Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-2029-392/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-16
Bylos Nr.: e2A-2029-392/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00279-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Virginijus Kairevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: P. G.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-2029-392/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00279-2024-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.9.4.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui P. G. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1) Pripažinti, kad atsakovas P. G. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 6 d. paskleidė šias tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemina ieškovės A. M. ir jos mirusio tėvo K. S. garbę ir orumą:

- A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala.

- A. M. dar ankstyvoje jaunystėje tapusi komuniste.

2) Įpareigoti atsakovą P. G. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) per vieną dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskelbti tokio turinio pranešimus:

- Informuoju, kad 2021 m. kovo 6 d. mano, P. G., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. M.: „A. M. dar ankstyvoje jaunystėje tapusi komuniste“ neatitinka tikrovės.

- Informuoju, kad 2021 m. kovo 6 d. mano, P. G., valdomoje socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje viešai paskelbtame įraše paskelbti duomenys apie A. M. ir jos tėvą K. S.: „A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala“ neatitinka tikrovės.

3) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jos velionio tėvo K. (K.) S. garbės ir orumo pažeidimą, atsakovą P. G. šią sumą įpareigojant pervesti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke.

4) Priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5) Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021 m. kovo 6 d. atsakovas savo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) viešai paskelbė šį žemiau nurodytą įrašą:

„A. M. IR OPORTUNIZMAS. Oportunizmas - vienas ryškiausių mano buvusios kolegės A. M. bruožų. Anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala, dar ankstyvojoje jaunystėje tapusi komuniste, marksizmo dėstytoja, pasikeitus laikams staiga iš marksistės tapo liberale, L. M. mokymo apie ekonomiką šalininke. To paties rinkos evangelisto Mizeso, kurį šiame rašinyje ji jau kritikuoja. Įdomus pažiūrų zigzagai: marksiste - antimarksistė liberalė- antiliberalė landsbergietė. Koks kitas pasaulėjautos viražas ištiks p. A.?

Dabar ji save priskiria nukentėjusiems nuo tarybų vadžios, kažkaip tapo teologe, Sv. Rašto žinove. Stiprėjant genderizmo pozicijoms ji jau kaip L. dvaro atstovė kartu su faktiniu šalies vadovu (manau jos sūnus M. M. taip pat prisijungs) karingai atakuoja tradicinę šeimą palaikančius, moko krikščionybės pagrindų Bažnyčios autoritetus. Ir kaltina kitaip galvojančius neapykantos skleidimu pagal seniai žinomą principą - „Pats muša, pats rėkia“. Nė žodžiu neužsimena apie tai, kad neapykantos kalba kalba jos stovykla, dvariškiai, o tikri krikščionys kalba nuosaikiai. Ji puikiai žino, kokias žodžiais buvo „pakrikštytas“ kunigas A. T.. Bet vis tiek priminsiu T., tariamiems Dievo mylėtojams tapo „Tualetu“.

Ar negėda, „šventoji“ A.?

Nebūčiau reagavęs į rašinį, jei p. A. neveiktų pagal chucpos, t. y. akiplėšiško netiesos sakymo principą.“

Pateiktame įraše atsakovas nurodė šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius (žinias): 1) A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala; 2) A. M. dar ankstyvoje jaunystėje yra tapusi komuniste. Pirmajame teiginyje panaudotas žodis „atžala“ neabejotinai leidžia suprasti, kad yra kalbama apie ieškovės tėvą – K. (K.) S. Atsakovo paskelbtame įraše vartojama sąvoka „ypatingos struktūros“, yra akivaizdžiai naudojama siekiant įvardyti tokias SSRS represines struktūras kaip MGB, KGB ir / ar kt. Žodis „darbuotojas“ reiškia asmenį, kuris dirbo minėtose „ypatingose struktūrose“. Šis pirmasis atsakovo išsakytas teiginys neatitinka tikrovės. Ieškovės tėvas K. (K.) S. niekada nedirbo jokiose „ypatingose struktūrose“. Antrasis teiginys: „A. M. dar ankstyvoje jaunystėje tapusi komuniste“, taip pat neatitinka tikrovės. Ieškovė niekada nepriklausė komunistų partijai. Ieškovė, sužinojusi apie viešai socialinio tinklo paskyroje paskelbtą atsakovo ir jame išdėstytus teiginius, atsakovui 2021 m. balandžio 8 d. 17:24 val. elektroniniu būdu platformoje „Messenger“ išsiuntė pranešimą su prašymu per dvi savaites nuo pranešimo gavimo dienos paneigti viešai paskleistą melagingą informaciją asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje arba pateikti duomenis, kuriais jis rėmėsi viešindamas tokius teiginius. Po minėto prašymo atsakovas į tai nei raštu, nei kokia nors kitokia forma nesureagavo ir aukščiau nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios ieškovės bei jos mirusio tėvo garbę ir orumą, nepanaikino / nepašalino ir nepateikė duomenų, kurie patvirtintų tokius šiame ieškinyje akcentuojamus jo teiginius. Pažymi, kad teikiama ekrano nuotrauka iš atsakovo asmeninės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros (2021 m. kovo 6 d. įrašas) patvirtina, jog žinios buvo viešai paskleistos šiame socialiniame tinkle atsakovo paskyroje. Atsakovo paskyroje paskelbtas įrašas sulaukė ne vienos reakcijos, komentarų ir bendrinimų. Taigi, egzistuoja pirmoji sąlyga - žinių paskleidimo faktas. Kartu su 2021 m. kovo 6 d. įrašu yra viešai pateikiama (parodoma) ieškovės nuotrauka, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomas ieškovės vardas ir pavardė, todėl nėra jokių abejonių, jog paskleisti teiginiai yra apie ieškovę, o kalbant apie ją kaip apie „tų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo „atžalą“ - akivaizdžiai kalbama apie jos tėvą. Tai patvirtina, kad egzistuoja ir antroji sąlyga - žinios paskleistos apie ieškovę ir jos tėvą. Atsakovo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakyti tikrovės neatitinkantys teiginiai automatiškai turi būti vertinami kaip žeidžiantys asmens garbę ir orumą atsižvelgiant į istorinį Lietuvos valstybės kontekstą. Paskleista informacija apie darbą „anų laikų ypatingose tarnybose“ yra akivaizdžiai neigiamo, garbę ir orumą ypatingai žeminančio pobūdžio, tokia paskleista informacija turi neabejotinai ypatingą ir jautrų poveikį, todėl nekyla abejonių, jog tokios informacijos paskleidimas visuomenėje apie ieškovės jau mirusį tėvą ir tiesiogiai tai siejant su jo atžala - ieškove, atsižvelgiant į jos visuomeninę bei darbinę veiklą, sukėlė ir šiuo metu kelia neigiamus išgyvenimus, liūdesį, dvasinį sukrėtimą bei tiek jos tėvo, tiek ir pačios ieškovės reputacijos pablogėjimą. Teiginiai, kuriais teigiama, jog ieškovė buvo SSRS okupaciniam ir represiniam, Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusiam režimui pavaldaus ir palankaus politinio judėjimo ir ideologijos atstovė (komunistė) jau savaime yra įžeidžiančio, žeminančio ir niekinančio pobūdžio. Akivaizdu ir tai, jog viename paskelbto įrašo sakinyje pateikiant nepagrįstus kaltinimus tiek dėl ieškovės tariamo dalyvavimo komunistų partijos veikloje, tiek dėl ieškovės tėvo tariamo buvimo „anų laikų ypatingų tarnybų darbuotoju“, atsakovas omenyje neabejotinai turi tarnybą / darbą tokiose represinėse SSRS struktūrose kaip MGB, KGB ir kt. Pažymėjo, jog dalyvavimas SSRS okupaciniam režimui pavaldžių struktūrų veikloje Lietuvos visuomenėje yra vertinamas itin neigiamai ir yra smerktinas. Atsakovo tikrovės neatitinkantys teiginiai buvo išsakyti siekiant specialiai sukelti neigiamą visuomenės reakciją ieškovės bei jos šeimos atžvilgiu. Be to ieškovės tėvas už tai, kad palaikė ryšius su partizanais ir buvo partizanų rėmėjas, 1947 metų gruodžio mėnesį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose su teisių apribojimu 3 metams ir viso asmeniškai priklausančio turto konfiskavimu. Šie realiai egzistavę faktai apie bet kurio asmens tėvą jo vaikams yra ypatingai jautrūs ir neįtikėtinai skausmingai reikšmingi. Tuo tarpu atsakovas šiuos faktus minėtame įraše išniekino, išniekino ieškovės tėvo atminimą, išniekino jo garbę ir orumą (kurio pats velionis pats tiesiogiai apginti negali), o tokiais teiginiais paniekino ir pačią ieškovę dar papildomai nuo savęs šio ginčo teiginiuose „pridėdamas“ ir tai, kad ji pati dar jaunystėje yra tapusi komuniste. Nurodytos aplinkybės lemia, jog egzistuoja ir trečioji sąlyga - paskleistos žinios žemina ieškovės ir jos tėvo garbę ir orumą. Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose duomenų apie tai, kad ieškovės tėvas K. S. buvo etatinis LTSR KGB darbuotojas ar „liaudies gynėjas“, duomenų apie ieškovės tėvo bendradarbiavimą su sovietų represinių struktūrų organais, įrašymą į LTSR KGB Mobilizacijos skyriaus įskaitą ir kitų duomenų, liudijančių K. S. dalyvavimą KGB ar kitose sovietų represinėse struktūrose, Lietuvos ypatingajame archyve nėra. Taigi, egzistuoja ketvirtoji sąlyga (kurios ieškovė net neturėtų įrodinėti) - paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai, siekdamas pažeminti bei įžeisti, savo socialinio tinklo asmeninėje paskyroje paskleidė apie ieškovę ir jos mirusį tėvą tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), žeminančius jų garbę bei orumą, dėl to jam pačiam šių teiginių nepaneigus, teismas privalo įpareigoti atsakovą šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius paneigti teismo tvarka viešai išplatinant ir tokių teiginių paneigimą. Ieškovė patyrė neturtinę žalą ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimas bei viešo melagingos informacijos paneigimo paskelbimas šiuo atveju nebūtų pakankamas garbės ir orumo teisių gynimo būdas. Neabejotinai nurodyti teiginiai yra ypatingai įžeidūs, skaudūs, žeminantys mirusio asmens atminimą, jo garbę ir orumą, dėl to tokiais veiksmais padaryta neturtinė žala privalo būtų atlyginta, o atsakovas įpareigotinas tokią žalą atlyginti ir taip bent jau minimaliai atkurti teisingumą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, kad niekada neturėjo ir neturi nei asmeninio suinteresuotumo nei tikslo įžeisti ar apšmeižti ieškovę ar jos artimuosius. Į diskusiją su ieškove įsijungė tik dėl to, kad labai papiktino A. M., kurią pažįsta daugiau nei 40 metų, publikacija internetiniame portale Delfi rėksmingu pavadinimu „Kristus beldžiasi: įsileiskime“, kurioje ieškovė visaip žemino Bažnyčios hierarchus - S. T., G. G., L. V., kad neva jie skleidžia nesąmones bei mokė juos „iš savo dangiškų aukštybių“, užbaigdama savo straipsnį išvada, kad „visa institucinė Bažnyčios jėga santykiuose su parlamentu buvo nukreipta svetimų kiaušialąsčių skaičiavimui bei veidmainiškam, o dabar jau atvirai melagingam neapykantos prieš kitus žmones skatinimui“. Tai ne pirmas kartas, kai A. M. viešai ir itin užgauliai užsipuola jai nepatinkančius. Atsakovo nuomone, arogancija, puikybė yra nuodėmė, o religijotyros magistrė, kokia yra ieškovė, tai turi žinoti, todėl viešai ir kritiškai pasisakė socialiniame tinkle apie ieškovę viešosios erdvės švarinimo vardan. Tuo tikslu savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook 2021 m. kovo 6 d ir parašė komentarą (toliau - įrašas). Šiuo įrašu įsijungė į diskusiją, kurią publikacijoje Delfi pradėjo pati ieškovė, atsakovo įsitikinimu, naudodama neapykantos kalbą prieš bažnyčią. Jo komentaras buvo ne apie ieškovės šeimą ar tėvą. Šiame įraše išdėstė savo kritišką požiūrį į ieškovę - itin aukšto rango politikę, Europos Parlamentarę, kuri pagal savo užimamas pareigas turi ginti viešąjį teisingumą, būti korektiško ir tolerantiško elgesio visuomeniniame gyvenime pavyzdžiu. Viešais išpuoliais prieš bažnyčią, argumentuotai nepritariančią Stambulo konvencijai, ieškovė elgiasi neadekvačiai ir įžūliai. Apibūdino ieškovės pažiūrų nestabilumą, jos biografijos zigzagus, jos buvusias simpatijas komunistinei pasaulėžiūrai įvertindamas tai, ką žino iš praeities apie ieškovę ir jos mokslinę veiklą bei dėstymą, veidmainiškumą bažnyčios atstovų atžvilgiu, tačiau niekur neminėjo nei jos tėvų nei kitų giminaičių, nenurodė jų pavardžių, vardų ar veiklos. Savo komentare naudojo abstraktų „ypatingų tarnybų“ terminą, nes tarybiniais metais dirbo kartu su ieškove ir puikiai žino jos ideologinius viražus bei tą aplinką, kurioje ji išaugo, ji yra to laikmečio, tos ideologijos produktas, pavartojo žodį atžala. Atsakovo supratimu, ypatingos tarnybos, gali būti ir Centro komitetas, ir tarybinė Aukščiausia Taryba, ir partkomas, ir rajkomas, ir prokuratūra ir kitos tarybinio rėžimo institucijos, kurios teikė savo darbuotojams ir jų šeimos nariams įvairiausias privilegijas bei palankumą ir t. t. Puikiai žino, kad tomis privilegijomis A. M. nevengė tarybiniais metais pasinaudoti. Tuo tarpu, spectarnybų terminas turi aiškiau apibrėžtą prasmę, bet tokio termino nevartojo, todėl ieškovės išvedžiojimai - jeigu P. G. sako, kad A. M. yra ypatingų tarnybų atžala, o tai, jos nuomone, automatiškai reiškia kad jos tėvas kaltinamas tuo, jog dirbo KGB struktūrose, o tai įžeidžia jos tėvo atminimą, teršia jo gerą vardą - yra tik ieškovės vaizduotės padarinys, bet ne realybės vaisius. Tokių teiginių atsakovas nepaskleidė. Šis faktas nėra ir negali būti įrodytas, nes to nebuvo. Kitas ieškovės kaltinimas atsakovui suformuluotas dėl ieškovės įstojimo į komunistų partiją fakto, taip pat neturi rimto pagrindo. Pavadino ieškovę komuniste dėl jos pasaulėžiūros ir veiklos tarybiniais laikais. A. M. apibūdino kaip komunistę ne pagal formalų priklausymą komunistų partijai, bet pagal jos praeitį, jos nuopelnus tarybinei valdžiai ir tarybinei politinei ekonomijai, turėdamas galvoje, kad A. M. yra buvusi marksizmo dėstytoja, marksizmo - leninizmo mokslo darbuotoja, kuri Maskvos L. universitete 1987 m., kai jau Lietuvoje pradėjo kurtis Sąjūdis, apgynė disertaciją tema „Pagrindinis socializmo ekonominis dėsnis intensyvios ekonomikos sąlygomis“, už kurį jai suteiktas tarybinių laikų ekonomikos mokslų kandidatės laipsnis (dabar tai prilyginama socialinių mokslų daktaro laipsniui). A. M. tarybiniais metais prieš pat Sąjūdžio susikūrimą rengė komunistinę - marksistinę ideologiją šlovinančius mokslinius leidinius. 2021 m. balandžio 9 d. socialiniame tinkle facebook savo paskyroje patikslino savo nuomonę: „Jai (A. M. - P.G.) nepatiko tai, kad, jos manymu, padariau klaidą vertindamas jos ir jos šeimos biografijos faktus. Esą, ji nebuvo komunistė, o jos tėvai - iš rezistentų. Neturiu laiko knaisiotis archyvuose.... Todėl palieku A. M. sąžinei tikrąją jos ir jos tėvų biografiją“. Šis įrašas paskyroje parodo, kad atsakovas neturėjo jokio tikslo apšmeižti ieškovę ar jos tėvus. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovo paskyroje paskelbtas įrašas sulaukė ne vienos reakcijos, komentaro, tai reiškia, jog egzistuoja pirmoji sąlyga – žinios paskleidimo faktas, neatitinka faktinių aplinkybių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos šios kategorijos bylose dėl žinių ir nuomonės teisinio kvalifikavimo, nes ieškovė iš konteksto ištraukia tik du sakinius ir pakeičia pasakytus žodžius, priskirdama atsakovui tai, ko jis iš viso nėra pasakęs. Atsakovo nuomone, visa ginčo informacija turi būti vertinama, inter alia, tarp ieškovės ir atsakovo kilusio konflikto, kurį sąlygojo pačios ieškovės netinkamo pobūdžio, atsakovo nuomone, publikacija, kontekste. Atsižvelgiant į ginčo teiginių viešo paskleidimo aplinkybes, viso įrašo kontekstą, ieškovės teisinį statusą ir kt., darytina pagrįsta išvada, kad: 1) atsakovas socialinio tinklo Facebook paskyroje viešai išsakė savo nuomonę apie A. M., kurią puikiai pažįsta daugiau nei 40 metų, kuri yra aukščiausio lygio politikė, t. y. viešas asmuo; 2) pati ieškovė savo netinkamu ir užgauliu elgesiu, turint galvoje jos ideologinę praeitį, kuri atsakovui yra labai gerai žinoma, išprovokavo jį, jai atsikirsti viešos diskusijos metu visuomenei aktualiu klausimu; 3) tokia situacija lemia, kad visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti atsakovo, kaip asmeniškai gerai pažįstančio ieškovę asmens, nuomonę apie viešą asmenį A. M., kuri yra buvusi aktyvi komunistinės ideologijos atstovė, o šiuo metu itin aukšto rango politikė, jai pasisakant užgauliai viešoje erdvėje apie bažnyčią ir jos atstovus; 4) tokiu atveju nei informacijos netikslumai, nei agresyvi kritika negali būti pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, nes naudojimasis saviraiškos laisve neperžengia Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti apie viešą asmenį ribų (Konstitucijos 25 straipsnis), teisės kritikuoti valdžios atstovus (Konstitucijos 33 straipsnis), o šios teisės ribojimas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų demokratinės visuomenės principams. Ieškovė be pakankamo teisinio pagrindo prašo teismo jai iš atsakovo priteisti net 10 000 Eur neturtinę žalą, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją viešo asmens teisių gynimo būdai yra paprastai nesusiję su neturtinės žalos atlyginimu. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 6 dalis numato, kad net ir paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje ne vieną kartą yra išaiškinęs, kad viešaisiais asmenims ex officio (pagal pareigą) laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Taigi kritiškas pasisakymas buvo apie viešą asmenį A. M. ir apie jos veiklą - aršų pasisakymą politinėje diskusijoje, kuomet A. M. užgauliai auklėjo bažnyčios hierarchus, kad jie nepalaiko Stambulo konvencijos. Tokiu atveju, net jeigu atsakovas ir būtų paskleidęs tikrovės neatitinkančius teiginius, būtų pakankamas teisinis pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutą, numatytą CK 2.24 straipsnio 6 dalyje ir atleisti nuo neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 6 d. atsakovas savo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini), viešai paskelbė šį žemiau nurodytą įrašą: „A. M. IR OPORTUNIZMAS. Oportunizmas - vienas ryškiausių mano buvusios kolegės A. M. bruožų. Anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala, dar ankstyvojoje jaunystėje tapusi komuniste, marksizmo dėstytoja, pasikeitus laikams staiga iš marksistės tapo liberale, L. M. mokymo apie ekonomiką šalininke. To paties rinkos evangelisto Mizeso, kurį šiame rašinyje ji jau kritikuoja. Įdomus pažiūrų zigzagai: marksiste - antimarksistė liberalė- antiliberalė landsbergietė. Koks kitas pasaulėjautos viražas ištiks p. A.? Dabar ji save priskiria nukentėjusiems nuo tarybų vadžios, kažkaip tapo teologe, Šv. Rašto žinove. Stiprėjant genderizmo pozicijoms ji jau kaip L. dvaro atstovė kartu su faktiniu šalies vadovu (manau jos sūnus M. M. taip pat prisijungs) karingai atakuoja tradicinę šeimą palaikančius, moko krikščionybės pagrindų Bažnyčios autoritetus. Ir kaltina kitaip galvojančius neapykantos skleidimu pagal seniai žinomą principą- „Pats muša, pats rėkia“. Nė žodžiu neužsimena apie tai, kad neapykantos kalba kalba jos stovykla, dvariškiai, o tikri krikščionys kalba nuosaikiai. Ji puikiai žino, kokias žodžiais buvo „pakrikštytas“ kunigas A. T.. Bet vis tiek priminsiu T., tariamiems Dievo mylėtojams tapo „Tualetu“. Ar negėda, „šventoji“ A.? Nebūčiau reagavęs į rašinį, jei p. A. neveiktų pagal chucpos, t. y. akiplėšiško netiesos sakymo principą.“

Šalies argumentai

5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad aukščiau nurodytame atsakovo viešai paskelbtame įraše atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę ir jos mirusį tėvą K. S. ((duomenys neskelbtini)) ir ši informacija žemina ieškovės ir jos mirusio tėvo garbę ir orumą, o būtent, kad: A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala; A. M. dar ankstyvoje jaunystėje yra tapusi komuniste. Taip pat ieškovė po minėto įrašo viešo paskelbimo kreipėsi į atsakovą prašydama minėtame įraše paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis paneigti bei nurodė realius faktus, kurie objektyviai paneigia atsakovo teiginius.

Žemesnės instancijos teismas

6. Ginčo dėl to, kad kaip nurodė atsakovas, jog atsakovo jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2021 m. kovo 6 d. paskelbtas įrašas buvo atsakas į ieškovės publikaciją internetiniame portale „Delfi“ pavadinimu „Kristus beldžiasi: įsileiskime“, kurioje, kaip nurodė atsakovas ieškovė visaip žemino bažnyčios hierarchus, nėra. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teiginys: „A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala“, įrodo, patvirtina, jog šiame teiginyje kalba eina apie ieškovės tėvą K. S.. Teismas pažymėjo, kad minėtame teiginyje nėra nurodomas nei pats asmuo, nei jo vardas ir pavardė. Teismo nuomone, ieškovė savaip traktuoja teiginį „ypatingos tarnybos“, atkreipė dėmesį, jog atsakovo paskelbtame įraše šis teiginys nėra konkretizuotas. Teismas sutiko su atsakovo nurodyta argumentacija, jog šis teiginys atsakovo supratimu apima ir tuomet buvusias tokias tarnybas kaip Centro komitetas, partkomas, rajkomas, ir kitos tarybinio režimo institucijos, kurios teikė atitinkamas privilegijas savo darbuotojams. Iš viso atsakovo paskelbto įrašo pavadinimo, jo konteksto, turinio, vienareikšmiškai daryti išvadą, jog atsakovas teigė, kad ieškovė buvo komunistė, teismo nuomone, nėra pagrindo. Atsakovas ginčo teiginyje ieškovę pavadino komuniste dėl ieškovės pasaulėžiūros bei veiklos tarybiniais laikais, o ne ieškovės priklausymo partijai.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, jog atsakovas savo socialinio tinklo Facebook paskyroje viešai išreiškė savo nuomonę kritiškai pasisakydamas apie ieškovę, kurią pažįstą daugiau kaip 40 metų, kaip viešą asmenį, politikę, anksčiau buvusią komunistinės ideologijos atstovę, atsikirsdamas bei reaguodamas į ieškovės publikaciją internetiniame portale „Delfi“ pavadinimu „Kristus beldžiasi: įsileiskime“. Teismo nuomone, atsakovas pasinaudojo saviraiškos laisve bei teise kritikuoti (nagrinėjamu atveju) ieškovę kaip valdžios atstovę ir tokie atsakovo veiksmai neperžengė Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti apie viešą asmenį ribų (Konstitucijos 25 straipsnis) bei teisės kritikuoti valdžios atstovus (Konstitucijos 33 straipsnis).

8. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas savo socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbtu ieškinyje nurodyto turinio įrašu pažemino ieškovės ir jos tėvo K. (K.) S. garbę ir orumą, todėl nelaikė įrodymais, turinčiais reikšmės bylai, liudytojų K. S. ir H. J. D. parodymus apie ieškovės šeimą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą ir posėdžio metu nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantės nuomone, iš teismo padarytų išvadų matyti, kad bylos esmė nebuvo atskleista, skundžiamas sprendimas grindžiamas deklaratyviais motyvais ir argumentais, kurie padaromi iš klaidingų ir su byla nesusijusių tiek atsakovo nurodytų šaltinių, tiek ir nesusijusios su nagrinėjamais klausimais teismų praktikos. Teismas visiškai neatliko atsakovo viešai paskleisto teksto turinio analizės ir tik deklaratyviai nurodė, kad neva tai jo tekste nėra kalbama apie ieškovės tėvą. Todėl laikytina, kad pagal skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, byla iš viso nebuvo nagrinėta. Teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klaidos lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį visiškai nepagrįstai.

9.2. Šios bylos nagrinėjimo specifika buvo ir ta, kad ieškovė siekė apginti savo velionio tėvo, tremtinio atminimą, kurį paniekino atsakovas savo įrašu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovo paskelbtame pranešime nėra kalbama apie ieškovės tėvą, o pati ieškovė nėra laikoma ar pristatoma kaip komunistė ir pan., yra nepagrįstos ir prieštarauja realiai egzistavusiems ir paties atsakovo vėliau raštu pripažintiems faktams.

9.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Ieškovas privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

9.4. Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus, kas buvo paskleista: tai duomenys ar nuomonė. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

9.5. Apeliantė nurodo, kad ši byla turėjo būti vertinama per šią teismų praktikoje suformuotą įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose prizmę. Ginčo teiginiai yra „A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala“ ir „A. M. dar ankstyvoje jaunystėje tapusi komuniste“. Kadangi vienas iš esminių dalykų tokio pobūdžio byloje yra pačio teksto, įrašų konstrukcija, jų turinys, šiais duomenimis sudaromas įspūdis vidutiniam skaitytojui, tačiau tokio vertinimo pirmosios instancijos teismas visiškai neatliko ir tiesiog perrašė atsakovo procesinio dokumento turinį, kuris neturi nieko bendro nei su tikrove, nei su pačiu įrašo turiniu, nei su realiai egzistavusiais faktais.

9.6. Įrašo sakinių konstrukcija, pats įrašo kontekstas su tokiais išsireiškimais kaip „komunistė“, „marksizmas“, „tarybų valdžia“, „anų laikų ypatingos tarnybos“ yra tiesiogiai susijęs su sovietiniais / tarybiniais laikais ir daroma netgi tame pačiame sakinyje nuoroda į dabartį („pasikeitus laikams“). Bet kuriam vidutinių žinių ir išprusimo asmeniui nekyla ir negali kilti klausimų, kad ginčo tekste kalbant apie „anų laikų ypatingas tarnybas“ yra kalbama apie sovietų saugumo, represines struktūras (ankstesnius laikus), tokias kaip NKVD, KGB, MGB ir tam nereikia tiesiogiai pažodžiui tokių trumpinių pateikti raštu (šiame kontekste pažymėtina, kad yra ir teisės aktas pavadinimu „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos), kuris dar 1995 metais tų laikų sovietų saugumo struktūrą, kurią sudaro NKVD, KGB, Lietuvoje yra pripažinęs nusikalstama organizacija). Be to, ginčo teiginyje yra kalbama vyriškąja gimine „darbuotojas“, todėl akivaizdu, kad yra kalbama apie ieškovės tėtį (ir būtent čia yra pati esmė, o ne jo inicialų (vardo, pavardės)) privalomas nurodymas, nes „atžala“ yra, turima mintyje, būtent ieškovė (straipsnis iliustruotas ieškovės nuotrauka, nurodytas jos vardas ir pavardė). Prigalvodamas ir pridėdamas į įrašą tokią informaciją, kad atsakovas neva tai pažįsta ieškovę nuo senų laikų, priešingai nei pats nurodė posėdžio metu, rašo biografijos faktus (sudarymas skaitovui aiškų suvokimą, jog jis daug žino apie ieškovę ir jos šeimą) ir vidutiniam skaitytojui neabejotinai sukuria regimybę ir tikėjimą tokiomis aplinkybėmis (nes juk rašo žmogus, kuris ieškovę neva tai pažįsta nuo labai seniai).

9.7. Ginčo teiginiai yra žinia ir jokiu būdu ne nuomonė ar subjektyvus faktų vertinimas. Posėdžio metu atsakovas niekaip nesugebėjo sau pripažinti, kad ieškovė yra tremtinio dukra ir net nurodė „nu niekaip negali to būti“, o mėginimą išvengti atsakomybės mėgino pateisinti sakydamas „o kokia jos biografija, kokie archyvai, ką jie rodo – kas domisi, gali pasižiūrėti“. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovui faktų tikrinimas, prieš juos skelbiant, nerūpi. Apeliantės nuomone, po įrašu esantis nurodytas straipsnis bei jo turinys patvirtina, kad toks atsakovo įrašas buvo piktybinis ir specialus siekis apjuodinti ir įžeisti ieškovę bei jos velionį tėvą. Paminėtos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, patvirtina, kad šios ginčo teiginiuose paskleistos žinios / informacija yra akivaizdžiai paskleistos būtent apie ieškovę ir jos tėvą.

9.8. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ji neva tai neįrodė, jog atsakovo teiginiai, esantys ginčo dalyku šioje byloje yra žeidžiantys asmens garbę ir orumą. Kitaip tariant, teismas nemano, kad tremtinio, kalėjusio lageryje, pavadinimas ypatingų tarnybų darbuotoju, o jo dukros pavadinimas komuniste (kas iš esmės reiškia, kad ieškovė pati palaikė / palaiko rėžimą, kuris jos tėvą 10 metų išsiuntė į lagerį su viso turto konfiskavimu) yra garbę ir orumą žeidžiantis faktas / informacija. Atsakovo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakyti tikrovės neatitinkantys teiginiai automatiškai turi būti vertinami kaip žeidžiantys asmens garbę ir orumą atsižvelgiant į istorinį Lietuvos valstybės kontekstą. Paskleista informacija apie darbą „anų laikų ypatingose tarnybose“ yra akivaizdžiai neigiamo, garbę ir orumą ypatingai žeminančio pobūdžio, tokia paskleista informacija turi neabejotinai ypatingą ir jautrų poveikį, todėl nekyla abejonių, jog tokios informacijos paskleidimas visuomenėje apie ieškovės jau mirusį tėvą ir tiesiogiai tai siejant su jo atžala – ieškove, atsižvelgiant į jos visuomeninę bei darbinę veiklą, sukėlė ir šiuo metu kelia neigiamus išgyvenimus, liūdesį, dvasinį sukrėtimą bei tiek jos tėvo, tiek ir pačios ieškovės reputacijos pablogėjimą. Apeliantė, priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, duodama paaiškinimus teisme, aiškiai nurodė, ką jai reiškia tokie atsakovo teiginiai, kokia buvo visuomenės reakcija.

9.9. Teiginiai, jog ieškovė buvo SSRS okupaciniam ir represiniam, Lietuvos gyventojų genocidą vykdžiusiam režimui pavaldaus ir palankaus politinio judėjimo ir ideologijos atstovė (komunistė) jau savaime yra įžeidžiančio, žeminančio ir niekinančio pobūdžio. Dalyvavimas SSRS okupaciniam režimui pavaldžių struktūrų veikloje Lietuvos visuomenėje yra vertinamas itin neigiamai ir yra smerktinas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kurio vertinimu, atsakovas neva tai veikė saviraiškos laisvės ribose ir, neva tai 40 metų pažinodamas ieškovę, turėjo teisę taip kalbėti. Apeliantė nurodo, jog saviraiškos laisvė niekada nereiškė ir nereikš, kad atsakovas turėjo teisę išgalvotais motyvais skleisti melagingą informaciją ir faktus, kurios lengvai galima patikrinti. Apeliantė paneigė visas atsakovo nurodytas ir taip pat niekuo nepagrįstas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas vis tiek vadovavosi išimtinai tik atsakovo samprotavimais.

Atsiliepimas

9.10. Atsakovo tikrovės neatitinkantys teiginiai buvo išsakyti siekiant specialiai sukelti neigiamą visuomenės reakciją ieškovės bei jos šeimos atžvilgiu. Ieškovės tėvas K. (K.) S. už tai, kad palaikė ryšius su partizanais ir buvo partizanų rėmėjas, 1947 metų gruodžio mėnesį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose su teisių apribojimu 3 metams ir viso asmeniškai priklausančio turto konfiskavimu. Šie realiai egzistavę faktai apie bet kurio asmens tėvą jo vaikams yra ypatingai jautrūs ir neįtikėtinai skausmingai reikšmingi. Tuo tarpu atsakovas šiuos faktus minėtame įraše išniekino, išniekino ieškovės tėvo atminimą, išniekino jo garbę ir orumą (kurio pats velionis tiesiogiai apginti negali), o tokiais teiginiais paniekino ir pačią ieškovę dar papildomai nuo savęs šio ginčo teiginiuose „pridėdamas“ ir tai, kad ji pati dar jaunystėje yra tapusi komuniste. Nurodytos aplinkybės lemia tai, jog egzistuoja ir sąlyga, kad šios atsakovo paskleistos žinios žemina ieškovės ir jos tėvo garbę ir orumą.

9.11. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad ieškovė „prisistato kaip rezistencijos, kaip tremtinių vaikas – nu niekaip negali to būti; sietas buvo saugumo; tik privilegijuotas gyvenimo būdas jai leido išvykti į Maskvą“. Šie atsakovo jokio faktinio pagrindo neturintys samprotavimai ir išsigalvojimai, su kuriais sutiko ir pirmosios instancijos teismas, prieštarauja visiems objektyviems byloje esantiems duomenimis – Lietuvos ypatingojo archyvo duomenims apie realius, žiaurius bet kuriam žmogui faktus, susijusius su ieškove ir jos velioniu tėvu. Tai skundžiamame sprendime buvo paneigta per nesusijusios su nagrinėjama byla teismų praktikos prizmę, lyg ji galėtų paneigti realius faktus. Tačiau nei vienoje teismo cituojamoje EŽTT nagrinėtoje byloje nebuvo kalbama apie sovietines struktūras, jos palaikytojus bei 10 metų sovietiniame lageryje praleidusio politinio tremtinio laikymą palankiu tokiam režimui asmeniu ir kaip tokie vieši pasisakymai susiję su velionio garbe ir orumu.

9.12. Atsakovo įraše nurodomi ir šios bylos nagrinėjimo objektu esantys teiginiai / faktai akivaizdžiai ir neabejotinai niekina ieškovės velionio tėvo K. (K.) S. garbę ir orumą: atsižvelgiant į Lietuvos, kaip valstybės, ir lietuvių tautos istorinę patirtį, atsakovo nurodyti duomenys Lietuvos visuomenės savimonėje yra ir gali būti suprantami tik neigiama prasme, kaip bendradarbiavimas su Lietuvos valstybės okupantais, Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos išdavystė. Be to, ieškovei asmeniškai pasipylė daug įvairiausių įžeidžiančių ir žeminančių komentarų, atsirado naujas KGB leitmotyvas, jog neva jos tėvas KGBistas ir t. t., jos įžeidinėjimai įgavo naujas spalvas. Ieškovė vertina, jog ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, tikrovės neatitinkančių teiginių turinys ir šių teiginių niekinantis pobūdis, tokių teiginių vertinimas ir svarba visuomenėje atsižvelgiant į istorinį Lietuvos valstybės kontekstą bei akivaizdus tokių išsigalvotų ir melagingų teiginių tiesioginis susiejimas su ieškove ir jos velioniu tėvu leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimas bei viešo melagingos informacijos paneigimo paskelbimas šiuo atveju nebūtų pakankamas garbės ir orumo teisių gynimo būdas. Ieškovė viso proceso metu ne vieną kartą akcentavo, kad ji asmeniškai nereikalauja iš atsakovo jos pačios asmeniškai patirtos neturtinės žalos atlyginimo už jos pažeistą garbę ir orumą atlyginimo. Jai svarbiausia ir aktualiausia apginti jos 1985 metais mirusį tėtį nuo jo garbę ir orumą žeminančių atsakovo pasisakymų.

9.13. Pirmosios instancijos teismas sudedamąja bylos dalimi laiko dainininko S., M. M., buvusio politiko M. P. komentarus apie ieškovę, tačiau nesivadovauja ir atmeta ieškovės kviestų dviejų liudytojų parodymus, kurie, kalbant apie neturtinę žalą, išgyvenimus ir pergyvenimus bei tikrąsias ieškovės ir jos šeimos vertybes būtent ir patvirtina, kad niekaip kitaip atsakovo teiginių negalima laikyti, kaip tik žeminančiais ir niekinančiais ieškovės ir jos velionio tėvo garbę ir orumą.

10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 2.24 straipsnį bei kasacinio teismo suformuluotas fakto nuo nuomonės atskyrimo taisykles, ir padarė sprendime pagrįstą išvadą. Atsakovo nuomonė yra pagrįsta faktinio pobūdžio argumentais, kurie buvo detaliai išdėstyti atsakovo atsiliepime į ieškinį bei prieduose prie atsiliepimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovę labai gerai pažįsta daugiau nei 40 metų, kartu su ja dirbo tarybiniais metais, todėl gerai žino jos ideologinius darbus. Dėl tokių priežasčių jį labai papiktino portale Delfi ieškovės išsakyta itin aštri bažnyčios hierarchų – S. T., G. G., L. V. kritika, kad neva jie skleidžia nesąmones bei ieškovės pamokymai bažnyčiai. Atsakovas žinojo, kad tai ne pirmas kartas, kai A. M. viešai ir itin užgauliai užsipuola jai nepatinkančius asmenis. Taigi atsakovas kritikavo ieškovę ne siekdamas ją įžeisti ar apšmeižti, bet tik norėdamas priminti jai jos pačios ideologines nuostatas. Taigi atsakovas ne pats pradėjo diskusiją visuomenei aktualiu klausimu, o įsijungė į diskusiją, atsakydamas į ieškovės išpuolius bei neapykantos kalbą prieš bažnyčią.

10.2. Teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad atsakovo komentaras socialiniame tinkle Facebook buvo ne apie ieškovės šeimą ar tėvą. Ginčo teiginiais, kurie sudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, atsakovas išdėstė savo kritišką požiūrį į ieškovę – itin aukšto rango politikę, Europos Parlamentarę, kuri pagal savo užimamas pareigas turi ginti viešąjį teisingumą, būti korektiško ir tolerantiško elgesio visuomeniniame gyvenime pavyzdžiu. Savo komentare atsakovas panaudojo abstraktų ypatingų tarnybų terminą, nes tarybiniais metais dirbo kartu su ieškove ir puikiai žinojo jos ideologinius viražus bei tą aplinką, kurioje ji išaugo, ji yra to laikmečio, tos ideologijos produktas, todėl atsakovas pavartojo žodį atžala. Teismas sprendime pagrįstai sutiko su atsakovo argumentacija, nes ieškovė ginčo teiginių paviešinimo konteksto nenuneigė ir negalėjo to padaryti, nes faktinio pobūdžio aplinkybės yra įrodytos bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas pavadino ieškovę komuniste ne pagal formalų priklausymą komunistų partijai bet pagal jos praeitį ir ideologinius įsitikinimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad taip ją galima buvo apibūdinti pirmiausia pagal jos nuopelnus tarybinei valdžiai ir tarybinei politinei ekonomijai, nes apeliantė yra buvusi marksizmo dėstytoja, marksizmo – leninizmo mokslo darbuotoja, kuri Maskvos L. universitete 1987 m., kai jau Lietuvoje pradėjo kurtis Sąjūdis, apgynė disertaciją tema „Pagrindinis socializmo ekonominis dėsnis intensyvios ekonomikos sąlygomis“, už kurį jai suteiktas tarybinių laikų ekonomikos mokslų kandidatės laipsnis (dabar tai prilyginama socialinių mokslų daktaro laipsniui) bei yra parašiusi visą eilę to meto laikmetį šlovinusių darbų.

10.4. Atsakovo nuomone, apie ieškovę yra išreikšta etiškai, nenaudojant jokių necenzūrinių ar įžeidžių žodžių, ši nuomonė yra išreikšta esant pagrįstam ir teisėtam visuomenės interesui žinoti informaciją apie viešą asmenį, o taip pat atsakovo nuomonė yra pagrįsta. Apeliantės argumentai, jog atsakovas atsakymu siekėjams, pripažino, kad ginčo tekste kalbėjo apie ieškovę, ir tai, jog jis būtent teigė, kad ji jaunystėje įstojo į komunistų partiją, atmestinas. Šis įrašas paskelbtas vėliau ir jame esantys teiginiai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, socialiniuose tinkluose vartojama kalba turi savo specifiką, todėl tokioje virtualioje erdvėje išsakytus teiginius reikia vertinti pirmiausia, atsižvelgiant į šią specifiką bei išsakytų teiginių kontekstą. Atsakovas tik persakė savo sekėjams, kuo jį kaltina apeliantė ir, savo teisinę poziciją dėl pareikštos kritikos ieškovei atsakovas yra nuosekliai išdėstęs savo procesiniuose dokumentuose ir šią poziciją teismas sprendime yra išanalizavęs. Atsakovas socialinio tinklo Facebook asmeninėje paskyroje viešai išsakė savo nuomonę apie apeliantę, kuri yra buvusi aktyvi komunistinės ideologijos atstovė.

10.5. Teismas pagrįstai ginčijamame sprendime atsižvelgė į visas nurodytas faktinio pobūdžio aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas ginčo teiginyje ieškovę pavadino komuniste dėl ieškovės pasaulėžiūros bei veiklos tarybiniais laikais, o ne ieškovės priklausymo partijai. Toks teismo sprendime padarytas atsakovo pasisakymų apie ieškovę socialiniame tinkle Facebook vertinimas CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste visiškai atitinka tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra priimtas, tinkamai pritaikius galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. CK 2.24 straipsnį bei vadovaujantis kasacinio teismo suformuluotomis teisminės praktikos taisyklėmis šios kategorijos bylose.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl pažeistos garbės ir orumo, neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 6 d. atsakovas savo valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini), viešai paskelbė šį įrašą: „A. M. IR OPORTUNIZMAS. Oportunizmas - vienas ryškiausių mano buvusios kolegės A. M. bruožų. Anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala, dar ankstyvojoje jaunystėje tapusi komuniste, marksizmo dėstytoja, pasikeitus laikams staiga iš marksistės tapo liberale, L. M. mokymo apie ekonomiką šalininke. To paties rinkos evangelisto Mizeso, kurį šiame rašinyje ji jau kritikuoja. Įdomus pažiūrų zigzagai: marksiste - antimarksistė liberalė- antiliberalė landsbergietė. Koks kitas pasaulėjautos viražas ištiks p. A.? Dabar ji save priskiria nukentėjusiems nuo tarybų vadžios, kažkaip tapo teologe, Šv. Rašto žinove. Stiprėjant genderizmo pozicijoms ji jau kaip L. dvaro atstovė kartu su faktiniu šalies vadovu (manau jos sūnus M. M. taip pat prisijungs) karingai atakuoja tradicinę šeimą palaikančius, moko krikščionybės pagrindų Bažnyčios autoritetus. Ir kaltina kitaip galvojančius neapykantos skleidimu pagal seniai žinomą principą- „Pats muša, pats rėkia“. Nė žodžiu neužsimena apie tai, kad neapykantos kalba kalba jos stovykla, dvariškiai, o tikri krikščionys kalba nuosaikiai. Ji puikiai žino, kokias žodžiais buvo „pakrikštytas“ kunigas A. T.. Bet vis tiek priminsiu T., tariamiems Dievo mylėtojams tapo „Tualetu“. Ar negėda, „šventoji“ A.? Nebūčiau reagavęs į rašinį, jei p. A. neveiktų pagal chucpos, t. y. akiplėšiško netiesos sakymo principą.“

14. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2021 m. kovo 6 d. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemina ieškovės ir jos mirusio tėvo K. S. garbę ir orumą, t. y. A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala; A. M. dar ankstyvoje jaunystėje tapusi komuniste; 2) įpareigoti atsakovą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti, jog jo paskelbti duomenys neatitinka tikrovės; 3) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šią sumą įpareigojant pervesti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas savo socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbtu ieškinyje nurodyto turinio įrašu pažemino ieškovės ir jos tėvo garbę ir orumą. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teiginys: „A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala“, įrodo, patvirtina, jog šiame teiginyje kalba eina apie ieškovės tėvą. Teismo vertinimu, ieškovė savaip traktuoja teiginį „ypatingos tarnybos“, atsakovo paskelbtame įraše šis teiginys nėra konkretizuotas. Sprendė, jog iš viso atsakovo paskelbto įrašo pavadinimo, jo konteksto, turinio, vienareikšmiškai daryti išvadą, jog atsakovas teigė, kad ieškovė buvo komunistė, nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčo teiginyje ieškovę pavadino komuniste dėl ieškovės pasaulėžiūros bei veiklos tarybiniais laikais, o ne ieškovės priklausymo partijai. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, jog atsakovas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai išreiškė savo nuomonę kritiškai pasisakydamas apie ieškovę. Teismo nuomone, atsakovas pasinaudojo saviraiškos laisve bei teise kritikuoti (nagrinėjamu atveju) ieškovę kaip valdžios atstovę ir tokie atsakovo veiksmai neperžengė Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti apie viešą asmenį ribų bei teisės kritikuoti valdžios atstovus.

16. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ginčo teiginiai buvo paskelbti viešai, daugiau nei vienam asmeniui. Iš ginčo įrašo turinio matyti, kad jame pasisakoma apie ieškovę, t. y. nurodytas ieškovės vardas, pavardė. Atsakovas šių aplinkybių neginčija.

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo paskelbtame pranešime nėra kalbama apie ieškovės tėvą. Atsakovas nurodo, kad komentaras buvo ne apie ieškovės šeimą ar tėvą, jis niekur neminėjo nei jos tėvų, nei kitų giminaičių, nenurodė jų pavardžių, vardų ar veiklos, įraše išdėstė savo kritišką požiūrį tik į ieškovę. Tačiau kaip matyti iš ginčo įrašo turinio, atsakovas teigė, jog ieškovė yra „anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala“. Ginčo įraše kalbama apie darbuotoją, t. y. vyriškos giminės asmenį, be to kalbant apie ieškovę panaudotas žodis atžala. Ir nors ginčo įraše nėra nurodyti nei ieškovės tėvo inicialai, nei vardas ir pavardė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, įrašo teiginys „anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala“, leidžia aiškiai suprasti, jog jame kalbama apie ieškovės tėvą.

22. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje viešai išreiškė savo nuomonę kritiškai pasisakydamas apie ieškovę, nurodė, kad ginčo įrašo teiginiai yra žinia ir jokiu būdu ne nuomonė ar subjektyvus faktų vertinimas. Apeliantė teigė, kad teismo posėdžio metu atsakovo nesugebėjimas pripažinti, jog ieškovė yra tremtinio dukra, bei pasakymas „o kokia jos biografija, kokie archyvai, ką jie rodo – kas domisi, gali pasižiūrėti“, rodo, kad atsakovui faktų tikrinimas, prieš juos skelbiant, nerūpi.

23. Atsakovas su ieškovės dėstoma pozicija nesutiko, nurodo, kad ginčo įraše išdėstė savo kritišką požiūrį į ieškovę - itin aukšto rango politikę, Europos Parlamentarę, kuri pagal savo užimamas pareigas turi ginti viešąjį teisingumą, būti korektiško ir tolerantiško elgesio visuomeniniame gyvenime pavyzdžiu. Pasak atsakovo, jis apibūdino ieškovės pažiūrų nestabilumą, jos biografijos zigzagus, jos buvusias simpatijas komunistinei pasaulėžiūrai įvertindamas tai, ką žino iš praeities apie ieškovę ir jos mokslinę veiklą bei dėstymą, veidmainiškumą bažnyčios atstovų atžvilgiu.

24. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

25. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

26. Nagrinėjamu atveju ginčo įraše nurodyta, kad „A. M. <...> anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala, dar ankstyvojoje jaunystėje tapusi komuniste, marksizmo dėstytoja, pasikeitus laikams staiga iš marksistės tapo liberale, L. M. mokymo apie ekonomiką šalininke <...>“. Vertinant visą įrašo tekstą matyti, kad atsakovas nurodo tam tikrą informaciją apie ieškovę, pateikia savo vertinimą, tačiau tuo pačiu visų aplinkybių kontekste pateikiami teiginiai, t. y. anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala, dar ankstyvoje jaunystėje tapusi komuniste, kuriuos perskaitęs eilinis asmuo, nesant atskiro paaiškinimo, suprastų kaip konstatuojamus faktus, t. y. kad ieškovės tėvas buvo ypatingų tarnybų darbuotojas, o ieškovė – komunistė. Nors atsakovas nekonkretizuoja teiginio „ypatingosios tarnybos“, tačiau ginčo įraše vartojami žodžiai „komunistė“, „marksizmas“, „tarybų valdžia“, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti prielaidą, kad „ypatingosios tarnybos“ yra sovietų saugumo, represinės struktūros. Tuo tarpu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės tėvas K. (K.) S. už tai, kad palaikė ryšius su partizanais ir buvo partizanų rėmėjas, 1947 metų gruodžio mėnesį buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose su teisių apribojimu 3 metams ir viso asmeniškai priklausančio turto konfiskavimu. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovę pavadino komuniste dėl ieškovės pasaulėžiūros bei veiklos tarybiniais laikais, tačiau iš įrašo matyti, kad atsakovas konkrečiai nurodo, jog ji jaunystėje tapo komuniste, o jokių paaiškinimų, jog tai tik atsakovo nuomonė, nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo eiliniam skaitytojui pateikta informacija apie ieškovę leidžia suprasti, kad ieškovė jaunystėje buvo komunistė.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčo įrašo turinį, kontekstą, sakinių konstrukciją, pasisakymo aplinkybes ir tikslus, teiginių formuluotes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas atsakovo paskelbtus ginčo teiginius, nepagrįstai juos vertino kaip nuomonę. Ginčo teiginiuose nėra nuorodų, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, jie nepateikti tokia forma, kuri teiktų pagrindą ginčo teiginius kvalifikuoti kaip nuomonę. Atsakovo paskelbtame įraše yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškove, jos tėvu, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius, ginčo įraše vartojama retorika yra įtaigi ir pakankamai kategoriška. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė yra visuomenėje žinoma politikė, Europos Parlamento narė, turinti sekėjų, ją palaikančių ir ja pasitikinčių asmenų, kurie atsakovo pateikiamą informaciją visuomenė gali priimti kaip neabejotiną tiesą, jos nekvestionuojant ir kritiškai nevertinant. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, daro išvadą, kad atsakovo ginčo įraše pateikta informacija kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip nuomonė.

28. Teismas spręsdamas klausimą dėl garbės ir orumo gynimo, turi vertinti ar paskleistos žinios neatitinka tikrovės. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, matyti, jog atsakovas nepateikė byloje duomenų, pagrindžiančių, jog jo skelbta informacija atitinka tikrovę (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nors ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti byloje, kad atsakovo paskelbta informacija yra neatitinkanti tikrovės, tačiau pateikė Lietuvos ypatingojo archyvo duomenis apie K. S. ir S. šeimą, paneigiančią atsakovo teiginį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas viešai skelbė informaciją apie ieškovę ir jos tėvą nepatikrinęs savo skelbiamos informacijos teisingumo, patikimumo.

29. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

30. Ieškovė nurodo, kad tremtinio, kalėjusio lageryje, pavadinimas ypatingų tarnybų darbuotoju, o jo dukros pavadinimas komuniste, kas iš esmės reiškia, jog ieškovė pati palaikė / palaiko rėžimą, kuris jos tėvą 10 metų išsiuntė į lagerį su viso turto konfiskavimu, yra garbę ir orumą žeidžiantis faktas / informacija. Pasak ieškovės, paskleista informacija apie darbą „anų laikų ypatingose tarnybose“ yra akivaizdžiai neigiamo, garbę ir orumą ypatingai žeminančio pobūdžio, tokia paskleista informacija turi neabejotinai ypatingą ir jautrų poveikį, todėl nekyla abejonių, jog tokios informacijos paskleidimas visuomenėje apie ieškovės jau mirusį tėvą ir tiesiogiai tai siejant su jo atžala – ieškove, atsižvelgiant į jos visuomeninę bei darbinę veiklą, sukėlė ir šiuo metu kelia neigiamus išgyvenimus, liūdesį, dvasinį sukrėtimą bei tiek jos tėvo, tiek ir pačios ieškovės reputacijos pablogėjimą.

31. Vertinant ginčo įraše nurodytus teiginius, matyti, kad sudaromas įspūdis, jog ieškovė ankstyvoje jaunystėje buvo komuniste, o jos tėvas ypatingų tarnybų darbuotojas. Akivaizdu, kad nurodyto turinio informacija sukelia neigiamą visuomenės reakciją ieškovės bei jos šeimos atžvilgiu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nurodyta ginčo informacija pažeidžia ieškovės ir jos tėvo garbę, orumą, suponuoja neigiamą visuomenės nuomonę, taigi nagrinėjamu atveju įrodyta ir konstatuotina, kad atsakovo paskleista ginčo informacija pažemino ieškovės ir jos velionio tėvo garbę ir orumą.

32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo 2021 m. kovo 6 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, susijusioje su ieškove ir jos velioniu tėvu, paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieškovės A. S. ir jos mirusio tėvo K. S. garbę ir orumą.

33. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovo 2021 m. kovo 6 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieškovės A. S. ir jos mirusio tėvo K. S. garbę ir orumą, įvertinus tai, kad nurodyta informacija ir šiuo metu yra prieinama viešai atsakovo „Facebook“ paskyroje, vadovaujantis CK 2.24 straipsniu ir jame įtvirtintais teisių gynimo būdais, pripažintina, jog ieškovės reikalavimai panaikinti atsakovo 2021 m. kovo 6 d. įrašo „Facebook“ paskyroje dalį, susijusią su ieškove ir jos mirusiu tėvu ir paskelbti šios tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios ieškovės ir jos tėvo garbę ir orumą, paneigimą, yra pagrįsti, todėl tenkintini.

34. Pripažinus, kad ginčo teiginiai yra ieškovės ir jos mirusio tėvo garbę ir orumą žeminantys, teisėjų kolegija įpareigoja atsakovą P. G. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) per 10 dienų teismo sprendimo šioje byloje priėmimo paskelbti jų paneigimą.

35. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą už jos velionio tėvo K. S. pažeistą garbę ir orumą, viešai paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis buvo „anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojas“. Ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovą vykdant teismo sprendimą, priteistą 10 000 Eur neturtinės žalos sumą tiesiogiai pervesti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovės nuomone, toks jos velionio tėvo išniekintos garbės ir orumo pažeidimo pašalinimo būdas visiškai atitiktų šiuo ieškiniu siekiamus apginti tikslus bei teisinius gėrius.

36. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017). Svarbiausiu asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

38. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovės velionį tėvą, akivaizdžiai niekina jo garbę ir orumą, o visuomenės savimonėje yra ir gali būti suprantami tik neigiama prasme, yra įžeidūs, žeminantys mirusio asmens atminimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo paskleistų teiginių turinį, pobūdį, vertinimą ir svarbą visuomenėje, daro išvadą, kad už ieškovės velionio tėvo K. S. pažemintą garbę ir orumą iš atsakovo priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

39. Ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą priteistą neturtinės žalos sumą tiesiogiai pervesti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atsiskaitomąją sąskaitą, atmestinas, nes Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Ieškovė priteistą sumą galės pati pervesti nurodytam asmeniui.

40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

42. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai, todėl ginčijamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė šioje byloje pirmosios instancijos teisme patyrė 4 194,67 Eur išlaidų, apeliacinės instancijos teisme - 1 415,70 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paskirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021). Nagrinėjamu atveju, nors ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas tik iš dalies, tačiau reikalavimai dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo tenkinami visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat ieškovei priteistina jos sumokėto žyminio mokesčio dalis 228 Eur už du neturtinius reikalavimus ir 23 Eur už priteistą 1 000 Eur sumą, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą:

„Pripažinti, kad atsakovas P. G. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 6 d. paskleidė šias tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemina ieškovės A. M. ir jos mirusio tėvo K. S. garbę ir orumą:

- A. M. yra anų laikų ypatingų tarnybų darbuotojo atžala.

- A. M. dar ankstyvoje jaunystėje tapusi komuniste.

Įpareigoti atsakovą P. G. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) per 10 dienų po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo paskelbti tokio turinio pranešimus:

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 1 000 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 1 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 445,67 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 666,70 Eur bylinėjimosi išlaidų“ patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginijus KairevičiusVisvaldas KazakiūnasRosita Patackienė