- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-664-227/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00151-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –664– 227 / 2015
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-902/2015 pagal ieškovės D. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui V. P., ir atsakovo pateiktą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, asmeninės nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu V. P. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti „P" pavardę, pripažinti jos asmenine nuosavybe 3 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o 1 kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, kitą turtą padalinti sekančiai:
atsakovo asmeninėn nuosavybėn paskirti garažo boksą Nr. 70, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (5 000 Lt vertės), metalinį garažą Nr. 36, esantį adresu Savitiškio garažų 4-ojoje garažų bendrijoje, Panevėžio m. (1 000 Lt vertės), automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 500 Lt vertės), automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 500 Lt vertės), priekabą SKIF M2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 000 Lt vertės), priekabą MAZ 81144, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Lt vertės);
ieškovės asmeninėn nuosavybėn paskirti 0,0650 ha žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu statiniu - kolektyvinio sodo namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (40 000 Lt vertės);
už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 12 500 Lt dydžio piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad apie 2009 metus atsakovas pradėjo daugiau išgėrinėti ir nebesiskaityti su šeimos nariais, išgėręs pradėjo važinėti automobiliu, dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, atsakovui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir paskirta didelė piniginė bauda, 2013 m. birželio 3 d. atsakovas išvyko iš namų ir kažkur apsigyveno, pažįstami kalbėjo, kad atsakovas yra ieškovei neištikimas, žmonės jį matė su kita moterimi, šiuo metu jis palaiko artimus ryšius su dar kita moterimi. Šalys kartu negyvena nuo 2013 metų vasaros pradžios, neveda bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo, santuoka yra faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės. Santuokos metu šalys įgijo 55000 Lt vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėtų būti padalintas pagal ieškovės nurodytus reikalavimus, už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį iš jos priteisiant atsakovui kompensaciją.
Nurodė, kad jos vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, kuris laikomas jos asmenine nuosavybe, nes yra įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu: 0,1500 ha žemės sklypas bei pastatas - gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini).
Taip pat prašė jos asmenine nuosavybe pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus kitą butą, kuris buvo įgytas jos motinos A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmeniškai jai(dukrai) dovanotomis asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Nurodė, kad 1984m. birželio 18 d. ieškovei buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini). pagal orderį Nr. 8, serija 082, o kadangi savų pinigų šalys neturėjo, ieškovės mama jai asmeniškai 1983 m. kovo mėnesį davė 2 465,55 rublius pirmam įnašui už nurodytą nekilnojamąjį turtą, kurį ji įnešė už butą 1983 m. kovo 29 d. Įmokos už kooperatinį butą buvo daromos ketvirčiais ir visoms šioms įmokoms pinigus jai duodavo jos mama A. T.. Šį butą pardavė 1997 m. spalio 8 d. už 29 000 Lt ir tą pačią dieną ir už tą pačią kainą (29 000 Lt) savo vardu nusipirko kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Pripažino, kad atsakovo vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi butas yra įgytas iš jo motinos lėšų, kurias atsakovui pastaroji taip pat dovanojo.
Šalies argumentai
Atsakovas V. P. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė šalių santuoką, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką šalims palikti pavardes ,,P, P“, pripažinti rekonstruotą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), su jame esančiais namų apyvokos daiktais, kurių bendra vertė 81093,61 eurų, bendra sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei D. P..
Jo asmeninėn nuosavybėn priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 24900 eurų, 0,0650 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu ir priklausiniais, kurių vidutinė rinkos vertė -11584,80 eurų, negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 70, adresu (duomenys neskelbtini), 1203,08 eurų vertės, metalinio garažo Nr. 36, esančio Savitiškio garažų 4-ojoje garažų bendrijoje, Panevėžio m., 290 eurų vertės, audiocentrą "Pioneer" 290 eurų vertės, žoliapjovę benzininę (nesavaeigę) - 290 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husvarna" - 290 eurų vertės, elektrinį pjūklą - 170 eurų vertės, minkštų baldų kampą „Žalgiris" - 435 eurų vertės, pianiną „Riga" - 435 eurų vertės, televizorių „SAMSUNG" - 600 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą (11 g.) - 435 eurų vertės, vestuvinį vyrišką auksinį žiedą - 90 eurų vertės, priekabą SKIF M2, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 870, eurų vertės, priekabą MAZ 81144, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 290 eurų vertės, transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) -725 eurų vertės, 1 kambario butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), - 15600 eurų vertės, bendroje sumoje turto už 58497,88 eurų. Prašė priteisti jam iš ieškovės 11297,87 eurų piniginę kompensaciją.
Nurodė, kad šalių santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaitės. 1997 m. spalio 8 d. pardavę butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 29000 Lt, tą pačią dieną už tą pačią kainą nusipirko butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šio buto įsigijimui niekas nepadėjo ir pinigais neprisidėjo. Šio buto vidutinė rinkos vertė - 24900 Eur. Nors teisiškai neįregistruotas kolektyvinis sodo namukas su priklausiniais (11584,80 eurų vertės), pastatytas 0,0650 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jis dalintinas ir su sklypu priteistinas jo asmeninėn nuosavybėn.
Kadangi ieškovės paveldėti gyvenamasis namas su priklausiniais buvo rekonstruoti, perstatyti atsakovo bei ieškovės lėšomis ir atsakovo darbu, buvo pakeista: stogas, langai, durys ir daugelį darbų atliko atsakovas, pasirūpino ir surado meistrus, namas visiškai buvo įrengtas apie 2008 m. , o 2009 m. buvo klojamos trinkelės, pastatyta tvora ir vartai. Nurodė, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir įrengimui, aplinkos sutvarkymui buvo išleistos šalių bendros lėšos, investicijų suma apie 280.000 Lt (81.093,61 eurų). Prašė priteisti visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą jo asmeninėn nuosavybėn, nes nebereikalauja kompensacijos už ieškovės asmeninio turto pagerinimą.
Butas, esantis (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, tačiau jis gyventi su ten gyvenančia mama negalės, todėl jam yra reikalingas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovui taip pat yra reikalingas sodo sklypas, nes ieškovė turi kur sodinti ir auginti daržoves, todėl jai sodo sklypas nėra reikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies.
Teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl atsakovo kaltės ir šalims paliko jų santuokines pavardes.
Pripažino butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, o butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), - asmenine atsakovo nuosavybe.
Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisė: negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 70, esantį adresu (duomenys neskelbtini), - 1325,59 Eur vertės, metalinį garažą Nr. 36, esantį adresu Savitiškio garažų 4-ojoje garažų bendrijoje, Panevėžio m., - 289,81 Eur vertės, automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 724,53 Eur vertės, automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 724,53 Eur vertės, priekabą SKIF M2, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 869,43 Eur vertės, priekabą MAZ 81144, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 289,81 Eur vertės, audiocentrą "Pioneer" 290 eurų vertės, žoliapjovę benzininę (nesavaeigę) - 90 eurų vertės, benzininį pjūklą „Husvarna" - 43 eurų vertės, elektrinį pjūklą - 43 eurų vertės, minkštų baldų kampą „Žalgiris" (minkštas kampas, stalas ir du foteliai) - 180 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą (11 g.) - 435 eurų vertės, vestuvinį vyrišką auksinį žiedą - 74 eurų vertės.
Ieškovės D. P. asmeninėn nuosavybėn priteisė: 0,0650 ha žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu statiniu - kolektyvinio sodo namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), - 11584,8 Eur vertės, žoliapjovę benzininę (savaeigę) – 87 eurų vertės.
Priteisė atsakovui iš ieškovės 3.146,55 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei D. P. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 426,90 Eur žyminio mokesčio, 80 Eur už turto vertinimą. Kitą priešieškinio dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1982 m. sausio 16 d. Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 42, susilaukė dukterų, kurios šiuo metu yra pilnametės. Iš ieškovės paaiškinimo, liudytojų B. P., J. T., R. Š. parodymų nustatė, kad apie 2009 metus atsakovas pradėjo daugiau išgėrinėti ir nebesirūpinti šeima, išgėręs atsakovas vairavo automobilį, ko pasėkoje dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, atsakovui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bei paskirta didelė piniginė bauda, 2013 m. birželio 3 d. atsakovas išvyko iš namų ir apsigyveno skyrium. Nuo to laiko šalys nebeveda bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo. Liudytojos R. Š. parodymais maždaug prieš 4 metus atsakovas pradėjo sakyti, kad šeimoje blogai, skolinosi pinigus, juos slėpė nuo ieškovės, pinigus išdalino kitoms moterims, ieškojo kitų moterų, maždaug prieš 4 metus atsakovas paliko šeimą. Teismas pripažino, jog būtent atsakovo veiksmai: piktnaudžiavimas alkoholiu, nebesirūpinimas šeima, jo neištikimybė, šeimos palikimas 2013 m. vasarą – nulėmė santuokos iširimą, todėl atsakovą pripažino kaltu dėl santuokos iširimo. Nors atsakovas teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, nes ji visada būdavo suirzusi, su juo nenoriai bendraudavo, vartojo necenzūrinius žodžius, yra labai valdinga, jai šeimoje buvo reikalingas ne vyras, o darbininkas, kuris visus darbus nudirba, sprendė, kad byloje surinkti įrodymai neparodo, jog ieškovė savo elgesiu iš esmės pažeidė sutuoktinių tarpusavio prievoles, kurias sukuria santuokos sukūrimas: remti vienas kitą moraliai, rūpintis vienas kitu ir gerbti, būti lojaliems vienas kito atžvilgiu. Nurodė, kad liudytojos J. G.- atsakovo motinos parodymus, kad sūnaus sakymu jis negali gyventi su ieškove dėl to, kad jai viso maža, paneigia bylos medžiaga apie tai, jog ieškovė dirbo ir nebuvo atsakovo išlaikoma, parduodavo sode užaugintas daržoves, braškes, gėles ir tokiu būdu prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Teismas įvertino, kad santuokoje šalys išgyveno pakankamai ilgą laiko tarpą, nuo 1982 m. iki to laiko, kol atsakovas paliko šeimą (2013-06-03) – daugiau kaip 31 metus, kas paneigia, jog santuokos iširimą nulėmė ieškovės charakteris. Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, įvertinus, kad šalys turi bendrų vaikų, nors atsakovas išreiškė prieštaravimą, ieškovei palikta santuokos metu turėta „P“ pavardė.
Spręsdamas reikalavimą dėl pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui buvo panaudotos jos motinos A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., dovanotos asmeninės piniginės lėšos, teismas įvertino ieškovės paaiškinimus apie tai, kad: 1984 m. birželio 18 d.jai buvo suteiktas kooperatinis dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal orderį Nr. 8, serija 082; ieškovės mama jai asmeniškai 1983 m. kovo mėnesį davė 2 465,55 rublius pirmam įnašui už nurodytą nekilnojamąjį turtą, kurį ji 1983 m. kovo 29 d įnešė už butą; įmokos už kooperatinį butą buvo daromos ketvirčiais ir visoms šioms įmokoms pinigus jai duodavo jos mama, įskaitant ir paskutinę 4 585 rublių įmoką, kurią ji (ieškovė) įnešė 1990 m. kovo 14 d., šis butas buvo parduotas 1997 m. spalio 8 d. už 29 000 Lt ir tą pačią dieną (1997-10-08) ir už tą pačią kainą (29.000 Lt) ieškovė savo vardu nupirko kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas vertino liudytojų A. K., A.D. M., B. P., R. Š. parodymus apie ieškovės mamos piniginę paramą įsigyjant butą ir darė išvadą, kad butas (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, nes šis butas, nors buvo įgytas santuokos metu, tačiau šio buto įsigijimui lėšos buvo panaudotos, gautos pardavus butą (duomenys neskelbtini), kuriam lėšas ieškovei davė (dovanojo) jos mama A. T..
Atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 40 000 Lt, o kitą butą šalys įsigijo už 50 000 Lt, taip pat, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo prie minėtų butų įsigijimo. Įvertino, kad iš buto pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 17) matyti, jog D. P. butą (duomenys neskelbtini), 1997-10-08 įsigijo už 29 000 Lt, VĮ Registrų centro 2014-01-23 duomenimis, šio buto vidutinė rinkos vertė 24900 Eur, todėl laikytina, kad tokios vertės butas yra sprendimo priėmimo metu.
Teismas tenkino reikalavimą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe butą, adresu (duomenys neskelbtini), 15600 eurų vertės, kadangi butas yra įgytas iš atsakovo motinos J. G. lėšų.
Atsakovui iš esmės neprieštaraujant dėl kito nekilnojamojo bei kilnojamojo turto priteisimo jo naudai pagal pareikštą ieškovės reikalavimą ieškinyje, šį reikalavimą tenkino, daiktų vertę nustatant pagal šalių pateiktos kainos vidurkį.
Pripažino, kad ir automobilis (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), - 2 500 Lt vertės, yra dalintinas turtas, nes buvo įgytas santuokos metu ir atmetė atsakovo teiginį dėl automobilių įsigijimo iš motinos lėšų kaip neįrodytą. 0,0650 ha žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu statiniu - kolektyvinio sodo namu, 40 000 Lt vertės, laikė bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Įvertino, kad sodininkų bendrijos narė yra ieškovė (2014-02-09 pažyma-b.l. 54), šalių santykiai yra itin konfliktiški ir šalių gyvenimas kartu bei dalinimasis bendru turtu nėra įmanomas, ieškovė gali sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, todėl šį turtą priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn, o atsakovui priteisė piniginę kompensaciją.
Nurodė, kad atsakovas reikalavo pripažinti ieškovės asmeninį turtą: 0,1500 ha žemės sklypą, gyvenamą namą su priklausiniais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Reikalavimą grindė tuo, jog namas esminiai buvo pagerintas: atliktas namo remontas, įvestas santechnikos mazgas, įrengtas II namo aukštas, namas apšiltintas, pakeistas namo stogas, pastatyti šildomi šiltnamiai, kiemas išklotas trinkelėmis, daug lėšų investuota, jis (atsakovas) samdė darbuotojus, kuriems mokėjo iš bendrų (šeimos) lėšų. Teigė, kad medžiagų įsigijimo sąskaitų negali pateikti, nes ieškovė jų neduoda. Investicijų suma apie 280.000Lt, iš jų namo išorės statybinė vertė 70.000 Lt, o vidaus apdailos statybinės vertės bei viduje esančio kilnojamojo turto vertės negali pateikti, nes turto vertintojo neįleidžia ieškovė. Vertina, kad šis turtas su jame esančiais namų apyvokos daiktais, yra 81.093,61 € vertės. Prašė jį priteisti ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė su reikalavimu dalinti jos paveldėtą turtą nesutiko. Jos parodymais pradėjus dukrai B. remonto darbus, jie tik prisidėjo prie namo pagerinimo, tačiau niekada neketino jame gyventi, dukra B. remontą pradėjo 2007 m, ten deklaravo savo gyvenamąją vietą ir su šeima gyvena iki šiol, 2007 m. vasario 26 d AB bankas ,,Snoras“ jai išdavė 3 000 Lt kreditą, kurį ji panaudojo namo remontui, AB SEB bankas B. taip pat 2007 m. birželio 13 d. išdavė 10 000 Lt kreditą, šį kreditą dukra taipogi panaudojo namo remontui, 2006 m. gegužės 31 d. dukra J. T. (anksčiau P) iš AB SEB banko gavo 15 000 Lt kreditą, iš kurio 7 000 Lt davė savo seseriai B. namo remontui, 2008 m. gegužės 9 d. AB Ūkio banke B. P. buvo išduotas 10 000 Lt kreditas gyvenamojo namo remontui. Teismas taip pat įvertino liudytojų B. P. ir J. T. parodymus, jog į namą galėjo buvo investuota apie 60 000 Lt, tuo metu atsakovas dirbo išnešiojimo agentu ir gaudavo minimalų atlyginimą,o ieškovė dirbo pagal patentą, visa šeima dirbo prie namo, B. tikėjosi, kad šis turtas paskui bus jos nuosavybė. Iš liudytojos R. L. parodymų nustatė, jog savo namo dalį ji padovanojo ieškovei, kitas dalis ji perpirko iš kitų paveldėtojų. Paveldėtas sodybos namas paveldėjimo metu buvo prižiūrėtas, neapleistas, namą įrenginėjo ieškovė, kuri augino gėles, statė šiltnamius, turėjo verslą, B., kuri ten gyveno kartu su šeima ir kartu dirbo, taip pat ten dirbo ir kita ieškovės dukra. Teisme apklausta liudytoja R. Š. parodė, jog palikėja- močiutė norėjo, kad jos name gyventų B., žadėjo jai palikti namą ir B. ėmė paskolą, pirko traktorių, abi dukros ėmė paskolas, o atsakovas gaudavo minimalią algą.
Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad per 5 metus žmona su dukromis disponavo jo banko kortele ir tokiu būdu nuo jo sąskaitos nuėmė 70.000 Lt, nes įrodymais nepagrįstas. Laikė neįrodytu, jog minėti pinigai buvo panaudoti atliekant esminius namo pagerinimus.
Nurodė, kad ieškovės teigimu, pagal UAB „LNT“ 2015 m. sausio 23 d. atliktą gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais, ataskaitą nekilnojamojo turto vertė, įskaitant gyvenamojo namo vidaus apdailą, yra 19.900 Eur (68.711 Lt), iš kurių 2.900 Eur(10.013 Lt) žemės sklypo vertė. Tokiu būdu gyvenamojo namo(su vidaus apdaila) ir priklausiniais vidutinė rinkos vertė santuokos nutraukimo metu yra 17.000Eur(58.698 Lt). Paveldėjimo metu (2003-12-04) jo vertė buvo 990 Eur. Tokiu būdu pagerinimas galėtų sudaryti tik 16.010 Eur(55.279 Lt)(17.000Eur-990 Eur).
Teismas įvertino, kad atsakovas nepateikė atliktų pagerinimų paskaičiavimo, neįvertino darbų, neįvardijo, kokius darbus jis pats atliko, kiek lėšų asmeniškai išleido samdomiems darbuotojams, medžiagų įsigijimui, todėl darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog savo darbu, asmeninėmis lėšomis atliko gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu(duomenys neskelbtini), esminius pagerinimus, nes didelėmis piniginėmis lėšomis tuo metu disponavo ne atsakovas, o jų dukros – B. ir J, kurios ėmė kreditus gyvenamojo namo remontui (paskui kreditus dukros grąžino, b.l. 173, 174, 175, 176-177), kai tuo metu atsakovas gaudavo tik minimalaus dydžio atlyginimą. Teismas nematė pagrindo tikėti, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir įrengimui, aplinkos sutvarkymui šalys investavo apie 280000 Lt (81093,61 eurų), nes tokiomis piniginėmis sumomis šalys nedisponavo bei konstatavo, jog ieškovės paveldėtas turtas: gyvenamasis namo su priklausiniais ir žemės sklypu yra asmeninė ieškovės nuosavybė, kuri neįtrauktina į dalintiną turtą.
Teismas pripažino, kad dalis atsakovo prašomų jo naudai priteisti priešieškinyje išvardintų kilnojamųjų daiktų: pianinas „Riga", televizorius „SAMSUNG" bei dyzelinis traktorius „MINI", yra trečiųjų asmenų nuosavybė, todėl juos išbraukė iš dalintino turto sąrašo.
Atsižvelgiant į šalių poziciją (sutarimą) atsakovo nuosavybėn priteisė: audiocentrą „Pioneer" - 145 Eur vertės; benzininę žoliapjovę (nesavaeigė) - 90 EUR vertės; benzininį pjūklą „Husvarna" - 43 Eur vertės; elektrinį pjūklą - 43 Eur vertės; minkštą baldų komplektą „Žalgiris" – 180 Eur; vyrišką (auksinį) vestuvinį žiedą - 74 Eur vertės.
Ieškovei nuosavybėn priteisė benzininę žoliapjovę (savaeigę) - 87 EUR vertės.
Įvertino kad, ieškovė pagrindė/motyvavo aukščiau nurodyto turto vertės nustatymą, turto nusidėvėjimą, tuo tarpu atsakovas siūlomų turto verčių neargumentavo, todėl vadovavosi ieškovės pasiūlytomis turto vertėmis, išskyrus minkšto baldų komplekto „Žalgiris" vertę, laikė tikėtina, jog šio turto vertė šiuo metu vis dar gali siekti 180 Eur. Šalims nurodant skirtingas vyriško (auksinio) vestuvinio žiedo vertes, teismas vadovavosi šalių pateiktu šio turto paskaičiuotos vertės vidurkiu.
Įvertinus galimą žoliapjovės nusidėvėjimą, teismas sutiko su ieškovės pasiūlyta žoliapjovės kaina (87 Eur).
Atsakovui priteisė vyrišką auksinį žiedą (11 g.) - 435 eurų vertės, nes šio turto naudotojas yra atsakovas, o ieškovei jai priklausanti (1/2) dalis kompensuota pinigais.
Už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, atsakovo naudai iš ieškovės priteista 3146,55 Eur dydžio piniginė kompensacija.
Ieškovės ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas: ieškovės sumokėtą žyminį mokestį – 1474 Lt (426,90 Eur)(b.l. 5), 80 Eur už turto vertinimą (b.l. 180).
Įvertino, kad dėl atsakovo, jo atstovo veiksmų (nepagrįstų prašymų teikimo, nedalyvavimo teismo posėdyje dėl įvairių priežasčių) itin užsivilkino bylos nagrinėjimas, dėl ko labai išaugo antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ieškinys pagal ieškovės pateiktus reikalavimus buvo iš esmės patenkintas, o tuo tarpu priešieškinys – tik iš dalies, teismas civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalies pagrindu nukrypo nuo įprastinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo valstybės naudai ir iš ieškovės valstybei nepriteisė išlaidų, susidariusių už atsakovui šioje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl jo kaltės ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant ikisantuokinę pavardę arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinti sprendimo dalį, kuria išspręstas santuokoje įgyto turto padalinimas pagal ieškovės ieškinį ir priimti naują sprendimą tenkinant atsakovo priešieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, civilinio proceso normų pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Teismas neįvykdė pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, tik nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas paliko šeimą, artimai bendravo ir bendrauja su kita moterimi, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pažįstami žmonės ieškovei pradėjo kalbėti, jog atsakovas yra ieškovei neištikimas, nes jį matė su kita moterimi, vienai merginai atsakovas apmokėdavo skolas, ieškovės žiniomis, šiai dienai atsakovas taip pat palaiko artimus ryšius su dar kita moterimi, negali būti pateisinamu pagrindu kito sutuoktinio neištikimybei nustatyti. Nustatydamas priežastis, kurios lėmė santuokos iširimą, teismas turėjo įvertinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, vieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, tačiau to nepadarė, netyrė bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės kalte dėl santuokos iširimo, nors atsakovas nurodė, kad santuokinis gyvenimas tapo neįmanomu dėl jos kaltės. Pavardę ieškovei prašo palikti ikisantuokinę
Tvirtina, kad prie buto įsigijimo šalims niekas pinigais nepadėjo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat be pagrindo sprendė, kad jis neįrodė savo darbu, asmeninėmis ir bendromis lėšomis atlikus gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu esminius pagerinimus. Teismas netinkamai vertino jo pateiktus įrodymus, jo paaiškinimą teismo posėdžio metu, kad negali pateikti pirktų medžiagų sąskaitų dėl to, kad jos yra pas ieškovę. Tvirtina, kad namas su priklausiniais buvo rekonstruoti šalių lėšomis, daug įdėta jo (atsakovo) darbo, šalių išleista investicijų suma sudarytų 280.000 Lt, namo išorės statybinė vertė yra 70.000 Lt. Minėtas turtas su ten esančiais namų apyvokos daiktais pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas turėjo objektyviai įvertinti jo pateiktus įrodymus, nes namas su priklausiniais buvo rekonstruoti, perstatyti atsakovo bei ieškovės lėšomis ir atsakovo darbu, buvo pastatyti du šiltnamiai gėlių auginimui, kurias pardavinėjo išsipirkę verslo liudijimą kartu su ieškove prie kapinių.
Nesutinka su teismo sprendimu ieškovės naudai priteisti žemės sklypą su kolektyviniu sodo namu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. P. skundą prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas priešieškiniu nekėlė reikalavimų: dėl šalių santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, mergautinės pavardės palikimo ieškovei, todėl laikytina, kad skundu kelia naujus reikalavimus. Pagrįstai teismas pripažino, jog atsakovas buvo neištikimas, kadangi tai patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, to fakto neneigė ir pats atsakovas, nerinko aplinkybę paneigiančių įrodymų. Atsakovas neturi teisės reikalauti uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę, kadangi nereiškė reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės.
Nors apeliantas teigia, kad prie buto įsigijimo niekas neprisidėjo, teismo posėdžio metu pripažino, kad už butą pinigų buvo davusi ieškovės mama. Aplinkybę, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo parduotas ir už tą pačią kainą nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų patvirtino rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad ginčo butas įsigytas už 50000 Lt, nors teisme pripažino ir įrodymai byloje patvirtina, kad butas įsigytas už 29000 Lt.
Teismas, įvertinęs, kad ieškovė turi galimybę atsakovui sumokėti kompensaciją, pagrįstai jos naudai priteisė žemės sklypą su kolektyviniu sodo namu. Atsakovas tokios galimybės neturi, nes nedirba, neturi pajamų , be to šalys nesutaria ir atsakovas turės kur gyventi, nes jo asmenine nuosavybe pripažintas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovės asmeninis turtas (paveldėtas namas su priklausiniais) būtų iš esmės pagerintas šalių bendromis lėšomis ar atsakovo lėšomis, darbu, jo paaiškinimai dėl darbų atlikimo prieštaringi. Reikalavime atsakovas prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turtą, į jį įtraukdamas ir ieškovės žemės sklypą, neteisingai skaičiuoja ieškovės paveldėto turto vertę paveldėjimo momentu, namo su priklausiniais vertė buvo 990 Eur, o ne 698 Eur. Kadangi šiuo metu namo su priklausiniais vertė yra 17000 Eur, tai atlikti pagerinimai galėtų sudaryti nebent 16010 Eur sumą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu iš liudytojų parodymų nustatyta, kad šalių dukros savo asmeniniu darbu bei lėšomis prisidėjo prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos, dukterys ėmė iš banko kreditus namo remontui, investavo apie 30000 Lt, ko atsakovas neneigia. Įvertinus, kad šalys galėjo panaudoti turto pagerinimui tik 7321 Eur, iš kurių pusė galėtų būti laikoma įdėta atsakovo, turto pagerinimas negali būti laikomas esminiu, kad turtas galėtų būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Naikintina pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, butas pripažintas jos asmenine nuosavybe ir netenkintas atsakovo priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio turto padalijimo ir šiose dalyse priimtinas naujas sprendimas ieškinį ir priešieškinį tenkinant iš dalies, taip pat keistina sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Šioje byloje atsakovas prašymo bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo visiškai, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl atsakovo prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.
Dėl sutuoktinio kaltės, santuokinės pavardės
Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; kt.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas ieškovei buvo neištikimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra įrodyta aplinkybė, jog santuokos iširimą nulėmė ir atsakovo neištikimybė ieškovei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstais pripažino ieškovės teiginius, kad atsakovo neištikimybės faktą patvirtina tai, jog jis bendravo su kitomis jaunomis moterimis, praėjus dviems, trims savaitėms po to, kai atsakovas paliko šeimą, pažįstami žmonės ieškovei pradėjo kalbėti, kad atsakovas yra ieškovei neištikimas, žmonės jį matė su kita moterimi, vienai merginai atsakovas apmokėdavo skolas, ieškovės žiniomis, šiai dienai atsakovas taip pat palaiko artimus ryšius su dar kita moterimi. Teismas vertino liudytojomis apklaustų šalių dukterų parodymus apie tai, kad 2013 m. rudenį sužinojo apie atsakovo kitą moterį, matė, kaip A. R. išėjo iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), taip pat liudytojos R. Š., kuri yra artima šeimos draugė, parodymus, kad atsakovas ieškojo kitų moterų ir tokiu būdu ieškovei buvo neištikimas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra įrodytas atsakovo neištikimybės faktas, kadangi ieškovė tik iš nuogirdų žino, jog atsakovas turi kitų moterų, šioje byloje šalių dukterys turi suinteresuotumą, teigia prisidėjusios prie ieškovei asmenine nuosavybe priklausančio namo pagerinimo ir nesutinka su atsakovo pozicija, todėl jų parodymai, kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviu požiūriu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su šalies, kurios poziciją liudytojai palaiko, aplinkybių subjektyviu vertinimu, be to pažymėtina, kad liudytojos pripažįsta, jog atsakovas su kitomis moterimis susitikinėjo jau po jo išsikraustymo iš namų. Ši aplinkybė reikšminga, įvertintina, jog galimai su kitomis moterimis atsakovas pastebėtas jau po to, kai jis nutraukė santuokinį gyvenimą su ieškove. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo ir dėl atsakovo neištikimybės. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinio kaltės prezumpcijos yra nuginčijamos. Aplinkybė, kad atsakovas galimai bendrauja su kitomis moterimis, negali būti pripažįstama santuokos iširimo priežastimi, kadangi byloje nustatyta, jog šalys bendro sutuoktinių gyvenimo kartu neveda nuo 2013 metų birželio mėnesio, kada atsakovas paliko šeimą. Ieškovė jos nurodytų aplinkybių dėl sutuoktinio neištikimybės dar iki jo išsikraustymo, niekaip neįrodinėjo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis jiems gyvenant kartu buvo neištikimas.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo, kaip sutuoktinio, kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažino ir tai, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ką lėmė ir kiti jo veiksmai: piktnaudžiavimas alkoholiu, nebesirūpinimas šeima, šeimos palikimas 2013 m. vasarą.
Ieškovė teigė, jog apie 2009 metus atsakovas pradėjo daugiau išgėrinėti, dėl to sukėlė eismo įvykį, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, paskirta bauda ir dėl ko jis turėjo gyventi darbo dienomis Panevėžio mieste, nes dirbo Panevėžyje, iš darbo buvo atleistas 2012 metų gruodį mažinant darbuotojų skaičių, o 2013 m. birželio 3 d. išvyko iš namų galutinai ir nuo to laiko šalys bendro ūkio nebeveda.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas santuokos metu besaikiai girtuokliavo ar buvo priklausomas nuo alkoholio. To nepatvirtina ir aplinkybė, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant išgėrus ir kad tai nulėmė santuokos iširimą, nes šalys kartu gyveno iki 2013 m. birželio 3 d, kuomet atsakovas išvyko iš namų galutinai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kuo pasireiškė atsakovo nesirūpinimas šeima. Bylos šalys nepilnamečių vaikų neturėjo ir atsakovui nekilo prievolių išlaikyti vaikus, o ieškovė- darbinga, gaunanti pajamos ir jos taip pat jam išlaikyti nereikėjo. Aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovas nesirūpino šeima- nenustatyta.
Sutiktina, kad atsakovas šeimą galutinai paliko 2013 m. birželio 3 d. Tačiau jis ilgą laiko tarpą- iki 2012 metų gruodžio mėnesio darbo dienomis gyveno Panevėžio mieste atskirai nuo šeimos, dėl ko manytina, santykiai tarp šalių atšalo, galėjo kilti nesutarimų ir pykčių, šalys galėjo suprasti, kad nebenori kurti tolimesnių santykių. Tačiau vien tik šis faktas neįrodo, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.
Priešingai apeliantui, pirmosios instancijos teismas vertino išsakytus atsakovo teiginius apie tai, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, kuri visada būdavo suirzusi, su juo nenoriai bendraudavo, vartojo necenzūrinius žodžius, yra labai valdinga, jai šeimoje buvo reikalingas ne vyras, o darbininkas, kuris visus darbus nudirba. Taip pat vertino liudytojos J. G. parodymus, kuriai atsakovas yra sakęs, jog su ieškove negali sugyventi, nes jai visko maža. Tačiau sprendė, kad byloje surinkti įrodymai neparodo, jog ieškovė savo elgesiu iš esmės pažeidė sutuoktinių tarpusavio prievoles, kurias sukuria santuokos sukūrimas: remti vienas kitą moraliai, rūpintis vienas kitu ir gerbti, būti lojaliems vienas kito atžvilgiu, ieškovė dirbo, nebuvo išlaikoma atsakovo, prisidėjo prie šeimos išlaikymo, o teigti, kad pragyvenus šalims 31 metus drauge jų gyvenimas tapo neįmanomas dėl ieškovės nesugyvenamo charakterio, negalima, nes tiek metų atsakovą tokia situacija bei bendravimas tenkino. Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas byloje aplinkybes, daro priešingą išvadą nei padaryta skundžiamu sprendimu pripažinus dėl šeimos iširimo kaltu atsakovą. Pripažįsta, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, kas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltę ir santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
Apeliantas skunde prašymo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę visiškai nemotyvuoja.
Pagal CK 3.69 straipsnio 2 dalies nuostatas tuo atveju, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 str.2 d) , šalys neturi bendrų vaikų, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas.
Dėl turto, įgyto santuokos metu, pripažinimo asmenine nuosavybe
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe. Kitų argumentų, išskyrus tvirtinimą, kad šio buto įsigijimui niekas šalims pinigais nepadėjo, nenurodo. Ieškiniu ieškovė prašė šį butą pripažinti jos asmenine nuosavybe, atsakovas priešieškiniu prašė šį turtą laikyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu šalims ir jį natūra priteisti jam.
CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis detalizuoja bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, minėta prezumpcija gali būti nuginčyta įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Ieškovė pripažįsta, kad ginčo turtas įgytas santuokos metu, tačiau tvirtina, kad jis įgytas už asmenines lėšas ir todėl jis pripažintinas jos asmenine nuosavybe. Todėl turto priklausymo asmenine nuosavybe įrodinėjimo našta tenka ieškovei ir , apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios pareigos ieškovė neįvykdė.
Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad butas, nors įsigytas santuokos metu, tačiau iš jos asmeninių lėšų. Teigė, kad 1984-06-18 jai, D. P., buvo suteiktas kooperatinis dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal orderį Nr. 8, serija 082 (t.1, b.l. 67). Tuo metu ji ir atsakovas pinigų neturėjo, nes susituokė 1982 m. sausio 16 d., todėl jos mama A. T. jai asmeniškai 1983 m. kovo mėnesį davė 2 465,55 rublius pirmam įnašui už nurodytą nekilnojamąjį turtą, kurį ji įnešė už butą 1983 m. kovo 29 d. (t.1, b.l. 67). Įmokos už kooperatinį butą buvo daromos ketvirčiais ir visoms šioms įmokoms pinigus jai duodavo jos mama, įskaitant ir paskutinę 4 585 rublių įmoką, kurią ji (ieškovė) įnešė 1990 m. kovo 14 d (t.1, b.l.68). Teigė, kad mama jai tuos pinigus dovanojo asmeniškai, tikėdamasi, kad nurodytas įsigytas turtas visuomet liks jos (ieškovės) asmeninis turtas, kuriame ji gyvens su savo vaikais. Šį butą ((duomenys neskelbtini)) ieškovė 1997 m. spalio 8 d. pardavė už 29 000 Lt sumą, ir tą pačią dieną (1997-10-08) ir už tą pačią kainą (29.000 Lt )ieškovė savo vardu nupirko kitą, gretimą trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi butą ji nupirko už lėšas, gautas už parduotą jos asmeninės nuosavybės teise turėtą butą ir jo pirkimui nebuvo panaudotos papildomos šeimos lėšos, todėl, ieškovės teigimu, nupirktas butas , esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas jos (ieškovės) asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Su tuo sutiko pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes šio buto įsigijimui buvo panaudotos lėšos pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas ieškovės motinos A. T. dovanotomis asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Su tokia išvada nesutinka apeliantas.
Pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl asmeninių lėšų panaudojimo buto (duomenys neskelbtini) pirkimui nustatė tik iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų A. K. (buvusios brolienės), A.D. M. (ieškovės sesers), B. P. (šalių dukters), R. Š. (šeimos draugės) parodymų. Šalims priešingai aiškinant pirmojo dviejų kambarių buto įsigijimo aplinkybes, liudytojų parodymus reikėtų vertinti atsargiai atsižvelgus į tai, kad liudytojomis apklaustos ieškovei artimi asmenys: buvusi brolienė, dukra, draugė, kurių parodymai gali būti palankesni ieškovei dėl subjektyvių aplinkybių. Tuo pačiu pastebėtina, kad pati ieškovė pripažino, jog įnašai buvo daromi ketvirčiais, o liudytojos A. K., A.D. M. paaiškino tik dėl buvusių dviejų įnašų už butą. Atitinkamai A. K. parodymais pirmas įnašas (2500 rublių) padarytas 1983 metais, taip pat ieškovės mama ieškovei davė 4000 rublių. Analogiškus parodymus dėl pirmo įnašo davė liudytoja A.D. M., taip pat nurodė, kad 1990 metais ieškovės mama davė ieškovei 4500 rublių. Teisėjų kolegija, vertindama šių liudytojų parodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad jos patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes ir kurios daugmaž atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau jos nenurodė dėl kitų piniginių įnašų atlikimo laikotarpyje nuo 1983m.kovgo 29 d (pirmo įnašo) iki 1990 metų kovo mėnesio (paskutinio įnašo). Atsižvelgus į tai, kad įmokos už butą buvo mokamos ketvirčiais net iki 1990 metų kovo mėnesio, kritiškai vertintini liudytojos A. K. parodymai, kad atsakovas negalėjo turėti 29000 rublių buto įsigijimui, nes 1982 metais, t.y. dar iki buto suteikimo, skolinosi 500 rublių vestuviniams žiedams. Nors liudytojos B. P. ir R. Š. nurodė, kad butas buvo įsigytas iš ieškovės mamos dovanotų pinigų, tačiau jos minėtų aplinkybių nekonkretizavo. Manytina, kad šios aplinkybės joms yra žinomos iš pačios ieškovės. Darant tokią išvadą įvertintina, kad šalių dukra B. P. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir piniginių įnašų padarymo metu buvo tokio amžiaus, kai negalėjo žinoti /suprasti visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Pažymėtina, kad CK 3.89 straipsnis įsakmiai reikalauja, kad faktas apie tam tikro turto priklausymą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
Šioje byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų (dovanojimo sutarčių, bankinių pervedimų iš sąskaitos į sąskaitą ir pan), kurie patvirtintų, kad ieškovės mama padovanojo pinigus asmeniškai ieškovei (dukrai), o ne jos šeimai ir kad pinigus padovanojo būtent buto įsigijimui ir tam tikslui jie buvo panaudoti. Ieškovės mama A. T. - mirusi, todėl, net ir pripažinus, kad lėšos, skirtos šio būsto įsigijimui buvo duotos jos, nėra galimybės įsitikinti, kad duotieji pinigai buvo skirti išimtinai ieškovei, o ne jos šeimai (abiems sutuoktiniams) ir panaudoti įmokų už butą mokėjimui. Net tuo atveju, jei būtų įrodyta, jog minėtas turtas buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog ir ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė šalių nuosavybė, nes: a) jis įgytas 2007 m. spalio 8 d. šalių santuokoje; b) nėra įrodymų, jog gautos lėšos už parduotą butą (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos šio buto ((duomenys neskelbtini)) pirkimui; c) atsakovas su tuo nesutinka; d) sutiktina su apeliantu, kad butų vertės 2007 m. spalio 8 d. tikėtinai skyrėsi vien dėl įgyto didesnio buto (trijų kambarių), nei buvo parduotas (dviejų kambarių).
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., įsigijimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos ir neįrodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas už pinigus, gautus už parduotą ieškovės asmeninės nuosavybės turtą - butą (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pripažinta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė, naikintina. Pripažinus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis dalintinas.
Dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria nepripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybe ieškovės paveldėtas turtas: 0,1500 ha žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jo paaiškinimus dėl bendrų lėšų panaudojimo renovuojant gyvenamąjį namą ir priklausinius bei jo indėlio darbu. Teigia, kad namo renovacijai, įrengimui, aplinkos sutvarkymui buvo išleista apie 280.000 Lt (81.093,61 Eur).
CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. , bylos Nr. 3K-3-49/2008; kt.).
Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl turto (gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini)) pagerinimo iš esmės, vertino šalių paaiškinimus dėl turto esminio pasikeitimo santuokos metu. Apeliantas skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, teigia, kad turto paveldėjimo metu gyvenamo namo vidutinė rinkos vertė buvo 2.410 Lt (697,98 eurų), o šiuo metu- 72.000 Lt (20852,64 eurų). Tačiau pagal nenuginčytą UAB ,,LNT“ 2015 m. sausio 23 d. atliktą šio turto vertinimo ataskaitą – viso nekilnojamojo turto vertė, įskaitant žemės sklypą ir gyvenamojo namo vidaus apdailą, yra 19.900 Eur (68.711 Lt), iš kurios žemės sklypas yra 2. 900 Eur (10.013 Lt) vertės. Tokiu būdu, gyvenamojo namo (su vidaus apdaila), jo priklausinių vidutinė rinkos vertė santuokos nutraukimo metu yra 17.000 Eur (58.698 Lt). Kadangi paveldėjimo dienai (2003-12-04) jo vertė buvo 990 Eur, tai turto pagerinimas sudarytų 16 010 Eur (55 279 Lt) (17 000 Eur – 990 Eur/16 010 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog savo darbu, asmeninėmis lėšomis atliko šio turto esminius pagerinimus, nes didelėmis piniginėmis lėšomis tuo metu disponavo ne atsakovas, o jų dukros – B. ir J., kurios ėmė kreditus gyvenamojo namo remontui (paskui kreditus dukros grąžino, b.l. 173, 174, 175, 176-177), kai tuo metu atsakovas gaudavo tik minimalaus dydžio atlyginimą.
Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog namas su priklausiniais buvo rekonstruoti, perstatyti atsakovo bei ieškovės lėšomis ir atsakovo darbu, buvo pastatyti du šiltnamiai gėlių auginimui, kurias pardavinėjo išsipirkę verslo liudijimą kartu su ieškove prie kapinių. Tačiau šių teiginių rašytiniais įrodymais nepagrindė: nepateikė duomenų dėl galimai atliktų pagerinimų ir atliktų pagerinimų paskaičiavimo, neįvertino darbų, neįvardijo, kokius konkrečius darbus jis pats atliko, kiek lėšų asmeniškai išleido samdomiems darbuotojams, medžiagų įsigijimui. Taip pat nepateikė įrodymų, susijusių su gėlių auginimu, pardavimu ir iš to gautomis pajamomis. Pastebėtina, kad jis apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog prie namo pagerinimo didele dalimi yra prisidėjusios dukterys.
Byloje nustatyta, kad šalių dukra B. remontą pradėjo 2007 metais, 2007 m. vasario 26 d. AB bankas ,,Snoras“ jai išdavė 3 000 Lt kreditą, kurį ji panaudojo namo remontui, AB SEB bankas B. taip pat 2007 m. birželio 13 d. išdavė 10 000 Lt kreditą, šį kreditą dukra taipogi panaudojo namo remontui, 2006 m. gegužės 31 d.šalių dukra J. T. (anksčiau P.) iš AB SEB banko gavo 15 000 Lt kreditą, iš kurio 7 000 Lt davė savo seseriai B. namo remontui, 2008 m. gegužės 9 d. AB Ūkio banke B. P. buvo išduotas 10 000 Lt kreditas gyvenamojo namo remontui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo teiginiai, jog šalių bendromis lėšomis, jo darbu buvo padaryta pagerinimų už 280.000 Lt, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys nepatvirtina, kad šalys turėjo tiek pajamų namo renovavimui. Įvertinus, kad didele dalimi prie namo pagerinimo prisidėjo šalių dukterys, o atsakovas nepateikė duomenų, kokie pagerinimai jo ar bendromis šalių lėšomis buvo atlikti, pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovės asmeninis turtas buvo pagerintas iš esmės jo darbu ar lėšomis (CPK 178 str.). Tikėtina, kad atsakovas savo darbu galėjo prisidėti prie namo, kurį, bylos duomenimis faktiškai gerino ten gyvenanti šalių dukra su šeima, kaip ir ieškovė. Tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo pripažinti, kad iš esmės minėtas ieškovės paveldėtas turtas buvo pagerintas atsakovo darbu, kas leistų pripažinti šį turtą dalintinu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustačius, kad ieškovės paveldėto turto pagerinimas sudaro 16 010 Eur (55 279 Lt), o jo pagerinimui apie 30000 Lt panaudotos šalių dukrų lėšos, galima spręsti, kad bylos šalių- sutuoktinių bendrai įdėtų piniginių lėšų verte laikytina 7321 Eur suma, kurios pusė pripažintina įdėta išimtinai atsakovo. Tačiau tokio dydžio lėšų investavimas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nelaikytinas esminiu indėliu pagerinant namą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės paveldėtas gyvenamasis namo su priklausiniais ir žemės sklypu yra asmeninė ieškovės nuosavybė, kuri neįtrauktina į dalintiną turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta pagrindo konstatuoti įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą. Aplinkybių, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, nenustatyta.
Šioje byloje atsakovas nereikalavo priteisti jam piniginę kompensaciją už atliktą turto –namo pagerinimus, tačiau prašė minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį dalinti kartu su kitu turtu jam priteisiant turtą natūra. Kadangi nėra pagrindo pripažinti ieškovės paveldėtą namą su priklausiniais bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas mano tikslinga spręsti dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atsakovui turėtų būti priteisiama 3660,50 Eur dydžio (7321 Eur : 2) kompensacija iš ieškovės už atliktus turto pagerinimus vadovaujantis CK 3.98 straipsnio nuostatomis, bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.).
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo
Apeliantas skundu prašo panaikinti sprendimą dalį, kuria padalytas santuokoje įgytas turtas ir priimti naują sprendimą tenkinant jo priešieškinį –priteisiant natūra 0,0650 ha žemės sklypą su kolektyviniu sodo namu, es. (duomenys neskelbtini). Taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe (su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutiko). Nesutikimo nekonkretizuoja- nenurodo, kaip nurodytas turtas turėjo būti padalintas. Prašo tenkinti priešieškinį, kuriuo prašė jo naudai priteisti žemės sklypą su sodo namu, nes ieškovė turi kur auginti daržoves ir sodas jai nereikalingas bei priteisti butą (duomenys neskelbtini), nes jis neturi kur gyventi, o vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis negali gyventi, nes jame gyvena jo mama.
Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
Pripažinus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe, t.y. atmetus ieškinio reikalavimą dėl buto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, spręstinas klausimas dėl šio turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus, kad butas yra trijų kambarių ir dalus, todėl gali būti dalinamas natūra. Nors šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau negalima spręsti, jog sutuoktiniai neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai. Parenkant tokį turto padalijimo būdą (natūra) vertintina ir tai, jog priteisiant butą atsakovo nuosavybėn, kaip jis pageidauja, jis privalėtų priešingai šaliai išmokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį turto dalį. Atsakovas nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kaip jis galėtų išmokėti piniginę kompensaciją tuo atveju, jeigu jo naudai būtų priteistas minėtas nekilnojamasis turtas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, iš kurių jis galėtų sumokėti piniginę kompensaciją. Taip pat nepateikta jokių duomenų apie santaupas- turimas lėšas. Priešingai, jam teikiama 100 proc. valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba. Tokiu būdu jis viešai deklaravo apie sunkią turtinę padėtį. Kito vertingesnio asmeninio turto, išskyrus vieno kambario butą, neturi. Iš to seka, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, jog jam priteisus šį turtą natūra, jis išgalėtų išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, ko ir pats neteigia. Manytina, kad priešingu atveju atsakovui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta ir tokiu būdu nukentėtų jo paties interesai. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad atsakovas gyvena šiame bute ir planuoja jame gyventi, nes, kaip pats nurodo, jis nenori ir negali gyventi vieno kambario bute su savo mama, šiame bute deklaruoja savo gyvenamąją vietą (t.1, b.l. 53). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtą butą tikslinga padalinti tarp šalių natūra, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendros 23.835,73 Eur (82300 Lt) vertės (t.1, b.l.28). Nors ieškovė šį turtą įvertino 43.817 Lt sutinkamai su inventorizaciniu(draudiminiu) įkainojimu , nurodytu 2007-10-08 buto įsigijimo sutartyje (t.1, b.l. 70), tačiau dėl to, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, o individualaus turto vertinimo nėra, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo netikėti VĮ „Registro centro“ nurodoma buto verte (23.835,73 Eur) .
Teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žemės sklypas su sodo namu tarp šalių padalintas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo su kolektyviniu namu priteisimo, vertino subjektyvaus pobūdžio veiksnius, dėl kurių turtas negali būti dalinamas natūra. O būtent tai, kad sodininkų bendrijos narė yra ieškovė (2014-02-09 pažyma- b.l. 54), šalių santykiai yra konfliktiški. Spręsdamas kieno konkrečiai naudai gali būti šis turtas priteistas natūra ir kuriam iš jų tektų pareiga kompensuoti kitam negauto turto dalį, teismas vertino tai, jog ieškovė gali sumokėti piniginę kompensaciją. Tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalį turto. Teismo sprendimas paskirti sodo namą su žeme (40000 Lt vertės) ieškovei nepažeidžia apelianto teisių į gyvenamą būstą, nes skundžiamu sprendimu apelianto asmenine nuosavybe pripažintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovui priteistina ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinus sutuoktinių turtą atsakovo asmeninėn nuosavybėn buvo turto už 5378,80 Eur ir 3146,55 Eur piniginė kompensacija. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp šalių dalintinas natūra lygiomis dalimis, atsakovui tenka natūra viso turto už 17.296,67 Eur, ieškovei- už 23.589,64 Eur. Atsakovui priteistina iš ieškovės 6807,05 Eur piniginė kompensacija, kurią sudaro: 3660,50 Eur už ieškovės asmeninio turto pagerinimą +3146,50 Eur už nedagautą turtą.
Teisėjų kolegija, nesant ginčo dėl kitų sprendimo dalių, dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse, kuriomis patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir netenkintas atsakovo priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, buto padalijimo, bei priėmus naują sprendimą – šioje dalyje ieškinio netenkinant, priešieškinį tenkinant iš dalies, taip pat pakeitus sprendimą dalyje, kuria priteista piniginė kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos išlaidos pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo žyminį mokestį – 1474 Lt (426,90 Eur), kurį sudarė žyminis mokestis už turtinį reikalavimą (44317 Lt ieškinio suma) ir už neturtinį reikalavimą (b.l. 5), taip pat turėjo 80 Eur išlaidų už turto vertinimą (b.l. 180). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, pareiškė reikalavimą nebe padalinti butą kaip bendrąją jungtinę šalių nuosavybę, o pripažinti butą jos asmenine nuosavybe, taip pat patikslino žemės sklypo bei sodo namo vertę, vietoje 500 Lt nurodydama 40000 Lt vertę, tačiau nesumokėjo papildomai 810 Lt (234,59 Eur) žyminio mokesčio valstybei, kuris sprendimu priteistinas iš ieškovės valstybės naudai. Atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc., jį atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, teismui buvo pateikta 2015-04-20 pažyma dėl 1469,84 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovo reiškiami reikalavimai, tuo atveju, jeigu jis nebūtų atleistas nuo išlaidų mokėjimo, sudarytų 1684,68 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą, kadangi jis prašė jo naudai priteisti 69795,75 Eur vertės turtą bei 41 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą.
Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies, todėl bylos išlaidos paskirstytinos proporcingai tenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Netenkinus ieškovės neturtinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo nepriteistinas ieškovės sumokėtas 144 Lt dydžio žyminis mokestis. Atitinkamai patenkinus atsakovo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis. Netenkinus ieškovės reikalavimo butą pripažinti asmenine jos nuosavybe bei priteisus jos naudai viso turto už 23.589,67 Eur, jos turtinis reikalavimas, įvertinus, kad ieškovė apskaičiuodama ieškinio sumą nurodė neteisingą buto vertę bei kad iš jos yra priteisiama piniginė kompensacija, yra patenkintas 53 proc., todėl iš atsakovo turėtų būti priteisiamas 1.134,20 Lt (328,49 Eur) dydžio žyminis mokestis ieškovės naudai. Netenkinus atsakovo priešieškinio dėl namo pripažinimo bendra nuosavybe bei jo naudai priteisus turto už 24.103,72 Eur, pripažintina, kad priešieškinys patenkintas 35 proc., iš ieškovės, kuri neatleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybės naudai priteistina 589,64 Eur. Todėl galutinai pripažintina, kad iš ieškovės valstybės naudai priteistina 865,23 Eur žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovo priteistinas 328,49 Eur dydžio žyminis mokestis ieškovės naudai. Ieškovė taip pat turėjo 80 Eur išlaidų už turto vertinimą (b.l. 180), šios išlaidos pripažintinos tikslinėmis, patirtos kilus ginčui dėl turto vertės, todėl jos priteistos iš atsakovo. Taip pat įvertinus, kad ieškinys, priešieškinys patenkinti iš dalies, iš ieškovės priteistina pusė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kas sudaro 8,04 Eur. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė savo procesinėmis teisėmis disponavo sąžiningai, o būtent dėl atsakovo, jo atstovo veiksmų (nepagrįstų prašymų teikimo, nedalyvavimo teismo posėdyje dėl įvairių priežasčių) itin užsivilkino bylos nagrinėjimas, dėl ko labai išaugo antrinės teisinės pagalbos išlaidos, CPK 96 str. 5 d. pagrindu nukrypstama nuo įprastinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo valstybės naudai ir iš ieškovės valstybei priteistina 25 proc. išlaidų, susidariusių už atsakovui šioje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kas sudaro 367,46 Eur, valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovas įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Patenkinus dalį jo skundo, iš ieškovės, kuri neatleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei priteistinas žyminis mokestis, proporcingas atsakovo tenkintiems skundo reikalavimams, kurį sudaro: 41 Eur už neturtinį reikalavimą ir 467,35 Eur už turtinius reikalavimus, viso 508,35 Eur. Ieškovė D. P. patyrė 200 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (200 Eur) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), kurios laikytinos pagrįstomis ir neviršijančiomis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (patenkintas neturtinis reikalavimas, turtinis reikalavimas patenkintas 25 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 120 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ir buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir netenkintas atsakovo priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio turto padalijimo. Priimti naują sprendimą šiose dalyse : ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies, taip pat pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista piniginė kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti D. P., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1982 m. sausio 16 d. Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 42, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo D. P. palikti santuokoje įgytą pavardę „P.“, o V. P. pavardę „P.“.
Pripažinti vieno kambario butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotą V. P. vardu, asmenine V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Priteisti atsakovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise turto už 17296,67 Eur: :½ buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 11.917,87 Eur vertės; negyvenamąją patalpą - garažo boksą Nr. 70, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Garažų g. 3, Panevėžio m., 1325,59 Eur vertės; metalinį garažą Nr. 36, esantį adresu Savitiškio garažų 4-ojoje garažų bendrijoje, Panevėžio m., 289,81 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 724,53 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 724,53 Eur vertės; priekabą SKIF M2, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 869,43 Eur vertės; priekabą MAZ 81144, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 289,81 Eur vertės; audiocentrą "Pioneer" 290 Eur vertės; žoliapjovę benzininę (nesavaeigę) 90 Eur vertės; benzininį pjūklą „Husvarna" 43 Eur vertės; elektrinį pjūklą 43 Eur vertės; minkštų baldų kampą „Žalgiris" (minkštas kampas, stalas ir du foteliai) 180 Eur vertės; vyrišką auksinį žiedą (11 g.) 435 Eur vertės; vestuvinį vyrišką auksinį žiedą 74 Eur vertės.
Priteisti ieškovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise turto už 23835,72 Eur: ½ buto, kurio unikalus Nr. 2798-4005-6018:0005, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 11917,87 Eur vertės; 0,0650 ha žemės sklypą su jame esančiu neįregistruotu statiniu - kolektyvinio sodo namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), 11584,8 Eur vertės; žoliapjovę benzininę (savaeigę) 87 Eur vertės.
Priteisti iš ieškovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 6807,05 Eur (šešis trūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus 5 ct) dydžio piniginę kompensaciją atsakovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 328,49 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus 49 ct) žyminio mokesčio ir 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) turto vertinimo išlaidų ieškovei D. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D.P. : 865,23 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 23ct) žyminio mokesčio ir 8,04 Eur (aštuonis eurus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (įmokos kodas 5660), bei 367,46 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 46 ct) valstybei už atsakovui šioje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( įmokos kodas 5630), priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 ir pateikiant įrodymus Panevėžio miesto aplinkės teismui.
Kitas ieškinio, priešieškinio dalis atmesti“.
Priteisti iš D.P.: 508,35 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 35 ct) žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymus Panevėžio miesto aplinkės teismui.
Priteisti iš V. P.: 120 Eur (vien šimtą dvidešimt eurų) advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti D. P..