Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl termino kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusio skolininko turtą paveldėjusiems įpėdiniams atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – P. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio 1 dalies paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.

Teismas gali pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Kai kreditorius, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Atsižvelgtina ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. birželio 1 d. kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė J. G. vairuodamas transporto priemonę SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės valdytojo atsakomybė buvo apdrausta pareiškėjos draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. J. G. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) žuvo. (duomenys neskelbtini) Liudijimas apie palikimo priėmimą ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad mirusiojo J. G. palikimą priėmė jo tėvas P. G., laiku. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas J. G. kreditoriams jo palikimą priėmusiam įpėdiniui P. G. pareikšti pasibaigė 2019 m. rugsėjo 1 d., dėl to ginčo byloje nėra. Pareiškėja į teismą su prašymu dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino J. G. įpėdiniui kreditoriniam reikalavimui pareikšti kreipėsi 2020 m. birželio 25 d., t. y. beveik 10 mėnesių praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Pagrindine šio termino praleidimo priežastimi pareiškėja nurodė tai, jog apie svarbią aplinkybę – kad J. G. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, sužinojo tik iš 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2019 m. birželio 1 d. eismo įvykio ir kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad J. G. eismo įvykio metu buvo neblaivus, t. y. pareiškėja apie jai juridiškai reikšmingą aplinkybę - J. G. neblaivumą įvykio metu, atitinkamai apie tai, kad turi turi atgręžtinio reikalavimo teisę, sužinojo jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui.

Iš tikrųjų J. G. mirties dieną informacija apie tai, kad jis sukėlė eismo įvykį būdamas neblaiviu, pareiškėjai nebuvo žinoma. Ką patvirtina ir 2019 m. birželio 3 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija apie eismo įvykį, kur vairuotojo J. G. būklė buvo nurodyta, kad buvo blaivus. Todėl apie tai, kad pareiškėja turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), palikimo atsiradimo momentu, jam nebuvo žinoma. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ši aplinkybė pareiškėjai nebuvo žinoma ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie vykstantį tyrimą dėl eismo įvykio, nurodžiusi, kad įstaiga pateiktų pareiškėjai nustatyto pavyzdžio pažymą apie įvykį, priimto nutarimo kopiją, ikiteisminio tyrimo byloje priimto sprendimo nuorašą. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius informaciją pareiškėjai pateikė 2019 m. rugsėjo 16 d., nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Lietuvos teismo ekspertizių centrui yra paskirta užduotis atlikti eismo įvykio mechanizmo tyrimą ir procesinis sprendimas nėra priimtas. Daugiau byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų kreipusis į tyrimą atliekančią įstaigą, nėra.

Pareiškėja nurodė, kad apie tai, jog J. G. įvykio metu buvo neblaivus, sužinojo iš 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad 2019 m. birželio 3 d. – 2019 m. liepos 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. G. kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio. Kada tiksliai pareiškėjai tapo žinoma apie 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimą, kada pareiškėja jį gavo ir pan. aplinkybės, pareiškime teismui nenurodoma ir neįrodinėjama.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalį, draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, jog pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir aktyvi, kai kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatą dėl reikšmingų aplinkybių užklausimo. Kaip matyti pareiškėja tik užpildė standartinę formą dėl informacijos pateikimo ir institucija, atsakydama pareiškėjai pateikė tai, ko pareiškėja prašė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų daugiau domėjusis apie jai svarbią aplinkybę dėl J. G. blaivumo ar neblaivumo buvimo eismo įvykio metu. Draudikas yra ūkio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš draudimo sutarties šalių (draudiko) ekonominę padėtį. Dėl to jam taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pareiškėja šiuo atveju nebuvo rūpestinga ir atidi, nors turėjo pareigą įstatyme nustatytais terminais išsamiai atlikti įvykio aplinkybių tyrimą, objektyviai turėjo galimybes surinkti reikalingus duomenis jau nuo 2019 m. liepos 19 d.

Tačiau netgi darant prielaidą, kad pareiškėja iki 2019 m. lapkričio 28 d. (Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą) neturėjo reikiamos informacijos iš tyrimą dėl įvykusio eismo įvykio atliekančios institucijos, teismo vertinimu, pareiškimas teismui pateiktas po nepateisinamai ilgo laiko tarpo – 2020 m. birželio 25 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams po ikiteisminio tyrimo nutraukimo 2019 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos prokuroro nutarimu ir daugiau kaip vieneriems metams po J. G. mirties (palikimo atsiradimo momento). Jokių duomenų ir įrodymų, pateisinančių tokį pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą, į bylą nepateikta.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip svarbios, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja neįrodė sąlygų, būtinų tenkinti pareiškimo reikalavimą, dėl to pareiškimas netenkinamas (CPK 185 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo P. G. prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimo dėl termino kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusio skolininko turtą paveldėjusiems įpėdiniams atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – P. G., netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.