Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ ir atsakovės notarės N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties, kuria dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas pateikti teismui procesinių dokumentų vertimus į tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Ukrainoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Praim Split“ ir M. S. (M. S.) suprantamą kalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 14 d. priėmė dar vieną nutartį, kuria nustatė ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui septynių dienų terminą pateikti teismui jų procesinių dokumentų vertimus į tretiesiems asmenims RAB „Praim Split“ ir M. S. suprantamą ukrainiečių arba rusų kalbą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

8.2. Trečiųjų asmenų teisei į veiksmingą teisinę gynybą užtikrinti pakanka įteikti ieškinį su jo vertimu į tretiesiems asmenims suprantamą kalbą. Ieškinio priedų vertimas nebūtinas.

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti jos procesinių dokumentų vertimus į tretiesiems asmenims suprantamą ukrainiečių arba rusų kalbą, nes tokia atsakovės pareiga nenumatyta CPK.

9.2. Teismo nustatytas įpareigojimas pateikti procesinių dokumentų vertimus savo esme yra procesinių dokumentų trūkumų nustatymas ir įpareigojimas juos pašalinti. Atsakovės pateikti procesiniai dokumentai visiškai atitiko CPK keliamus reikalavimus, ką patvirtino teismas juos priimdamas. Procesinių aplinkybių pasikeitimas po atsakovės pateiktų procesinių dokumentų priėmimo nėra pagrindas persvarstyti jų atitikties CPK reikalavimams. Toks požiūris sukeltų neapibrėžtumą procese. Be to, tokia galimybė nenustatyta proceso teisės normose. Dėl to teismas, nustatęs atsakovei terminą jos procesinio dokumento trūkumui pašalinti, veikė ultra vires (viršydamas įgaliojimus).

9.3. Šioje proceso stadijoje naujai įtrauktiems tretiesiems asmenims turi būti siunčiamas tik ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo. Dėl to būtinas tik ieškinio vertimas. Teismas iš anksto nuspręsdamas, kad reikalinga išversti visus byloje esančius dokumentus į tretiesiems asmenims suprantamą kalbą, pažeidė ekonomiškumo principą.

10.2. Teismas jau yra priėmęs visus dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus. Tik tai, kad teismas vėliau įtraukė į bylą trečiuosius asmenis ir įpareigojo dalyvaujančius byloje asmenis pateikti jų procesinių dokumentų vertimus, nereiškia, kad pastarieji yra su trūkumais.

10.3. Šioje proceso stadijoje naujai įtrauktiems tretiesiems asmenims pakaktų išsiųsti tik ieškinio kopiją ir jo vertimą. Teismo įpareigojimas pateikti atsakovės ir trečiojo asmens procesinių dokumentų vertimus perteklinis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų teisės pateikti atskirąjį skundą dėl teismo įpareigojimo

11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės ieškinį ir dubliką, taip pat atsakovės bei trečiojo asmens atsiliepimus į ieškinį ir triplikus. Teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens prašymą ir įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, RAB „Praim Split“ ir M. S. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, kad naujai įtraukti į bylą tretieji asmenys nemoka valstybinės lietuvių kalbos – RAB „Praim Split“ įsteigta Ukrainoje, jos buveinės, taip pat kitas teismui žinomas adresas yra Ukrainoje; trečiasis asmuo M. S. yra Ukrainos pilietis ir gyvena Ukrainoje. Dėl to pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 14 d. priėmė dar vieną nutartį, kuria įpareigojo ieškovę, atsakovę ir trečiąjį asmenį ERGO Insurance SE Lietuvos filialą pateikti teismui jų procesinių dokumentų vertimus į RAB „Praim Split“ ir M. S. suprantamą ukrainiečių arba rusų kalbą.

13. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Dėl to visi procesiniai dokumentai ir jų priedai, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, teismui turi būti teikiami valstybine kalba. Tuo atveju, jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu su juo teismui turi būti pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto toks pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas negali sudaryti sąlygų apriboti asmenų, nemokančių valstybinės kalbos, teisės į tinkamą procesą. Dėl to įstatyme nurodytos konkrečios priemonės, skirtos šių asmenų procesinėms teisėms užtikrinti. Siekiant užtikrinti asmenų, nesuprantančių valstybinės lietuvių kalbos, teisę į tinkamą procesą, įstatyme tokiems asmenims garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis (CPK 11 straipsnio 2 dalis), taip pat suteikta galimybė gauti procesinius dokumentus jiems suprantama kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, priešingai negu teigia atsakovė, CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta visų dalyvaujančių byloje asmenų, be kita ko ir atsakovės, pareiga pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus procesinių dokumentų vertimus.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad byloje dalyvaujantys asmenys, be kita ko tretieji asmenys, galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis priemonėmis, pareikšdami savo poziciją ginčo klausimu, pateikdami įrodymus ir pan., o teismas galėtų kuo operatyviau išnagrinėti pareikštus reikalavimus ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, tai, kad naujai įtraukti tretieji asmenys nemoka valstybinės lietuvių kalbos, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę, atsakovę ir trečiąjį asmenį pateikti jų procesinių dokumentų vertimus į naujai įtrauktiems į bylą asmenims suprantamą užsienio kalbą.

15. Vis dėlto, nepaisant to, kad ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo privalo laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtino reikalavimo pateikti teismui procesinių dokumentų vertimus į naujai įtrauktiems į bylą tretiesiems asmenims suprantamą užsienio kalbą, konkrečios nagrinėjamos bylos kontekste tai negali būti laikoma ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų ir teismo priimtų jų procesinių dokumentų trūkumu. Dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas mechaniškai ir formaliai absoliučiai visais atvejais, kai būtina pateikti procesinių dokumentų vertimus. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą dėl procesinių dokumentų vertimų pateikimo, be kita ko, turi įvertinti šio instituto paskirtį, nagrinėjamos bylos proceso stadiją (pavyzdžiui, ar aptariamas trūkumas nustatytas teismui sprendžiant ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo klausimą ar vėliau), taip pat kitas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas vadovauja procesui ir atlieka procesinių veiksmų kontrolę byloje. Teismas, atlikdamas aptariamas pareigas, netaikydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, gali nustatyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, be kita ko, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenims pateikti procesinių dokumentų vertimus. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje teismas, įtraukęs į bylą trečiuosius asmenis, įgyvendindamas, be kita ko, savo pareigą užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų, nemokančių lietuvių kalbos, teisę į tinkamą procesą, taip pat proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principų įgyvendinimą, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, turėjo įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų procesinių dokumentų vertimus į tretiesiems asmenims suprantamą užsienio kalbą, bet ne taikyti trūkumų šalinimo institutą.

16. Kita vertus, priešingai negu teigia atsakovė, iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas netaikė trūkumų šalinimo instituto. Akcentuotina, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti, kokie konkretūs trūkumai konstatuoti. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasirėmė CPK 115 straipsnio 2 dalimi, iš nutarties turinio matyti, jog teismas nekonstatavo ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų procesinių dokumentų trūkumų. Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat neįpareigojo dalyvaujančių byloje asmenų pašalinti procesinių dokumentų trūkumus. Teismas tik įpareigojo pateikti procesinių dokumentų vertimus. Pastarasis pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas, įvertinus visą skundžiamos nutarties turinį, kvalifikuotinas kaip teismo įpareigojimas per nustatytą terminą pateikti procesinių dokumentų vertimus, bet ne kaip įpareigojimas pašalinti procesinių dokumentų trūkumus. Dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą įvykdyti teismo įpareigojimus. Už teismo įpareigojimų nevykdymą CPK nustatytos tam tikros pasekmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aptariamos nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, jog ji gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. CPK nustatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Tačiau CPK nenustatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį dėl įpareigojimo ir tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Kitaip tariant, aptariama nutartis neskundžiama. Dėl to pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus, nepagrįstai juos priėmė.

17. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį šios nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus.

18. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo įpareigoti pateikti jų procesinių dokumentų vertimus, negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties nutrauktimas.

Dėl kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentų

19. Nepaisant to, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės ir atsakovės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties nutraukiamas, šios bylos baigčiai neturi įtakos atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodyti argumentai, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl pagrindinių dalyvaujančių byloje asmenų nurodytų argumentų.

20. Atsakovė atskirajame skunde ir trečiasis asmuo atsiliepime į skundą neteisingai teigia, kad teismas pats privalo išversti dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, todėl neteisėtai perkėlė dalyvaujantiems bylose asmenims šią pareigą. Dar kartą pabrėžtina, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Pastarojoje teisės normoje taip pat nustatyta, kad būtent dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų procesinių dokumentų vertimus. Dalyvaujančiais byloje asmenimis, be kita ko, yra šalys ir tretieji asmenys (CPK 37 straipsnio 1, 2 dalys). Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai yra ir ieškiniai, atsiliepimai į ieškinius, dublikai ir triplikai (CPK 110 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 90 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo numatyta galimybė sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, kai šalies pateiktas dokumentas turėjo būti išverstas į užsienio kalbą. Vis dėlto, pastarosios teisės normos atsisakyta 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480. Nurodytu įstatymu papildyta CPK 113 straipsnio 3 dalis, įtvirtinant dalyvaujančių byloje asmenų pareigą pateikti teismui savo procesinių dokumentų vertimus į dalyvaujantiems byloje asmenims suprantamą kalbą, išbraukiant atitinkamą CPK 90 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl užstato už dokumentų vertimus sumokėjimo. Akcentuotina, kad vienas iš šių teisės normų keitimo tikslų – perduoti visą procesinių dokumentų vertimo funkciją dalyvaujantiems byloje asmenims. Kitaip tariant, būtent dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą išversti savo procesinius dokumentus, bet ne teismas. Taigi, priešingai negu teigia atsakovė, teismas neprivalo pats versti dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, nes tokia pareiga CPK nustatyta patiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir pastarieji privalo jos laikytis. Dalyvaujantis byloje asmuo, išversdamas procesinį dokumentą į užsienio kalbą, patiria bylinėjimosi išlaidų, kurios, priėmus galutinį teismo sprendimą byloje, gali būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

22. Atsakovė atskirajame skunde ir trečiasis asmuo atsiliepime į skundą taip pat nepagrįstai teigia, kad naujai įtrauktiems tretiesiems asmenims pakanka išsiųsti tik ieškinio kopiją ir jo vertimą, todėl teismo įpareigojimas pateikti atsakovės ir trečiojo asmens procesinių dokumentų vertimus perteklinis ir pažeidžia proceso ekonomiškumo principą. Atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės nėra pagrindas nukrypti nuo CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytos dalyvaujančių byloje asmenų pareigos pateikti teismui savo procesinių dokumentų vertimus į naujai įtrauktiems tretiesiems asmenims suprantamą kalbą ir aptariama teisės norma siekto įstatymo leidėjo tikslo. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, jog byloje dalyvaujantys asmenys, be kita ko tretieji asmenys, turėtų teisę į tinkamą procesą, galėtų susipažinti su visų procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinėmis priemonėmis, pareikšdami savo poziciją ir argumentus, o teismas galėtų kuo operatyviau išnagrinėti pareikštus reikalavimus ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad teismo įpareigojimas perteklinis ir pažeidžia proceso ekonomiškumo principą. Be to, teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą pateikti tik procesinių dokumentų vertimus. Priešingai negu teigia ieškovė, teismas neįpareigojo jos pateikti procesinių dokumentų priedų vertimų. Taigi, teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs dalyvaujančius byloje asmenis pateikti jų procesinių dokumentų vertimus į tretiesiems asmenims suprantamą užsienio kalbą, nepažeidė proceso ekonomiškumo principo.

23. Pažymėtina, kad pagal CPK 1 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Dvišalės sutarties 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti teisinę pagalbą ir jo priedai surašomi prašymą pateikiančios Susitariančiosios Šalies kalba ir prie jų pridedami patvirtinti nuorašai vertimų į kitos Susitariančiosios Šalies arba į rusų kalbą. Tos pačios sutarties 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui, jei jis sutinka juos priimti. Sistemiškai aiškinant aptariamas Dvišalės sutarties 5 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad pagal jas gavėjas turi teisę atsisakyti priimti dokumentus, tik jeigu jie nesurašyti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas į Susitariančiosios Šalies arba rusų kalbą. Kitaip tariant, tretieji asmenys gali atsisakyti priimti dokumentus tik jeigu nebus pateikti procesinių dokumentų vertimai į ukrainiečių arba rusų kalbą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės atskirajame skunde ir trečiojo asmens atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams, kad aptariamosiose Dvišalės sutarties nuostatose nenumatyta gavėjo teisė atsisakyti priimti procesinius dokumentus, jeigu jie išversti į rusų kalbą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir bylos procesinės baigties

24. Atsakovė atskirajame skunde pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Štai kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022 48 punktą). Dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktinas (žr. šios nutarties 18 punktą) ir pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas pateikti procesinių dokumentų vertimus jau yra pasibaigęs, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą pirmosios instancijos teismo įpareigojimams įvykdyti (CPK 7 straipsnis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ ir atsakovės notarės N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties, kuria ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas įpareigoti pateikti teismui jų procesinių dokumentų vertimus į tretiesiems asmenims Ukrainoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Praim Split“ ir M. S. (M. S.) suprantamą ukrainiečių arba rusų kalbą.

Nustatyti ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui terminą iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikti teismui jų procesinių dokumentų vertimus į tretiesiems asmenims Ukrainoje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei „Praim Split“ ir M. S. (M. S.) suprantamą ukrainiečių arba rusų kalbą.