- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-14
- Bylos Nr.
- e2-282-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00058-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. O.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei V. O. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. O. 113 000 Eur skolą, 31 242 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas už 113 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti užsienyje – Japonijoje. Ieškovei žinomas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje, taip pat jos paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvoje yra Klaipėdoje, todėl byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Japonijos teismą pagal Japonijos teisės aktų nustatytas teismingumo taisykles.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė iš tiesų yra deklaravusi išvykimą į užsienį – Japoniją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Ieškovė ieškinyje nurodo tikslų atsakovės adresą Japonijoje, be to, tikslų žinomą adresą Lietuvoje, todėl laikytina, kad ieškovei atsakovės gyvenamoji vieta yra žinoma.
5. Teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu pateiktame 2018 m. rugpjūčio 7 d. skolos raštelyje ranka įrašyta: „Kadangi mes abi deklaruotos ir gyvenam Japonijoje, pinigus grąžinti susitariame Japonijoje. V. O.“. Po šiuo įrašu yra parašas. Žemiau skolos raštelyje ranka įrašyta: „Su šiomis sąlygomis sutinku, R. K. 2018-08-07“. Po šiuo įrašu taip pat yra parašas. Teismo vertinimu, šie įrašai patvirtina, kad šalys susitarė, jog visi skolos grąžinimo klausimai, įskaitant, ginčus teisme, bus sprendžiami Japonijoje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškiniu keliamas ginčas neteismingas Lietuvos teismams, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skolos raštelyje sąlygos, kad visi skolos grąžinimo klausimai, įskaitant ginčus teisme, bus sprendžiami Japonijoje, nėra. Raštelyje nurodyta tik prievolės vykdymo vieta – „pinigus grąžinti susitariame Japonijoje“. Teismas išplėtė sutarties turinį ir faktiškai pats suformavo susitarimą dėl jurisdikcijos šalių vardu. Teismas susitarimą dėl jurisdikcijos nepagrįstai „išvedė“ iš lingvistinės konstrukcijos apie prievolės vykdymo vietą, nors CPK 32 straipsnis reikalauja aiškios ir nedviprasmiškos šalių valios.
6.2. Formuluotė apie pinigų grąžinimą Japonijoje apibrėžia tik prievolės įvykdymo vietą. Net ir laikant, kad prievolės įvykdymo vieta yra Japonija, tai savaime nepaneigia Lietuvos teismų jurisdikcijos. Skolos raštelis sudarytas, kai abi šalys gyveno Japonijoje. Todėl prievolės įvykdymo vietos nurodymas buvo natūralus faktinių aplinkybių padarinys.
6.3. Atsakovės faktinė gyvenamoji vieta ieškovei nežinoma. Adresas Japonijoje yra paskutinė žinoma gyvenamoji vieta pagal skolos raštelį ir neatspindi aktualios situacijos. Atsakovė su ieškove nebendrauja, realaus ryšio nėra. Todėl jurisdikcijos perkėlimas į Japoniją yra nepagrįstas ir neproporcingas.
6.4. Egzistuoja pakankamas ryšys su Lietuva (CPK 30 straipsnis). Abi šalys yra Lietuvos pilietės. Atsakovė turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Paskutinė žinoma atsakovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje – Klaipėda. Paskola suteikta iš Lietuvos banko. Šios aplinkybės patvirtina pakankamą bylos ryšį su Lietuvos Respublika ir pagrindžia Lietuvos teismų jurisdikciją.
6.5. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą ieškinį atsisakoma priimti tik tada, kai byla aiškiai neteisminga tam teismui. Šiuo atveju aiškaus jurisdikcijos susitarimo nėra. Net ir kilus abejonių dėl tarptautinės jurisdikcijos, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinio, nes jurisdikcijos klausimas galėjo būti išspręstas nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis, ieškovė R. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės V. O., deklaravusios išvykimą į užsienį – Japoniją. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kartu su ieškiniu pateiktą Skolos raštelį bei jame esantį įrašą apie susitarimą grąžinti pinigus Japonijoje, nusprendė, kad tokiu būdu bylos šalys sudarė susitarimą ginčus spręsti užsienio valstybės teisme, t. y. susitarė dėl teismingumo Japonijoje. Ieškovė, nesutikdama su tokia skundžiamos nutarties išvada, teigia, kad Skolos raštelyje nurodyta tik prievolės įvykdymo (skolos grąžinimo) vieta, tačiau susitarimo dėl jurisdikcijos nėra.
11. CPK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taip yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas – įstatymo šalims suteikiama teisė, t. y. laisvė, susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik įstatyminiu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Sutartinio teritorinio teismingumo taisyklės gali būti taikomos ir byloms su tarptautiniu (užsienio) elementu. Susitarimas dėl teismingumo šalims yra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-748/2002; 2008 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2008).
12. Vis dėlto, prieš pripažįstant ir vykdant susitarimą dėl teismingumo ar arbitražinį susitarimą, pirmiausia būtina identifikuoti tokio susitarimo turinį, t. y. susitarimo šalių tikrąją valią, taikant bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019, 34 punktas). Minėta, kad CPK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis joms laisvę, taigi ir valią, susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės į bylą pateikto Skolos raštelio matyti, kad bylos šalys susitarė, jog atsakovė pinigus grąžins ieškovei Japonijoje. Tačiau nuostatų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, kad šalys išreiškė valią susitarti dėl ginčų, susijusių su paskolos grąžinimu, nagrinėjimo vietos, Skolos raštelyje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliantės pozicijai, vertina, kad jokio susitarimo dėl teismingumo bylos šalys nėra sudariusios.
13. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sutapatino susitarimą dėl skolos įvykdymo vietos su susitarimu dėl ginčų sprendimų vietos. Pažymėtina, kad susitarimas dėl teismingumo turi būti aiškus, o ne numanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-367-370/2019, 21 punktas). Minėta, kad į bylą pateiktame Skolos raštelyje iš viso nėra nuostatų, indikuojančių buvus šalių susitarimą dėl ginčų sprendimo vietos. Tokiu būdu priešinga skundžiamos nutarties išvada pripažįstama nepagrįsta.
14. Pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintą bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kai be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
15. Viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė išvykimą į užsienio valstybę – Japoniją – deklaravo 2015 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi jai žinomą atsakovės gyvenamosios vietos adresą Japonijoje. Skolos raštelyje atsakovės V. O. parašu taip pat patvirtintas įrašas apie ieškovės (taip pat ir atsakovės) gyvenamosios vietos deklaravimą ir gyvenimą Japonijoje. Nurodytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Japonijoje (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nustatytais duomenimis, atsakovė turi nekilnojamąjį turtą (butą) Klaipėdoje. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, kreipdamasis su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą pagal atsakovės turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 2 dalis), teismingumo taisyklių nepažeidė.
16. Pirmiau nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados patvirtina, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, panaikinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su ieškiniu apeliantė R. K. pirmosios instancijos teismui yra pateikusi prašymą dėl atleidimo (visiškai ar iš dalies) nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas, konstatuoja, jog tokiu atveju yra teisinis pagrindas klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 330 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.