- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-489-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01271-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., R. S.
- Pareiškėjas
- Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2S-489-267/2013Teisėja Aurelija PetkevičienėTeisminio proceso Nr. 2-36-3-01271-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 122.3.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. S. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., E. S., antstolei E. R., Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininko R. S. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su E. S. sudaro: ½ dalis 0,19 ha žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis pastato-garažo, ½ dalis pastato-daržinės, ½ dalis 2,83 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, su toje dalyje esančiu stačiu mišku, 461/1844 dalys 9,22 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, su dalyje esančiu stačiu mišku. Taip pat prašė priteisti R. S. naudai iš E. S. 2500 Lt, gautų E. S. pardavus nekilnojamąjį daiktą – 4 ha miško paskirties žemės sklypą, bei nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Nurodė, kad R. S. yra skolingas pareiškėjui 163388,52 Lt. Šios skolos išieškojimas yra vykdomas antstolės E. R. kontoroje. Antstolė areštavo visą turtą, priklausantį R. S. ir E. S. ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Be to, nurodė, kad suinteresuoti asmenys buvo nesąžiningi, kai skyrybų byloje neįtraukė į bylą kreditoriaus, taip užkirsdami kelią apginti savo, kaip kreditoriaus teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad su pareiškėjo siūloma dalimi bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarka nesutinka. Taip pat nurodė, kad skyrybų byloje su žmona buvo susitarę, jog jo turto dalis atitenka jai vietoje išlaikymo vaikams, tačiau sprendimo dalis, kuria buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra panaikinta.
Suinteresuotas asmuo E. S. nurodė, kad nesutinka su tuo, kad sutuoktiniams turi būti nustatomos lygios turto dalys. Nurodė, kad jai reikėtų paskirti gyvenamąjį namą, o R. S. – žemės sklypus su mišku. Taip būtų lengviau realizuoti turtą ir įvykdyti teismo sprendimą. Ji taip pat nesutiko su prašymu iš jos R. S. naudai priteisti 2500,00 Lt, nes ji sklypą pardavė, gavo 5000 Lt, o pinigus išleido vaikų išlaikymui.
Suinteresuotas asmuo antstolė E. R. nurodė, kad realizuoti skolininko turtą yra daug lengviau, jeigu yra vienas savininkas.
Šalies argumentai
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad nustatant pareiškėjo siūlomą naudojimosi namu tvarką, vaikų gyvenimo sąlygos pablogės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013-04-10 nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies – atidalijo po ½ dalį kiekvieno pareiškėjo prašyme nurodyto nekilnojamojo daikto. Likusios dalies patikslinto pareiškimo netenkino, 2012-11-05 pareiškėjo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ pareiškimo suinteresuotiems R. S., E. S., antstolei E. R. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, paliko nenagrinėtu.
Teismas tokį sprendimą priėmė nustatęs, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes visi nekilnojamieji daiktai yra dalūs, ir siekdamas apsaugoti išieškotojo interesus. Teismas sutiko su pareiškėjo motyvais, kad vaikų interesai nenukentės, o dalijant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektu esantį turtą, pirmenybė yra teikiama turto padalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.).
Teismas nesutiko su pareiškėjo prašymu priteisti R. S. naudai iš suinteresuoto asmens E. S. 2500 Lt (½ dalį pinigų) gautų už 4 ha miško paskirties žemės sklypo pardavimą, kadangi gali būti nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik tame turte, kuris yra, o E. S. žemės sklypą teisėtai pardavė, kol dar nebuvo nuginčyta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismas taip pat patvirtino pareiškėjo pasiūlytą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, nes ši tvarka (realiosios dalys) iš esmės atitiko teismo nustatytas bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. S. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-66-674/2013 panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad ji nepasiūlė savo varianto šioje byloje. Nurodo, kad apeliantės pateiktame pasiūlyme, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, buvo pašoma nukrypti nuo lygių dalių principo, ir skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje nustatyti ne dalinant kiekvieną nekilnojamąjį daiktą, bet vienus daiktus priteisiant R. S., kitus – apeliantei, o toks pasiūlymas buvo pakankamai racionalus ir realiai įvykdomas.Nurodo, kad teismas, paskirdamas bendrai naudotis 0,19 ha žemės sklypu, neatsižvelgė, kad namų valdos žemės sklypas yra suskirstytas į atskiras zonas (sodo, daržo, pravažiavimo) ir kad be žemės sklypo plano naudojimosi tvarkos nustatyti yra neįmanoma.Be to, teismo nutartimi nustačius, kad R. S. dalis miške sudaro 461/1844, šio miško realizavimas nepadarius planų ir neatsidalinus iš bendrosios nuosavybės, yra negalimas.Mano, kad gyvenimas teismo nustatytos naudojimosi tvarkos sąlygomis su visiškai nepažįstamais žmonėmis vaikams sukels daug nepatogumų ir problemų. Šiuo metu vaikai naudojasi jiems skirtais kambariais gyvenamojo namo mansardoje. Vaikai yra skirtingų lyčių, todėl jiems būtini atskiri kambariai.Apeliantės teigimu, nors jos santuoka su R. S. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu 2009-03-02 yra nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau 2012-03-12 sprendimu 2009-03-02 teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo yra panaikinta. Tiek apeliantė, tiek R. S. buvo įpareigoti pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teisme tuo pačiu metu faktiškai buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose sprendžiamas suinteresuotų asmenų turto padalijimo klausimas, t. y. ši byla Nr. 2-66-674/2013 pagal pareiškėjo PMSK „Savas miškas“ pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir civilinė byla Nr. 2-68-674/2013, kurioje E. S. ir R. S. prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kadangi ir vienoje, ir kitoje byloje buvo sprendžiami turtiniai klausimai, parengiamųjų teismo posėdžių metu suinteresuoti asmenys prašė vieną iš bylų sustabdyti
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, svarbu apginti tiek išieškotojo, tiek ir bendrosios nuosavybės dalyvių interesus, o teismui nustačius, ir priskyrus skolininkui suinteresuotų asmenų siūlytus miškus, būtų didelė tikimybė, kad pareiškėjui būtų paskirti beverčiai miškai, nes suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, kokios būklės yra miško paskirties sklypai, ar jie nėra iškirsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolės E. R. kontoros Raseinių skyriuje, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2011-12-05 išduotu vykdomuoju raštu užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/12/00510 dėl 166388,52 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. S..
Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2009-03-02 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta E. S. ir R. S. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir buvo patvirtinta sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-03-05 nutartimi buvo patenkintas kreditoriaus PMSK „Savas miškas“ prašymas ir atnaujintas procesas Raseinių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-308-551-2009 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-56-237/2012 buvo panaikinta Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimo dalis dėl pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo. Pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti CK 3.53 straipsnio ir CPK 539 straipsnio reikalavimus atitinkantį prašymą bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pareiškėjai pateikė jų 2012-11-14 sudarytą patikslintą sutartį dėl 2009-02-13 sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 dalies, tačiau teismas 2013-02-06 nutartimi atsisakė tvirtinti ir šią patikslintą sutartį ir civilinę bylą sustabdė kol pareiškėjai sudarys naują patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių – dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
2012-11-08 Raseinių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ pareiškimas suinteresuotiems asmenims R. S., E. S., antstolei E. R., Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje ir 3.61 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas vienoje byloje išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, kas konkrečiai aktualu nagrinėjamai bylai – vienoje byloje padalyti bendrą sutuoktinių turtą. Apie įstatymu nustatytą pareigą vienoje byloje išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011. Taip užtikrinama, kad teisminės procedūros būtų koncentruotos ir ekonomiškos. Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, kad yra konstatuota, jog daugiau bendro, dalytino turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Kreditorius, siekdamas apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimu, turi teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje. Esant galutiniam teismo sprendimui, kreditoriui lieka galimybė atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnis), kuo iš esmės ir pasinaudojo pareiškėjas Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ civilinėje byloje dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo, jis įtrauktas į bylą kaip R. S. ir E. S. kreditorius. Atnaujinus procesą ši byla nėra išnagrinėta – šiuo metu sustabdyta, įpareigojus bylos šalis pateikti patikslintą santuokos nutraukimo sutartį, kadangi pateikta sutartis pažeidžia kreditoriaus Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ teisėtus interesus.
Apibendrinęs visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisme esant nagrinėjamai bylai dėl E. S. ir R. S. santuokos nutraukimo, dėl sutarties dalies dėl turto padalijimo, teisme negalėjo būti nagrinėjama atskira byla dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes tokie reikalavimai, atsižvelgiant į ankščiau aptartas įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, privalėjo būti išnagrinėti vienoje byloje, t. y. byloje dėl santuokos nutraukimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ pareiškimą pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, pažeidė CPK 385 straipsnio ir CK 3.53 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 d. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., E. S., antstolei E. R., Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nutraukti.