- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- A-3341-968/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02880-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 37.2Kalinamųjų ir suimtųjų apgyvendinimas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad periodiškai buvo kalinamas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. Kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, todėl prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms žiauriai elgtis, žeminti asmens garbę ir orumą, bausti kankinant. Lukiškių TI-K kamerose buvo labai drėgna, trūko oro, buvo tamsu. Kamerose buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui teko per mažai kameros ploto. Kai kamerose buvo laikomas ne vienas, pareiškėjui naudojantis kamerose tualetu buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo bendros kameros erdvės. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – neigiamus išgyvenimus, kuriuos jaučia iki šiol.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė: 1) bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. palikti nenagrinėtą, kadangi yra įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3137-554/2015 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 2) taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje, daliai pareiškėjo skundo reikalavimo.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Dalį laiko ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir užima 0,56 kv. m. bendro kamerų ploto. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kameros yra įrengtos atskiros sanitarinių mazgų kabinos su durimis. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kalinami asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas kamerose įrengtas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtintų 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nurodyti argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos žalos yra abstraktūs. Nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės už žalą sąlygos – neteisėtų veiksmų.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu: 1) bylos dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (per mažo kamerų ploto ir netinkamo apšvietimo) laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d., atlyginimo priteisimo nutraukė; 2) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 780 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K nuo 2015 m. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, atlyginimo.
7. Teismas pabrėžė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, jog įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3137-554/2015 buvo išnagrinėtas ginčas pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą grindė, be kita ko, aplinkybe, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose, netinkamai įrengtose (neveikė mygtukas pareigūnams iškviesti, nepakankamas apšvietimas) kamerose. Taigi nagrinėjamoje byloje dalis ginčui aktualaus laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. patenka į jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3137-554/2015 ginčo laikotarpį, abiejose bylose pareiškėjas ir atsakovas bei jo atstovas yra tie patys, ginčo dalykas – pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dalis dėl per mažo kamerų ploto, jų netinkamo apšvietimo) – sutampa. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš kalinimo Lukiškių TI-K per mažo ploto ir netinkamai apšviestose kamerose laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.
8. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobūdį, padarė išvadą, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus, padarytus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai buvo daromi, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galbūt pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Todėl teismas konstatavo, kad dėl dalies skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą, numatyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Todėl teismas taikė ieškinio senaties terminą minėtai daliai pareiškėjo reikalavimo ir tuo pagrindu vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d.
9. Įvertinęs bylos duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą, jose kalėjusių asmenų skaičių ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 26 paras buvo kalinamas per mažo ploto, neatitinkančio Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuoto minimalaus standarto, sąlygomis, t. y. mažesnio nei 3 kv. m ploto sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nurodė, jog laisvės atėmimo įstaigos kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas pertvara, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Privatumui užtikrinti kai kuriose gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, o dalyje kamerų sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Analogiška informacija pateikta Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių dėl pakankamo privatumo neužtikrinimo ginčui aktualiu laikotarpiu naudojantis sanitariniais įrenginiais, išskyrus pareiškėjo kalinimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d., kuomet pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 388, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu Lukiškių TI-K buvo pažeista nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d., t. y. iš viso – 175 paras. Kitų pažeidimų teismas nenustatė.
11. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 175 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, o 26 paras jam nebuvo užtikrintas turintis tekti minimalus 3 kv. m kameros plotas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuotų pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 780 Eur.
III.
12. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas visiškai izoliuoti sanitarinį mazgą nuo bendros kameros erdvės. Asmens privatumui užtikrinti Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, o dalyje kamerų yra įrengtos atskiros sanitarinio mazgo kabinos su durimis. Kamerų duryse privalo būti įrengtos stebėjimo akutės, o teisės aktai nenustato reikalavimo, kad sanitariniai mazgai turi būti atitverti taip, kad pro akutes sanitarinio mazgo nebūtų galima matyti. Pareigūnai privalo užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais patirtiems išgyvenimams kompensuoti būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K.
14. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 780 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K atlyginti. Teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 26 paras pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis ir 175 paras (įskaitant ir minėtas 26 paras) buvo kalinamas pažeidžiant jo privatumą naudojantis kamerose įrengtu sanitariniu mazgu (tualetu). Lukiškių TI-K padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, kadangi neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjui nebuvo padaryti, dėl to prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinio proceso stadijoje vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus (pažeidimus) ir tuo pagrindu pareiškėjui pagrįstai priteisė 780 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
16. Šiai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d., vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto minimalią normą nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto.
17. EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Įsakymas Nr. V-124 neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m), neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateiktais Lukiškių TI-K duomenimis apie pareiškėjo kamerų plotą, jose laikytų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ir sanitarinio mazgo užimamą plotą ginčui aktualiu laikotarpiu (I t., b. l. 9–13), apie tai, kad kamerose įrengto sanitarinio mazgo plotas yra 0,56 kv. m., konstatuoja, kad pareiškėjas per mažo ploto sąlygomis buvo laikomas 25 paras. Pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto 20 parų (nuo 2,35 iki 2,96 kv. m kamerų ploto), o 5 paras – mažiau nei 3,6 kv. m ploto, bet ne mažiau kaip 3 kv. m ploto atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą (nuo 3,1 iki 3,17 kv. m ploto). Vis dėlto, atsižvelgus, kad kamerų erdvę be sanitarinio mazgo dar užėmė ir baldai, pripažintina, kad pareiškėjui teko ypač mažas kamerų plotas, o tai yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
19. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą pertvara nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2797-415/2018). Sanitarinio mazgo visiško neizoliavimo nuo bendros kameros erdvės nepateisina aplinkybė, kad kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai izoliuoti tualetą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08). Atsižvelgdama į tai, ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų dėl pažeisto pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu (žr. nutarties 10 p.), pažymėdama, kad pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12; 45135/12; 73712/12; 34001/13; 44055/13; 64586/13), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo teisė į privatumą kamerose jam naudojantis nevisiškai nuo bendros kamerų erdvės atskirtu tualetu buvo pažeista.
20. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
21. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
22. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas priteisė tinkamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, atsižvelgtina į tai, kad teismas neteisingai nustatė, kiek laiko pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Taip pat į tai, kad teismas, nustatinėdamas laikotarpį, kurio metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą ir kurio metu dėl tokio pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, neatsižvelgė į tai, kad skunde pareiškėjas aiškiai nurodė, jog neigiamus išgyvenimus dėl jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) pažeidimo jis patyrė tik tuomet, kai kamerose buvo laikomas ne vienas. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu per mažo ploto sąlygomis pareiškėjas buvo kalinimas 25 paras, o kamerose, kuriose buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, jis buvo laikomas ne vienas 64 paras. Atsižvelgus į tai, įvertinus pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad adekvati ir protingo dydžio suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 470 Eur.
23. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir dėl to neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturinės žalos dydį. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui priteisiant 470 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.