Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo adv. M. Urbonavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Nuosprendžiu nuteisti ir R. S. bei P. V., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis ir P. V. pagamino netikrą dokumentą: 2009 m. vasario mėn. Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, P. V. tyčia, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimą, veikdami kartu susitarė, kad už piniginį atlygį R. S. patvirtins D. V. pateiktus dokumentus apie UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimą – perdavimą, bei žinodami, kad UAB „S.“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų R. S. neperdavinės, D. V. kompiuterine įranga atspausdino žinomai netikrą dokumentą – 2009-02-09 UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Įmonės steigimo, įkūrimo bei pertvarkymo dokumentų, bendrovės buhalterinių dokumentų, veiklos dokumentų bei kitų visų su bendrovės veikla susijusių dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad P. V. ir D. V. R. S. perduoda UAB „S.“ veiklos, buhalterinės apskaitos, finansinius dokumentus, vestus nuo 2004-04-22 iki 2009-02-09, šį žinomai netikrą dokumentą 2009 m. vasario mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, patvirtino savo parašu.

Apeliaciniu skundu nuteistojo D. V. gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir D. V. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Nurodo, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, kvalifikuodamas D. V. veiksmus, neteisingai aiškino dokumentų klastojimo veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. Pagal apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes, R. S. pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo: jis 2009 m. vasario mėn. Klaipėdos m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitarė, kad už piniginį atlygį jis patvirtins D. V. pateiktus dokumentus apie UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimą - perdavimą bei, žinodamas, kad UAB „S.“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų P. V. ir D. V. jam neperdavinės, D. V. kompiuterine įranga atspausdinus žinomai netikrą dokumentą – 2009-02-09 UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Įmonės steigimo, įkūrimo bei pertvarkymo dokumentų, bendrovės buhalterinių dokumentų, veiklos dokumentų bei kitų visų su bendrovės veikla susijusių dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad D. V. ir P. V. R. S. perduoda UAB „S.“ veiklos, buhalterinės apskaitos, finansinius dokumentus, vestus nuo 2004-04-22 iki 2009-02-09, šį žinomai netikrą dokumentą 2009 m. vasario mėn., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, patvirtino savo parašu ir tokiu būdu R. S. pagamino netikrą dokumentą.

Pažymi, kad pagal BPK 305 str. 1 d. nuostatas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje turi būti išdėstyti ir išanalizuoti įrodymai, kuriais remiantis konstatuojamas visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų bei kitų svarbių bylos aplinkybių buvimas, turi būti nurodomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, t. y. nusikalstamos veikos stadijos (BK 21 str., 22 str.). Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad D. V. ir jo brolis P. V. pagamino netikrą dokumentą - 2009-02-09 UAB „S.“ Įmonės steigimo, įkūrimo bei pertvarkymo dokumentų, bendrovės buhalterinių dokumentų, veiklos dokumentų bei kitų visų su bendrovės veikla susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, o jų kaltė įrodyta remiantis vien tik R. S. parodymais. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo surašytas ir pasirašytas tik tam, kad neva pateisinti buhalterinių dokumentų neišsaugojimą. Tikrovėje jokių dokumentų tuo aktu nebuvo perduota ir nebuvo ketinama tai padaryti, todėl ši P. V. ir D. V. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 300 str. 1 d.

BK 300 str. numatyto nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės formą. Kaltininkas suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą aiškiai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti. Šioje byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad D. V. tyčia į kokį nors dokumentą būtų įrašęs melagingus duomenis ar savo veiksmais siekęs suklaidinti kitus asmenis ar institucijas ir kėsinosi pažeisti BK 300 str. saugomą vertybę - teisinės apyvartos funkcionalumą bei jos patikimumą. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo tyčia suklastotas. Visas nuosprendis paremtas vieno žmogaus - R. S. parodymais. Tačiau R. S. parodymai negali būti pretekstas pripažinti perdavimo-priėmimo aktą suklastotu. R. S. parašas ant perdavimo-priėmimo akto tikras (tai patvirtino ekspertizė), dokumentai R. S. ir/ar jo pažįstamam asmeniui buvo perduoti. Tai, jog neva R. S. nereikėjo jokių dokumentų ir jis visus popierius, tame tarpe notaro tvirtintus, pasirašė už 500 litų paprašytas pažįstamo asmens, vertintini itin kritiškai. Tiek D. V., tiek jo brolis P. V. siekė parduoti UAB „S.“ akcijas, o taip pat atsakingam asmeniui perduoti visus įmonės buhalterinius dokumentus. Todėl R. S. paaiškinimai, jog jis parašus uždėjo įkalbėtas pažįstamo asmens, negali būti pagrindu perdavimo-priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu. Tiek D. V., tiek P. V. norėjo perduoti ir perdavė dokumentus kitam asmeniui. Todėl D. V. ir P. V. veika šiuo atveju negali būti kvalifikuota kaip dokumento suklastojimas. Be to, dėl D. V. veiksmų nebuvo sutrikdyta normali valstybės institucijos veikla ar pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, o tai yra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas. D. V. veiksmuose nebuvo būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio - tiesioginės tyčios, kuri būtina norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. 1 d.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 str. saugo tokią vertybę, kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 str. nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (LAT nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K- 161/2012). Be to, pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti (LAT nutartys Nr. 2K-426/2010, Nr. 2K-559/2011 ir kt.). Todėl darytina išvada, kad D. V. pagal BK 300 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai, pagal byloje surinktus ir byloje ištirtus duomenis nebuvo pagrindo pripažinti, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., požymių.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

D. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, t. y. kompiuterine įranga atspausdino žinomai netikrą dokumentą – 2009-02-09 UAB „S.“ Įmonės steigimo, įkūrimo bei pertvarkymo dokumentų, bendrovės buhalterinių dokumentų, veiklos dokumentų bei kitų visų su bendrovės veikla susijusių dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad P. V. ir D. V. R. S. perduoda UAB „S.“ veiklos, buhalterinės apskaitos, finansinius dokumentus, vestus nuo 2004-04-22 iki 2009-02-09, ir šį žinomai netikrą dokumentą patvirtino savo parašu, nors realiai jokių UAB „S.“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nei jis, nei nuteistasis P. V. nuteistajam R. S. neperdavė.

Nuteistojo D. V. gynėjas su teismo išvadomis ir pripažintomis įrodytomis aplinkybėmis nesutinka, anot jo, D. V. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Nurodo, jog nei vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo tyčia suklastotas. Tiek D. V., tiek jo brolis P. V. siekė parduoti UAB „S.“ akcijas, o taip pat atsakingam asmeniui perduoti visus įmonės buhalterinius dokumentus, ir jie dokumentus perdavė. R. S. parašas ant perdavimo-priėmimo akto tikras, dokumentai R. S. ir/ar jo pažįstamam asmeniui buvo perduoti, o R. S. paaiškinimai, jog neva jis pasirašė įkalbėtas pažįstamo asmens už atlygį, negali būti pagrindu perdavimo-priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą konstatuoja, jog nuteistojo D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d.

Iš 2009-02-09 UAB „S.“ Įmonės steigimo, įkūrimo bei pertvarkymo dokumentų, bendrovės buhalterinių dokumentų, veiklos dokumentų bei kitų visų su bendrovės veikla susijusių dokumentų perdavimo-priėmimo akto (2 t., b. l. 90, 91) matyti, kad šis dokumentų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas nuteistųjų D. V., P. V. bei R. S..

Teisiamojo posėdžio metu (6 t, b. l. 57) nuteistasis D. V. pripažino paruošęs įmonės pirkimo-pardavimo dokumentus, tačiau taip pat nurodė, kad tuo metu, kai turėjo susitikti su žmonėmis, kurie pirko įmonę, buvo išvykęs, todėl buhalterinius dokumentus buvo palikęs. Fiziškai pats jų neperdavė, tačiau pagal susitarimą jie pasiėmė dokumentus nuo stalo. Kaip matyti, nuteistasis D. V. tvirtina, kad 2009-02-09 UAB „S.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo suklastotas, kadangi, anot jo, UAB „S.“ buhalteriniai dokumentai naujiesiems įmonės pirkėjams realiai buvo perduoti. Tačiau tokius nuteistojo D. V. parodymus paneigia ne tik nuteistojo R. S. parodymai, bet ir nuteistojo P. V. parodymai, liudytojų parodymai, kratos protokolai, akistatų protokolai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 55) nuteistasis P. V. parodė, kad jis jokio dokumento negamino, brolis jam buvo palikęs, kad jis pasirašytų. Pastarasis jam paaiškino, kad parduodama įmonė. Jis pasirašė ir paliko ant stalo, asmeniškai nieko niekam neperdavė, jokių dokumentų neperdavinėjo.

Nuteistasis P. V. skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, nuteistas ir už tai, kad <...> neperdavė naujam UAB „S.“ vadovui R. S. bendrovės dokumentų, nurodytų 2009-02-09 Įmonės steigimo, įkūrimo bei pertvarkymo dokumentų, bendrovės buhalterinių dokumentų, veiklos dokumentų bei kitų, visų, su bendrovės veikla susijusių dokumentų perdavimo-priėmimo akte, tai yra P. V. asmeniškai nedalyvavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų priėmime-perdavime, nors privalėjo tai daryti, bei neįsitikino, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus betarpiškai priimtų R. S. <...>. Nuteistasis P. V. su nuosprendžiu sutinka ir jo apeliacine tvarka neskundžia, kas taipogi patvirtina, jog jis 2009-02-09 dokumentų perdavimo-priėmimo akte nurodytų UAB „S.“ veiklos, buhalterinės apskaitos, finansinių dokumentų nuteistajam R. S. iš tikrųjų neperdavė.

Nuteistasis R. S. teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 54-55) parodė, kad 2009 m. pažįstamas Tomas pasiūlė užsidirbti 500 Lt, pasakė, kad reikės pasirašyti kažkokius dokumentus. Nuėjęs pas notarę, pasirašė kažkokius dokumentus, ir tą pačią dieną gavo 500 Lt. Dokumentų, ant kurių pasirašė, neskaitė. Dokumentų perdavime ir priėmime nedalyvavo, jokių įmonės dokumentų neturėjo, jų nėra matęs. Pirkti įmonę neplanavo ir jos nepirko.

R. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, jog <...> žinodamas, kad UAB „S.“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų P. V. ir D. V. jam neperdavinės, <...> žinomai netikrą dokumentą 2009 m. vasario mėnesį <...> patvirtino savo parašu <...>. Be to, jis nuteistas už tai, kad iš savanaudiškų paskatų suklastojo tikrus dokumentus (akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, vienintelio akcininko sprendimą, UAB „S.“ įstatus, prašymą registruoti juridinių asmenų registre), bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, nors iš anksto žinojo, kad UAB „S.“ akcijų pirkti bei tapti šios bendrovės direktoriumi neketina. Nuteistasis R. S. nuosprendžio apeliacine tvarka irgi neskundžia, kas taip pat patvirtina, kad nuteistasis R. S. tikslo įgyti įmonės UAB „S.“ akcijas bei tapti jos direktoriumi neturėjo ir jokių dokumentų pagal 2009-02-09 dokumetų perdavimo-priėmimo aktą nepriėmė.

Aukščiau aptarti nuteistųjų P. V. ir R. S. parodymai patvirtina, jog nuteistajam R. S. jokie su UAB „S.“ veikla susiję dokumentai nebuvo perduoti, ir nuteistasis R. S. jokių dokumentų pagal 2009-02-09 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą nepriėmė. Akistatų metu (4 t., b. l. 123-125, 128-130) nuteistasis R. S. dar kartą patvirtino, jog dokumentų, nurodytų UAB „S.“ priėmimo-perdavimo akte, jis negavo, realiai įsigyti UAB „S.“ bei tapti jos direktoriumi neketino, jis net nežinojo, kad taps direktoriumi, o pasirašinėjo dokumentuose tik todėl, kad už dokumentų pasirašymą jam buvo pažadėta sumokėti bei buvo sumokėta 500 Lt. Akistatų metu tiek nuteistasis D. V., tiek nuteistasis P. V. taip pat pripažino, kad UAB „S.“ dokumentų, nurodytų priėmimo-perdavimo akte, nuteistajam R. S. neperdavė.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo apklausti liudytojai A. G. bei J. M., kurie dalyvavo nuteistajam R. S. notarų biure pasirašant su UAB „S.“ pirkimu-pardavimu susijusius dokumentus. Teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 56) liudytojai A. G. paprašius pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 101-102) duotus parodymus ir teismui juos perskaičius, liudytoja savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad R. S. buvo atėjęs pas ją į notarų biurą ir pasirašė UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendime, įstatuose, prašyme registruoti įmonę juridinių asmenų registre, taip pat pasirašė notarinio registro knygoje ir pasiėmė visus dokumentus, kuriuos ji jam atidavė. Teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 56) liudytojui J. M. paprašius pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 107-109) duotus parodymus ir teismui juos perskaičius, liudytojas savo parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė matęs, kaip jaunesnis vyras pas notarę pasirašinėjo dokumentus, A. G. paduodavo jam lapus bei rodė, kur jam reikia pasirašyti. Jis pasirašinėjo apie 5-10 min. Po to notarė jam davė pasirašytus dokumentus ir pasakė, kad juos reikia nuvežti į Registrų centrą. Kaip matyti, nei vienas iš šių liudytojų nenurodė, jog būtų matę, kad nuteistajam R. S. notarų biure būtų buvę perduoti UAB „S.“ buhalteriniai dokumentai.

Nors nuteistasis D. V. nurodo, kad tuo metu, kai vyko UAB „S.“ dokumentų perdavimas-priėmimas, jis buvo išvykęs, o dokumentus visus buvo palikęs ant stalo, jis negalėjo nurodyti, kas dar be jo ir nuteistojo P. V., kuris kategoriškai patvirtino dokumentų neperdavinėjęs, galėjo perduoti įmonės dokumentus nuteistajam R. S. ar kitam jo įgaliotam asmeniui. Netikėti nuteistojo R. S. parodymais, kad jis, nors ir pasirašė dokumentų perdavimo-priėmimo akte, tačiau realiai jokių dokumentų negavo, apeliacinis teismas neturi pagrindo, kadangi tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 37-40), tiek teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 54-55) jis davė nuoseklius parodymus, kad ant dokumentų pasirašė už 500 Lt atlygį, pasirašydamas dokumentų neskaitė, jokių UAB „S.“ dokumentų jis niekada neturėjo ir niekada nebuvo įmonės direktoriumi, jokių UAB „S.“ dokumentų iš P. V. ir D. V. jis nebuvo gavęs. Tokius nuteistojo R. S. parodymus patvirtina ir kratos protokolas (2 t., b. l. 58-59), kuriame užfiksuota, kad kratos pas R. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose metu buvo ieškota UAB „S.“ apskaitos dokumentų, įmonės dokumentacijos, kitų dokumentų, tačiau nieko nebuvo rasta. Kad nuteistieji D. V. ir P. V. nuteistajam R. S. UAB „S.“ veiklos, buhalterinės apskaitos ir finansinių dokumentų pagal 2009-02-09 perdavimo-priėmimo aktą neperdavė, patvirtina ir kratos protokolas (2 t., b. l. 85-86), kuriame užfiksuota, kad 2009-04-15 atlikus kratą D. V. priklausančiame biure ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas segtuvas su UAB „S.“ dokumentais iš 209 lapų, segtuvas su įvairiais UAB „S.“ dokumentais iš 305 lapų bei segtuvas su UAB „S.“ sutartimis ir kitais įvairiais dokumentais iš 327 lapų. Teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 56) teismui pagarsinus liudytojos R. U. ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 99-100) duotus parodymus, pastaroji juos patvirtino, ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja buvo nurodžiusi, kad 2008 m. spalio 28 d. M. U. IĮ nutraukė sutartį dėl buhalterinių paslaugų suteikimo UAB „S.“, ir ji perdavė visus dokumentus direktoriui D. V.. Priėmimas-perdavimas buvo įformintas aktu UAB „S.“ buveinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, dokumentai nuteistajam D. V. 2008 m. buvo perduoti toje pačioje vietoje, kur jie ir buvo rasti 2009-04-15 kratos metu. Apeliacinis teismas sprendžia, jog tuo atveju, jei nuteistasis D. V. iš tikrųjų būtų siekęs atsakingam asmeniui perduoti įmonės buhalterinius dokumentus ir, kaip kad pats tvirtina, juos būtų perdavęs, UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentai 2009-04-15 kratos metu nebūtų buvę rasti jam priklausančio biuro patalpose.

2010-03-15 specialisto išvadoje Nr. 5-3/24 dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos (2 t., b. l. 162-170) konstatuota, kad UAB „S.“ direktorius R. S. laikotarpiu nuo 2009-02-09 iki 2009-03-18 neišsaugojo pagal 2009-02-09 UAB „S.“ Įmonės steigimo, įkūrimo bei pertvarkymo dokumentų, bendrovės buhalterinių dokumentų, veiklos dokumentų bei kitų visų su bendrovės veikla susijusių dokumentų, pagal perdavimo-priėmimo aktą gautų UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų: PVM sąskaitos faktūros (tiekėjai, 2005 m. – 2009 m. – 3 segtuvai); PVM sąskaitos faktūros (pirkėjai, 2004 m. – 2008 m. – 2 segtuvai); atskaitingų asmenų dokumentai (duomenys iki 2009 m.); ilgalaikio turto inventorizacijos ir nusidėvėjimo ataskaitų dokumentai (2004 m. – 2009 m. – 1 segtuvas); automobilių kelionės lapai (2004 m. – 2009 m. – 1 segtuvas); kasos dokumentai (2004 m. – 2009 m.); banko dokumentai (2004 m. – 2009 m.); suvestinės (2004 m. – 2009 m.); darbo užmokesčio apskaitos dokumentai (2008 m.); didžiosios knygos (2009-02-01); kasos knygos (iki 2009-02-09). Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „S.“ (direktorius P. V., nuo 2009-02-09 direktorius R. S.) neišsaugojo UAB „S.“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: 2008-09-30 UAB „S.“ kasos pajamų orderio kvitas Serija SPSP Nr. 0000098 – 200000 Lt; UAB „S.“ PVM sąskaitos faktūros: 2008-07-05 Serija SPS Nr. 0000074, 2008-07-10 Serija SPS Nr.0000075, 2008-07-15 Serija SPS Nr. 0000077, 2008-07-24 Serija SPS Nr. 0000080, 2008-08-08 Serija SPS Nr. 0000082, 2008-09-19 Serija SPS Nr. 0000083, 2008-08-21 Serija SPS Nr. 0000084, 2008-09-24 Serija SPS Nr. 0000092, bei 2009-02-03 UAB „S.“ kasos pajamų orderio kvito Serija SPS Nr. 20090203. Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad dėl UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo buvo nesilaikyta: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. bei Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“. Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., 2 d. nesilaikymo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-18 iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-02-09 UAB „S.“ veiklai vadovavo ir už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakė P. V.; laikotarpiu nuo 2009-02-10 iki 2009-03-18 UAB „S.“ veiklai vadovavo ir už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakė R. S..

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis R. S. jokių UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, pasirašydamas 2009-02-09 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, nepriėmė, todėl apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad 2009-02-09 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo surašytas ir pasirašytas tik tam, kad būų pateisintas UAB „S.“ buhalterinių dokumentų neišsaugojimas ir nuteistajam P. V., kaip UAB „S.“ buvusiam direktoriui, nekiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. 1 d. už UAB „S.“ apskaitos dokumentų nesaugojimą, tokiu būdu atsakomybę perkeliant naujajam fiktyviam UAB „S.“ vadovui R. S., nors realiai jis UAB „S.“ nedirbo ir šiai įmonei nevadodavo.

Už BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką asmuo atsako, jei ją padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, pagamindamas netikrą dokumentą (arba klastodamas tikrą dokumentą) ar jį panaudodamas, realizuodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 str.). Kaltės turinys dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik kaltininko parodymais, t. y. kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartu, laiko, kad nuteistasis D. V., atspausdindamas 2009-02-09 UAB „S.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, jį patvirtindamas savo parašu ir tokiu būdu pagamindamas netikrą dokumentą veikė tiesiogine tyčia, kadangi jau prieš atspausdindamas 2009-02-09 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą žinojo, kad jokių UAB „S.“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų R. S. neperdavinės, tačiau nepaisant to nurodė minėtame akte neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, suvokė, kad šis dokumentas gaminamas tam, kad būtų pateisintas UAB „S.“ apskaitos dokumentų neišsaugojimas ir P. V. už tai išvengtų baudžiamosios atsakomybės, suprato, kad tokiu būdu visa atsakomybė dėl dokumentų neišsaugojimo pereis naujajam fiktyviam UAB „S.“ vadovui R. S., ir norėjo taip veikti.

Apeliantas akcentuoja, kad dėl tokių D. V. veiksmų nebuvo sutrikdyta normali valstybės institucijų veikla ar pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai. Tačiau pažymėtina, kad BK 300 str. 1 d. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Pagaminus netikrą dokumentą ir tokį dokumentą panaudojus, gali būti kėsinamasi į asmens, susijusio su tokiu dokumentu, teises bei laisves, jo teisėtus interesus. Šiuo atveju teisėjų kolegija laiko, kad pagaminus netikrą dokumentą – 2009-02-09 UAB „S.“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir jame nurodžius, kad UAB „S.“ veiklos, buhalterinės apskaitos, finansiniai dokumentai perduoti nuteistajam R. S., buvo įtvirtintas juridinis faktas, pagal kurį pareiga saugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus perėjo nuteistajam R. S., o už tokių dokumentų neišsaugojimą atsakomybė kiltų taip pat jam, o ne buvusiam įmonės vadovui P. V., už ką pastarasis šiuo atveju ir yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl pripažįstama, kad netikru dokumentu – 2009-02-09 UAB „S.“ Įmonės steigimo, įkūrimo bei pertvarkymo dokumentų, bendrovės buhalterinių dokumentų, veiklos dokumentų bei kitų visų su bendrovės veikla susijusių dokumentų perdavimo-priėmimo aktu atsakomybę už įmonės dokumentų neišsaugojimą nuo nuteistojo P. V. perkėlus nuteistajam R. S., būtų pažeisti pastarojo interesai.

Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinis teismas laiko, kad nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Nuteistąjį D. V. išteisinti ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. V. atžvilgiu apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. V. gynėjo adv. M. Urbonavičiaus apeliacinį skundą atmesti.