- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1-328-817/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12396-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- E. B., R. R.
- Nukentėjusysis
- V. M., V. Š., S. R.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė, Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti „L.“ (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 15 parų arešto bausmė;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė subendrinta 3 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 25 parų arešto bausmė;
4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 25 parų arešto bausmė;
6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 40 parų arešto bausmė;
7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 40 parų arešto bausmė;
8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 40 parų arešto bausmė;
9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 20 parų arešto bausmė;
10) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 40 parų arešto bausmė;
11) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 40 parų arešto bausmė;
12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė;
13) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 40 parų arešto bausmė;
14) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė;
15) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 20 parų arešto bausmė;
16) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė;
17) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė;
18) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė;
19) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė;
20) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė;
21) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 40 parų arešto bausmė;
22) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė;
23) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 45 parų arešto bausmė;
24) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, ir jai paskirta galutinės subendrinta 1 metų 6 mėnesių 20 parų laisvės atėmimo bausmė;
25) Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendžiu nuteistai paskirta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu papildoma pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. (duomenys neskelbtini) išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, bedarbis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta subendrinta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 21 dalyje, ir jam paskirta subendrinta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) bauda;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė sumažinta 50 parų arešto bausmė;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta galutinė sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė sumažinta 24 parų arešto bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. panaudodama fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji 2019-03-17, apie 19.00 val., būdama (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su R. R., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie S. R., tikslu palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą R. R. sudavė nukentėjusiajam S. R. ne mažiau dviejų smūgių į nugarą ir, bandant nukentėjusiajam atsistoti, spyrė kojomis ne mažiau dviejų kartų, po ko pradėjo nukentėjusįjį smaugti. Tuo pačiu metu E. B. įkišo ranką į nukentėjusiojo striukės kišenę ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. R. priklausantį 170 Eur vertės turtą.
R. R. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019-03-17, apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie S. R., tikslu palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą, sudavė nukentėjusiajam S. R. nemažiau dviejų smūgių į nugarą ir, bandant nukentėjusiajam atsistoti, spyrė kojomis ne mažiau dviejų kartų, po ko pradėjo nukentėjusįjį smaugti. Tuo pačiu metu E. B. įkišo ranką į nukentėjusiojo striukės kišenę ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. R. priklausantį 170 Eur vertės turtą.
Taip pat R. R. 2019-06-14, apie 18.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą V. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į miegamąjį ir pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart“, kurio vertė 399 Eur, su jame buvusia SIM kortele, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai V. M. 399 Eur turtinę žalą.
Taip pat R. R. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2019-03-17, apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), grumtynių metu su S. R., šalia stovėjusiai V. Š. koja sudavė smūgį į dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą.
Kaltinamoji E. B. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad ji pažįsta R. R., jis buvęs jos draugas. Nurodė, kad ji pažįsta ir S. R., ir V. Š., susipažino su jais per bendrus pažįstamus. Su nukentėjusiaisiais jokių konfliktinių situacijų neturėjo, nežino, ar S. R. turi kokią nors priežastį ją apkalbėti. Kaltinamoji parodė, kad 2019-03-17 ji su R. R. išgėrinėjo pas ją namuose. Pasibaigus alkoholiui, jie užsinorėjo jo dar ir išėjo jo nusipirkti. Jiems išėjus į stotelę, jie susitiko stotelėje V. Š. ir S. R.. Paklausus jų, kur jie buvo, šie atsakė, kad buvo pas pažįstamus. Kadangi kaltinamoji tuo metu turėjo tik 20 Eur, ji paklausė S. R., ar jis turi porą eurų, tikslu iš jo pasiskolinti, tačiau jis jai atsakė, kad neturi. Tuomet jie važiavo iki parduotuvės autobusu, kuriuo važiavo ir S. R. su V. Š.. Pavažiavus autobusu porą stotelių, jie visi išlipo iš autobuso. Perėjus gatvę ji (kaltinamoji) netyčia užkliudė S. R. kišenę ir tada jis jai pasakė „ko tu čia lendi į mano kišenę“ ir ją pastūmė. Tada R. R. kaltinamąją užstojo ir jis (R. R.) su S. R. pradėjo muštis, jie nugriuvo ant žemės. Ji pradėjo juos vieną nuo kito skirti. Tada priėjo dar 3 ar 4 vyrai ir pradėjo R. R. mušti. Paskui atėjo 3 moterys, tapo chaosas. S. R. suplėšė R. striukę, jį smaugė. Ji nematė, ar R. R. spyrė S. R.. Kai muštynės baigėsi, jie nuėjo į parduotuvę, tačiau alkoholis jau buvo nebepardavinėjamas. Tuomet jie nusprendė važiuoti į stoties barą. Pažymėjo, kad jie nesikreipė su pareiškimu dėl R. R. striukės. Išėję iš parduotuvės, jie rado telefoną, kurį ir pasiėmė. Kaltinamoji suprato, kad tas telefonas buvo nukentėjusiojo. Ji neatidavė to telefono nukentėjusiajam iš karto, nes nukentėjusysis skambino jai ir grasino. Tą patį vakarą laužė jos duris, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo S. R., nes atidarius duris, prie durų jau nieko nebebuvo. Nurodė, kad telefoną atidavė tik apklausos metu, nes S. R. jai skambino, grasino, todėl ir telefoną atnešė tik į apklausą.
Kaltinamasis R. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis 2019-03-07 sudavė S. R., tačiau neprisipažino, kad jis paėmė telefoną. Kaltinamasis parodė, kad jis su E. gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau jiems jo pritrūko. Jie nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ten nusipirkti alaus. Jie nuėjo į stotelę, kurioje susitiko S. R. su V. Š.. E. jam (kaltinamajam) pasakė, jog jie paprašys S. pinigų alui, nors ji ir turėjo pinigų. Jie kartu su nukentėjusiaisiais važiavo tuo pačiu autobusu, išlipo kartu (duomenys neskelbtini) S. su E. ėjo priekyje jų, o jie (kaltinamasis su V.) ėjo paskui juos. Lipant į kalniuką, kaltinamasis pamatė, kaip S. R. pastūmė E., tuomet kaltinamasis pribėgo prie S. sakydamas „ką tu čia darai“ ir jis pradėjo muštis su S.. Kiek sudavė smūgių S. R., nežino. Besimušant jiems, atsirado kažkokie žmonės, kurie pradėjo jį mušti, gal netyčia jis ir sudavė V. Š.. Paskui visi išsiskirstė, kaltinamasis pasiėmė tą striukę. E. nuėjo į parduotuvę, tačiau grįžo, nes parduotuvėje alkoholis nebebuvo parduodamas. Tuomet jie nuėjo į stotelę, nuvažiavo į stotį ir ten atsigėrė alaus. Kaltinamasis nurodė, kad jis nežinojo, jog E. B. turėjo telefoną, apie tai jis sužinojo tik vėliau. Kaltinamajam E. davė pasinaudoti telefoną „Nokia Lumia“ ir pasakė, kad ji jį rado per grumtynes. Jis nematė, kaip E. rado telefoną. Ji jam apie tai pasakė tik vėliau. E. jam pasakė, kad ji matė šį telefoną pas S. R.. Nežino, kodėl E. neatidavė telefono S. R.. E. jam sakė, kad S. R. jai skambinėjo, grasino. Kaltinamasis pripažino, kad jis padarė 2019-06-14 jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, jog jis pažįsta V. M.. Jis pagyvendavo pas V. M.. Jis tą dieną buvo išgėręs, atvažiavo pas V. M. į svečius ir jie kartu išgėrė alaus. Nurodė, kad jis paėmė V. M. telefoną iš jos miegamojo. V. M. ir jos vyras nematė, kaip kaltinamasis paėmė telefoną „Huawei“. Paimtą telefoną kaltinamasis norėjo užstatyti, tačiau važiuodamas į (duomenys neskelbtini), jis sutiko žmogų, kuriam jis pasiūlė tą telefoną už 30 Eur ir butelį. Padarytos žalos V. M. neatlygino. Šį savo poelgį vertina blogai, dėl jo gailisi.
Nukentėjusysis S. R. teismo posėdžio metu parodė, jog jis kaltinamuosius E. B. ir R. R. pažįsta, konfliktų su jais neturėjęs. Nukentėjusysis parodė, kad jis 2019-03-17 buvo (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis išėjo iš parduotuvės su V. Š.. Jie susitiko su E. B. ir R. R.. Nukentėjusysis buvo nusipirkęs alaus parduotuvėje. Kaltinamieji jam sako „nupirk mums alaus“, šis jiems atsakė „kas jūs man tokie esate, kad turėčiau pirkti jums alaus“. Tuomet atvažiavo autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), jis su V. įlipo į autobusą per vidurines duris, o E. su R. – per galines duris. Jie kartu važiavo namo. Važiuojant autobusu jie tarpusavyje nebendravo. Nukentėjusysis išlipo iš autobuso. Jis ėjo su V. priekyje, o už jų ėjo E. B. su R. R.. Perėjus perėją prasidėjo chaosas. Nukentėjusysis nurodė, kad jis pajuto, kaip E. įkišo ranką į jo dešinę kišenę, tuomet jis ją pastūmė, o tada R. nukentėjusįjį parvertė iš nugaros ant žemės, laikydamas jį už kaklo. R. R. spyrė jam, subėgo žmonės iš 4 aukšto. Kaltinamasis pargriovė jį iš nugaros, nukentėjusysis mėgino keltis. Kaltinamasis jam spyrė du kartus. Vėliau juos išskyrė ir nukentėjusysis grįžo namo basas. Nukentėjusysis parodė, kad E. ištraukė telefoną iš jo (nukentėjusiojo). Jis buvo mokėjęs už telefoną 170 Eur. Telefoną atgavo per apklausą. Po įvykio R. R. ir E. B. atsisėdo į 10 autobusą ir nuvažiavo. Kadangi kaimynai turi programą planšetėje, tai per ją matėsi, kur yra telefonas, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismui pagarsinus nukentėjusiojo S. R. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 25), jis nurodė, kad jis jautė, jog E. ištraukė telefoną. Patvirtino, kad po įvykio jis davė teisingesnius parodymus, nes tuo metu labiau prisiminė įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis iš karto neprašė telefono, nes kaltinamieji greitai įsėdo į autobusą ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tai matė ir V..
Dėl 2019 m. kovo 17 d. padarytos nusikalstamos veikos
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji E. B. parodė, kad 2019 m., balandžio 17 d, ji kartu su jos pažįstamu R. R. pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negali, kartu su R. nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Nuėjus į visuomeninio transporto stotelę „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo su autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės, koks pavadinimas, nežino. Stotelėje sutiko pažįstamus V. Š. ir S. R., kurių paprašė 2 eurų, bet jie pasakė, kad neturi. Tada visi kartu išlipo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, prie kurios įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. ją pastūmė, tačiau ant žemės ji nenugriuvo. R. pradėjo ją ginti ir jis susimušė su S. R., kas kuriam kokius smūgius sudavė, konkretizuoti negali, nes buvo daug pašalinių žmonių, vyko chaosas, bandė išskirti. Ji jokių smūgių niekam nesudavė ir jokio telefono nevogė. Konkretizuoti veiksmus, kokius atliko R. prieš S. ir V., negali, nes viskas įvyko labai greitai. S. su R. bandė išskirti trys jai nepažįstami asmenys. Kai pavyko juos išskirti, kartu su R. nuvažiavo į stotyje esantį barą, kuriame išgėrė alaus ir grįžinėjo namo. Einant pro tą vietą, kur vyko muštynės, ji ant žemės pamatė gulintį S. telefoną „Nokia“ juodos spalvos, kurį paėmė ir įsidėjo į rankinuką. S. telefono neatidavė, nes po įvykio S. jai telefonu grasino fiziniu susidorojimu, dėl to ji bijojo, kad jis prieš ją smurtaus, todėl mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ jam neatidavė. Telefoną rado su sudaužytu ekranu. Ar jis veikia, ar ne, ji nežino, nejungė jo (b. t. 2, b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. R. parodė, kad įvykio datos neatsimena, bet sutinka, jog tai galėjo būti data, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą. P. E. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu su E. važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę nusipirkti alaus. Kiek atsimena, E. turėjo pinigų. S. su V. sutiko stotelėje, netoli E. namų. Jie taip pat buvo neblaivūs, jie sakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus pas draugus. Visi kartu važiavo autobusu link stoties. Koks autobusas buvo, neatsimena. Išlipo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje visi keturi. Visi ėjo link parduotuvės. S. su E. ėjo priekyje, jie su V. šiek tiek atsiliko. Jis ėjo atsilikdamas, nes toje parduotuvėje nepažįstamiems neparduoda alaus. Eidamas pamatė, kad S. pradėjo ginčytis su E. ir ją pastūmė, ir jie susikabino. Tada jis pribėgo, pasakė S.: „ką tu darai“ ir tada jie susikabino, t. y. tarp jų prasidėjo grumtynės, dėl ko jie nukrito ant žemės ir pradėjo voliotis. E. su V. juos bandė skirti. E. buvo pripuolusi prie jų su S., jis nematė, bet neatmeta tos galimybės, kad E. galėjo paimti S. telefoną grumtynių metu. Grumtynių metu jis pamatė, kad pribėga daugiau žmonių ir visi pradėjo jį pulti. Per visą chaosą jis tikrai atsimena, kad V. jis nespyrė, visos grumtynės vyko tik tarp vyrų. E. bandė jį apginti, juos bandė nuo jo nustumti. Vienu metu, kai jis gulėjo ant žemės, pribėgo daugiau vaikinų, gal 5-7, vienas iš vaikinų puolė jį (nepažįsta jo ir negalėtų atpažinti) ir smūgiavo, tada E. bandė jį atitraukti. Kad po jo kišenes landžiotų, nematė. Kiti vaikinai taip pat bandė jį sumušti. Sutinka, kad S. sudavė smūgius rankomis, bet konkretizuoti, kiek ir kaip, pasakyti negali. Po muštynių nei pas jį, nei pas S. nebuvo jokių sumušimų, išskyrus, kad jo striukė buvo suplėšyta. Kai baigėsi muštynės, jie su E. pradėjo ieškoti jo daiktų, nes muštynių metu jie buvo iškritę iš kišenių. Beieškant jo daiktų, nebuvo taip, kad rastų ne jo telefoną, E. taip pat dėl to nieko neminėjo. Susirinkęs daiktus nuėjo kartu su E. į tą pačią parduotuvę, į kurią ir atvažiavo, nusipirko alaus, jį išgėrė, paskui važiavo į stotį, į barą, kuris yra prie 16 troleibuso stotelės, ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, už kuriuos, kiek atsimena, mokėjo E.. Kiek ji turėjo pinigų, jis nežino, bet nedaug. Bare maždaug išgėrė porą bokalų, buvo visiškai neblaivus, detalių neatsimena, bet vienas išvyko pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), pas V., kontaktinio numerio jo neturi ir šiuo metu jis su juo yra susipykęs. Lombardai stotyje dirba iki 19.00 val., į jokį lombardą užėję nebuvo. Kiek atsimena, E. jam nerodė, kad po grumtynių rado kažkieno telefoną. Po įvykio S. skambinėjo E., rašė žinutes, kuriose grasino jai dėl paimto telefono. Kad E. buvo paėmusi S. telefoną, jam nesakė, tik po to, kai grąžino jį policijos pareigūnams po apklausos komisariate. Šiuo metu jis nebendrauja su E., kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir jam paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti (b. t. 2, b. l. 94).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. R. parodė, kad jis atsisako duoti parodymus, juos duosiu teisme (b. t. 2, b. l. 111).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2019-03-17, apie 19.00 val., kartu su savo sugyventiniu S. R. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Apsipirkus, su prekėmis išeinant iš parduotuvės, sutiko E. ir R.. E., pamačiusi, kad ji su sugyventiniu eina su prekėmis, suprato, jog pas juos yra pinigų ir pareikalavo iš jos sugyventinio, kad šis nupirktų alaus, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Nuėjo į stotelę ir įsėdo į (duomenys neskelbtini) 10 autobusą, atsisėdo autobuse per vidurį, o R. su E. atsisėdo autobuso gale. Išlipo (duomenys neskelbtini), einant (duomenys neskelbtini), iš nugaros jos sugyventinį užpuolė R., parvertė S. ant žemės ir spardė kojomis. Kartu su sugyventiniu nukrito ir ji, kadangi R. su koja sudavė jai smūgį į dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Vėliau pribėgo jai nepažįstamas vaikinas bei padėjo suvaldyti konfliktą, atitraukdamas R. nuo jos sugyventinio. Atsikėlus nuo žemės, R. pradėjo smaugti S. R., iš galo suimdamas rankos alkūne per gerklę, o tuo tarpu E. įkišo ranką į sugyventinio striukės dešiniąją kišenę bei iš ten pavogė jam priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia“. Tada jis paleido jos sugyventinį bei kartu su E. nubėgo į atvažiuojantį autobusą (b. t. 1, b. l. 38-39).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji V. Š. parodė, kad ji nepatyrė nei turtinės, nei moralinės žalos, todėl civilinio ieškinio nereikš (b. t. 1, b. l. 43).
2019-09-23 apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. pagal V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir RVUL apžiūrą, pateikė išvadą, jog V. Š. objektyvių sužalojimų požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir mąsto nustatymui. Diagnozių „Peties ir žąsto sumušimas“, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas“ pagal trauminius duomenis objektyviai patvirtinti negalima (b. t. 1, b. l. 57-58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. R. parodė, kad 2019-03-17, apie 19.00 val., kartu su sugyventine V. Š. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Apsipirkus, su prekėmis išeinant iš parduotuvės, sutiko E. ir R.. E., pamačiusi, kad jie eina su prekėmis, suprato, jog jis turi pinigų, dėl ko pareikalavo, kad jis jai nupirktų alaus, tačiau jis atsisakė tai daryti. Nuėjo į stotelę ir su sugyventine įsėdo į (duomenys neskelbtini) autobusą, atsisėdo autobuse per vidurį, o R. su E. atsisėdo autobuso gale. Išlipo (duomenys neskelbtini), einant (duomenys neskelbtini), iš nugaros jį užpuolė R., jis jam sudavė nemažiau dviejų smūgių rankos kumščiu į nugarą bei parvertė jį ant žemės. Po ko, jam bandant atsistoti, jis pradėjo jį spardyti kojomis, sudavė nemažiau dviejų kartų, kad neatsistotų. Vėliau jis atsistojo ir R. pradėjo jį smaugti, apėmęs jo gerklę ranka iš nugaros bei atėmė jam galimybę priešintis, tuo metu E. įkišo ranką į jo striukės dešiniąja kišenė ir iš ten pavogė jo telefoną. Mobilusis telefonas „Nokia Lumia 735“, IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI: (duomenys neskelbtini), telefono vertė 170 Eur. Pavogę jo telefoną, R. kartu su E. nubėgo į atvykusį autobusą ir išvažiavo. Tikslių asmens duomenų nei R., nei E. nežino. Į gydytojus nesikreipė, nes po įvykio rimtų sužalojimų nebuvo. Teismo medicinos ekspertizes prašo neskirti, kadangi sumušimai nėra matomi (b. t. 1, b. l. 25-26).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. R. parodė, kad jis prie ankstesnių parodymų nori pridurti, jog jo pavogtas telefonas „Nokia Lumia“ buvo apgadintas nedaug, t. y. buvo įskilęs telefono ekranas maždaug 2-3 cm., daugiau apgadinimų nebuvo. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (b. t. b. l. 29).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad gautas RVUL slaugytojos pranešimas, jog GMP, apie 14.35 val., pristatė V. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuota dešinio žasto ir dešinės plaštakos sumušimai, paleista. Pastaroji paaiškino, kad sumušė prie namų iš matymo pažįstami (b. t. 1, b. l. 11).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad gautas pranešimas, jog prieš 20 minučių pranešėjas prie stotelės pastebėjo, kaip trys vyriškiai muša vieną, pranešėjas bandė apginti mušamą asmenį, dėl ko pametė savo piniginę, kurioje buvo grynieji pinigai, dokumentai, telefoną (b. t. 1, b. l. 76).
V. Š. 2019-03-26 protokole – pareiškime užfiksuota, jog 2019-03-17, apie 19.00 val., būnant adresu (duomenys neskelbtini), ją ir jos sugyventinį S. R. užpuolė ankščiau matyti asmenys, vardu E. ir R., kurie, panaudodami fizinį smurtą prieš ją ir jos sugyventinį S. R., pavogė S. R. priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia Lumia 735“ bei sukėlė jai fizinį skausmą (b. t.1 , b. l. 15).
Šalies argumentai
S. R. 2019-08-21 pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodyta, kad jis prašo būti pripažintas civiliniu ieškovu dėl 50 Eur turtinės žalos (b. t. 1, b. l. 32).
Žemesnės instancijos teismas
Numeruoto daikto išraše užfiksuota, kad telefonas „Nokia Lumia“, kurio savininkas S. R., pavogtas (b. t. 1, b. l. 103-104).
2019-05-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamoji E. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (b. t. 1, b. l. 105).
2019-06-07 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad telefonas „Nokia“ buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės bylos ištyrimui. Daiktas užfiksuotas fotonuotraukose (b. t. 1, b. l. 106-108).
2019-06-15 pakvitavime užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ buvo gražintas nukentėjusiajam S. R. (b. t. 1, b. l. 109).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą matyti mūrinis 5 aukštų namas, į kurio vidinį kiemelį patenkama pro name esančią arką. Šalia namo matyti autobusų sustojimo stotelė „(duomenys neskelbtini)“. Teritorija neaptverta, nestebima vaizdo kameromis. Įvykio vieta užfiksuota fotonuotraukose (b. t. 1, b. l. 18-22).
2019-05-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažinimo pagal nuotrauką metu nukentėjusioji V. Š. atpažino moterį nuotraukoje Nr. 4, nustatyta, kad tai E. B., apie ją davė parodymus, jog ji dalyvavo plėšime (b. t. 1, b. l. 63-64).
2019-05-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažinimo pagal nuotrauką metu nukentėjusioji V. Š. atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 4, nustatyta, kad tai R. R., apie jį davė parodymus, kad jis dalyvavo plėšime (b. t. 1, b. l. 65-66).
2019-05-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažinimo pagal nuotrauką metu nukentėjusysis S. R. atpažino moterį nuotraukoje Nr. 3, nustatyta, kad tai E. B., apie ją davė parodymus, kad ji dalyvavo plėšime (b. t. 1, b. l. 59-60).
2019-05-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažinimo pagal nuotrauką metu nukentėjusysis S. R. atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 3, nustatyta, kad tai R. R., apie jį davė parodymus, kad jis dalyvavo plėšime (b. t. 1, b. l. 61-62).
Dėl 2019 m. birželio 14 d. padarytos nusikalstamos veikos
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. R. parodė, kad jam pareikštas įtarimas yra suprantamas, savo kaltės visiškai nepripažįsta. Jis nurodė, kad pažįsta V. M. ir jos vyrą V.. Anksčiau jis yra dirbęs kartu su V.. Anksčiau tarp jo ir V. bei jo žmonos V. buvo geri santykiai. Jis dažnai būdavo pas juo bute, (duomenys neskelbtini), koks ten tikslus adresas, nežino ir pasakyti negali, ten nakvojo ne vieną kartą, jie taip pat kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Paskutinį kartą pas juos namuose jis buvo galimai 2019-06-14, vakare, kažkur apie 18.00 val., tiksliai neatsimena ir pasakyti negali. Jis pas V. su V. užėjo tiesiog į svečius išgerti alkoholinių gėrimų. Namuose tuo metu buvo V., V. ir dar du jam visiškai nepažįstami asmenys (vyras ir moteris), kurių nei vardų, nei pavardžių jis nežino. Kuomet jis atėjo, atsisėdo prie stalo ir kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai jis pas juos buvo, pasakyti negali, kažkur apie 1-2 valandas. Jis išėjo vienas ir nuvažiavo nakvoti į nakvynės namus. V., V. ir tie du jam nepažįstami asmenys liko. Jis po V. ir V. namus niekur nevaikščiojo, visą laiką buvo kambaryje, sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Telefono jis nevogė ir net nežino, kur jis galėjo gulėti. Pas juos į svečius jis atėjo tiesiog išgerti, o ne norėdamas juos apvogti. Kodėl V. ir V. pagalvojo, kad jis pavogė telefoną, pasakyti negali. Anksčiau tarp jų buvo geri santykiai ir jis niekada nėra nieko iš jų pavogęs. Kas galėjo pavogti V. telefoną, jis nežino. Po šio įvykio pas jį buvo atvykęs V. ir reikalavo grąžinti telefoną arba pinigus, tačiau jis jam paaiškino, kad jis telefono neėmė ir nieko nesiruošia atiduoti. Gal V. pati galėjo pamesti ar pragerti savo telefoną, o vėliau dėl jo dingimo apkaltinti ir apšmeižti jį (b. t. 2, b. l. 100-101).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. R. parodė, kad jis atsisako duoti parodymus, juos duosiu teisme (b. t. 2, b. l. 111).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019-06-14 namuose turėjo svečių, svečiuose buvo F., kurio pavardės nežino, jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), šiuo metu jo kontaktų neturi, ir jo draugė D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), jos pavardės ir kontaktų neturi, taip pat namuose buvo jos vyras V. M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie visi praeinamame kambaryje vartojo alkoholį bei žaidė kortomis. Jos telefonas „Huawei P Smart“ IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padėtas miegamajame ant fotelio. Jiems būnant praeinamame kambaryje, apie 18.00 val., į namus užėjo pažįstamas R. R., kuriam apie (duomenys neskelbtini), jie nesuprato, ko jis atėjo, nepamena, ką jie kalbėjo, ji nuėjo į virtuvę, o iš jos išėjus, R. R. jau nebuvo. Po 15 minučių ji nuėjusi į miegamąjį pastebėjo, kad nuo fotelio dingo telefonas „Huawei“, kurio vertė 399 Eur. Išėjusi iš miegamojo vyrui pasakė, kad dingo telefonas, vyras pasakė, kad matė, kaip R. R. užėjo į miegamąjį ir greitai iš jo išėjo, po to pasišalino iš namų. R. R. yra jos vyro bendradarbis, anksčiau jis pas juos kartais pernakvodavo, nes kartais jo neįleisdavo į nakvynės namus, kuriuose jis gyvena. Po to karto R. R. nebematė, jos žiniomis, jis vartoja narkotines medžiagas (b. t. 1, b. l. 120).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji pasilieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų bei prašo jais vadovautis. Ji mano, kad telefoną galėjo pavogti tik R. R., nes jo daugiau niekas tikrai negalėjo pavogti. Jis atėjo labai trumpam, su jais šiek tiek išgėrė alkoholinių gėrimų ir labai greitai išėjo. Kodėl jis buvo atėjęs, ji nesuprato ir pasakyti negali, jis taip pat jiems nesakė, kodėl pas juos užėjo. Namuose tuo metu buvo ji, jos vyras V. ir jų pažįstami F. su D., tačiau tikslių F. ir D. pavardžių ir kontaktinių duomenų pasakyti negali, nes nežino. Vagystės metu iš jos buvo pavogtas jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas „HUWAEI P SMART“, kurio vertė 279 Eur, su jame buvusia TELE2 SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), kuri vertės neturi. Viso šios vagystės metu jai padaryta 279 Eur turtinė žala. Dėl šios žalos atlyginimo reikš civilinį ieškinį ir nori, kad jai būtų atlyginta ši suma (b. t. 1, b. l. 126-127).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ atgavo, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atsiėmė (b. t. 1, b. l. 141).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad jis kartu su žmona V. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-06-14 vakare, kažkur apie 17-18 val., kartu su žmona ir dar dviem pažįstamais F. ir jo drauge, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, buvo pas juos bute. Sėdėjo viename iš kambarių ir ten žaidė kortomis, vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu pas juos į butą užėjo jo pažįstamas R. R.. Jis jį pažįsta apie penkerius metus. Kartu su juo dirbo, taip pat jis kartais nakvodavo, galima sakyti, vienu metu gyveno kelis mėnesius. Kodėl tą vakarą užėjo R., nesuprato, jis jiems nieko nesakė. Jis truputėlį pabuvo jų namuose, kiek pamena, atrodo jis su jais alkoholio nevartojo. Jis matė, kaip jis buvo užėjęs į miegamąjį, kuriame tuo metu krovėsi jo žmonai V. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Huawei“. Tuo metu jam nebuvo keista tai, kad jis užėjo į miegamąjį, nes jis buvo gyvenęs pas jį ir laisvai vaikščiojo po visus kambarius. Jis nematė, kaip jis paėmė telefoną, nes tuo metu sėdėjo nugara į miegamojo duris. R. pas juos pabuvo kažkur apie 10-15 min ir išėjo. Kažkur po 20 min., kai išėjo R., žmona V. pastebėjo, jog dingo jai priklausantis mobilaus ryšio telefonas. Telefoną galėjo pavogti tik R., niekas kitas to negalėjo padaryti (b. t. 1, b. l. 150-151).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas F. G. parodė, kad jis tiksliai neatsimena, kada tai buvo ir pasakyti negali, tačiau atsimena atvejį, kai jam būnat pas pažįstamus V. ir V., pavardės nežino, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, ir bevartojant alkoholinius gėrimus, buvo užėjęs jam tik pažįstamas R., kurio pavardės nežino. Tik žino, kad R. yra anksčiau dirbęs su V.. Pas V. ir V. jis buvo atėjęs su drauge D. M., kiek jam žinoma, ji gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino ir koks jos kontaktinis telefono numeris taip pat nežino. Jie visi sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kodėl užėjo R., nežino ir pasakyti negali. Jis šiek tiek pabuvo ir išėjo. Ar jis vaikščiojo po namus ir ar galėjo paimti V. telefoną, nežino, jis to nematė. Tik vėliau iš V. sužinojo, kad tą dieną kažkur dingo jos mobilaus ryšio telefonas. Apie šio telefono dingimo aplinkybes nieko nežino ir pasakyti negali. Kas galėjo pavogti V. telefoną, nežino (b. t. 1, b. l. 146-147).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. R. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo gerai pažįstamas V. P. ir pasiūlė iš jo pirkti, kaip jis aiškino, jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ už 20 Eur. Kadangi jos telefonas buvo sugedęs, pamanė, kad reikia naujo ir pasinaudojo galimybe pigiai įsigyti telefoną. Minėtuoju „Huawei“ mobiliuoju telefonu naudojosi maždaug mėnesį, kad jis yra vogtas, tikrai nežinojo, o ir V. P. to neminėjo. Kiek jai yra žinoma, V. P. šiuo metu atlieka bausmę. Kuriuose pataisos namuose jis yra uždarytas, ji nežino. Kur tiksliai yra V. P. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pasakyti negali, tačiau kiekvieną savaitgalį jis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), kadangi čia, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte (buto durys dešinėje pusėje), yra jo giminaičiams priklausantis butas, kuriame jis apsistoja (b. t. 1, b. l. 163).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad jis parodymus duoti sutinka savo valia. Neatsimena tikslios datos, kadangi buvo šilta, mano, kad tai galėjo būti birželio mėnuo, savaitės diena buvo penktadienis. Vakare, apie 23 val., važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini). Tikslios stotelės neatsimena, bet atsimena, kad į autobusą įlipo vyriškis, tamsių plaukų, daugiau požymių neatsimena. Važiuojant autobusu, tas vyriškis jam pasiūlė įsigyti „Huawei“ šviesios spalvos mobiliojo ryšio telefoną už 50 Eur. Jis jam pasakė, kad už tokius pinigus tikrai nepirks. Tada vyriškis pasiūlė 30 Eur ir butelį degtinės, kurį galės kartu išgerti, jis sutiko. Jie iš autobuso išlipo „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo į naktinį barą. Ten bare jis davė vyriškiui 30 Eur ir nupirko butelį degtinės, o jis jam davė mobiliojo ryšio telefoną. Vyriškis jam sakė, kad jis turi tris telefonus, kad būtent šitas, kurį siūlė įsigyti, yra nereikalingas. Tada jie, išgėrę degtinės butelį, išsiskirstė. Daugiau to vyro nebematė. Tikslios datos neatsimena, kai buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), lankyti tėvų, sutiko pažįstamą V. R., kuri paklausė, ar jis turi kokį telefoną, gal gali jai nupirkti (duomenys neskelbtini), o jis jai pasiūlė įsigyti „Huawei“, kurį prieš tai nusipirko iš vyriškio už 30 Eur, V. pasiūlė jį įsigyti už 20 Eur. V. davė 20 Eur, jis jai atidavė mobiliojo ryšio telefoną. Pirmadienį, tai yra 16 d. matė V., kuri paaiškino, kad tą mobiliojo ryšio telefoną pasiėmė atvykę pareigūnai, kadangi jis buvo vogtas. Kad telefonas buvo vogtas, jis nežinojo, tikslo prekiauti vogtais daiktais neturėjo (b. t. 1, b. l. 175).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad gautas pranešimas, jog prieš savaitę buvo pavogtas pranešėjo žmonos telefonas „HUAWEY“. Dėl vagystės buvo kviesta policija, bet pareiškimas nebuvo parašytas. Kas pavogė telefoną, žino, prašė atvykti policijos pareigūnus (b. t. 1, b. l. 110).
V. M. 2019-07-08 pranešime-pareiškime užfiksuota, jog 2019-06-14 d., apie 18.00 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), užėjęs R. R., kuriam apie (duomenys neskelbtini), pavogė jos telefoną „Huawei P Smart“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 399 Eur (b. t. 1, b. l. 114).
Šalies argumentai
V. M. 2019-07-25 pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodyta, kad ji prašo būti pripažinta civiline ieškove dėl 279 Eur turtinės žalos (b. t. 1, b. l. 131).
Žemesnės instancijos teismas
Numeruoto daikto išraše užfiksuota, kad telefonas „HUAWEI P smart“ pavogtas (b. t. 1, b. l. 136-137).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. liepos 8 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Butas vieno aukšto mediniame rudos spalvos name. Tyrimui reikšmingų objektų neaptikta, įvykio vieta užfiksuota fotonuotraukose (b. t. 1, b. l. 115-118).
2019-09-17 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad telefonas „Huawei“ buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės bylos ištyrimui. Daiktas užfiksuotas fotonuotraukose (b. t. 1, b. l. 138-139).
2019-09-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. R. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ (b. t. 1, b. l. 165).
2019-09-17 pakvitavime užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ buvo gražintas nukentėjusiajai V. M. (b. t. 1, b. l. 143).
2019-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad atpažinimo pagal nuotrauką metu spec. liudytojas V. P. atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 1, nustatyta, kad tai R. R., apie jį davė parodymus, kad pastarasis pardavė jam telefoną „Huawei“ (b. t. 1, b. l. 178-179).
2019-08-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tyrimas atliekamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl telefono vagystės (telefonas pagrobtas 2019-06-14, apie 18.00 val.), buvo atlikta pagrobtojo telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolė laikotarpyje nuo 2019-08-12 iki 2019-07-12. Gavus atsakymus iš telefono operatorių, buvo nustatyta, kad telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-06-14 19:20:09 iki 2019-06-14 19:25:01, veikė Tele2 SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu, renkant įtariamąjį R. R. charakterizuojančią medžiagą, buvo nustatyta, kad darbo biržos sistemos išraše, kuriame nurodyti duomenys apie asmenį: R. R. kontaktinis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Paskambinus nurodytu telefono numeriu, įtariamasis R. R. buvo pakviestas į įtariamojo apklausą. Prieš apklausą, pildant asmens duomenų pažymą, įtariamasis R. R. nurodė, kad jo kontaktinis telefono numeri yra (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 158).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad grindžiant kaltinimą dėl plėšimo svarbu atsižvelgti ne tik į įvykio situaciją, bet ir į nuteistojo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos, be to, BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).
Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino. Jie neneigė, kad kaltinime nurodytą dieną ir vietoje buvo susitikę su S. R. ir V. Š., kaltinamoji E. B. paprašė nukentėjusiojo pinigų (tačiau šis jų nedavė), po to kaltinamajai netyčia užkliudžius S. R., šis ją pastūmė, o R. R. dėl to su nukentėjusiuoju susimušė. Tačiau kaltinamieji neigė, jog E. B. muštynių metu ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės mobilaus ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“. E. B. nurodė šį telefoną radusi vėliau ant žemės, jį paėmusi ir, nors ir supratusi, kad telefonas priklauso nukentėjusiajam, telefoną atidavusi tik ikiteisminio tyrimo metu atliktos jos apklausos metu. R. R. teisme nurodė, jog E. B. davė jam pasinaudoti minėtu telefonu, nurodžiusi, jog telefoną ji rado minėtų grumtynių metu, taip pat teigusi, kad ji matė šį telefoną pas S. R..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai vertina šią kaltinamųjų užimtą poziciją byloje, nes ji prieštarauja nukentėjusiųjų S. R. ir V. Š. nurodytoms aplinkybėms, kurias patvirtina kita byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytinė medžiaga.
Visų pirma, nukentėjusysis S. R. nuosekliai nuo pat pirmosios apklausos, kuri vyko 2019 m. kovo 26 d., t. y. praėjus vos keletui dienų nuo 2019 m. kovo 17 d. įvykio, nurodė, jog 2019 m. kovo 17 d. apie 19.00 val. su prekėmis eidami iš parduotuvės sutiko kaltinamuosius, E. B. pareikalavo, kad nukentėjusysis nupirktų alaus, tačiau nukentėjusysis tai daryti atsisakė. Tuomet nukentėjusieji ir kaltinamieji įsėdo į autobusą (autobuse sėdėjo atskirai), nukentėjusiesiems išlipus (duomenys neskelbtini) stotelėje, einant (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį S. R. iš nugaros užpuolė R. R., jis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių rankos kumščiu į nugarą, parvertė jį ant žemės, po ko nukentėjusiajam bandant atsistoti, R. R. pradėjo jį spardyti kojomis, sudavė ne mažiau dviejų kartų, kad nukentėjusysis neatsistotų. Vėliau S. R. atsistojus, R. R. pradėjo jį smaugti, apėmęs jo gerklę ranka iš nugaros, tuo metu E. B. įkišo ranką į nukentėjusiojo striukės dešiniąją kišenę ir iš ten pavogė jo mobilųjį telefoną „Nokia Lumia 735“. Pavogę nukentėjusiojo telefoną, R. R. kartu su E. B. nubėgo į atvykusį autobusą ir išvažiavo. Apklaustas teisiamajame posėdyje S. R. patvirtino pagarsintus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei papildė, kad išlipus iš autobuso ir perėjus perėją, jis pajuto, kad E. B. įkišo ranką į jo dešinę kišenę, tuomet jis ją pastūmė, o tada R. R. parvertė iš nugaros nukentėjusįjį ant žemės, du kartus spyrė nukentėjusiajam, o E. B. ištraukė iš nukentėjusiojo telefoną. Nors teisme duoti nukentėjusiojo parodymai dėl įvykių sekos šiek tiek skiriasi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas sprendžia, kad jie nesiskiria tiek, kad būtų galima abejoti nukentėjusiojo parodymų tikrumu. Pats S. R. teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. R. buvo apklaustas 2019 m. kovo 26 d., o teisme parodymus davė 2020 m. sausio 30 d., natūralu, kad tam tikras aplinkybes bei jų seką praėjus palyginti ilgam laiko tarpui po paties įvykio nukentėjusysis gali atsiminti ne taip tiksliai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, be to jo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Š. patvirtino S. R. nurodytas aplinkybės (t. 2, b. l. 38-39). V. Š. 2019 m. kovo 26 d. protokole-pareiškime taip pat nurodė, jog ją ir S. R. 2019 m. kovo 17 d. užpuolė anksčiau matyti asmenys (E. ir R.), kurie panaudodami smurtą prieš ją ir S. R. pavogė S. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia Lumia 735 (t. 2, b. l. 15). Be to asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu tiek S. R., tiek V. Š. atpažino kaltinamuosius kaip nurodytą nusikalstamą veiką prieš juos įvykdžiusius asmenis (t. 2, b. l. 59-66). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurie leistų suabejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu ar daryti išvadą, kad jie turėjo pagrindą melagingai apkalbėti kaltinamuosius nebūtos nusikalstamos veikos padarymu.
Antra, nukentėjusiojo S. R. mobilus telefonas „Nokia Lumia 735“ nuo pat 2019 m. kovo 17 d. buvo pas kaltinamąją E. B.. Nors kaltinamoji nurodė šį telefoną radusi po grumtynių, teismo vertinimu, tai laikytina jos gynybine versija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamoji E. B. turėjo minėtą nukentėjusiojo S. R. telefoną ir, nors žinojo tikrąjį jo savininką, t. y., kad telefonas priklauso S. R., šio telefono jam neatidavė. R. R. teisme taip pat nurodė, jog naudojosi S. R. telefonu, nors, iš jo parodymų akivaizdu, kad jam buvo žinoma, kad telefonas priklausė S. R.. Kaltinamoji E. B. nukentėjusiojo telefoną ikiteisminį tyrimą vykdančiai pareigūnei atidavė tik 2019 m. gegužės 27 d., t. y. tą pačią dieną, kai jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (t. 1, b. l. 105). Nors kaltinamoji E. B. kreipdamasi į teismą paskutiniu žodžiu nurodė, kad tokie telefonai kainuoja 15 eurų ir jai nebuvo tikslo vogti, pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnį pagrobto turto nedidelė vertė neturi reikšmės, nes BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, bet nuo turto užvaldymo būdo.
Iš bylos duomenų matyti, jog E. B. ir R. R. ėjo paskui nukentėjusiuosius, E. B. pamėginus įkišti ranką į nukentėjusiojo S. R. kišenę, bet to padaryti nepavykus, nes nukentėjusiajam tai pajutus jis ją atstūmė, kaltinamasis R. R. priartėjo prie nukentėjusiojo iš nugaros, sudavė nukentėjusiajam S. R. ne mažiau dviejų smūgių į nugarą, pargriovė jį, bandant nukentėjusiajam atsistoti, spyrė kojomis ne mažiau dviejų kartų, pradėjo nukentėjusįjį smaugti. Tuomet metu E. B. įkišo ranką į nukentėjusiojo striukės kišenę, iš kur ištraukė ir paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad prieš nukentėjusįjį S. R. buvo naudojamas fizinis smurtas, būtent dėl R. R. panaudoto fizinio smurto, palaužiant nukentėjusiojo S. R. pasipriešinimą, E. B. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė ir pagrobė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“. Taigi, kaltinamojo R. R. tyčiniai veiksmai buvo nukreipti ne į fizinio skausmo nukentėjusiajam S. R. sukėlimą, kaip teigia kaltinamieji užstojant – apginant kaltinamąją E. B., bet R. R. tyčia naudojo fizinį smurtą būtent siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią ir kartu su E. B. užvaldyti nukentėjusiojo turtą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog E. B. panaudodama fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: ji 2019-03-17, apie 19.00 val., būdama (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su R. R., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie S. R., tikslu palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą R. R. sudavė nukentėjusiajam S. R. ne mažiau dviejų smūgių į nugarą ir, bandant nukentėjusiajam atsistoti, spyrė kojomis ne mažiau dviejų kartų, po ko pradėjo nukentėjusįjį smaugti. Tuo pačiu metu E. B. įkišo ranką į nukentėjusiojo striukės kišenę ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. R. priklausantį 170 Eur vertės turtą. E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Taip pat konstatuotina, jog R. R. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2019-03-17, apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie S. R., tikslu palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą, sudavė nukentėjusiajam S. R. nemažiau dviejų smūgių į nugarą ir, bandant nukentėjusiajam atsistoti, spyrė kojomis ne mažiau dviejų kartų, po ko pradėjo nukentėjusįjį smaugti. Tuo pačiu metu E. B. įkišo ranką į nukentėjusiojo striukės kišenę ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. R. priklausantį 170 Eur vertės turtą. R. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino, nurodė, kad grumtynės vyko tik tarp vyrų – jo, nukentėjusiojo S. R. ir dar kažkokių žmonių, tačiau gali būti, kad tuo metu jis netyčia galėjo suduoti ir V. Š.. Tačiau nukentėjusioji pirmojoje apklausoje nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku R. R. užpuolus S. R., parvertus jį ant žemės, kartu su S. R. nukrito ir ji, kadangi R. R. koja sudavė jai smūgį į dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti duomenys, jog gautas RVUL slaugytojos pranešimas, jog GMP pristatė V. Š., kuriai diagnozuota dešinio žasto ir dešinės plaštakos sumušimai (t. 1, b. l. 11), 2019 m. kovo 18 d. medicinos dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 53-54), nukentėjusiosios V. Š. protokole – pareiškime užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 15) ir kita byloje esanti medžiaga. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus ir byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad kaltinamasis koja suduodamas žymiai už save fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai V. Š. suvokė, kad toks jo elgesys gali sukelti atitinkamus padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir nors nesiekė konkrečių padarinių, sąmoningai leido tokiems padariniams (šiuo atveju - fiziniam skausmui) atsirasti.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis R. R. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2019-03-17, apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), grumtynių metu su S. R., šalia stovėjusiai V. Š. koja sudavė smūgį į dešinę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta R. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. R. savo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pripažino pilnai, gailėjosi ir parodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku atvažiavo pas V. M. į svečius ir niekam nematant paėmė iš jos miegamojo telefoną „Huawei“, kurį vėliau pardavė. Kaltinamojo kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo be kaltinamojo parodymų patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys – nukentėjusiosios V. M., liudytojo V. M., iš dalies liudytojų F. G. V. R., V. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios V. M. pranešime-pareiškime užfiksuoti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys, 2019-08-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tyrimas atliekamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl telefono vagystės (telefonas pagrobtas 2019-06-14, apie 18.00 val.), buvo atlikta pagrobtojo telefono aparato IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolė laikotarpyje nuo 2019-08-12 iki 2019-07-12, gavus atsakymus iš telefono operatorių, buvo nustatyta, kad telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-06-14 19:20:09 iki 2019-06-14 19:25:01, veikė Tele2 SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad darbo biržos sistemos išraše, kuriame nurodyti duomenys apie asmenį, R. R. kontaktinis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), paskambinus nurodytu telefono numeriu įtariamasis R. R. buvo pakviestas į įtariamojo apklausą, prieš apklausą pildant asmens duomenų pažymą įtariamasis R. R. nurodė, kad jo kontaktinis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini).
Taigi išnagrinėjus baudžiamąją bylą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paėmė svetimą jam nepriklausiusį mobiliojo ryšio telefoną ir su juo pasišalino. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju R. R. inkriminuota, kad pagrobto turto – mobiliojo ryšio telefono – vertė yra 399 Eur. Tokia minėto turto vertė nustatyta remiantis pirminiais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis R. R. 2019-06-14, apie 18.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą V. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į miegamąjį ir pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart“, kurio vertė 399 Eur, su jame buvusia SIM kortele, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai V. M. 399 Eur turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nekyla abejonių, kad R. R., darydamas inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato, kad pagrobė kitam asmeniui priklausantį turtą, numatė, jog dėl jo veiksmų V. M. šio turto neteks ir šių pasekmių norėjo. Kaltinamasis siekė gauti pinigų už šį daiktą. Taigi R. R. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad R. R. veiksmuose yra visi būtini vagystės sudėties požymiai, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas S. R. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 50 Eur turtinės žalos (b. l. 32), ieškinyje nurodė, kad šią žalą patyrė dėl E. B. ir R. R. padarytos veikos, t. y. plėšimo. Civilinis ieškovas S. R. civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad 50 Eur sudaro jo patirta turtinė žala: jo pagrobto telefono „Nokia Lumia“ apgadinimai, kuriuos sudaro telefono ekrano įskilimas maždaug 2-3 cm. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. A. 2019-08-21 nutarimu S. R. pripažintas civiliniu ieškovu (b. t. 1, b. l. 33).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamieji E. B. ir R. R. bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. R. priklausantį 170 Eur vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 735“. Taip pat nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas nukentėjusiajam buvo grąžintas (b. t. 1, b. l. 109), tačiau apgadintas (b. t. 1, b. l. 107-108). Teismas, atsižvelgdamas į tai sprendžia, jog dėl kaltinamųjų E. B. ir R. R. veiksmų civilinis ieškovas S. R. patyrė 50 Eur turtinę žalą, todėl civilinio ieškovo S. R. civilinis ieškinys dėl 50 Eur turtinės žalos yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, iš kaltinamųjų solidariai S. R. priteistina 50 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.6 straipsnio 3 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 131). 2019 m. rugsėjo 19 d. iš jos pavogtas mobilaus ryšio telefonas jai buvo grąžintas (b. t. 1, b. l. 143), tą pačią dieną ji nurodė, jog civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atsiima (b. t. 1, b. l. 141). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio nuostatomis, civilinio ieškinio atsiėmimas priimtinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).
Kaltinamosios E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas E. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į E. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika priskiriama tyčinėms nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padaryta žala iki šiol nėra atlyginta), E. B. kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (padaryta iš savanaudiškų tikslų), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), į nustatytą kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – jauno amžiaus, netekėjusi, dirbanti AB „L.“ (b. t. 2, b. l. 9), administracine tvarka bausta (taip pat ir už administracinius nusižengimus nuosavybei), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 18-23), praeityje teista net 25 kartus (b.t. 2, b. l. 24-31), 21 kartą paskirtos arešto bausmės, 1 kartą – viešųjų darbų bausmė, 3 kartus – terminuotos laisvės atėmimo bausmės, vieną kartą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, (duomenys neskelbtini) išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios E. B. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, aplinkybes, kad praeityje ji itin intensyviai darė nusikalstamas veikas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu jai skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas (iš probuojamų asmenų sąrašo ji išregistruota (duomenys neskelbtini)), tačiau išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis).
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą E. B. atidedant. Nors E. B. praeityje buvo teista, 24 jos atžvilgiu priimti nuosprendžiai buvo priimti iki 2009 m. gruodžio 30 d. (didžioji dauguma nusikalstamų veikų kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį). Paskutinį kartą E. B. buvo teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams(duomenys neskelbtini) išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumų bei tai, kad E. B. yra jauno amžiaus, dirbanti, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindo kaltinamajai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant E. B.: 1) tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Kaltinamojo R. R. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo sunkina tai, kad šį nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas R. R. bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į R. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padarytos trys nusikalstamos veikos, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o trečia – apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena veika priskiriama tyčinėms nusikalstamoms veikoms žmogaus sveikatai, kitos dvi veikos – tyčinėms nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, iš kurių viena veika padaryta žala iki šiol nėra atlyginta), R. R. kaltės formas ir rūšis (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (padarytos iš savanaudiškų tikslų), į nusikalstamų veikų stadijas (nusikaltimai baigti), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jauno amžiaus, išsiskyręs, nedirbantis (b. t. 2, b. l. 50), nors nurodoma faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2019-03-04 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą (b. t. 2, b. l. 48), administracine tvarka baustas (taip pat ir už administracinius nusižengimus nuosavybei), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 58-67), anksčiau teistas net 8 kartus (b. l. 68-73), 2 kartus paskirtos arešto bausmės, 1 kartą – bauda, 5 kartus – terminuotos laisvės atėmimo bausmės, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė sumažinta 24 parų arešto bausmė. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo R. R. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, aplinkybes, jog praeityje R. R. itin intensyviai darė nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalto vėl, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas griežčiausias bausmių rūšis – laisvės atėmimo bausmes. Šių bausmių terminai, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes, paskirtini mažesni nei šių straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Bausmės, paskirtos už šių nusikalstamų veikų padarymą, bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Kaltinamajam R. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. t. 2, b. l. 102).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir R. R. paskirti galutinę subendrintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo S. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti S. R. solidariai iš E. B. ir R. R. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Priimti civilinės ieškovės V. M. civilinio ieškinio atsiėmimą ir jos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.