- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2-3246-527/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01127-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Ž. M.
- Trečiasis asmuo
- G. M., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovui Ž. M. įmonei „(duomenys neskelbtini) (toliau ir – atsakovas) dėl turtinės žalos priteisimo (tretieji asmenys: G. M. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą su 2020 m. liepos 12 d. ieškiniu, teisme registruotu 2020 m. liepos 14 d., prašydama iš atsakovo priteisti 461,30 Eur turtinės žalos atlyginimą, 29,35 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovo, bute (duomenys neskelbtini nekokybiškai atlikusiam indaplovės montavimo darbus, kaltės 2017 m. liepos 12 d. vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apdraustos draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (toliau ir – ERGO). ERGO, gavusi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko pranešimą, atliko žalos administravimo veiksmus – apžiūrėjo butą Nr. (duomenys neskelbtini, fiksavo jam padarytą žalą sudarant defektinį aktą ir padarant nuotraukas. Defektiniame akte buvo fiksuota, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulietos kambario lubos, virtuvės sienos ir lubos. Nuotraukose yra fiksuotos būtent šio buto minėtos patalpos. Žalos administravimo procese ERGO taipogi nustatė, kad vanduo skverbėsi iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini. Tokią išvadą patvirtina tai, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulietos patalpų lubos, be to, tokius duomenis pateikė ir pati buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, kuri aiškinosi žalos atsiradimo aplinkybes. Vanduo skverbėsi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo apdraudusi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų civilinę atsakomybę. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Pagal ERGO pateiktą pretenziją su nuostolio dydį pagrindžiančiais dokumentais ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 461,30 Eur draudimo išmoką, tokiu būdu kompensuodama žalą, padarytą iš jos draudėjui priklausančio buto. Aiškindamasi įvykio aplinkybes ieškovė nustatė, kad vanduo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pratekėjo dėl kanalizacijos vamzdžio pažeidimo, padaryto atsakovo darbuotojams montuojant indaplovę, ką patvirtina G. M. parodymai. Žalos atsiradimo priežastimi bendrosios inžinerinės įrangos gedimas negalėjo būti, kadangi namo administratoriui apie tai nebuvo pranešta, o duomenų, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) savininkai tvarkė bendrąją inžinerinę įrangą, taipogi nebuvo gauta. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją, ragindama atlyginti žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.663 straipsnis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.664 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Šiuo atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) atsakovas indaplovės montavimo darbus atliko nekokybiškai; 2) dėl nekokybiškai atliktų montavimo darbų atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., LAT 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų atsiradimo fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., LAT 2013 m. kovo 4d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu bei aptarta LAT praktika, iš atsakovo ieškovei priteistina 29,35 Eur (461,30 Eur [skola] x 0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose] x 387 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2020 m. liepos 15 d. rezoliucija ieškinį priėmė, trečiaisiais asmenimis įtraukė G. M. bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš kurio nusprendė išreikalauti žalos administravimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriems nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. liepos 31 d., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui – 2020 m. liepos 16 d. ir G. M. – 2020 m. liepos 28 d.
2020 m. liepos 29 d. teisme registruotas trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo lydraštis, kuriuo buvo persiųsta žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga.
Atsiliepimas
2020 m. rugpjūčio 11 d. teisme registruotas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, jog atsakovo įmonės darbuotojai 2017 metų liepos mėnesį buvo bute adresu (duomenys neskelbtini) remontuoti indaplovės, tačiau apie jokį vandens išsiliejimą atsakovui nebuvo pranešta, atsakovas nebuvo kviestas ir į faktinių aplinkybių nustatymą, nustatant kaltininkus. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas gavo ieškovės raštą dėl išmokos išieškojimo. 2017 m. rugsėjo 1 d. registruotu laišku atsakovas išsiuntė pretenziją dėl atsiųsto rašto ir neteisingo faktų interpretavimo, tačiau, atsakymo į pretenziją negavęs, suprato, kad ieškovė atsisakė savo planų ir kaip be atsakovo žinos nustatė kaltininką, taip ir atsakovui nepranešusi procesą nutraukė. Be to, atsakovo įmonė neatlieka santechnikos darbų, atsakovas remontuoja buitinę techniką. Todėl, esant tvarkingai santechnikai, pajungiant indaplovę prie kanalizacijos, nieko pažeisti neįmanoma – žarna pajungiama tam skirtoje vietoje ir patikrinama, ar neleidžia. Darbai priduodami užsakovui ir tik po to užsakovas atsiskaito už atliktus darbus. Atlikus darbus jokių pretenzijų pareikšta nebuvo. Kaip teigia G. M., lygtai po kelių dienų atsirado kažkoks praleidimas, tačiau su tuo atsakovas neturi nieko bendro, nes jis jokios žalos nepadarė.
Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog, montuojant indaplovę, buvo netinkamai atlikti darbai, buvo pajudintas nuotekų vamzdis, po įvykio atsakovas buvo papildomai kviečiamas pašalinti avarijos padarinius, tačiau, draudėjo žodžiais, nors jo darbuotojai grįžo ir kažką tvarkė, tačiau po darbų atlikimo toliau tekėjo vanduo, o šią problemą draudėjas sutvarkė savo lėšomis pasikvietęs namo santechniką. Montuojant indaplovę netinkamai atlikti montavimo darbai sąlygojo žalos atsiradimą – vandens prasiskverbimą. Atsakovas neginčija fakto, kad darbai buvo atlikti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų apgadinti bendri namo vamzdynai, tai žalą turėjo likviduoti namo administratorius, kuris nebuvo kviestas. Iš surinktų įrodymų spręstina, kad žala atsirado iš atsakovo darbuotojų netinkamų veiksmų. Ne ieškovė užvedė žalos administravimo bylą ir kvietėsi žalos nustatymo metu asmenis, kurie turėtų tame procese dalyvauti. Šiuo atveju žalos administravimo bylą pradėjo ERGO, kuri buvo apdraudusi žemiau esantį butą. ERGO atliko apžiūrą, įvykdė apskaičiavimus, o ieškovė iš savo draudėjo ((duomenys neskelbtini) buto savininko) tik po įvykio gavo informaciją, jog jam yra pareikšta pretenzija. Atsakovo žalą įrodo ERGO pranešimas apie žalą, kuriame buto draudėja ((duomenys neskelbtini) buto savininkė Ž. A. M.) nurodė, jog grįžus iš sodo pastebėjo aplietas sienas ir susisiekė su (duomenys neskelbtini) buto savininku, kuris informavo apie indaplovės remontą ir meistrų iki galo neatliktą darbą. Žalą taip pat įrodo 2017 m. liepos 13 d. defektinis aktas, pasirašytas ERGO, kuriame apžiūrėjus įvykio vietą yra užfiksuotos žalos aplinkybės ir tai, jog žala susijusi su vandens poveikiu. Nors akte ir nenurodyta, kad žalą padarė atsakovas, tačiau kaip žalos atsiradimo priežastis yra nurodomi indaplovės montavimo darbai. Įrodymas yra ir G. M. 2017 m. rugpjūčio 18 d. laiškas, kuriame nurodyta, jog montuojant indaplovę buvo pajudintas nuotekų vamzdis, apie kurį meistrai iš karto neperspėjo, kadangi vamzdis spintelėje, iš karto vandens nutekėjimas nebuvo pastebėtas, o pamatė tik po kiek laiko. Dėl to buvo paskambinta meistrams, šie atvykę pasakė, jog sutvarkė, tačiau vanduo ir toliau bėgo. Dar sykį iškvietus meistrus, pastarieji apkaltino prieš tris metus renovaciją atlikusius meistrus. Vandens nutekėjimo problema buvo pašalinta savininko lėšomis, išsikvietus namo santechniką. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žala atsirado dėl atsakovo atliktų indaplovės montavimo darbų. Ieškovė elektroniniu laišku papildomai užsiklausė buto savininką, kas atlikinėjo indaplovės remonto darbus ir kas pašalino vandens pratekėjimo aplinkybes. Pats buto savininkas nurodė, kad išjudintas horizontalus nuotekų vamzdis pradėjo leisti vandenį. Jeigu būtų paties buto savininko kaltė, tai yra būtų netinkamai naudojami vamzdynai, tokiu atveju tai būtų atsiradę anksčiau, nebūtinai po indaplovės sumontavimo. Kadangi trys metai iki įvykio vamzdynas buvo renovuotas, atmestina galimybė vamzdyno nusidėvėjimui, nes ankščiau naudoti špyžiniai vamzdynai tarnauja 30–35 metus, o plastikiniai vamzdynai, įmontuoti renovacijos metu, tarnauja dar ilgiau. Dėl šios priežasties atmetama galimybė dėl vandens pratekėjimo kaltinti asmenis atlikusius renovaciją. Buto savininkas du sykius kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos likvidavimo, tačiau, atsakovui nesutvarkius padarytų gedimų, buto savininkas pats kreipėsi į kitus meistrus ir juos susitvarkė iš savo lėšų. Gedimas susijęs su vienu ir tuo pačiu veiksmu – indaplovės montavimu. Buto savininkas G. M. papildomai nenukentėtų finansiškai, jeigu pasakytų, jog pats apipylė žemiau esantį butą, nes ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką. Jeigu būtų pripažinta, kad kaltas yra buto savininkas, ieškovė būtų užbaigusi visą draudžiamąją bylą, tačiau, buto savininkui nurodžius indaplovės montavimą, į G. M. vietą įstojusi ieškovė reiškia reikalavimus rangovui, kuris netinkamai atliko darbus. Atsakovo kalti veiksmai – netinkamas paslaugų suteikimas. Atsakovas, kaip rangovas ir verslo subjektas, turėjo darbus atlikti kaip numatyta sutartyje ir kad atlikti darbai atitiktų kokybės standartus, tačiau šiuo atveju atliekant darbus buvo išjudinti namo inžineriniai įrenginiai, kas sąlygojo vandens pratekėjimą ir žalos atsiradimą. 2017 m. rugpjūčio 18 d. laiške nurodyta, kad vanduo tekėjo iš išjudinto horizontalaus vamzdyno. Kadangi šiuo atveju nebuvo kreiptasi į administratorių, negalima teigti, kad tai buvo nuotekų vamzdyno stovo gedimas, nes tam, kad būtų remontuojamas nuotekų stovas, turi būti nutraukiamas vandens tiekimas visiems butams, kurie naudojasi tuo stovu. Kadangi tokie darbai nebuvo atlikti, tai rodo, kad stovo defekto net nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2017 metų liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) bute savininkui iškvietus buvo taisoma indaplovė, kurią reikėjo išsivežti į dirbtuves. Darbuotojai ją išmontavo ir po 3 dienų, t. y. 2017 m. liepos 12 d., sutaisytą grąžino. Atsakovas negalėjo padaryti žalos, nes atsakovo įmonė neatlieka santechnikos darbų. Indaplovė buvo atjungta nuo specialios vamzdžio atšakos su kraneliu ir tokiu pačiu būtu ji buvo po to prijungta. Atsukus vandenį būtų galima pamatyti, ar indaplovės sujungimas praleidžia vandenį ar ne. Jis nežino, kur šiuo atveju bėgo, tačiau tikrai ne pro indaplovę. Apie indaplovės gedimą nieko neužsiminta, o tik apie tai, kad iš kanalizacijos bėga. Atsakovo nuomone, tarp žalų vertintojo ir buto savininko buvo sutarta, kad būtų rastas koks nors kaltas asmuo. Indaplovė jungiasi prie sifono, kuris yra po kriaukle. Galimos dvi galimybės – arba ties kriaukle vanduo galėtų leisti, arba ties pajungimu. Atidarius spintelę galima būtų pažiūrėti, ar leidžia vandenį. Šiuo atveju savininkas pažiūrėjo, kad neleidžia, ir priėmė atliktus darbus. Jeigu savininkas nebūtų priėmęs darbų, atsakovas nebūtų gavęs apmokėjimo grynais. Antrą kartą atsakovo darbuotojai nebuvo kviesti.
Atsakovas 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, jog 2017 m. liepos 4 d. buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini). Iš šio adresu buvo paimtas prietaisas remontui, kuris buvo grąžintas 2017 m. liepos 7 d. Darbai buvo priduoti G. M., nusiskundimų nebuvo ir tą pačią dieną buvo atsiskaityta už darbus. Daugiau įmonėje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad G. M. būtų kreipęsis į juos. Kitas įrašas apie šį įvykį buvo draudimo bendrovės kreipimasis dėl nuostolių atlyginimo. Indaplovės pajungimo procesas negalėjo pažeisti vamzdyno. Kaip matyti iš bylos, pažeidimas buvo ne nesandarus vamzdžio pajungimas, o, kaip teigia ieškovė, kažkurioje kitoje vietoje buvo pažeistas vamzdis.
Trečiasis asmuo G. M. 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, jog po meistrų apsilankymo gavo iš žemiau esančios kaimynės nusiskundimus, kad teka vanduo. Kiek pamena, buvo išjudintas trišakio vamzdis, kuri, manytina, buvo užkliudytas jungiant indaplovę. Skambino atsakovui, kad sutvarkytų tą vamzdį, nes vanduo pradėjo bėgti po atliktų darbų išėmus ir išvežus indaplovę. Atvežus atgal indaplovę meistrams buvo pasakyta, kad po atliktų darbų bėga vanduo, jie bandė sutvarkyti, tačiau vanduo ir toliau bėgo. Kiek pamena, 2017 m. liepos 12 d. buvo pranešta draudimui apie įvykį, po to jis išsikvietė namo santechniką R., kuris ištaisė šią problemą kažką padaręs. Atsakovui apie kaimynams padarytą žalą buvo pranešta per jo darbuotoją parvežusį indaplovę. Draudimui laiškas buvo išsiųstas 2017 m. rugpjūčių 18 d., atsakant į paklausimą. Santechnikas problemą pašalino gal po savaitės arba net po dviejų po indaplovės sumontavimo atgal. Vamzdis vandenį leido ties trišakiu, ties ta vieta, kur indaplovė jungiasi su stovu. Atsakovo darbuotojams išmontavus indaplovę matėsi, kad bėgo vanduo. Kaimynė iš žemiau esančio buto atėjo ir pranešė, kad jai teka vanduo, apžiūrėjus toje vietoje buvo pastebėtas bėgantis vanduo. Kaimynė draudimui pranešė tik 12 dieną. Negali tiksliai pasakyti, ar kaimynė atėjo tą pačią dieną, kai buvo išmontuota indaplovė, ar kitą. Atsakovo kaltę įrodo tai, kad problemos atsirado po jo atliktų darbų. Draudimo atstovui atvykus viskas jau buvo sutvarkyta. Draudimo siųstas raštas, kuriuo prašė detaliau aprašyti apliejimo aplinkybes, buvo pirmas kontaktas. Negali pasakyti, kaip sužinojo jo elektroninį paštą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovo pateikti įrodymai neįrodo, kad būtent liepos 4 dieną buvo nuvykta į trečiojo asmens namus ir kad būtent tą dieną buvo vykdomi darbai ir indaplovės išvežimas. Tai yra tik išrašas, kuris gali reikšti, jog su trečiuoju asmeniu tik buvo susisiekta dėl tam tikrų paslaugų ir atvykimo laiko suderinimo. Taip pat neįrodo, jog atsakovo nurodytomis dienomis buvo atlikti atjungimo arba pajungimo darbai. Ieškovė laikosi pozicija, kad ERGO žalos byloje surinkti įrodymai yra išsamesni, nes kreipiantis į draudimo bendrovę reikia nurodyti įvykio datą. Šiuo atveju ieškovė susisiekė su ERGO atstovu ir aplieto buvo savininke, kurie nurodė, jog vandens prasiskverbimas buvo pastebėtas liepos 12 dieną. Šiuo atveju turi būti kalbama ne apie tai, kada atsakovas atliko indaplovės montavimo darbus, tačiau kada dėl nekokybiškai atliktų darbų vanduo prasiskverbė į kitą butą ir padarė jam žalos. Šiuo atveju nėra nagrinėjama, ar žala atsirado atjungiant indaplovę, ar ją pajungiant, tačiau yra nagrinėjama butui Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Šioje byloje tai nėra esminis klausimas, ar tarp užliejimo ir žalos padarymo yra kelių dienų skirtumas, nes atsakovas indaplovę tiek išmontavo, tiek sumontavo. Byloje nekyla klausimas, kad apliejimas įvyko iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nekyla klausimas, kad vandens prasiskverbimu buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). ERGO draudimo bendrovė, įvertinusi visas aplinkybes, paskaičiavo (duomenys neskelbtini) butui padarytą žalą ir pareiškė pretenzijas (duomenys neskelbtini) buvo savininkui. Kadangi (duomenys neskelbtini) butas buvo apdraustas pas ieškovę, ieškovė analizavo žalos atsiradimo priežastis, buvo bendrauta su pačiu draudėju dėl įvykio priežasčių ir buvo gauta visa ERGO medžiaga, kur buvo nustatinėjama įvykio data ir įvykio aplinkybės. Žalos atsiradimo aplinkybes, kad žala atsirado atliekant indaplovės nuėmimo ir primontavimo darbus, nurodė ERGO ir G. M.. Žalos atsiradimas iš namo inžinerinių tinklų būtų paaiškėjęs ankščiau arba vėliau, tačiau ne tuo pat metu, kai buvo kartu montuojama indaplovė. Šiuo atveju buvo atsakovo išmontuota ir primontuota indaplovė. Kadangi nėra jokių duomenų, jog būtų atlikti namo stovo inžinerinių tinklų remonto darbai, tai tokiu atveju žalos atsiradimas iš namo stovo inžinerinių tinklų yra atmestini. Šiuo atveju iš visų byloje surinktų įrodymų daroma išvada, kad būtent indaplovės išmontavimo ir primontavimo darbai sąlygojo žalos atsiradimą. Prašoma atlyginti ne G. M. padarytą žalą, o (duomenys neskelbtini) butui padarytą žalą, nors trečiasis asmuo pareiškė, kad praėjus laikui buvo pastebimi ir jo butui vandens apliejimo žalos požymiai. Dėl atsakovo dokumentų neišsaugojimo pažymėtina, jog atsakovas pats nurodė, jog ieškovės pretenziją buvo gavęs, tačiau su pareikštais reikalavimais nesutiko, ir tai įrodo, kad ieškovė įstatyme nustatyto termino nepraleido. Dėl šių priežasčių atsakovo išsakyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjime buvo nurodęs, kad pretenzijos buvo reiškiamos, pretenzijos žodžiu atsakovo darbuotojams buvo reiškiamos. Tai, kad įmonės darbuotojai apie pažeidimus nepranešė įmonės vadovui, yra pačios įmonės vidiniai procesai, tačiau trečiojo asmens paaiškinimai irgi yra įrodymai. Pretenzijų pareiškimas yra įrodomas ne rašytiniais, tačiau kitais leistinais įrodymais. Ieškovė įrodinėja, kad išmontuojant indaplovę buvo išjudintas vamzdynas bei kad apliejimo priežastis yra atsakovo netinkamai atlikti darbai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovo įmonė nėra didelė, kad turėtų duomenų bazę , todėl atsakovas klientus suveda paprastu būdu. Kuriai dienai buvo užregistruota, tą dieną ir buvo paimta indaplovė. Būna nurodoma ta data, kurią reikia nuvykti į nurodytą adresą. Atsakovas įrašus apie visą šį iškvietimą pralaikė tris metus ir sunaikino nesitikėjus, kad po trijų metų bus pareikštas ieškinys. G. M. apmokėjo 7 dieną 92 Eur grynais pinigais. Nuimant indaplovę kartu buvo ir nuimta žarna, jungianti indaplovės žarną su vamzdžiu. Su indaplove į remontą kartu iškeliauja ir gofruota žarna. Montuojant indaplovę pajudinti vamzdžio negalima, nes indaplovės žarna labai lengvai, be jėgos prisitvirtina prie vamzdžio. Šioje vietoje galėjo ir patys savininkai išjudinti tą vamzdį arba pypkę, atlikdami kasdienius buitinius darbus, tokius kaip išimant šiukšlių kibirus. Atliekant darbus naudojant jėgą galėtų įvykti pratekėjimas pačiame viršuje, kur yra įmontuotas slėgis. Pati silpniausia viso vamzdžio vieta yra virš žarnos prie kriauklės, ta vieta ir galėtų susijudinti. Atsakovo įtarimu, pačioje sienoje leido vanduo, galbūt vamzdžio dalies, kuri įeina į sieną, tarpinė galėjo būti blogai sudėta ir dėl to leido vandenį. Dėl buvusios tarpinės problemos galėjo per ilgą laiką sunktis ir „prasilieti“ per kaimynų sieną. Trečiasis asmuo paaiškinimuose kaltuoju asmeniu nurodė atsakovą, ir ieškovė vien pagal tai ieško nuostolių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys buvo pareikštas paskutinę termino dieną ir yra natūralu, jog atsakovas neišsaugojo su įvykių susijusių dokumentų, nes tai yra ne pirmumo svarbumo dokumentai. Indaplovės paėmimas įvyko 2017 m. liepos 4 d. Kaimynai buvo apipilti 2017 m. liepos 12 d. Indaplovė buvo grąžinta 2017 m. liepos 7 d. Apipylimas įvyko ne išmontavimo ir ne primontavimo metu. Niekas negali paneigti, kad tame laikotarpyje dar kas nors buvo daroma. Atsakovas jokios atsakomybės neprisiima, nes niekas į atsakovą dėl netinkamai atliktų darbų nesikreipė, nors turėjo garantinį laikotarpį. Bet kuris asmuo, jei darbai yra netinkamai atlikti, kreipiasi į pačią įmonę, o ne žodžiu į darbuotojus. Draudimo bendrovė gavo atsakovo atsakymą ir manė, kad tuo viskas pasibaigs. Jeigu buvo nustatyta, kad netinkamai darbus atliko atsakovo darbuotojai, dėl kokios priežasties nebuvo iškviesti atsakovo darbuotojai nustatyti faktinių aplinkybių? Draudimo bendrovės įkalbėjo buto savininką parašyti raštą ir viskas. Atsakovas kanalizacijos montavimo darbų neatlieka. Jeigu įeinant į butą nukrenta durys, ar kaltas yra tas, kuris įėjo, ar tas, kuris sumontavo duris?
Trečiasis asmuo G. M. 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdyje paaiškino, jog tikslios apliejimo datos neprisimena. Jis neginčija, kad liepos 7 dieną apmokėjo, kai buvo atlikti visi darbai, tačiau nepamena, ar buvo sudarytas priėmimo aktas. Kiek pamena, atsakovo darbuotojai tvarkė kanalizacijos stovą, buvo kažkas atidaryta ir paskui jam pasakė, kad viskas sutvarkyta. Tą vietą, per kurią bėga, parodė iškviestas namo santechnikas. Išmontavus indaplovę iš pradžių nuo kriauklės vandens pradėjo šlapti spintelėje. Atsakovo darbuotojai pasakė, kad tą vietą sutvarkė, o paskui kaimynė iš apačios pradėjo skųstis vandens pratekėjimu. Atsakovo darbuotojai tikrai tvarkė kanalizaciją, kiek pamena, su jais buvo ginčas. Darydamas fotonuotraukas matė, jog ta paskirstymo dalis judėjo ir, jo nuomone, montuojant indaplovę visą tai galima buvo išjudinti. Meistro žodžiais, jo kanalizacija yra tvarkinga. Į šį butą jis atsikraustė prieš 12 metų (arba 7 metai prieš įvykį) ir atsikrausčius buvo atlikti virtuvės įrangos keitimo darbai, kartu keičiant ir virtuvės vamzdžius. Vamzdžių keitimo darbus atliko tas pats meistras, kuris sutvarkė ir šį įvykį. Jeigu dėl apliejimo būtų kaltas kibiras, tai kažkas panašaus būtų ankščiau atsitikę. Jo teiktose nuotraukose raudonai yra pažymėta vieta, per kurią, meistro teigimu, skverbėsi vanduo. Meistras jam paaiškino, kad vamzdis dėl išjudinimo pradėjo leisti vandenį. Iš karto santechniko jis nekvietė, nes manė, jog to priežastis buvo indaplovė ir kad indaplovės išmontavimo darbus atlikę meistrai turėjo tai ir sutvarkyti. Apie netinkamus montavimo darbus žodžiu buvo pranešta atvykusiems darbuotojams, kurie ginčijosi, kad tai nėra jų bėdos, tačiau jis laikėsi pozicijos, kad jie turi sutvarkyti. Po atliktų darbų vandens prasiskverbimo kurį laiką nesimatė, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, vanduo sunkėsi. Vanduo galėjo sunktis ant virtuvės grindinio ir to nebūtų galima pamatyti. Santechnikos meistrui atėjus viskas buvo sutvarkyta. Draudimo bendrovė buvo paprašiusi paaiškinti įvykio aplinkybes ir buvo nurodyta, jog žala atsirado atsakovo įmonei vykdant indaplovės nuėmimo ir surinkimo darbus.
Iš Būsto draudimo liudijimo pavyzdžio Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1) nustatyta, kad G. M. su ieškove sudarė būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimą, apimantį ir bendrosios civilinės atsakomybės draudimą. Draudimo liudijimo papildomoje informacijoje nurodyta, kad nekilnojamasis turtas yra apdraustas nuo: (...) 2) vandens (šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų, vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas iki 1 500 Eur, vandens išsiliejimo iš stacionarių įrenginių iki 300 Eur) (...)..
Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1) nustatyta, kad A. M. Ž. su ERGO pasirašė turto draudimo liudijimą, kuriuo buvo apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo apdraustas nuo ugnies, gamtos jėgų, vandens, trečiųjų asmenų tyčinės veikos ir stiklo dužimo.
Iš 2017 m. liepos 13 d. defektinio akto (ieškinio priedas Nr. 2), 2017 m. liepos 14 d. pasirašyto draudėjos A. Ž. ir ERGO žalų administratoriaus A. Ž., matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu po 2017 m. liepos 12 d. įvykio buvo nustatyti šie defektai: 1) 18,70 kv. m ploto kambario lubos (lubos dažytos, matomos dėmės, pažeistas apie 0,5 kv. m plotas), 2) 9,88 kv. m dydžio ploto virtuvės lubos (lubos dažytos, matomos dėmės, atšoko dažai, įlūžo glaistas, pažeistas apie 2 kv. m plotas) ir 3) 23,14 kv. m ploto virtuvės sienos (sienos dažytos, matomos dėmės, pažeistas 2 kv. m plotas). Įvykio aplinkybėse nurodoma: ,,Pasak draudėjos, grįžusi namo, rado aplietas patalpas. Kreipėsi į kaimyną, kuris paaiškino, jog prieš kelias dienas meistrai remontavo indaplovę ir dėl to įvyko vandens išsiliejimas. Namo administratoriui nepranešta“.
Iš 2017 m. liepos 14 d. Pranešimo apie žalą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 2) nustatyta, kad apie 2017 m. liepos 12 d. įvykį (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovę ERGO informavo buto savininkė A. M. Ž., nurodydama, kad antradienį, grįžusi iš sodo, pastebėjo, kad apipiltos jos buto lubos ir sienos. Susiskambinusi su (duomenys neskelbtini) buto savininku sužinojo, kad meistrai remontavo indaplovę ir nesutvarkė iki pabaigos, todėl ir atsitiko avarija.
Iš 2017 m. liepos 20 d. ERGO pranešimo (2020 m. liepos 29 d. teisme registruoto rašto priedas) nustatyta, kad ERGO kreipėsi į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininką, informuodamas, jog vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, pastarasis, kaip buto, kuriame įvyko avarija, savininkas, bus atsakingas už žalos, padarytos butui Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimą dėl apliejimo.
Iš 2017 m. liepos 28 d. ERGO pranešimo dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka (ieškinio priedas Nr. 2) nustatyta, kad ERGO informavo Gintarą ir G. M., jog dėl 2017 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) įvykusios avarijos, kurios metu vanduo prasiskverbė į draudėjai M. A. Ž. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), draudėjai buvo išmokėta 472,65 Eur draudimo išmoka, kurią draudimo bendrovė prašo per 14 dienų sumokėti į jos nurodytą banko sąskaitą.
Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. elektroninio laiško (2020 m. liepos 29 d. teisme registruoto rašto priedas) nustatyta, kad G. M. elektroniniu laišku kreipėsi į ERGO darbuotoją K. K., informuodamas, jog yra apsidraudęs pas ieškovę, ir pasiteiraudamas, ar jam pačiam reikės informuoti jo draudimo bendrovę apie susiklosčiusią situaciją.
Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. elektroninio laiško (2020 m. liepos 29 d. teisme registruoto rašto priedas) nustatyta, kad ERGO lydraščiu kreipėsi į ieškovę su regresine pretenzija. Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. Pretenzijos dėl žalos Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo regreso tvarka (2020 m. liepos 29 d. teisme registruoto rašto priedas) nustatyta, kad ERGO informavo ieškovę, jog dėl 2017 m. liepos 12 d. įvykusios avarijos buvo išmokėta 472,65 Eur draudimo išmoka, kurią prašoma per 14 dienų sumokėti į jos nurodytą banko sąskaitą.
Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. Pranešimo apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 2) nustatyta, kad ieškovė informavo ERGO, kad išmokės 461,30 Eur draudimo išmoką už 2017 m. liepos 12 d. įvykį, įvykusį adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodoma, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota iš 472,65 Eur sumos atėmus 2,4 proc. nusidėvėjimą.
Iš 2017 m. rugpjūčio 17–18 d. elektroninio susirašinėjimo (ieškinio priedas Nr. 6) nustatyta, kad ieškovės žalų ekspertė D. V. 2020 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu laišku kreipėsi į G. M., prašydama tiksliau aprašyti apliejimo priežastį ir įvardinti darbą atlikusius meistrus. Į tokį paklausimą G. M. 2017 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku atsakė, kad atsakovės meistrams montuojant indaplovę buvo pajudintas nuotekų vamzdis, apie kurį meistrai iš karto jo neperspėjo. Kadangi vamzdis yra spintelėje, jis vandens nuotėkį pastebėjo tik po kurio laiko, tada paskambino meistrams, kurie grįžo ir sakė, kad sutvarkė. Kadangi vanduo bėgo ir toliau, tuomet meistrai apkaltino prieš 3 metus renovaciją atlikinėjusius meistrus. Tuomet problema buvo išspręsta buto savininko lėšomis iškvietus namo santechniką.
Iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. Mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 3) nustatyta, kad ieškovė draudimo bendrovei ERGO pervedė 461,30 Eur.
Iš 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovės pranešimo dėl išmokos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 4) nustatyta, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, informuodama, jog dėl 2017 m. liepos 12 d. draudiminio įvykio adresu (duomenys neskelbtini), per kurį nukentėjo G. M. ir ERGO, buvo išmokėta 461,30 Eur draudimo išmoka. Ieškovė taip pat ragino atsakovą per 15 dienų pervesti išmokėtą draudimo išmoką į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.
Iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. Pretenzijos (atsiliepimo priedas Nr. 2) nustatyta, kad atsakovas, atsakydamas į ieškovės pranešimą dėl žalos atlyginimo, ieškovei nurodė, jog apie jokius susijusius įvykius ir padarytas žalas 2017 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini), atsakovas nėra girdėjęs ir jokios informacijos šiuo klausimu nėra gavęs, jokios žalos nėra padaręs ir su jokiomis draudimo bendrovėmis dėl žalos nėra bendravęs.
Iš nuostolių apskaičiavimo (ieškinio priedas Nr. 2) nustatyta, kad apskaičiuotą 472,65 Eur sumą sudaro: 1) 273,80 Eur už lubų perdažymą (1 kv. m kaina – 9,58 Eur, perdažytas bendras 28,58 kv. m plotas), 2) 185,35 Eur už sienų perdažymą (1 kv. m kaina – 8,01 Eur, perdažytas 23,14 kv. m plotas) ir 3) 13,50 Eur už patalpų išklojimą apsaugine plėvele ir patalpų valymą (1 kv. m kaina – 0,45 Eur, bendras išvalytas plotas – 30 kv. m).
Iš fotonuotraukų (ieškinio priedas Nr. 5) nustatyta, kad šios nuotraukos buvo darytos 2017 m. liepos 14 d., jose matoma virtuvė ir dar viena patalpa–kambarys. Nuotraukoje, kurioje yra priartintos virtuvės lubos, matosi ant lubų esančios dėmės, kurios nėra sukoncentruotos vienoje vietoje. Kitoje nuotraukoje yra matoma medinė durų stakta ir per beveik visą sienos ilgį einanti siaura rudo atspalvio linija. Taip pat iš priartintos virtuvės lubų nuotraukos, kurioje dideliu mastu matoma virtuvės pakabina mėlynų durelių spintelė, yra pastebima tokia pat rudo atspalvio pailga dėmė.
Iš atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateikto 2017 m. darbo kalendoriaus matyti, jog tarp liepos 4 d. įrašų paskutinis įrašas ties 19 val. yra ,, (duomenys neskelbtini), ind. (duomenys neskelbtini)“, o daugiau įrašų, kuriuose būtų nurodytas šis adresas ir / ar telefono numeris, iki liepos 12 d. darbo kalendoriuje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovas, rangos sutarties pagrindu remontavęs trečiojo asmens (G. M.) bute stovėjusią indaplovę (kurią atjungė nuo vandentiekio ir kanalizacijos, o sutaisytą prijungė prie vandentiekio ir kanalizacijos), yra atsakingas už žemiau esančio buto lubų ir sienų apliejimą 2017 m. liepos 12 d. ir ar ieškovei, apdraudusiai trečiojo asmens buto savininko civilinę atsakomybę ir dėl 2017 m. liepos 12 d. draudžiamojo įvykio išmokėjusiai draudimo išmoką, privalo atlyginti jos išmokėtą nukentėjusio asmens (A. M. Ž.) draudikui (ERGO Insurance SE Lietuvos filialui) draudimo išmoką.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad draudėjai A. M. Ž. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis buvo trečiajam asmeniui G. M. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose atsakovas 2017 m. liepos 4 d. atjungė nuo vandentiekio ir kanalizacijos bei 2017 m. liepos 7 d. prijungė atgal sutaisytą indaplovę, už ką trečiasis asmuo G. M. atsakovui 2017 m. liepos 7 d. sumokėjo už indaplovės pataisymą 92 Eur grynais pinigais. Nors, ieškovės atstovės teigimu, atsakovo pateiktas 2017 m. darbo kalendorius (kurio liepos 4 d. lape paskutinis įrašas ties 19 val. yra ,, (duomenys neskelbtini), ind. (duomenys neskelbtini)“, o daugiau įrašų, kuriuose būtų nurodytas tas pats adresas ir ar telefono numeris, iki liepos 12 d. nėra) nepatvirtina atsakovo teiginių, jog indaplovė buvo iš trečiojo asmens G. M. paimta (atjungta nuo vandentiekio ir kanalizacijos ir išvežta) 2017 m. liepos 4 d. ir grąžinta sutaisyta po 3 dienų, t. y. 2017 m. liepos 7 d., tačiau teismas šią atsakovo nurodytą aplinkybę laiko nustatyta, papildomai įvertinęs atsakovo paaiškinimą teismo posėdyje (kurio teismo posėdyje neužginčijo nei trečiasis asmuo, nei ieškovė), jog už indaplovės remontą pagal įmonėje likusius dokumentus G. M. atsakovui sumokėjo 92 Eur grynais pinigais 2017 m. liepos 7 d.
Tai, jog su atsakovu buvo atsiskaityta 2017 m. liepos 7 d., t. y. tą pačią dieną, kai atsakovo darbuotojai grąžino suremontuotą indaplovę ir ją sumontavo G. M. bute, bei tai, jog apliejimas buvo pastebėtas tik 2017 m. liepos 12 d., t. y. po indaplovės sumontavimo atgal praėjus net penkioms paroms, teismo nuomone, taip pat teismą veda link neabejotinos išvados, jog atsakovas negali būti laikomas atsakingu už 2017 m. liepos 12 d. įvykusį buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimą.
Atsakovo teigimu atsiliepime, darbai priduodami užsakovui ir tik po to užsakovas atsiskaito už atliktus darbus. Atlikus darbus jokių pretenzijų pareikšta nebuvo.
CK 6.655 straipsni1 dalyje numatyta, jog jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.
Kadangi už indaplovės remontą buvo sumokėta tą pačią dieną, kai sutaisyta indaplovė buvo grąžinta ir atgal prijungta prie kanalizacijos ir vandentiekio 2017 m. liepos 7 d., spręstina, jog prieš tai darbų rezultatas buvo (turėjo būti) priimtas.
CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalyje numatyta, jog užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą), o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). CK 6.662 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
Šiuo atveju trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nors ir nurodė neatsimenantis, ar buvo sudarytas priėmimo aktas, tačiau nei jis, nei ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad atliktų darbų priėmimas nebuvo įformintas aktu ar kitu dokumentu, patvirtinančiu darbų priėmimą, o taip pat neteigė ir neįrodinėjo, kad G. M., kaip užsakovas, kokiame nors su atsakovu pasirašytame dokumente buvo aptaręs atsakovo darbo trūkumus, susijusius su vandens praleidimu tiek per trišakį, tiek per horizontalaus kanalizacijos vamzdžio pajungimo į vertikalųjį kanalizacijos vamzdį vietą.
Pažymėtina, jog trečiasis asmuo G. M. 2021 m. sausio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, jog po meistrų apsilankymo ir indaplovės išvežimo gavo iš žemiau esančios kaimynės nusiskundimus, kad teka vanduo. Kiek pamena, buvo išjudintas trišakio vamzdis ir mano, kad jungiant indaplovę tas vamzdis buvo užkliudytas. Buvo skambinta atsakovui, kad sutvarkytų tą vamzdį, nes po jų atliktų darbų pradėjo bėgti. Meistrams, atvežusiems indaplovę atgal, buvo pasakyta, kad po atliktų darbų bėga vanduo, jie bandė sutvarkyti, tačiau vanduo ir toliau bėgo. Atsakovui apie kaimynams padarytą žalą buvo pranešta per jo darbuotoją, parvežusį indaplovę atgal.
2021 m. vasario 11 d. teismo posėdyje G. M. paaiškino, jog išmontavus indaplovę iš pradžių nuo kriauklės vandens pradėjo šlapti spintelėje. Atsakovo darbuotojai pasakė, kad tą vietą sutvarkė, o paskui kaimynė iš apačios pradėjo skųstis vandens pratekėjimu. Atsakovo darbuotojai tikrai tvarkė kanalizaciją, kiek pamena, su jais buvo ginčas. Darydamas fotonuotraukas matė, jog ta paskirstymo dalis judėjo ir, jo nuomone, montuojant indaplovę visą tai galima buvo išjudinti. Iš karto santechniko jis nekvietė, nes manė, jog to priežastis buvo indaplovė ir kad jos montavimo darbus atlikę meistrai turėjo tai ir sutvarkyti. Apie netinkamus montavimo darbus žodžiu buvo pranešta atvykusiems darbuotojams, kurie ginčijosi, kad tai nėra jų bėdos, tačiau jis laikėsi pozicijos, kad jie turi sutvarkyti. Po atliktų darbų vandens prasiskverbimo kurį laiką nesimatė, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, vanduo sunkėsi. Jo iškviestas ir viskas sutvarkęs namo santechnikas jam paaiškino, kad vamzdis (jo pateiktoje nuotraukoj apibrėžtas raudonai) dėl išjudinimo pradėjo leisti vandenį. Vanduo galėjo sunktis ant virtuvės grindinio ir to nebūtų galima pamatyti.
Iš 2017 m. rugpjūčio 17–18 d. elektroninio susirašinėjimo (ieškinio priedas Nr. 6) nustatyta, kad į ieškovės žalų ekspertės D. V. 2020 m. rugpjūčio 17 d. paklausimą G. M. 2017 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku atsakė, kad atsakovo meistrams montuojant indaplovę buvo pajudintas nuotekų vamzdis, apie kurį meistrai iš karto jo neperspėjo. Kadangi vamzdis yra spintelėje, jis vandens nuotėkį pastebėjo tik po kurio laiko, tada paskambino meistrams, kurie grįžo ir sakė, kad sutvarkė. Kadangi vanduo bėgo ir toliau, tuomet meistrai apkaltino prieš 3 metus renovaciją atlikinėjusius meistrus. Tuomet problema buvo išspręsta buto savininko lėšomis iškvietus namo santechniką.
Vien dėl to, kad vamzdis buvo spintelėje, o trečiasis asmuo, kaip jis pats nurodė, dėl to vandens nuotėkį pastebėjo tik po kurio laiko, teismo nuomone, nėra pagrindas išvadai, jog horizontalaus kanalizacijos vamzdžio išjudinimas (jeigu tai ir būtų įvykę atsakovo darbuotojams numontuojant arba atgal primontuojant indaplovę) nebuvo akivaizdus trūkumas, kuris negalėjo būti nustatytas normaliai priimant darbą. Kadangi pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai), spręstina, jog šiuo trūkumu, kuris, teismo nuomone, galėjo būti nustatytas normaliai priimant darbą, nebegali nagrinėjamoje byloje remtis ir ieškovė, įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus. Šią teismo išvadą dar sustiprina teisme duoti trečiojo asmens paaiškinimai apie tai, jog vandens praleidimas buvo pastebėtas ne tik po indaplovės suremontavimo ir jos pajungimo atgal, bet jau matėsi ir ją nuėmus ir išvežus remontuoti, apie ką buvo informuoti indaplovę atvežę ir atgal montavę atsakovo darbuotojai, kurie kažką taisė, todėl spręstina, jog trečiasis asmuo, priimdamas atsakovo atliktus darbus, kaip viršuje esančių patalpų savininkas, kuriam taikytina atsakomybė su kaltės prezumpcija pagal CK 6.266 straipsnį, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, turėjo būti ypatingai apdairus ir rūpestingas bei negalėjo pasitikėti vien sutaisytą indaplovę atvežusių ir ją pajungusių meistrų pasakymu, kad vandens praleidimas pašalintas, o turėjo pats asmeniškai, esant pajungtai indaplovei, dėl galima vandens praleidimo patikrinti spintelėje po kriaukle buvusias indaplovės pajungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos vietas, o tuo pačiu – ir galimai galėjusio dėl montavimo darbų būti išjudinto horizontalaus kanalizacijos vamzdžio pajungimo į kanalizacijos vertikalųjį stovą vietą, būtent per kurią, G. M. teigimu ir pavaizdavimu 2021 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu pateiktose fotonuotraukose, ir prasiskverbė vanduo. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš M. 2021 m. sausio 15 d. 9.16 val. elektroniniu paštu pateiktos fotonuotraukos su vamzdžio pažymėjimu, raudonai apibrėžta vieta, per kurią būtent ir sunkėsi vanduo, yra ne sienos viduje, o šalia jos ir yra matoma bei įmanoma apčiuopti ir patikrinti, ar per ją nesusunkia vanduo.
CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užliejimo atveju teka vanduo iš viršuje esančio buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (LAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
Pažymėtina, jog šiuo atveju, kaip teismo posėdyje paaiškino trečiasis asmuo, indaplovė ir visa santechnika su horizontaliuoju pajungimu į vertikalųjį kanalizacijos stovą buvo sumontuota prieš 7 metus iki apipylimo. Teismo nuomone, ši aplinkybė duoda pagrindą išvadai, jog per tiek laiko tinkamai neprižiūrimi vamzdyno sujungimai (kurie galbūt galėjo ir būti padaryti ne pačiomis kokybiškiausiomis medžiagomis) galėjo natūraliai susidėvėti ir savaime tapti pralaidūs, tuo labiau, kad horizontalusis pajungimas į kanalizacijos stovą, kaip nustatyta, buvo virtuvės spintelėje po kriaukle, kur paprastai laikomi šiukšlių ir daržovių kibirai, būtent kuriuos stipriau pastūmus, teismo nuomone, taip pat įmanoma išjudinti šią vamzdyno sujungimo vietą. Vien tai, kad, sugedus indaplovei, prieš jos atjungimą iš spintelės po kriaukle turėjo būti viskas iškraustyta, o po jos sumontavimo vėl turėjo būti sudėta viskas atgal, teismo nuomone, taip pat galėjo sąlygoti vamzdyno išjudinimą, netgi jeigu ieškovė ir būtų šioje byloje įrodžiusi, jog būtent po virtuvės kriaukle esančio horizontaliojo kanalizacijos vamzdžio išjudinimas sąlygojo jo pajungimo į vertikalųjį kanalizacijos stovą vietoje atsiradusį pralaidumą vandeniui.
Šioje byloje, teismo nuomone, ieškovė, siekdama įrodyti atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus nekokybiškai atlikus indaplovės montavimo darbus ir teismo posėdyje nurodžiusi, jog vandens pratekėjimas įvyko per po virtuvės kriaukle esančio atsakovo darbuotojų indaplovės nekokybiško montavimo metu išjudinto horizontaliojo kanalizacijos vamzdžio pajungimo į vertikalųjį kanalizacijos stovą vietą, privalėjo įrodyti tiek tai, kad ta sujungimo vieta iki montavimo darbų atlikimo buvo tinkamos kokybės ir kad nebuvo natūraliai nusidėvėjusi, tiek tai, kad tą horizontalųjį kanalizacijos vamzdį išjudino būtent atsakovo darbuotojai, o, ne pavyzdžiui, pats buto savininkas ar jo šeimos nariai. Kadangi ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad kanalizacijos vamzdynas po virtuvės kriaukle iki indaplovės numontavimo buvo tinkamos kokybės ir kad nebuvo natūraliai nusidėvėjęs tiek, jog nuo mažiausio horizontaliojo vamzdžio po virtuvės kriaukle sujudinimo galėjo imti leisti vandenį per sujungimo su stovu vietą, o savo teiginius apie tai, jog horizontaliojo kanalizacijos vamzdžio išjudinimą atliko būtent atsakovo darbuotojai, grindė faktiškai vien prielaidomis, kildinamomis iš fakto, jog apipylimas vandeniu įvyko kelios dienos po indaplovės montavimo darbų, teismas, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl 2017 m. liepos 12 d. apipylimo vandeniu buto Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina ir tai, jog, kaip numatyta CK 6.666 straipsnio 3 dalyje, užsakovas (šiuo atveju – G. M.) turėjo teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultatų trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Kadangi tuo atveju, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, o šiuo atveju užsakovas (trečiasis asmuo) rangovui (atsakovui) per garantinį terminą jokių reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų nepareiškė, spręstina, jog šiuo atveju ieškovė, esant praleistas dviejų metų garantiniam terminui, taip pat ir šiuo pagrindu nebegali reikalauti iš atsakovo atlyginimo žalos, kildinamos iš atsakovo 2017 m. liepos 4–7 dienomis atliktų rangos darbų rezultato trūkumų.
Kadangi neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, nėra ir priežastinio ryšio tarp tų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.
Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygų, šioje byloje pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.
Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, ieškinys buvo pareikštas paskutinę termino dieną ir yra natūralu, jog atsakovas neišsaugojo su įvykių susijusių dokumentų, nes tai yra ne pirmumo svarbumo dokumentai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju atsakovas, klaidingai manydamas, jog ieškinio senatis šioje byloje yra 3 metai, neatkreipė dėmesio į tai, jog pagal CK 6.67 straipsnį reikalavimams, kylantiems iš atliktų darbų trūkumų, yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau, kadangi, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, nesant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas dėl to nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 ir 307 straipsnio 1 dali, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.