- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-1097-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00705-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. C., L. K., E. V.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. M. atstovo advokato K. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-176-443/2020 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams A. C., L. K. ir E. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos skyrius Šakių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. ieškiniu atsakovams A. C., L. K. ir E. V. prašė: 1) atnaujinti terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2009 m. spalio 28 d. Šakių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įrašą Nr. 276, dalyje, kurioje nurodyta, kad atsakovas A. C. yra A. M. tėvas; 3) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 24 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. 179, dalyje, kurioje nurodyta, kad atsakovas A. C. yra V. M. tėvas; 4) nustatyti, kad L. K. yra A. M. biologinis tėvas ir A. M. yra L. K. dukra; 5) nustatyti, kad E. V. yra V. M. biologinis tėvas ir V. M. yra E. V. dukra.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė santuoką su A. C. įregistravo 2007 m. gruodžio 29 d., tačiau su juo negyveno – A. C. išvyko į užsienį. Po to su atsakovu nesimatė, santykių nepalaikė. Ieškovė susipažino su L. K. ir pradėjo kartu gyventi, jiems gimė dukra A. M.. Su L. K. ieškovė pradėjo bendrauti nuo 2008 m. pavasario, draugavo iki 2012 m., gyveno apie 6-7 metus nesusituokę. Paskui su L. K. išsiskyrė ir pradėjo bendrauti su E. V., jiems gimė dukra V. M.. Ieškovė ir šiuo metu gyvena su E. V..
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas E. V. prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. C. prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
5. Atsakovas L. K. teismo posėdžio metu pripažino ieškinį, pripažino, kad jis yra A. M. tėvas. Atsakovui ekspertizė išsklaidė visas abejones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, atnaujino ieškovei ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo terminą; pripažino, kad atsakovas A. C., nėra A. M., tėvas, o A. M. nėra atsakovo A. C. duktė; nustatė, jog A. M. gimimo liudijime, įrašo Nr. 276, duomenys apie jos tėvą atsakovą A. C., neatitinka tikrovės ir pripažino įrašą Nr. 276 šioje dalyje negaliojančiu; nustatė, kad atsakovas L. K. yra A. M. biologinis tėvas, o A. M. yra atsakovo L. K. duktė; įrašė A. M. gimimo dokumente įrašą, nurodant, kad vaiko tėvas yra atsakovas L. K.; nustatė ieškovės ir atsakovo L. K. nepilnametės dukters A. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; nustatė atsakovo L. K. bendravimo su jo nepilnamete dukterimi A. M., tvarką, nurodant, kad atsakovas L. K. dalyvauja nepilnametės dukters auklėjime ir bendrauja pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į dukters poreikius ir interesus, užtikrinant dukters saugumą, jeigu tai neprieštaraus dukters interesams; priteisė iš atsakovo L. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur; paskyrė priteistų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ieškovę, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pripažino, kad atsakovas A. C. nėra V. M. tėvas, o V. M. nėra atsakovo A. C. vaikas; nustatė, jog V. M. gimimo įraše, įrašo Nr. 179, duomenys apie jos tėvą atsakovą A. C. neatitinka tikrovės ir pripažinto įrašą Nr. 179 šioje dalyje negaliojančiu; nustatė, kad atsakovas E. V. yra V. M. biologinis tėvas, o V. M. yra atsakovo E. V. duktė; įrašė V. M. gimimo dokumente įrašą, kad vaiko tėvas yra atsakovas E. V.; priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 358,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė praleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas nurodė, kad nors svarbių termino priežasčių ir nėra nustatyta, tačiau siekiant užtikrinti vaikų interesus, teisę žinoti tėvą, yra pagrindas ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimo terminą atnaujinti.
8. Teismas nustatė, kad ieškovės santuoka su A. C. nenutraukta, nors sutuoktiniai nuo 2008 m. sausio mėnesio kartu negyvena. Ieškovės dukterų tėvu gimimo liudijimuose įrašytas A. C.. Teismas nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktas Nr. ES 204/2019 patvirtina, kad atsakovas L. K. yra A. M. biologinis tėvas 99,99999999998 procentų tikimybe, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. C., negali būti A. M. tėvu, todėl vaiko gimimo akto įrašuose duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės ir yra naikintini, vaiko tėvu įrašant L. K..
9. Teismas nurodė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktas Nr. ES 204/2019 patvirtina, kad atsakovas E. V. yra V. M. biologinis tėvas 99,99999999997 procentų tikimybe, todėl vaiko gimimo akto įrašuose duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės ir yra naikintini, vaiko tėvu įrašant E. V..
10. Teismas nurodė, kad nors ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovo L. K. dukrai A. M., tačiau atsižvelgiant į byloje išvadą teikusios institucijos išvadoje nurodytą poziciją, kad nustačius, jog atsakovas L. K. yra nepilnametės A. M. tėvas, tikslinga iš tėvo priteisti išlaikymą vaiko naudai ir tai, kad atsakovas L. K. dukrai išlaikymo neteikia, tačiau sutinka mokėti po 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismas sprendė, kad yra pagrindas išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir iš atsakovo L. K. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai bei nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismo vertinimu 100 Eur per mėnesį išlaikymo dydis, kurį pripažįsta atsakovas, yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnametės dukros poreikius šiai dienai.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė iš viso 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir padidinti iš atsakovo L. K. nepilnametei dukrai A. M. priteisto išlaikymo sumą iki 215 Eur. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nebuvo aktyvus ir nenustatė, koks yra būtinas išlaikymas A. M., nesiaiškino vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties;
1.2. Teismas nesiaiškino bylai teisingai išspręsti reikalingų aplinkybių, nebuvo aktyvus siekdamas apsaugoti vaiko interesus. Teismas pasirėmė tik atsakovo sutikimu, kad šis sutinka mokėti išlaikymą 100 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis.
1.3. Teismas dalyje dėl išlaikymo priteisimo neatskleidė bylos esmės;
1.4. Priteistas 100 Eur kas mėnesį išlaikymas yra išskirtinai per mažas. Teismų praktikoje nusistovėję priteistino išlaikymo dydžiai yra apie 200-230 Eur per mėnesį. Minimali mėnesinė alga yra orientacinis dydis išlaikymui nustatyti, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
13. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu, pripažindamas atsakovą L. K. A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu, dukters gyvenamąją vietą nustatė su jos motina A. M. ir nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė išlaikymą nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po vieną šimtą eurų, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. M..
17. Apeliantė A. M., nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu nurodo, kad teismas nesiaiškino, koks yra būtinas išlaikymas A. M., nesiaiškino vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, todėl priteistą 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laiko per mažą ir prašo jį padidinti iki 215 Eur per mėnesį.
18. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
19. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
20. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
21. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą iš atsakovo L. K., pasirėmė tik jo sutikimu mokėti kas mėnesį 100 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, tačiau nesiaiškino tėvų turtinės padėties, nenustatinėjo vaiko poreikių, nesiaiškino dėl aplinkybių, trukdančių atsakovui teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nagrinėjamojoje byloje nesivadovavo kasacinio teismo praktika, nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko įrodymų ir neištyrė visų aplinkybių, reikšmingų teisingam teismo sprendimo priėmimui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Kadangi bylos dalyje nebuvo atskleista bylos esmė, skundžiamo teismo sprendimo dalį yra pagrindas panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl priteisto iš L. K. išlaikymo nepilnametei dukrai A. M. panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.