Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. B., jo gynėjai advokatei Nataljai Fočenkovai, jo atstovei pagal įstatymą Klaipėdos socialinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“ socialinei darbuotojai J. K.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais paskirtos G. B. auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimas; elgesio apribojimas 3 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista nukentėjusiajam iš G. B. 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodyta, kad G. B. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, iš jo priteista turtinė žala nukentėjusiajam išieškotina subsidiariai iš G. B. atstovo pagal įstatymą – civilinio atsakovo Klaipėdos vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, kad atstovės pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai žala yra atlyginama, kai G. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nurodyta G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B. nuteistas už tai, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis, 2023-02-12 apie 01.21 val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia žiebtuvėliu padegė pliušinį meškutį, atremtą į medinį vaikų žaidimo namelį, dėl to užsidegė ir visas namelis, tokiais savo veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą 500 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė S. Lukošienė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-10-12 nuosprendžio dalį pakeisti, t. y. pripažinti G. B. kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam l metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei tęsti mokslą arba dirbti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei tęsti mokslą arba dirbti.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau ir BPK) 328 straipsnio l punktas). Teismas neteisingai pritaikė BK 93 straipsnio nuostatas, nes negalėjo G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nuosprendis keistinas.

2.2. Priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas pripažino, kad G. B. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Taip pat buvo vertinama ir tai, kad kaltinamasis mokosi, Klaipėdos BVGN „(duomenys neskelbtini)“ rūpintojų charakterizuotas teigiamai, todėl padarė išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, esant BK 93 straipsnio l dalies 3 punkte numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms.

2.3. Nors teismas nuosprendyje akcentavo tai, kad G. B. neteistas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau byloje esantys duomenys rodo, jog jam jau buvo nutraukti 3 ikiteisminiai tyrimai vadovaujantis BPK 3 straipsnio l dalies 3 punktu, t. y. asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Be to, buvo priimta 11 nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą G. B. vadovaujantis BPK 3 straipsnio l dalies 3 punktu, t. y. asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Taip pat šiuo metu jam yra atliekami 4 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio l dalyje, 284 straipsnyje, 260 straipsnio l dalyje, 261 straipsnyje, 22 straipsnio l dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

2.4. Prokurorė pažymi, kad 2022-12-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti vadovaujantis BK 93 straipsnio l dalimi, BPK 212 straipsnio 8 punktu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus tai, kad G. B. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nutrauktas ne vienas ikiteisminis tyrimas ir į tai, kad jam yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindo manyti, kad G. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2.5. Nurodo, kad G. B. nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, todėl siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, jam turi būti paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis turėtų būti pakeistas. Nors ikiteisminio tyrimo metu G. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo ekspertizės centro specialisto išvada, vaizdo įrašais, akistatos protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. G. B. tik teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, todėl skiriant bausmę G. B. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu G. B. yra (duomenys neskelbtini) metų, nusikalto jis būdamas (duomenys neskelbtini) metų, todėl jam yra taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos (BK 81 straipsnio l dalis). G. B. savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, žalą pasižada atlyginti, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėja advokatė bei atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Prokurorė apeliaciniu skundu ginčija tik skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria G. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir už jo padarytą BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą prašo jam skirti laisvės apribojimo bausmę ir auklėjamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos; nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti; paskiriama bausmė, kurios rūšies ar dydžio nenustato pritaikytas BK straipsnis ar išvis BK. Baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti ar pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo pagrindo, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015).‏‏‎

7. BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

8. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ‏‏‎(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

9. Šiuo atveju nekyla ginčo dėl to, kad nepilnametis G. B., tuo metu būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, padarė jam inkriminuotą BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 7–8 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 93 straipsnio nuostatų taikymu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. B., kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, nepagrįstai pritaikė BK 93 straipsnio nuostatas ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jam nutraukė, nors šiuo atveju nebuvo BK 93 straipsnio taikymo pagrindo, nes neegzistavo viena iš būtinų sąlygų (asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą). Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad anksčiau G. B. nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-23 nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti vadovaujantis BK 93 straipsnio l dalimi, BPK 212 straipsnio 8 punktu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (t. 2, b. l. 78–79). Tai reiškia, jog tiek šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023-02-12), tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, G. B. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, todėl negalėjo būti laikomas padariusiu nusikalstamą veiką pirmą kartą, dėl to neegzistavo visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.

11. Tačiau teisėjų kolegija negali nepažymėti, kad šiai apylinkės teismo padarytai klaidai (netinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui) esminę įtaką padarė tai, jog aplinkybė, kad G. B. 2022-12-23 jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo nurodyta prokurorės S. Lukošienės surašytame 2023-08-14 kaltinamajame akte (buvo nurodyta tik tai, kad G. B. yra neteistas) (t. 3, b. l. 17–27), o 2023-10-04 Klaipėdos apylinkės teisme vykusiame teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokurorė S. Lukošienė nurodė, kad G. B. yra nepilnametis, kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, anksčiau neteistas, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti jam tam tikras auklėjamojo poveikio priemones (t. 3, b. l. 45). Būtent tokį pačios prokurorės prašomą priimti sprendimą pirmosios instancijos teismas ir priėmė. Po to prokurorė S. Lukošienė padavė apeliacinį skundą, be kita ko, nurodydama, kad G. B. praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks prokurorės elgesys gali būti traktuojamas kaip pirmosios instancijos teismo klaidinimas.

12. Apibendrindama anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas naikinti skundžiamo nuosprendžio dalis, kuriomis G. B. vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, išspręstas kardomosios priemonės taikymo klausimas. G. B. pripažintinas kaltu padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

13. Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir į BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas, taip pat į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022).

14. G. B. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). G. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, tačiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu. Šiuo metu G. B. yra nepilnametis, jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo G. B. padarė naujų nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-11-22 ir 2023-12-28 baudžiamaisiais įsakymais. Šioje byloje G. B. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, tai rodo, jog savo elgesį vertino kritiškai, pasižadėjo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje. Iš 2023-04-07 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti, kad G. B. gyvena Klaipėdos BVGN „(duomenys neskelbtini)“, jam nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, nustatyti dideli specialieji poreikiai. G. B. vedami individualūs prevenciniai pokalbiai ir pan., tačiau jis negeba adekvačiai įvertinti savo elgesio pasekmių. Rūpintojai teigė, kad G. B. šeimynoje jaučiasi gerai, jis patenkintas gyvenimu šeimynoje. Nors sunkumų bendraujant su juo ir pasitaiko, tačiau juos išsprendžia taikiai, susitarimo būdu.

15. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas ir bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. B. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę (BK 48 straipsnis), jos dydį nustatant šiek tiek didesnį nei šios bausmės minimumas – 6 mėnesius. Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o G. B. visiškai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintinas trečdaliu. Taip pat G. B. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 4 mėnesiams įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei tęsti mokslą arba dirbti (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 2 punktas). G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuriomis G. B. vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės ir išspręstas kardomosios priemonės taikymo klausimas.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, G. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei tęsti mokslą arba dirbti.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.