtina atsakovo veiksmų (nepateikti įrodymų dėl jo finansinės padėties) tikslą – suklaidinti teismus dėl sunkios apelianto finansinės padėties.
21. Iš pirmiau šioje nutartyje išdėstytos teismų praktikos yra aišku, kad priešingos šalies (šiuo atveju ieškovės Nigerijos įmonės Hakair Limited) atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka neturi jokios įtakos kitos šalies žyminio mokesčio atidėjimo klausimui išspręsti. Todėl priešingai, nei teigia apeliantas, tokia aplinkybė bylos šalių lygiavertiškumo principo nepažeidžia. Kaip ne kartą minėta teismų praktikoje, teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka, kurių viena iš sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Šiuo atveju atsakovui jau yra atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas, todėl nėra pagrindo teigti apie apribotas apelianto galimybes lygiaverčiai dalyvauti procese.
22. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nelemia kitokios išvados, nei skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju neįrodytas pagrindas atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas atsakovui sumokėti 3 412,50 Eur žyminio mokesčio dalį už paduotą apeliacinį skundą. Dėl to, siekiant bylos proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria atsakovas V. B. įpareigotas sumokėti 3 412,50 Eur žyminio mokesčio dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui V. B. naują terminą iki 2025 m. vasario 6 d. (įskaitytinai) sumokėti 3 412,50 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.