- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-411-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei R. B. dėl žemės sklypo padalinimo į du atskirus žemės sklypus bei žemės sklypų ribų registravimo be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas leisti padalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus sklypus pagal 2018 m. balandžio 27 d. E. Š. (E. Š.) parengtą planą, ir įregistruoti padalintų žemės sklypų ribas Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturtės R. B. sutikimo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas užsakė sklypo ribų patikslinimo matavimus (geodezinius matavimus). Apie ketinimą atlikti žemės sklypo ribų ženklinimą atsakovė buvo informuota raštu, tačiau ribų paženklinimo procedūroje nedalyvavo, per matininko nurodyta terminą jokių pastabų dėl sudaryto ribų akto nepareiškė. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad šalims priklausantis žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus, 2018 m. balandžio 27 d. buvo paruošti žemės sklypo planai. Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė atlikti pateiktų planų derinimus, kadangi žemės sklypo bendrasavininkė nėra pasirašiusi šiuose planuose. Pasak ieškovo, atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Ieškovo atstovė teismo posėdyje patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, jog ieškovas prašo leisti tęsti kadastrinių matavimų darbus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliktus kadastrinius matavimus be bendraturtės R. B. sutikimo pagal matininko E. Š. parengtas bylas. Ieškovo manymu, su atsakovės nurodytomis pastabomis pradėti darbai gali būti atliekami, nes matavimai atlikti tinkamai, tikslas yra padalinti žemės sklypą į du. Atkreipė dėmesį, jog ginčo dėl išorinių žemės sklypo ribų nėra.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie kadastrinių matavimų atlikimo laiką; ji iki ieškinio gavimo dienos nebuvo mačiusi atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų (plano (-ų), paženklinimo-parodymo akto (-ų)). Užfiksuoti kadastro duomenys ir parengta Žemės sklypo kadastro byla negali būti suderinta Trakų skyriuje ne vien dėl to, jog bendraturtė juose nepasirašė, bet ir dėl to, kad yra nustatyti teisės aktų pažeidimai, o matininkas trūkumų nėra ištaisęs. Atsakovė pažymi, kad vietoje, kurioje plane pažymėta pieva, auga pavieniai medžiai, krūmai, kiti želdiniai, t. y. matininkas neteisingai kartografavo faktines žemės naudmenas. Ieškovas neteisingai suformulavo reikalavimą; šiuo atveju nebuvo parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tik atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovė neprieštarauja, kad būtų atlikti sklypo kadastriniai matavimai, tačiau teigia, jog turi būti atlikti nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.
3. Išvadą teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) – išvadoje ir atstovas teismo posėdyje nurodė, jog žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktuose nurodyta, kad sklypo kadastrinių matavimų byla negali būti suderinta, nes nepasirašyta bendrasavininkės, neteisingai nurodyti sklypui taikomi apribojimai bei neteisingai nurodyti teritorijų planavimo dokumento rekvizitai. Atstovo nuomone, pagrindinis trūkumas buvo tai, jog nebuvo bendrasavininkės parašo. Paaiškino, jog netinkamas naudmenų nurodymas neeliminuoja galimybės vėliau jas pataisyti; sklypo ribų tai nekeistų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, leido ieškovui V. G. tęsti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų procedūras, jas užbaigti ir įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus pagal matininko E. Š., kurio kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtus dokumentus be R. B., kaip žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimo (pritarimo raštu). Taip pat teismas priteisė iš atsakovės 975 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
5. Iš žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo, 2019 m. vasario 14 d. NŽT rašto, NŽT atstovo paaiškinimų teismas nustatė, jog esminis nustatytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos pažeidimas – nepasirašiusi žemės sklypo savininkė. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė neginčijo žemės sklypo ribų, nustatytų kadastro matavimų pagrindais. Teismas NŽT užfiksuotų kadastrinių matavimų trūkumų nelaikė svarbiais, esminiais ar pažeidžiančiais atsakovės, kaip sklypo bendrasavininkės, teises ar teisėtus interesus šioje dokumentų, susijusių su atliekamais patikslintais žemės sklypo matavimais, procesinėje stadijoje ir nekliudančiais tęsti atliktų patikslintų kadastrinių matavimų įregistravimo procedūras.
6. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ji apie atliekamus matavimus nežinojo. Teismas pažymėjo, jog šalys yra artimi giminaičiai (brolis ir sesuo), ir sutiko su ieškovo argumentu, jog atsakovė, nepasirašydama ant parengto žemės sklypo plano, nebendraudama su ieškovu dėl žemės sklypo valdymo, tvarkymo ir naudojimo klausimų, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad prieš trylika metų įsigytas žemės sklypas, suformuotas preliminarių matavimų pagrindu, būtų patikslintas, atliekant aktualius ir išsamius matavimus.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog NŽT netikrino žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypų ribų ženklinimo vietoje, kadangi ginčo dėl žemės sklypų ribų, ar žemės naudmenų registracijos nagrinėjamu atveju nėra. Taip pat atmetė argumentą dėl netinkamo ieškinio formulavimo, nes ieškovo atstovė patikslino ieškinio reikalavimą, ir teismas nesprendžia dėl žemės sklypo atidalijimo.
8. Kadangi šalių nuosavybės teise valdomas žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus, ginčo dėl būtinybės atlikti patikslintus kadastrinius matavimus tarp šalių nėra, tęsti ieškovo iniciatyva atliktų kadastrinių matavimų įregistravimo darbus neįmanoma dėl iš esmės nepagrįsto ieškovės, kaip bendrasavininkės, atsisakymo pasirašyti dokumentus, šalys dėl nesutarimų dėl bendrai valdomo turto nebendrauja, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. G. ieškinį atmesti, priteisti iš V. G. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teisės aktai nustato ne tik žemės sklypo bendro ploto tikslumo reikalavimus, bet ir žemės sklype esančių žemės ūkio naudmenų bei jų sudėties teisingumą ir tikslumą. Pasak atsakovės, tokie reikalavimai keliami tam, kad nebūtų iškraipoma žemės ūkio naudmenų sudėties statistika, ir medžiais, krūmais apleistos žemės nebūtų priskiriamos prie pievų.
9.2. Ieškovo parengti žemės sklypų planai ir žemės sklypo kadastro byla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad jos atsisakymas pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatytus duomenis yra nepagrįstas, o NŽT užfiksuoti atliktų kadastrinių matavimų trūkumai yra neesminiai ar nepažeidžiantys jos teisių ar teisėtų interesų. Net ir esant atsakovės parašui, NŽT Trakų skyrius nebūtų patvirtinęs žemės sklypo planų, kol matininkas jų nebūtų ištaisęs. Apeliantės teigimu, plane nurodytos (pažymėtos) 9 285 kv. m ploto pievos faktiškai natūroje nėra ir niekada nebuvo; tame plote yra medžiai ir krūmai. Pažymi, kad NŽT direktoriaus rašte konstatuoti teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau ir - Nuostatai) 32.1.1.3 papunkčio antros dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau ir - Taisyklės) 6.11 ir 31 punktų, pažeidimai. NŽT direktorius pavedė Trakų skyriaus vedėjui, įvertinus skundo nagrinėjimo metu nustatytus faktus, imtis priemonių, kad nustatyti Trakų skyriaus specialistų veiklos pažeidimai nesikartotų, o matininkui pateikus pakartotinai (trečią kartą) kadastro duomenų teisingumą tikrinti vietovėje. NŽT Trakų skyriaus 2019 m. kovo 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akte Nr. FD-212-(14.46.149.) nustatyta, kad toje vietoje, kurioje matininkas E. Š. plane pažymėjo pievą, yra medžiai ir krūmai, o žemės sklypas paženklintas ne standartiniais riboženkliais. Nors pažeidimai akivaizdūs ir nustatyti NŽT direktoriaus rašte ir NŽT Trakų skyriaus žemės naudojimo patikrinimų aktuose ir iki bylos nagrinėjimo nebuvo ištaisyti, teismui jie nebuvo esminiai.
9.3. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai juos kvalifikavo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Negalima reikalauti bendraturčio pasirašyti ant netikslių, ar ne galutinių žemės sklypo planų. Bendraturtis savo sutikimą turi duoti ne abstrakčiai kito bendraturčio teisei atlikti tam tikrus veiksmus, o aiškiai apibrėžtiems ir konkretiems veiksmams, kurių koreguoti daugiau nereikės, ir kurių realizavimui bendraturčių nesutikimas yra vienintelė kliūtis. Atsakovė netrukdė matininkui pašalinti NŽT direktoriaus rašte nustatytus pažeidimus, o juos pašalinus neatsisakė jų derinti (pasirašyti). Teismas turėjo įvertinti, ar prieš reikšdamas ieškinį atsakovei ieškovas yra įvykdęs visus teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus norint pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis.
9.4. Atsakovė apie ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus sužinojo tik gavusi teismo pranešimą. Ieškovo atstovė 2019 m. vasario 26 d. pateikė vokus, kurie įrodo, kad atsakovei jie nebuvo įteikti; atsakovė teismo posėdžio metu tai pat nurodė, jog pranešimo iš pašto apie gautą siuntą nebuvo gavusi, paneigė ieškovo atstovės paaiškinimą, jog matininkas skambino jai dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. Byloje nėra tokį faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų.
9.5. Teisės aktuose nėra nustatyta per kokį laikotarpį žemės sklypo savininkas (-ai) privalo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė neprivalėjo imtis aktyvių veiksmų atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes kadastriniai matavimai atliekami savininko pageidavimu.
9.6. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 25 d. parengiamasis posėdis truko 10 min., (suapvalinus 0 val.), 2019 m. vasario 28 d. - 40 min. (suapvalinus 1 val.), 2019 m. balandžio 24 d. posėdis neįvyko, o 2019 m. birželio 4 d. - truko 1 val. 13 min. (suapvalinus 1 val.), ieškovo atstovei turi būti atlyginama 194,06 Eur išlaidų už 2 val. atstovavimą teismo posėdžiuose (970,30 x 0,1 x 2 =194,06). Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas (toliau ir - Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nepagrįstai priteisė visas ieškovo atstovės bylinėjimosi išlaidas, t. y. 500 Eur sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose. Be to, bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos, nes iš esmės tik bylos eigoje ir tik atsakovei nurodžius, buvo pakeistas ieškinio dalykas, t. y. pradinis reikalavimas neteisėtas.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepime prašo atmesti R. B. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovo, kuris yra šio žemės sklypo bendrasavininkas, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir teisėtas pagrindas juos atlikti.
10.2. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad kadastrinių matavimų planas negali būti suderintas NŽT ne vien tik dėl jos kaip bendrasavininkės parašo/sutikimo nebuvimo. Ieškovo nuomone, teismo išvada, kad NŽT užfiksuoti kadastrinių matavimų trūkumai yra ne esminiai, o atsakovės parašo nebuvimas laikytinas esminiu trūkumu, dėl kurio nėra galimybės tęsti kadastrinių matavimų, yra pagrįsta ir teisinga, neprieštarauja teisės aktams.
10.3. Leidimas tęsti kadastrinių matavimų procedūras pagal parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas nepažeis nei atsakovės, nei žemės sklypų, su kuriais ribojasi ginčo sklypas, savininkų teisių. Tuo atveju, kai nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 punktas). Bendrasavininkės parašo kadastrinių matavimų dokumentuose nebuvimas yra išimtinai valinis veiksmas. Šis trūkumas yra esminis, kadangi negali būti ištaisytas.
10.4. Atsakovė turi argumentuotai pagrįsti, kuo kadastrinių matavimų procedūrų atlikimas pažeis jos teises ir interesus, tačiau tokių argumentų nenurodė. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra ne dėl kadastrinių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, o atsakovės sutikimas pasirašyti parengtą ginčo žemės sklypo planą, kad atsakinga institucija - NŽT patikrintų minėtą planą ir būtų toliau tęsiama kadastrinių matavimų procedūra.
10.5. Sąskaitoje nurodyta suma už advokatės dalyvavimą teismo posėdyje apima laiką bylos pasirengimui bei laiką kelionei iš kontoros Alytaus mieste į Trakus bei atgal. Apeliantės vertinimas, jog teismo posėdis būtų neapmokamas, neatitinka advokato teikiamų paslaugų sampratos. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidas lėmė pačios atsakovės elgesys. Pirmo teismo posėdžio metu atsakovei buvo siūloma ginčą baigti taikiai; ieškovo atstovė keletą kartų susisiekė su atsakovės atstovu, teiraudamasi dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovės atstovas iki 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio neinformavo ieškovo bei jo atstovės apie pateiktus skundus NŽT direktoriui, apie inicijuojamą procedūrą dėl kadastro duomenų tikrinimo vietoje. Dėl pateiktų atsakovės skundų 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdis buvo atidėtas. Mano, jog ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas teismo posėdžio metu patikslintas ieškinys dėl leidimo tęsti žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus bei įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. Byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre ieškovo V. G. ir atsakovės R. B. vardu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2006 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas inicijavo žemės sklypo ribų patikslinimo matavimus (geodezinius matavimus), tačiau atsakovė, kaip sklypo bendraturtė nesutinka pasirašyti ant parengtų žemės sklypo planų. Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslinęs reikalavimus, prašo leisti tęsti kadastrinių matavimų darbus bei įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatytus duomenis yra nepagrįstas, o nurodyti trūkumai yra neesminiai, nepažeidžiantys jos, kaip sklypo bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė akcentuoja, kad net ir esant atsakovės parašui, NŽT nebūtų patvirtinusi žemės sklypo planų, kol matininkas nebūtų ištaisęs nustatytų teisės aktų pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės teiginiai neįtakoja skundžiamo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas. Taigi, kadastrinių matavimų tikslas nustatyti ir atitinkamame dokumentų pakete (kadastrinių matavimų byloje) užfiksuoti nekilnojamojo daikto tapatybę, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius matmenis ir techninius nekilnojamųjų daiktų parametrus, taip pat nustatyti kitus nekilnojamąjį daiktą apibūdinančius kadastro duomenis.
16. Pažymėtina, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.
17. Šiuo atveju, apeliantė nesutikdama pasirašyti atliktų kadastrinių matavimų planų, nenurodė kokios jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisės yra pažeidžiamos. Atsakovė savo poziciją grindžia NŽT nustatytais teisės aktų pažeidimais.
18. 2018 m. gruodžio 11 d. NŽT išvadoje, pateiktoje teismui nurodyta, kad matininkas turėtų pataisyti teritorijų planavimo dokumento rekvizitus, viename iš sklypų kadastrinių matavimų byloje įrašyti trūkstamus sklypo apribojimus. Akivaizdu, jog paminėti pažeidimai niekaip neįtakoja atsakovės teisių ir interesų, o kadastrinių matavimų bylos, kaip ir nurodo pati apeliantė, būtų suderintos tik juos ištaisius. Atsakovė taip pat nurodo, kad NŽT direktorius 2019 m. kovo 21 d. rašte Nr. ISS-558-(10.5) konstatavo Nuostatų 32.1.1.3 papunkčio antros dalies, Taisyklių 6.11 ir 31 punktų reikalavimų pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtame NŽT rašte nurodyta, jog matininkas E. Š., 2018 m. balandžio 27 d. sudarydamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis. Rašte pažymėta, kad atliekant žemės ūkio naudmenų, apaugusių mišku, kartografavimą turi būti naudojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys ir informacija. Mano, jog Tikrinimo akto 3.3 papunktyje turėjo būti nurodytas trūkumas dėl neteisingai nurodytų faktinių žemės sklypo naudmenų, vadovaujantis Taisyklių 6.11 papunkčiu bei 31 punktu. Trakų skyrius 2019 m. kovo 22 d. atlikęs žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, be kita, ko, nustatė, jog antrą žemės sklypo dalį, kurios plotas 13 659 kv. m., sudaro apie 1 800 kv. m. taksuoto miško, o likusi dalis žemės ūkio naudmenos, kurios vietovėje yra apaugusios medžiais ir krūmais. Taip pat atsakovė informuota, kad gavus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas pakartotinai tikrinti bus atsižvelgta į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 21 d. atsakymą Nr. 1SS-558-(10.5).
19. Be to, iš teisės aktuose numatytos atliktinų veiksmų sekos (pagal Taisyklių 21.5. punktą – lentelėje įrašomi kviestiniai asmenys; jeigu jie sutinka su žemės sklypo ribomis, sutikimą patvirtina parašu, nurodydami datą; pagal 35 punktą - iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų parengiamas Taisyklių 5 priede nustatytos formos žemės sklypo planas; pagal 38.4.5. punktą - <...> ketvirtoje eilutėje pasirašydamas žemės sklypo savininkas <...> patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą–parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu; pagal Nuostatų 65 punktą - tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą), akivaizdu, kad savininkas pasirašyti tiek ribų paženklinimo aktą, tiek planą turi iki pateikimo tikrinti; būtent kompetentingos institucijos nustato kadastro bylos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų, jog atsakovės nurodomi NŽT nustatyti pažeidimai negali būti ištaisyti, argumentų dėl netinkamai pažymėtų naudmenų įtakos jos teisėms apeliantė nenurodė, į tai, jog Trakų skyrius 2019 m. kovo 22 d. atsakovę informavo, kad atliekant pakartotinį patikrinimą bus atsižvelgta į NŽT 2019 m. kovo 21 d. atsakymą Nr. 1SS-558-(10.5), nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo patikslintas reikalavimas leisti tęsti žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus bei kadastrinius matavimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre be bendraturtės sutikimo, yra nepagrįstas.
20. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 500 Eur sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose.
21. Nustatyta, kad kaip ir nurodė apeliantė, 2019 m. sausio 25 d. parengiamasis posėdis truko 10 min., 2019 m. vasario 28 d. - 40 min., 2019 m. balandžio 24 d. posėdis neįvyko, o 2019 m. birželio 4 d. - truko 1 val. 13 min. Ieškovas už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 500 Eur išlaidų (250 Eur sumos 2019 m. vasario 8 d. sąskaita; 2019 m. vasario 11 d. mokėjimo pavedimas; 250 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose pagal 2019 m. kovo 12 d. sąskaitą; 2019 m. kovo 20 pavedimas (b. l. 144-147).
22. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
23. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacijos) 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą koeficientas yra 0,1. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, teismas nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, turi atsižvelgti ir į tokius kriterijus, kaip būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog pateiktoje sąskaitoje nurodyta suma apima laiką bylos pasirengimui bei laiką kelionei iš advokatės kontoros Alytaus mieste į Trakus ir atgal. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.
25. Atsakovė nesutiko ir su patikslintu ieškiniu, todėl jos argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, nes tik atsakovei nurodžius buvo pakeistas ieškinio dalykas, atmestini.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
27. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.