- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-407-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06530-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. K.-P.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K.-P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. K.-P. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-150-127/2012 pagal jos ieškinį atsakovui R. P. P. dėl santuokos nutraukimo, atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti teismui Civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą bei dokumentą, įrodantį įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio apmokėjimą, arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, kad prašymas paduotas su trūkumais (CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str., 369 str.). Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė sprendimą priėmusį teismą, tačiau aiškiai nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo, pareiškėjos prašyme proceso atnaujinimo motyvai nėra išsamūs ir aiškūs. Pareiškėja privalo suformuluoti aiškų procesinio dokumento faktinį pagrindą ir dalyką – nurodyti prašymą - kokį sprendimą byloje ji prašo priimti. Proceso atnaujinimo institutas nėra savitikslis, juo neturi būti piktnaudžiaujama. Pareiškėja turi apsispręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo būdo bei suformuluoti reikalavimą. Pareiškėja taip pat turėtų pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas – o būtent, kurią dieną ir ką konkrečiai pareiškėjai sužinojo, kas patvirtintų aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šių aplinkybių pareiškėja nenurodo.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėja nesuformulavo prašymo (CPK 369 str. 1 d. 5 p.), šiuo metu nėra galimybės apskaičiuoti žyminio mokesčio dydžio. Taigi teismas išaiškino, kad žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą, atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo reglamentuoja CPK 80 - 85 str. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad nuo bylos išnagrinėjimo praėjo beveik metai, asmenų turtinė padėtis per tokį laiko tarpą iš esmės gali pasikeisti, todėl pareiškėja privalo motyvuoti savo prašymą ir pateikti įrodymus apie visą turimą turtą, darbo užmokestį ir kitas pajamas, santaupas ir kt.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja A. K.-P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį, priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir paskirti jo nagrinėjimo datą. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 576 straipsnį, nes pareiškėja prašo spręsti proceso atnaujinimo, o ne termino atnaujinimo klausimą. Teismas taip pat netinkamai taikė CPK 111, 113, 114 ir 135 straipsnius, nes prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 369 straipsnį. Be to, pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą grindžiamas dokumentais, esančiais byloje ir patvirtinančiais proceso atnaujinimo pagrindą ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje numatytų terminų skaičiavimas. Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra nurodyti trūkumai. Prie prašymo pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos sąskaitos ir turtas yra areštuotas, iš pareiškėjos atlyginimo kas mėnesį atskaitoma 70 proc. atlyginimo, todėl yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Civilinio proceso kodekso 369 straipsnyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo turi atitikti tiek bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 135 str.), tiek specialiuosius prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (CPK 369 str.). Jeigu paduotas prašymas šių įstatymo reikalavimų neatitinka, teismas nustato terminą prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 370 str. 1 d.).
Įvertinęs pareiškėjos pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prašymas paduotas su esminiais turinio trūkumais, o būtent – prašyme nenurodytas nei vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 369 str. 1 d. 2 p.). Nesant suformuluoto proceso atnaujinimo pagrindo, prašymas savaime neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte nustatytų turinio reikalavimų. Be to, prašyme nėra suformuluotas prašymo dalykas, t. y. nėra nurodyta, kokį iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų išnagrinėjęs bylą turėtų priimti teismas (CPK 111 str. 1 d. 4 p., 135 str. 1 d. 4 p.). Visus šiuos trūkumus, tinkamai pritaikęs CPK 369 straipsnį, išvardijo pirmosios instancijos teismas.
CPK 370 straipsnyje nustatyta prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka įtvirtina teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumą bei turinį. Pagal šią tvarką, prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Pirmiausia, kaip nustatyta CPK 370 str. 1 d., teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos pareiga yra pateikti teismui pareiškimą, kuris atitiktų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėja turėtų išsamiai motyvuoti ir pagrįsti įrodymais savo prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja prie prašymo pridėjo tik du vykdomuosius įrašus, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Teismas, nustatydamas sunkią asmens turtinę padėtį, turi įvertinti ne tik pateiktus įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu (pareiškimu) ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178 str.). Be to, remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, pareiškėja gali prašyti teismo tik iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes įstatymas nenumato teismo teisės atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjai terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti pasibaigė, pareiškėjai nustatomas naujas terminas (CPK 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjai A. K.-P. terminą iki 2014 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.