Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 486,25 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė su E. R. (E. R.) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. LT23-GT-00201334-1, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). 2024-05-21 apdraustas Turtas buvo užlietas. 2024-05-24 surašytas apžiūros aktas, kurio metu nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl prakiurusio karšto vandens stovo name. Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Šilėja“. Ieškovė atlygino įvykio metu patirtą žalą, išmokėdama 486,25 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto Turto. Teigia, jog atsakovė, būdama namo administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, todėl tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą. Pateikus pretenziją, atsakovė žalos neatlygino, jokių duomenų, patvirtinančių tinkamai vykdytas daugiabučio namo administratorės pareigas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti ieškinį iš dalies, nes apskaičiuojant žalos dydį nėra pritaikytas nusidėvėjimas medžiagoms ir 50,00 Eur franšizė. Nurodė, kad ieškovė turi įrodyti žalos dydžio apskaičiavimą, tačiau šios pareigos neįvykdė, kadangi jos pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina žalos dydžio apskaičiavimo pagal ieškovės nustatytas tvarkas. Pagal jos parengtą sąmatą remonto darbų kaina yra 180,41 Eur, kuri mažintina medžiagų nusidėvėjimu, apskaičiuotu nuo paskutinio buto remonto datos, ir franšizės dydžiu.

Teismas 2024-10-22 nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą dalyje dėl 6,33 Eur žalos priteisimo nutraukė. Ta pačia nutartimi teismas nustatė, kad civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 479,25 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog prašo bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir E. R. (E. R.) 2023-06-27 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. LT23-GT-00201334-1, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2023-07-05 iki 2024-07-04 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Iš 2024-05-24 Apžiūros akto Nr. 33552 (toliau – Aktas) nustatyta, kad 2024-05-24 10:45 val. apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) butas (statinio adresas (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta, jog užlietos buto tualeto lubos ir sienos. Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bute techninėje spintoje prakiuro karšto vandens stovas vamzdis d20, todėl sumontuota rem. mova d20. Išvadoje nustatyta, kad gedimas įvyko bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Apžiūrą atliko santechnikas A. Z. ir atsakovės atstovas.

Iš ieškovės surašyto Draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. IGT/24/001922/1 nustatyta, kad 2024-05-22 į ieškovę kreipėsi buto, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojas nurodydamas, jog 2024-05-21 bėgo vanduo tualete ir koridoriuje. Ieškovė pripažino, kad aptartas įvykis yra draudžiamasis, todėl E. R. (E. R.) išmokėtina 486,25 Eur draudimo išmoka, o regresas nukreipiamas į kaltą asmenį/įmonę Lietuvoje – UAB „Šilėja“.

Iš 2024-05-23 Defektinio akto priedo Turto žalos įvertinimo skaičiuotės Įvykio bylos Nr. IGT/21/001922 nustatyta, kad dėl buto užliejimo susidarė 486,25 Eur nuostoliai.

2024-05-30 mokėjimo nurodymu Nr. I2293675 Turto draudėjui buvo pervesta 486,25 Eur draudimo išmoka, mokėjimo paskirtis – Mokėjimo aktas Nr. IGT/24/001922/1.

2024-06-17 pranešimu Nr. RE-002366-24 ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, jog 2024-05-21 (duomenys neskelbtini), įvyko draudžiamasis įvykis (užliejimas), kurio metu buvo apgadintas turtas. Šio įvykio nuostoliams padengti draudimo bendrovė išmokėjo 486,25 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakingu už šį įvykį asmeniu pripažinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), namo administratorė – UAB „Šilėja“, todėl ieškovė pareikalavo atsakovės atlyginti 486,25 Eur draudiminės išmokos.

Iš atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos, apskaičiuojant žalos dydį statiniui adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog atsakovė nustatė, kad remonto darbus galima atlikti už 180,41 Eur + PVM, iš viso 218,30 Eur.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka reiškia atsakovei, kaip draudžiamojo įvykio metu buvusiai daugiabučio namo administratorei, kuri yra atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų – šiuo atveju karšto vandens stovo name – priežiūrą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas (2018 m. gegužės 23 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 48)).

Pažymėtina, jog civilinei atsakomybei atsirasti būtina tenkinti keturias sąlygas: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Nesant nors vienos privalomosios sąlygos civilinė atsakomybė negali kilti. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo.

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916-2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2024-05-21 įvyko apdrausto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas, kurio metu buvo užlietos buto, adresas (duomenys neskelbtini), tualeto lubos ir sienos. 2024-05-24 Apžiūros akte Nr. 33552, kurį pasirašė atsakovės atstovas – Pastatų techninės priežiūros tarnybos darbų vadovas, matyti, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) techninėje spintoje prakiuro karšto vandens stovas vamzdis d20, todėl sumontuota rem. mova d20. To paties Akto išvadoje nurodyta, kad gedimas įvyko bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo, kad atsakovė UAB „Šilėja“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai – bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Nagrinėjamoje civilinėje byloje jau nustatyta, kad buto užliejimas įvyko bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose dėl prakiurusio karšto vandens vamzdžio. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuotina, jog būtent atsakovės pareiga yra užtikrinti pastato bendrojo naudojimo objektų, o šiuo konkrečiu atveju karšto vandens sistemos vamzdynų priežiūrą, jų tinkamą veikimą ir naudojimą.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tuo pačiu nukentėjusiam asmeniui negali būti atlyginta daugiau nei jis realiai patyrė žalos, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Tai reiškia, kad nustatant užliejimu buto patalpoms padarytos žalos dydį turi būti atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, atsižvelgė į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, o konkrečiai dėl nusidėvėjimo medžiagoms, ir jį pritaikė. Iš 2024-10-22 teismui pateikto ieškovės rašto matyti, jog ieškovė telefonu kalbėjosi su Turto savininku, kuris patvirtino, jog labiausiai tikėtina, kad Turto remontas buvo atliktas prieš 7 metus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodė, jog apdailai yra taikomas 2% metinis nusidėvėjimas ir nuo 45,20 Eur sumos medžiagoms pritaikė nusidėvėjimą medžiagoms, dėl ko prašoma priteisti suma sumažėjo 6,33 Eur, t. y. nuo 486,25 Eur iki 479,25 Eur. Tuo pačiu raštu ieškovė pateikė prašymą nuo 6,33 Eur dalies ieškinio atsisakymo ir teismas 2024-10-22 nutartimi priėmė ieškovės prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą dalyje dėl 6,33 Eur žalos priteisimo nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų išreiškusi nesutikimą dėl ieškovės pritaikytos nusidėvėjimo medžiagoms sumos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė su ja sutinka ir pritaikytai nusidėvėjimo medžiagoms sumai neprieštarauja.

Pagal ieškovės Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 (redakcija galiojusi nuo 2020-02-10 iki 2024-09-09) 11.7 punktą, jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, kaltininkai yra nustatyti, pripažįsta savo kaltę ir mes įgyjame teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo subrogacijos tvarka, mes mokame išmoką netaikydami išskaitos, nurodytos draudimo liudijime (polise). Vadinasi, 2024-05-21 įvykusio buto užliejimo metu galiojusios ieškovės Gyventojų turto draudimo taisyklės numatė sąlygas, jog draudimo išskaita (franšizė) iš nuostolių sumos yra neatimama, kai draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, kaltininkai yra nustatyti, pripažįsta savo kaltę ir ieškovė yra įgijusi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo subrogacijos tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, netinkamai vykdomos bendrojo naudojimo objektų priežiūros (konkrečiai karšto vandens stovo vamzdžio) buvo padaryta žala Turtui, įvykio kaltininkė – atsakovė, kuri neginčija, jog dėl jos veiksmų/neveikimo Turtas buvo užlietas. Tuo tarpu ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi už Turto sugadinimą išmokėjo draudimo išmoką neišskaičiavusi draudimo išskaitos, kaip tai numatė Gyventojų turto draudimo taisyklės. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl franšizės išskaičiavimo iš draudimo išmokos atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovė vadovaudamasi Gyventojų turto draudimo taisyklių nuostatomis pagrįstai iš draudimo išmokos išskaitos (franšizės) neatliko.

Atsakovė, iš dalies nesutikdama su ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu, į bylą pateikė parengtą sąmatą, kurioje nurodyta, kad Turto remonto darbų kaina yra 180,41 Eur + PVM 37,89 Eur, iš viso 218,30 Eur.

Byloje esančioje ieškovės Turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodyta, jog bendras nuostolio dydis yra 486,25 Eur iš kurių 276,25 Eur – lubų perdažymas; 8,00 Eur – šviestuvų permontavimas; 60,00 Eur patalpų išklojimas apsaugine plėvele/patalpų valymas; 17,00 Eur statybinių šiukšlių pakrovimas 20 m ir išvežimas 10 km; 25,00 Eur meistro atvykimas/transportas; 100,00 Eur sieninės spintos demontavimas/sumontavimas. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių aišku, kad 486,25 Eur išmoka buvo išmokėta nesant patirtų realių išlaidų. Ieškovė žalos dydį šioje dalyje nustatė skaičiavimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žalos dydis, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, gali būti nustatomas skaičiavimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Statinių statybos skaičiuojamoji kaina skaičiuojama taip, kad atsižvelgiant į rinkos sąlygas būtų apskaičiuotos ekonomiškai pagrįstos statybos vykdymo ir kitos išlaidos. Apskaičiuojant žalos dydį, kai dar nėra pradėti žalos šalinimo darbai, žala apima visas išlaidas, reikalingas sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, statybvietės ir pridėtinės išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

Atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje bendra remonto darbų kaina nurodyta 180,41 Eur + 37,89 PVM, iš viso 218,30 Eur iš kurių: 166,54 Eur už lubų dažymą; 2,19 Eur už šviestuvų permontavimą; 1,80 Eur už grindų dangos priežiūrą padengiant polietilenine plėvele; 9,88 Eur už statybinių šiukšlių išvežimą. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovės sąmatose nurodytas sumas darytina išvada, jog tarp jų nėra itin esminių skirtumų – remonto darbus didžiąja dalimi iš esmės nurodyta atlikti tuos pačius – dažyti lubas, permontuoti šviestuvus, apsaugoti grindis, išvežti statybines šiukšles. Ieškovės sąmatoje papildomai nurodyti įkainiai už meistro atvykimą bei sieninės spintos demontavimą/sumontavimą. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo abejoti, jog atitinkama suma turi būti skiriama meistro atvykimui, bei spintos demontavimui/sumontavimui. Rašytinė bylos medžiaga, o tiksliau byloje esančios fotonuotraukos ir 2024-05-24 Apžiūros aktas patvirtina, kad būtent dėl (duomenys neskelbtini) bute techninėje spintoje prakiurusio karšto vandens stovo Turtas buvo užlietas. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad žalos dydį ieškovė apskaičiavo netinkamai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės Turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodytu nuostolių apskaičiavimo pagrįstumu.

Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).

Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog draudiminį įvykį sukėlė trūkęs karšto vandens stovas. Duomenų, kurie suteiktų pagrindą manyti, kad Turto apgadinimus galėjo lemti kokios nors kitos priežastys, byloje nepateikta (CPK 185 straipsnis). Byloje konstatavus, kad Turtas buvo užlietas dėl trūkusio karšto vandens stovo, atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti nusidėvėjusias namo konstrukcijas ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog iki įvykio, ji būtų atlikusi Turto karšto vandens stovo apžiūros, jo būklės stebėjimą ar kitus veiksmus, kurie galėjo užkirsti kelią žalai atsirasti (CPK 178 straipsnis). Priešingai, įvertinus atsiliepime išdėstytus argumentus UAB „Šilėja“ iš esmės net neginčijo, jog dėl įvykio metu Turtui padarytos žalos yra atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę nepakankamu rūpinimusi administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynais bei jų priežiūra, ir sudarė sąlygas žalai kilti. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens sistemos vamzdynų priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis.

Teismo išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 479,25 Eur dydžio žala, kurią Turto draudikui atlygino ieškovė, tokiu būdu įgydama teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir iš atsakovės priteistini 479,25 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei esant ieškovės prašymui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (479,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį ir 500,00 Eur už advokato paslaugas. Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai iš atsakovės priteistini 522,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ 479,25 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 25 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 479,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.