Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 51 MGL dydžio, t. y. 2550 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL dydžio, t. y. 1700 eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

2018 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno nutarimu skirtą laikiną A. V. nuosavybės teisių apribojimą automobiliui “Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti iki nuosprendžio dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Iš A. V. Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 6,08 eurų proceso išlaidų už automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 16 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausiasis patrulis E. K., patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Lion 500“, Nr. 18883, patikros sertifikato Nr. 0634581, nustatė 2,35 promilės girtumą, pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,87 proc. (promilės) etilo alkoholio.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendį panaikinti, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, jo atžvilgiu taikyta švelnesnė atsakomybės rūšis neužkirto kelio naujų įstatymų pažeidimų darymui, jo pažeidimai tik sunkėja. A. V. manymu, jis atitinka visus atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įstatymo keliamus reikalavimus: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, žala niekam nebuvo padaryta; 3) atsižvelgiant į pateiktas charakteristikas, taip pat tai, jog turi nuolatinį darbą ir pajamas, gyvena šeimoje, niekada nėra teistas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju, automobilio konfiskavimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų visiškai pakankamos priemonės užtikrinti, kad apeliantas ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad laiduotojos Z. J. tinkamumas šioje byloje jokių abejonių nekelia. Be to, jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas prašė ir kaltinimą palaikęs prokuroras. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliaciniu skundu nekeliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. V. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tik kvestionuojama galimybė taikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik šiuo aspektu. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės grindė tuo, kad nenustatė būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors A. V. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to gailisi, tačiau nusikaltimą, susijusį su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, padarė jau būdamas baustas už kito tokio paties grubaus Kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,88 promilių girtumas) ir sukeliant eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims buvo padaryta turtinė žala. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą A. V. buvo paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, po baudos sumokėjimo ir specialiosios teisės atgavimo iki nusikalstamos veikos padarymo praėjo neilgas laiko tarpos. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, apylinkės teismas sprendė, kad A. V. nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, švelnesnė atsakomybės rūšis neužkirto kelio naujų įstatymų pažeidimų darymui, jo pažeidimai tik sunkėja. Įvertinusi aukščiau aptartus skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantas nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, jo atžvilgiu taikyta švelnesnė atsakomybės rūšis neužkirto kelio naujų įstatymų pažeidimų darymui ir šios išvados pagrindu konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepakankami žemesnės instancijos teismo išvadoms dėl BK 40 straipsnio netaikymo paneigti ir nepatvirtina, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis gyvena šeimoje, dirba, taip pat yra teigiamai charakterizuojamas darbovietės, Mindaugų seniūnaitijos seniūnaitės, yra pirmą kartą teisiamas, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, savaime nesudaro pagrindo laidavimo instituto taikymui, jeigu iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-329/2013). Šiuo atveju neabejotinai svarbu įvertinti tai, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimu apeliantas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,88 promilių girtumas, kas nuo 2017 m. sausio 1 d. vertintina kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, už ką jis nuteistas ir šioje baudžiamojoje byloje. Be to, nagrinėjamu atveju apeliantas už vairo sėdo neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jo daromi teisės pažeidimai tik sunkėja. Aptartos aplinkybės rodo, jog veika, už kurią apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs daryti analogiško pobūdžio pažeidimus, t. y. vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, tai parodo apelianto neatsakingą elgesį vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, atsainų požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles. Toks neatsakingas apelianto elgesys, be kita ko, kelia realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog tiek darbą, tiek šeimą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo jos padarymo nesulaikė. Nuo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo apelianto nesulaikė ir kita jo skunde minima aplinkybė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nors nuteistasis tvirtina, jog jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės būtų visiškai pakankamos užtikrinti, kad apeliantas ateityje nedarys jokių nusikalstamų veikų, tačiau jau minėtu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje apeliantui, be kita ko, buvo skirtas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 metams. Nepaisant to, atgavęs šią teisę, A. V. ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nebus pakankamas sulaikyti asmenį nuo naujų teisės pažeidimų darymo.Apylinkės teismo išvados dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, nebuvimo nepaneigia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad Z. J. tinkamumas būti laiduotoja šioje byloje jokių abejonių nekelia, o nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas prašė ir kaltinimą palaikęs prokuroras. Šios aplinkybės yra visiškai nereikšmingos sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos išpildymo nagrinėjamu atveju, kadangi laiduotojo tinkamumas yra savarankiška laidavimo instituto taikymo sąlyga, o kaip jau minėta, pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, sudaro visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas. Todėl, net ir nustačius, jog asmuo, kurio atsakomybei kaltininkas būtų perduotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju, yra tinkamas laiduotojas, privalo būti vertinamas ir kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų egzistavimas. Tuo tarpu prokuroro pozicija dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. V. atžvilgiu neįpareigoja teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog, net ir įvertinus tai, kad A. V. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, yra teigiamai charakterizuojamas darbovietės, gyvenamosios vietos atstovų, dirba, turi šeimą, jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, nėra pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad A. V. nedarys tokio pobūdžio pažeidimų ar nusikaltimų ir laikysis įstatymų. O tai, kaip minėta yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir A. V. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą bei baudžiamąją bylą nutraukti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.