- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- 2YT-20961-359/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01115-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., V. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. M., V. M., Valstybės įmonė Turto bankas bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos E. M. sutuoktinio R. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė E. M., priėmė atsiradusį palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjos atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėja ir R. M. gyveno santuokoje, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinio R. M. vardu (duomenys neskelbtini) Ūkinėje knygoje (1998-2002 metų) Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota namų valda: gyvenamasis namas, ūkio pastatai: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis R. M. mirė. Po R. M. mirties nei sutuoktinė E. M., nei vaikai V. M. bei A. M., į notarą nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia, nes žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatas įgytas santuokos metu ir galvojo, kad tai bendras turtas. Šį turtą pareiškėja E. M. valdė ir po sutuoktinio mirties. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaras A. Bučinskas išdavė liudijimą, kad po R. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. E. M. po vyro mirties aktyviais veiksmais rūpinosi paliktu turtu, priėmė vyro daiktus, rūbus, tvarkė kapus, liko gyventi tuose pačiuose namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno su vyru. Rūpinosi po sodybiniu žemės sklypu ir pastatais, juos tvarkė, užsiiminėjo sodininkyste, šienavo, mokėjo mokesčius. Dėl to galima teigti, kad po sutuoktinio R. M. mirties (duomenys neskelbtini) E. M. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Suinteresuoti asmenys A. M. ir V. M. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, su pareiškimu sutinka, patvirtina pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad neprieštaraus tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui jei į bylą bus pateikti įrodymai dėl palikimo priėmimo fakto ir jei tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. E. M. ir R. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. R. M. vardu (duomenys neskelbtini) (1998-2002 metų) Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota namų valda- gyvenamasis namas, ūkio pastatai: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė R. M. Kaip matyti iš 2022-08-22 d. Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro A. Bučinsko liudijimo reg. Nr. (duomenys neskelbtini), po R. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla užvesta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą (duomenys neskelbtini) metais priėmėm pareiškėja E. M.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio R. M. mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. M. po sutuoktinio R. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai pareiškime teismui, suinteresuotų asmenų A. M. ir V. M. atsiliepimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. M. iš karto po savo sutuoktinio R. M. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir naudojosi sutuoktinių turtu, prižiūrėjo jį, juo rūpinosi, jame gyveno, užsiėmė sodininkyste, gyveno tuose namuose, mokėjo mokesčius. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir E. M. elgėsi su R. M. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo R. M., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys: A. M., V. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrius neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad E. M. po sutuoktinio R. M. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po R. M. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po R. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė E. M. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). E. M. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos E. M. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. po sutuoktinio R. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos E. M. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.