- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-726-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Suinteresuotas asmuo
- P. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-726-544/2020
teisėja Monika Benetė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00340-2020-9
2020 m. lapkričio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3707-1093/2020 pagal pareiškėjos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui P. G. dėl termino pateikti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusio skolininko J. G. turtą paveldėjusiam P. G.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. G., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu pats žuvo. Pareiškėja ir J. G. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl pareiškėjai, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikei, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Šiuo metu ji vis dar atlieka žalos bylos administravimą ir nėra galutinai atlyginusi (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padarytos žalos eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims. Terminą pareikšti reikalavimus J. G. paveldėtojams ji praleido dėl objektyvių, nuo pareiškėjos nepriklausančių, priežasčių, kadangi jai nebuvo žinoma, kad J. G. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Žalos administravimo metu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjai pateiktoje pažymoje buvo nurodyta, jog J. G. eismo įvykio metu buvo blaivus, todėl tuo metu jai negalėjo būti žinoma, kad ji turės regreso teisę. Net ir 2019 m. rugsėjo 16 d. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, teikdamas informaciją apie įvykį, nenurodė, kad vairuotojas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūra priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tik jame buvo pateikta informacija apie tai, kad J. G. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Taigi, pareiškėja šią aplinkybę sužinojo jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Tačiau pareiškėja pareiškimą teikia nepraleidusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatyto naikinamojo trejų metų termino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltas dėl eismo įvykio kilimo J. G. žuvo. Palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusiojo tėvas J. G., kuriam 2019 m. rugpjūčio 12 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas J. G. kreditoriams pareikšti reikalavimus įpėdiniui P. G. pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šį terminą praleido, o į teismą su prašymu dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi 2020 m. birželio 25 d., t. y. beveik 10 mėnesių praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
5. Teismas pažymėjo, kad J. G. mirties dieną informacija apie tai, kad jis sukėlė eismo įvykį būdamas neblaiviu, pareiškėjai nebuvo žinoma. Tai patvirtina ir 2019 m. birželio 3 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjai pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad vairuotojas J. G. buvo blaivus. Todėl apie tai, kad pareiškėja turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, nes apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, palikimo atsiradimo momentu jai nebuvo žinoma. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ši aplinkybė pareiškėjai nebuvo žinoma ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl informacijos pateikimo apie vykstantį tyrimą dėl eismo įvykio ir paprašė pateikti nustatyto pavyzdžio pažymą apie įvykį, priimto nutarimo kopiją, ikiteisminio tyrimo byloje priimto sprendimo nuorašą. Ši informacija pareiškėjai pateikta 2019 m. rugsėjo 16 d., nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu paskirta užduotis atlikti eismo įvykio mechanizmo tyrimą ir procesinis sprendimas nėra priimtas.
6. Teismas įvertino pareiškėjos nurodymą, kad apie tai, jog J. G. įvykio metu buvo neblaivus, sužinojo iš 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes tik jame buvo nurodyta, kad J. G. kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio. Tačiau teismas laikė, jog pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir aktyvi, kai kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl reikšmingų aplinkybių sužinojimo. Pažymėjo, kad pareiškėja tik užpildė standartinę formą dėl informacijos pateikimo, ir institucija, atsakydama, pateikė tai, ko pareiškėja prašė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja daugiau domėjosi apie jai svarbią aplinkybę dėl J. G. blaivumo ar neblaivumo eismo įvykio metu. Teismo nuomone, pareiškėja objektyviai turėjo galimybes surinkti reikalingus duomenis jau nuo 2019 m. liepos 19 d.
7. Teismo vertinimu, netgi darant prielaidą, kad pareiškėja iki 2019 m. lapkričio 28 d. (nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą gavimo) neturėjo reikiamos informacijos iš tyrimą dėl įvykusio eismo įvykio atliekančios institucijos, pareiškimas teismui pateiktas po nepateisinamai ilgo laiko tarpo – 2020 m. birželio 25 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo 2019 m. lapkričio 28 d. ir daugiau kaip vieneriems metams po J. G. mirties (palikimo atsiradimo momento). Jokių duomenų ir įrodymų, pateisinančių tokį pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą, į bylą nepateikta. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra tokios svarbios, kad sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti.
9. Nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ikiteisminį tyrimą atlikusi policijos įstaiga pareiškėjai 2019 m. birželio 3 d. pateikė informaciją apie įvykį, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu palikėjas buvo blaivus. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja pagrįstai laikė, jog transporto priemonę vairavusio asmens blaivumo būklė yra nustatyta. Tuo tarpu kitos eismo įvykio aplinkybės tikslinamos – policijos pažymoje palikėjas nurodytas kaip galimas kaltininkas ir pan. Todėl atmestini nutartyje pateikiami argumentai, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Tokių argumentų nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad pareiškėja, reguliuodama žalą, ir toliau domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga – teikė užklausas ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai.
10. Tvirtina, jog teikdama užklausas ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai ji neprivalėjo nurodyti, kokius duomenis įstaiga turi pateikti. Policijos įstaigos, atliekančios tyrimą dėl eismo įvykių, draudikams išduoda nustatytos formos pažymas, kuriose nurodoma visa draudikams įvykių administravimui aktuali informacija (eismo įvykio dalyvių informacija, vairavimo stažas, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybės, blaivumo būklė ir pan.). Tuo atveju, kai galutinis sprendimas byloje dėl eismo įvykio nėra priimtas, policijos įstaiga, atlikusi tyrimą, išduoda pažymą, kurioje nurodomas galimas kaltininkas (kaip ir ginčo atveju), baigus tyrimą draudikui įprastai pateikiama analogiška pažyma su jau nustatytu kaltininku. Taigi, ir šiuo aspektu pareiškėjos elgesys domintis eismo įvykio aplinkybėmis negali būti vertinamas kaip neatidus ir nerūpestingas. Nurodė, kad per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą du kartus kreipėsi į policijos įstaigą dėl informacijos pateikimo: vienu atveju buvo pateikta 2019 m. birželio 3 d. pažyma, kitu atveju – informacija buvo pateikta jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėja šio straipsnio termino eigos metu neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie tai, kad palikėjas eismo įvykio metu buvo neblaivus.
11. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad palikimą priėmęs suinteresuotas asmuo P. G. palikimą priėmė dar 2019 m. birželio 13 d. nesuėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui ir neturėdamas informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą. 2019 m. rugpjūčio 12 d. jau buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nors terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti dar nebuvo pasibaigęs. Tokiais savo veiksmais P. G. prisiėmė riziką, susijusią su palikėjo turimais įsipareigojimais. Įvertinus bylos aplinkybes, darytina prielaida, kad galimai palikimas skubos tvarka priimtas paveldėtojui žinant aplinkybes apie egzistuojančius pagrindus draudikui regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo ir taip siekiant išvengti atsakomybės.
12. Pažymi, jog pareiškėja pateikė duomenis apie tai, kad žalos byla bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo baigta administruoti – draudikas, kuris tiesiogiai nedalyvavo eismo įvykyje, neturėjo visų reikalingų žalos bylos administravimo užbaigimui duomenų, atitinkamai nebuvo aiškus ir galutinis reikalavimas, kuris galėjo būti pareikštas palikėjo įpėdiniams.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo P. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
14. Nurodo, kad 2019 birželio 3 d. policijos pažyma vertintina kaip pirminis eismo įvykio aplinkybių tyrimas. Eismo įvykio metu žuvus palikėjui vienintelis objektyvus būdas nustatyti palikėjo blaivumą ar neblaivumą galėjo būti tik ekspertizės atlikimas. Pareiškėjai eismo įvykių žalos administravimas yra kasdieninė veikla, svarbių aplinkybių nustatymo procedūros ir preliminarūs terminai yra žinomi. Kreipdamasi į policijos įstaigą prieš pat termino pabaigą, pareiškėja prisiėmė riziką, kad iki termino pabaigos nebus spėta gauti atsakymo apie svarbias aplinkybes, be to, nesiėmė jokių veiksmų, kad pasitikslintų informaciją apie reikšmingas administruojant žalą aplinkybes (palikėjo blaivumą).
15. Vertinant atskirajame skunde pateiktus argumentus, taip pat pirmosios instancijos teismui teiktus pareiškėjos procesinius dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėja atskirajame skunde savo reikalavimus grindžia bei kelia argumentus, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, taigi, suinteresuotam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė į juos atsikirsti, o pirmosios instancijos teismas jų negalėjo įvertinti ir skundžiamoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, nesant svarbių priežasčių, pareiškėjai neatnaujintas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė J. G. neblaivus vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės valdytojo atsakomybė buvo apdrausta pareiškėjos draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. J. G. (duomenys neskelbtini) minėto eismo įvykio metu žuvo. 2019 m. birželio 13 d. liudijimas apie palikimo priėmimą ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad mirusiojo J. G. palikimą 2019 m. birželio 13 d. priėmė jo tėvas P. G. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas J. G. kreditoriams jo palikimą priėmusiam įpėdiniui P. G. pareikšti savo reikalavimus pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į teismą su prašymu dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, nes terminą praleido dėl svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, kreipėsi 2020 m. birželio 25 d.
19. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti jos prašymą dėl termino atnaujinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkamai interpretavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
20. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys). Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.
21. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą reglamentavimą, yra nurodęs, kad juo siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019).
21. Nagrinėjamo ginčo atveju palikėjo prievolė atlyginti žalą ją patyrusiems asmenims atsirado įvykus eismo įvykiui (deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250, 6.263, 6.270 straipsniai), t. y. prievolės atsiradimo palikėjui ir jo mirties momentai sutampa. Kadangi palikėjas eismo įvykio metu žuvo, tai nurodyta prievolė su visu palikėjo turtu perėjo byloje suinteresuotam asmeniui P. G. – palikimą priėmusiam įpėdiniui (CK 5.1, 5.50, 5.67 straipsniai). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
22. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Tačiau maksimali draudimo išmoka negali viršyti draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Draudimo suma nulemia maksimalias draudimo išmokos ribas, kurios draudikui yra žinomos draudiminio įvykio atsiradimo momentu, nagrinėjamo ginčo atveju sutampančiu su palikimo atsiradimo momentu. Šiuo atveju eismo įvykis įvyko, palikėjas mirė ir palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams įpėdiniui (suinteresuotam asmeniui) pareikšti atsirado (duomenys neskelbtini) ir baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į teismą su prašymu dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo į teismą kreipėsi tik 2020 m. birželio 25 d., t. y. beveik 10 mėnesių praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
23. Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų įvertintos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo priežastys, svarbu nustatyti, ar draudikas tinkamai įvykdė pareigą ištirti draudiminį įvykį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, esant draudimo teisiniams santykiams, viena iš šalių – draudikas yra specifinis civilinių santykių subjektas, dėl to jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Vienos svarbiausių draudiko pareigų yra pareiga operatyviai ištirti su draudiminiu (draudžiamuoju) įvykiu susijusias aplinkybes, nustatyti žalos (draudimo išmokos dydį) ir operatyviai išmokėti draudimo išmoką (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnis; Draudimo įstatymo 98 straipsnis). Jei draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalis). Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai protingai tikėtis, kad asmuo neatsisako reikalavimų.
24. Atskirajame skunde pareiškėja ginčija teismo argumentus, kad ji nebuvo rūpestinga ir atidi bei tvirtina, kad, teikdama užklausas ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai, neprivalėjo nurodyti, kokius duomenis įstaiga turi pateikti, nes įstaiga draudiko prašymu privalo išduoti nustatytos formos pažymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai apeliantės argumentams, pagal byloje surinktus duomenis ji turėjo realią galimybę anksčiau gauti informaciją apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytus jai aktualius faktus dėl galimo įvykio kaltininko neblaivumo.
25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalį draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes; kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus.
26. Kai 2019 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl reikšmingų duomenų gavimo, ji užpildė standartinę paklausimo formą, kurioje nėra atskiros eilutės informacijai apie asmens blaivumą, pareikalavo pateikti tik dalį dokumentų, kurių galėjo pareikalauti, nes standartinės formos paskutinė grafa „Kita“, kurioje buvo galima paprašyti duomenų apie kalto dėl eismo įvykio kilimo asmens blaivumą, neužpildyta. Nors minėtoje paklausimo formoje nurodyta, kad pareiškėja gali pareikalauti eismo įvykio dalyvių paaiškinimų nuorašų, šios informacijos pareiškėja pateikti neprašė. Todėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, atsakydamas į paklausimą, pateikė nustatytos formos pažymą tik su tokiais duomenimis, kurių buvo pareikalauta. Jeigu pareiškėja ikiteisminio tyrimo įstaigos būtų pareikalavusi pateikti eismo įvykio dalyvių paaiškinimų nuorašus, būtų gavusi vieno liudytojo bei nukentėjusio eismo įvykyje vairuotojo parodymų nuorašus apie tai, kad žuvusiojo J. G. vairuojamas automobilis visą kelią nuo (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo, tai važiuodavo dešinės pusės kelkraščiu, tai kirsdavo vidurinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Tokie duomenys pareiškėjai, kaip savo srities profesionalei, nuolat administruojančiai eismo įvykio metu patirtų žalų atlyginimą, neabejotinai būtų sukėlę pagrįstas abejonės dėl galimo įvykio kaltininko neblaivumo (apsvaigimo).
27. Sutiktina su apeliante, kad 2019 m. birželio 3 d. pažymoje dėl eismo įvykio informacijos tikrai nurodyta, jog J. G. buvo blaivus. Tačiau apeliantei iš profesinės veiklos neabejotinai turėjo būti žinoma, kad žuvus potencialiam eismo įvykio kaltininkui (pažymoje apie tai nurodyta) Valstybinė teismo medicinos tarnyba visada atlieka mirusiojo asmens tyrimą ir pateikia specialisto išvadą mirties priežasčiai nustatyti, kurioje nurodomi duomenys apie asmens neblaivumą ar apsvaigimą nuo kitų medžiagų. Bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju Valstybinė teismo medicinos tarnyba tyrimą atliko ir specialisto išvadą Nr. M63/2019 (1), kurioje konstatuotas J. G. neblaivumas, ikiteisminiam tyrimui pateikė 2019 m. birželio 3 d. – 2019 m. liepos 19 d.. Todėl apeliantė be pagrindo teigia, kad ji iki CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie palikėjo neblaivumą, kadangi duomenis būtų gavusi iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, jei tik būtų jų pareikalavusi. Tačiau šiuo atveju, išskyrus 2019 rugpjūčio 22 d. paklausimą, pareiškėja termino pareikšti kreditorinį reikalavimą eigos metu daugiau ikiteisminio tyrimo eiga nesidomėjo, nors, būdama atidi ir rūpestinga profesionalė, tai turėjo ir galėjo padaryti.
28. 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22804-19 nurodyta, kad 2019 m. birželio 3 d. – 2019 m. liepos 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 63/2019(01) nustatyta, jog J. G. kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio. Akcentuotina, kad apeliantė nepateikė duomenų, kada ji gavo minėto nutarimo nuorašą, nenurodė kitų įtikinamų argumentų ir nepateikė patikimų įrodymų, kodėl tiek delsė (CPK 178 straipsnis), todėl laikytina, kad neįrodė, jog nutarimą gavo žymiai vėliau, negu jis buvo priimtas. Kadangi pareiškėja su pareiškimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi beveik po 7 mėnesių 2020 m. birželio 25 d., sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja šiuo atveju nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek toje situacijoje buvo būtina.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog dar nebaigta žalos administravimo byla, nes neaiškus jos dydis, nėra svarbi priežastis atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, nes iš draudimo sutarties sąlygų draudikas turėjo žinoti, kokio maksimalaus dydžio žalą gali atlyginti dėl draudiminio įvykio, vadinasi, apie jį galėjo informuoti įpėdinius per nustatytą terminą.
30. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad suinteresuotas asmuo paveldėtojas P. G. priėmė palikimą skubos tvarka neturėdamas duomenų apie palikėjo turimus įsipareigojimus ir nesulaukęs 3 mėnesių termino, galimai žinant aplinkybes apie egzistuojančius pagrindus draudikui regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo, dėl ko, net ir tuo atveju, jei pareiškėja termino eigos metu būtų pareiškusi kreditorinį reikalavimą, palikimas jau būtų buvęs priimtas, nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jomis atskirasis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų aplinkybių vertinimo nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą suinteresuotas asmuo P. G. turėjo 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi atskirasis skundas atmetamas, šios išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos iš pareiškėjos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Priteisti suinteresuotam asmeniui P. G. 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal 2020 m. liepos 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1084952 nėra pagrindo, kadangi šias išlaidas jis patyrė pirmosios instancijos teisme už atsiliepimo į pareiškimą surašymą, o prašymas dėl išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) suinteresuoto asmens P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.