- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- A-2797-415/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02902-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Virginija Volskienė, Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. birželio 12 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose per mažo ploto sąlygomis. Kamerose lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį ploto, o tai trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti, būdamas tokiose patalpose pareiškėjas turėjo nuolat gulėti ar sėdėti. Pareiškėjas pabrėžė, kad kamerose buvo tik 2 kėdės, dėl to jų nepakako.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pirmojo, antrojo ir trečiojo korpuso gyvenamosiose kamerose kalinamiems asmenims nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną. Kiekvieną kartą, kai reikėdavo iškviesti budintį pareigūną, pareiškėjui tekdavo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis. Tas pat ir nusiprausus duše pareiškėjui tekdavo ilgai laukti pareigūno ir daužyti į duris, kol pareigūnas jį išvesdavo į gyvenamąsias kameras. Tokiu būdu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas saugumas.
4. Pareiškėjo teigimu, kamerose neveikė ventiliacija, dėl to kameros buvo vėdinamos tik per langus. Kamerų langus uždengė 4 eilių grotos, todėl buvo ribojami vėjo ir gryno oro srautai. Kamerose buvo drėgna, tamsu. Nors kamerose buvo įrengtas dirbtinis apšvietimas, tačiau šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvą. Pareiškėjas ir kiti kalinami asmenys neturėjo galimybės išjungti šviesos, kadangi kamerose nebuvo jungiklių. Dėl silpno natūralaus apšvietimo atsirado pakitimai pareiškėjo akių dugne, nusilpo regėjimas. Kamerose nebuvo palaikoma ir tinkama temperatūra, t. y. žiemą būdavo karšta, o vasarą – šalta. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui nuolat skaudėdavo gerklę ir galvą, karščiuodavo. Kameros nebuvo suremontuotos, o lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, dažai nuo sienų buvo nusilupę, sienos buvo nepritaikytos valymui.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Visose kamerose unitazas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas tik sienele, kuri buvo neaukštesnė nei 1,35 m. Ne kartą paireiškėjui naudojantis unitazu pareigūnai atidarydavo duris neįsitikinę, kad jis naudojasi unitazu. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių. Lukiškių TI-K nevykdė arba vykdė tik po daugkartinių prašymų deratizacijos ir dezinfekcijos darbus. Deratizacija ir dezinfekcija buvo neefektyvi, be to, iš karto po tokios procedūros, neišvėdinus kameros, suimtieji buvo vedami atgal į kamerą ir priversti kvėpuoti nuodais. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad šiukšlių konteineriai buvo prie pat gyvenamųjų kamerų langų, todėl tekdavo nuolat užuosti nemalonų kvapą.