Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-128-557/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
AN2-128-557/2018
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00289-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-128-557/2018Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00289-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.;21.11.10;21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo tenkintas M. S. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo ir M. S. administracinio nusižengimo bylos dalis dėl ANK 420 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu M. S. nubaustas pagal ANK 420 str. 2 d. 500 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, pagal ANK 417 str. 1 d. 60 Eur bauda, už tai, kad 2017 m. spalio 6 d. 10.05 val. Šilalės m., Kapų gatvėje vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, padidinęs greitį susuko vairą ir privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, taip keldamas pavojų eismui ir kitų žmonių saugumui, taip pat automobilį pastatė teritorijoje, kuri pažymėta ženklu Nr. 301 „Įvažiuoti transporto priemonėms draudžiama“. Tokį savo sprendimą institucija grindė liudytojo V. K. parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema ir konstatavo, jog M. S. ne tik pastatė automobilį draudžiamoje vietoje, tačiau ir chuliganiškai vairavo. Šį nutarimą M. S. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą patenkino ir M. S. administracinio nusižengimo bylos dalį dėl ANK 420 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukė. Nutartis motyvuojama tuo, kad M. S. savo kaltės nepripažino, teigė, kad jis neturėjo tyčios vairuoti chuliganiškai, tik važiuojant į aikštelę Šilalės m. Kapų g. ir leidžiantis į pakalnę, kurioje yra aikštelė, suko vairą ir automobilio priekiniai ratai slydo bei smigo į smėlį. Teismas sprendė, jog chuliganiško vairavimo fakto nepatvirtina nei liudytojo parodymai, nei aikštelės fotonuotraukos. Teismas konstatavo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad M. S. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK prašo Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažįstant M. S. padarius pažeidimus, numatytus ANK 417 str. 1 d. ir 420 str. 2 d., ir paskirti nuobaudą sankcijos ribose. Nurodo, kad ANK 420 str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Pagal šį straipsnį chuliganiškas vairavimas yra KET pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už pavojingą ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas - chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų net tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

Pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2017-10-06 apie 10 val. V. K., eidamas Šilalės m. Nepriklausomybės g., išgirdo akceleruojančio automobilio garsą ir pastebėjo, kaip Šilalės m., Kapų g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje raudonos spalvos automobilio BMW vairuotojas, staiga susukęs vairą privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, bei po to sustojęs kasėsi vietoje. Tokiu vairavimu sukėlė jo neigiamą reakciją, nes tokiais nepriimtinais vairuotojo veiksmais buvo gadinama aikštelės danga. Apie šį įvykį telefonu pranešė Tauragės AVPK Šilalės r. PK vyr. patruliui T. S.. Liudytojo V. K. teisme duoti parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, jie ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir identiškai atitinka įvykio aplinkybes, nurodytas 2017-10-06 paaiškinime. Nesiremti liudytojo V. K. parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. būtų kaip nors suinteresuotas bylos baigtimi ir nepagrįstu M. S. nubaudimu. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Nors teismas nutarime pasisako, kad nėra įrodymų, jog M. S. veiksmai buvo tyčiniai, kurie sukėlė realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui, tačiau institucijos manymu, M. S. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas, nes M. S. nei protokolo surašymo metu, nei skundo nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios paaiškintų, kodėl jam reikėjo važiuoti į aikštelę didinat važiavimo greitį, staiga susukti vairą ir priversti automobilį slysti šoniniu slydimu bei sustojus kastis vietoje. Teigia, jog pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad tokius veiksmus atliko neatsižvelgęs į kelio dangą ir dėl vairavimo įgūdžių stokos, visiškai yra nepagrįstos, yra tik jo gynybinė versija. M. S. veiksmai - važiavimas dideliu greičiu ir staiga susukus vairą priverčiant automobilį slysti šoniniu slydimu, bei po to sustojus su galiniais ratais kasantis vietoje, tikrai laikytini chuliganišku elgesiu. Be to, akivaizdu, jog M. S. veiksmai buvo atlikti be dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą ir tokiu būdu demonstruojant nepagarbą visuomenei, pažeidžiant viešąją tvarką. Su argumentu, kad M. S. veiksmai nesukėlė realaus pavojaus eismo dalyviams ar kitų žmonių saugumui nesutinka, nes nors šiuo atveju reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad M. S. veiksmai nebuvo pavojingi. Pažymi, kad reali žala nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo dėka ir dėl aplinkybės, jog automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo kitų vairuojančių automobilių ir pėsčiųjų. Nepaisant to, kad automobilių aikštelėje eismas nevyko, tačiau pavojus buvo kilęs. Visų pirma, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, M. S. pavojų kėlė pats sau ir keleivei. Antra, jei į automobilių stovėjimo aikštelę būtų įvažiavęs kitas automobilis ar staiga pasirodę pėstieji, M. S., vairuodamas automobilį ir slysdamas šonu, nebūtų galėjęs tinkamai suvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių ir taip būtų sukėlęs avarinę situaciją, kurios metu būtų galėjęs nukentėti ne tik pats, bet ir kitų žmonių gyvybė, sveikata ar turtas. Todėl mano, jog M. S. savo veiksmais buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, o ypač savo ir keleivės gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu laimingai susiklosčius aplinkybėms nebuvo padaryta reali žala.

Pažymi, jog iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad M. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2017 m. spalio 6 d., administracinio nusižengimo medžiagos kopiją gavo 2017 m. spalio 13 d., todėl M. S. suvokė ir žinojo, dėl ko jam pareikštas kaltinimas ir nuo šio kaltinimo gynėsi, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jam nesuprantama kaltinimo esmė ir pažeista jo teisė nuo šio kaltinimo gintis. Padaryti pažeidimai nėra esminiai, kurie naikintų M. S. atsakomybę dėl ANK 420 str. 2 d. numatyto pažeidimo ar darytų administracinį procesą negalimu. Teigia, jog teismas nutarime neteisingai pažymėjo tai ir vadovavosi M. S. paaiškinimu, kad liudytojos V. V. paaiškinimas atsirado po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tačiau pažymi, kad administracinio nusižengimo medžiagoje jokio liudytojos V. V. raštiško paaiškinimo nebuvo, ji buvo apklausta kaip liudytoja žodinio bylos nagrinėjimo Tauragės AVPK Šilalės r. PK metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 str. 4 d. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Institucijos nutarimu M. S. buvo nubaustas pagal ANK 417 str. 1 d. ir 420 str. 2 d. už tai, kad 2017 m. spalio 6 d. 10.05 val. Šilalės m., Kapų gatvėje, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų stipriai spausdamas akceleratoriaus pedalą, padidinęs greitį susuko vairą ir privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, taip keldamas pavojų eismui ir kitų žmonių saugumui, taip pat automobilį pastatė teritorijoje, kuri pažymėta ženklu Nr. 301 „Įvažiuoti transporto priemonėms draudžiama“. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nurodytu laiku ir vietoje M. S. buvo pastatęs transporto priemonę ir padarė ANK 417 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau nesutariama dėl ANK 420 str. numatyto pažeidimo – chuliganiško vairavimo – padarymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų pažeidėjo veiksmuose buvus visus (tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius) ANK 420 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Institucija apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, todėl apygardos teismas būtent šiuo klausimu ir pasisako.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog M. S. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 2 d., sudėties požymiai. Aukštesnysis teismas, priešingai, nei nurodoma institucijos apeliaciniame skunde, neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą M. S., liudytojus T. S., V. K., ištyrė garso įraše institucijos užfiksuotus liudytojos V. V. paaiškinimus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė teisingas išvadas, kad byloje surinktų duomenų nepakanka neginčytinai įrodyti ir pašalinti visas abejones dėl to, kad M. S. 2017 m. spalio 6 d. 10.05 val. Šilalės m., Kapų gatvėje, vairavo automobilį chuliganiškai.

ANK 5 str. numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 420 str. 2 d., pagal kurią M. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis buvo nubaustas Institucijos nutarimu, numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Iš esmės vieninteliai byloje esantys duomenys, kuriais institucija įrodinėja M. S. kaltę vairavus chuliganiškai, yra liudytojo V. K. parodymai – būtent šis asmuo paskambino policijai dėl gadinamos aikštelės dangos. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, kad ėjo gatve ir pamatė mašiną, kuri gadino kelią. Dėl to pranešė policijai. Nuo jo iki automobilio buvo gal 200 m. Automobilis BMW. Pamatė, kaip spaudė akceleratorių, slydo mašina, matė, kaip yra gadinama kelio danga. Matėsi, kad bandė padaryti kažkokį manevrą. Kiek žino, yra ženklas, kad negali pravažiuoti mašinos. Oras tikriausiai buvo geras, nes ėjo pasivaikščioti. Mano, kad tas asmuo chuliganiškai vairavo. Aikštelėje žmonių nebuvo, nematė. Kelio danga yra žvyras. Paskambino kolegai (jis irgi yra policijos pareigūnas, dirba Tauragės AVPK) T. S., turi jo telefoną. Neskambino į 112, nes greičiau, tiesiogiai paskambino. Į aikštelę jis nėjo, šiuo metu nežino, ar tebėra ženklas „Įvažiuoti draudžiama“. Automobilį matė pačioje aikštelėje. Bandė slysti šonu, paskui pavažiavo atbulas. Policija atvyko maždaug po 3 minučių, jis policijos nelaukė, matė, kaip nuvažiavo policija link tos vietos. Daugiau atvažiuojančių automobilių į tą aikštelę nematė. Įvykio vietoje aikštelėje jis nebuvo, neatsimena, ar naktį lijo. Matė tik pačioje aikštelėje, atvažiuojančio automobilio nematė. Sprendė pagal automobilio garsą. Jo manymu, chuliganiški veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo gadinama danga, žvyras ten (b. l. 63-64).

Iš šių liudytojo parodymų matyti, jog jis nestebėjo M. S. vairuojamo automobilio atvažiavimo į stovėjimo aikštelę, ir į M. S. vairuotą automobilį atkreipė dėmesį tik tuomet, kai jis išgirdo akceleruojantį automobilį, nors pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. nurodė, jog įvažiuojant į stovėjimo aikštelę ir leidžiantis žemyn, jo automobilis pradėjo slysti ant žolės ir vėliau įsmigo į smėlį. Tai, jog važiuojant žemyn, kažkas atsitiko M. S. automobiliui, ir kai M. S. paspaudė automobilio stabdžius, automobilis pradėjo slysti, nurodė ir liudytoja V. V.. Taigi vieninteliai asmenys, kurie stebėjo M. S. atvažiavimą į stovėjimo aikštelę, buvo tik pats pažeidėjas ir kartu su juo vykusi keleivė, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. ir jo draugės versiją, kad įvažiuojant žemyn į stovėjimo aikštelę, automobilis paslydo ne dėl tyčinių vairuotojo veiksmų, o dėl šlapios dangos (byloje esančiose nuotraukose matyti ant žvyro telkšančios balos) ir nuokalnės. Vėliau liudytojo V. K. stebėti M. S. veiksmai, liudytojui nemačius įvykio pradžios ir pažeidėjo bei keleivės nurodomo automobilio paslydimo, galėjo būti klaidingai palaikyti tyčiniais chuliganiškais veiksmais, o ne siekiu suvaldyti slystantį automobilį ir išvažiuoti iš klampaus šlapio smėlio. Abejonę, jog liudytojas V. K. galėjo netinkamai suprasti M. S. atliktus veiksmus didina ir tai, jog tarp šio liudytojo ir neva chuliganiškai vairavusio automobilio buvo (pasak paties liudytojo) apie 200 metrų atstumas, kuris, akivaizdu, yra pakankamai didelis, jog slystantį automobilį stebintis praeivis galėtų pasakyti, ar automobiliu slystama tyčia, norint pasipuikuoti prieš aplinkinius, ar dėl nuo vairuotojo nepriklausomų priežasčių, ir ar visi atliekami vairuotojo atliekami veiksmai (sukamas vairas, akceleruojama) yra nukreipti į slydimo provokavimą, ar į netikėtai paslydusio automobilio kontrolės atgavimą. Pastebėtina ir tai, jog V. K. nenurodė, jog neva chuliganiškas M. S. vairavimas buvo intensyvus, t. y., jog jis būtų slydęs keletą kartų, keletą kartų vietoje kasęsis ratais, sukęs ratus po stovėjimo aikštelę. Šio liudytojo parodymai apsiribojo tuo, jog jis teigė, kad matė (išgirdo), kaip M. S. spaudė akceleratorių, kaip slydo mašina, ir buvo gadinama kelio danga. Be to, teigė matęs, kad bandoma padaryti kažkokį manevrą – slydo šonu, o paskui pavažiavo atbulas. Taigi iš esmės V. K. nepatvirtino ilgalaikio chuliganiško vairavimo, kuris akivaizdžiai rodytų, jog automobilis taip vairuojamas tyčia, atvirkščiai, šiuo atveju liudytojo nurodomos aplinkybės patvirtina M. S. teigiamą versiją, jog automobilis paslydo, jog buvo koreguojama jo padėtis ir paslysta šonu, paskui akceleruojama siekiant išvažiuoti iš klampaus smėlio ir atsistota ant žolės, t. y. kad M. S. tyčia nevairavo automobilio chuliganiškai. Nors institucija apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, jog pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad tokius veiksmus atliko neatsižvelgęs į kelio dangą ir dėl vairavimo įgūdžių stokos yra visiškai nepagrįstos, ir yra tik gynybinė versija, tačiau be dalį įvykio iš 200 atstumo stebėjusio V. K. parodymų, pati institucija nepateikia jokių duomenų, kurios paneigtų jos kritikuojamą M. S. keliamą versiją.

Pažymėtina, jog į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, M. S. automobilis stovėjo, todėl patys policijos pareigūnai betarpiškai įvykio nestebėjo, ir iš esmės visą kaltinimą grindžia vien liudytojo V. K. parodymais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. K. skambino tiesiai pažįstamam policijos pareigūnui T. S., kuris tuo metu patruliavo netoliese, o ne į bendrąjį pagalbos centrą. Nors ši aplinkybė pati savaime, byloje nesant kitų duomenų, nekelia didesnių abejonių dėl šio liudytojo objektyvumo ir suinteresuotumo, tačiau verčia manyti, jog tokį liudytojo elgesį galėjo nulemti ir tai, jog V. K. nebuvo įsitikinęs, ar M. S. iš tiesų daro KET pažeidimą, ir dėl to nusprendė ne pranešti bendrajam pagalbos centrui, o paprašyti pažįstamo policijos pareigūno nuvykti ir išsiaiškinti, kas įvyko. Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota aikštelės danga po įvykio, tačiau šie duomenys, skirtingai nei teigiama institucijos skunde, nepatvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės vairavus chuliganiškai. Iš šių nuotraukų (b. l. 57-60) matyti, jog minkšta (žvyro/smėlio) aikštelės danga iš tiesų yra išvažinėta ir šiek tiek apgadinta, tačiau nuotraukos neatskleidžia paties aikštelės dangos sugadinimo mechanizmo: akivaizdu, jog užfiksuoti dangos pažeidimai galėjo būti padaryti tiek Institucijos nurodomu būdu (vairuojant chuliganiškai), tiek ir M. S. nurodomu būdu. Kita vertus, nėra jokių duomenų, jog visi šie kelio dangos apgadinimai yra padaryti būtent M. S.. Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų apžiūrėję ir užfiksavę pažeidėjo automobilio padangų raštą, jį sulyginę ant minkštos kelio dangos gerai matomais likusiais padangų požymiais. Vien tik vizualiai vertinant byloje esančias nuotraukas matyti, jog žymės stovėjimo aikštelėje buvo paliktos mažiausiai dviejų skirtingų raštų padangų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog visi kelio dangos apgadinimai yra padaryti būtent M. S.. Šiame kontekste pažymėtina, jog M. S. nuo pat pradžių neneigė, jog ir dėl jo veiksmų kelio danga buvo apgadinta – tai matyti ir iš policijos pareigūno liudytojo T. S. tarnybinio pranešimo (b. l. 15), kuriame nurodyta, jog M. S. prisipažino, kad slydimo žymės yra jo, tačiau nurodė, kad automobilis važiuojant paslydo netyčia. Šią aplinkybę M. S. patvirtino ir duodamas paaiškinimus institucijoje, ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti asmeninį liudytojo V. K. vertinimą, kad manevruota buvo chuliganiškai, ir patvirtintų institucijos keliamą versiją, jog M. S. veiksmai buvo atlikti be dingsties, norint įžūliai pademonstruoti savo vairuojamo automobilio išskirtinumą ir tokiu būdu demonstruojant nepagarbą visuomenei, pažeidžiant viešąją tvarką. Akivaizdu, jog tokiais argumentais institucija tvirtina tik pažeidimo padarymo galimumą, o ne objektyvius duomenis dėl įvykusio įvykio, kurie patvirtintų chuliganiško vairavimo faktą. Todėl laikytina, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina institucijos pateiktos įvykių versijos. Sistemiškai vertinant byloje esančius liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus matyti, kad 2017-10-06 M. S. vairuojamas galiniais ratais varomas automobilis slydo ant žolės, leisdamasis nuo stačios įkalnės, automobilių stovėjimo aikštelėje esant šlapiai žvyro/smėlio dangai, slydimo pasekoje buvo atliktas nepilnas apsisukimas aplink savo ašį (duomenų, jog būtų padaryta „saulutė“ nėra, jos pėdsakų nematyti ir užfiksuotose nuotraukose), jokių įrodymų, kurie patvirtintų policijos pareigūnių išvadą, kad M. S. slydo, tyčia vairuodamas chuliganiškai, byloje nėra.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. S. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra vieno už 200 metrų stovėjusio liudytojo vertinimai dėl jo stebėto M. S. vairavimo, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad M. S. pažeidė KET reikalavimus, tai padarė iš chuliganiškų paskatų ir sukėlė atitinkamas pasekmes) nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant M. S. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priimtas teisingas procesinis sprendimas, todėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas