- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- II-384-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01369-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13674-2020, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20112932676, panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. (toliau ir – pareiškėja, apeliantė) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13674-2020 (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 12 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 3 d. 16.30 val. Kaune, Islandijos pl. 32, vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikant horizontaliojo kelio ženklinimo reikalavimų, nors pagal transporto priemonės gabaritus įmanoma ją pastatyti pagal horizontalųjį ženklinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja su nutarimu nesutinka ir skundu prašo panaikinti nutarimą, o administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skundu taip pat prašoma priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ANK, nes jai buvo surašyti net trys administracinio nusižengimo protokolai, nors ANK nenumato klaidų administracinio nusižengimo protokole taisymo. Valstybės padarytų klaidų, įskaitant ir klaidų administracinio nusižengimo protokole, rizika turi tekti pačiai valstybei – skunde teigiama, kad tokios praktikos laikosi ir teismai bei duodama nuoroda į nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-292-522/2018. Pareiškėjos įsitikinimu, jeigu gavusi pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą ji nebūtų informavusi protokolą surašiusios pareigūnės, kad nestatė automobilio neįgaliesiems skirtoje vietoje, ar kad jeigu ji nebūtų išdėsčiusi savo argumentų dėl nesutikimo su antruoju protokolu, tai ji tikrai būtų buvusi pripažinta nekalta ir nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Skunde teigiama, kad šiuo atveju nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objekto ir objektyviosios pusės požymių. ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymui turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Prekybos ir pramogų centro „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelė nėra kelias, todėl Kelių eismo taisyklės joje netaikomos. Taip pat netaikomos ir Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82. Nors jos automobilis buvo pastatytas ne automobilio vietos paženklinimo ribose, tačiau tai nesudarė niekam kitam jokių nepatogumų pasistatyti automobilį, nes buvo karantino laikotarpis, dirbo tik maisto prekių parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuščia.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliantės skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantės kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Pagal Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimą, jei tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, apeliantės vairuota transporto priemonė pastatyta pažeidžiant šį Kelių eismo taisyklių reikalavimą. Stovėjimo vietos yra sužymėtos horizontaliuoju kelio ženklinimu, laikantis numatytos tvarkos, todėl teisinio pagrindo administracinei teisenai nutraukti nėra. Susipažinus su viešai interneto tinklapyje www.mega.lt pateiktais Bendraisiais reikalavimais lankytojams, matyti, jog juose nurodytos taisyklės taikomos visiems prekybos centro lankytojams ir kiekvienas iš jų, patekęs į prekybos centrą, automatiškai patvirtina, kad yra susipažinęs su šiomis taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis (Bendrųjų reikalavimų lankytojams baigiamosios nuostatos). Reikalavimų 4 punkte numatyta, kad prekybos centro lankytojai privalo laikytis įspėjamųjų ženklų, instrukcijų ar kitų nuorodų. Be to 7 punkte nurodyta, kad prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėse transporto priemonės statomos vadovaujantis įrengtų ženklų reikalavimais ir apribojimais. Transporto priemonių eismas ir statymas vyksta laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nors aptariamų Bendrųjų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygų, tuo atveju, jei nebūtų nustatytas konkrečios įstatymo normos pažeidimas, tačiau iš jų akivaizdu, jog prekybos centro aikštelės teritorijoje automobilių ir kitų transporto priemonių statymas galimas tik specialiai tam skirtose vietose, kurių ženklinimas atitinka Kelių eismo taisykles (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje nusižengimo byloje Nr.AN2-185-485/2020). Taigi prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje transporto priemonės turi būti statomos pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jų nepažeidžiant. Teiginiai minimi skunde, Institucijos nuomone, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai. Įstatymai nenumato galimybės kitiems asmenims išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, todėl Institucija nesutinka su apeliantės prašymu priteisti 500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė pakartodama jame išdėstytus motyvus. Pareiškėja neneigė fakto, kad jos vairuota transporto priemonė nutarime nurodytoje vietoje, nutarime nurodytą dieną bei nutarime nurodytu laiku buvo pastatyta per dvi parkavimo vietas, t. y. nesilaikant stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribų. Ji teismo posėdžio metu pripažino, kad jos automobilis buvo pastatytas aikštelėje, pažymėtoje prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ teritorijos, esančios Islandijos pl. 32, Kaune, eismo organizavimo schemoje (brėžinio pavadinimas – „Eismo organizavimo planas“), kuri suderinta su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, tai, kad prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ teritorijoje, esančioje Islandijos pl. 32, Kaune, eismo organizavimo schema yra suderinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje, jos pozicijos nekeičia – ji negalėjo būti nubausta už privačioje aikštelėje netinkamai pastatytą automobilį. Jeigu gavusi pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą ji nebūtų informavusi jį surašiusios pareigūnės, kad nestatė automobilio neįgaliesiems skirtoje vietoje, akivaizdu, kad ji tikrai būtų buvusi pripažinta nekalta dėl protokole nurodyto administracinio nusižengimo padarymo.
Į teismo posėdį skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Skundžiamu nutarimu V. K. traukiama administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 153 punkto, numatančio, kad jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose, pažeidimą.
Pareiškėja neginčija fakto, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20112932676 esančiose fotonuotraukose (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20112932676, b. l. 13-14) užfiksuotas jos vairuotas bei 2020 m. balandžio 3 d. prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ automobilių stovėjimo aikštelėje, Islandijos pl. 32, Kaune, pastatytas ir paliktas stovėti automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju automobilio pastatymas pažeidžiant stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribas, nesudarė pagrindo ją traukti administracinėn atsakomybėn. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos nuostata.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde pareiškėja pažymi, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ANK, nes jai buvo surašyti net trys administracinio nusižengimo protokolai, nors ANK nenumato klaidų administracinio nusižengimo protokole taisymo. Teismo nuomone, tai, kad nutarimas buvo priimtas pagal trečią administracinio nusižengimo protokolą, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu buvo taisomos klaidos pirmame administracinio nusižengimo protokole. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors tiek pirmasis 2020 m. balandžio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-21384-2020 (b. l. 8-9), tiek antrasis 2020 m. balandžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-21619-2020 (b. l. 11-12), tiek trečiasis 2020 m. balandžio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-23807-2020 (b. l. 14-16) buvo surašyti dėl to paties įvykio, t. y. dėl automobilio parkavimo pažeidžiant teisės aktų nuostatas 2020 m. balandžio 3 d. 16.30 val. Kaune, Islandijos pl. 32, tačiau visais trimis atvejais administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl skirtingų teisės aktų pažeidimų.
Surašant pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 846 punkto pažeidimą, antruoju atveju pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 153 ir 150.10 punktų pažeidimą ir trečiuoju atveju ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už Kelių eismo taisyklių 153 punkto pažeidimą. Pažymėtina tai, kad trys administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti ir pagal du pirmuosius pradėta administracinė teisena buvo nutraukta pačios Institucijos ne todėl, kad Institucija taisė klaidas pirmajame protokole, o todėl, kad Institucija, susipažinusi su pareiškėjos Institucijai pateiktais argumentais pripažino, jog pareiškėja pirmuose dviejuose protokoluose nurodytų administracinių nusižengimų nepadarė. Trečiasis protokolas surašytas ir jo pagrindu nutarimas priimtas dėl administracinio nusižengimo, kuris, Institucijos nuomone, buvo padarytas.
Teismas nesutinka su pareiškėjos nuostata, kad jeigu gavusi pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą ji nebūtų informavusi protokolą surašiusios pareigūnės, kad nestatė automobilio neįgaliesiems skirtoje vietoje, ar kad jeigu ji nebūtų išdėsčiusi savo argumentų dėl nesutikimo su antruoju protokolu, tai ji būtų buvusi pripažinta nekalta ir apskritai nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Jeigu pirmųjų dviejų administracinio nusižengimo protokolų pagrindu (ar kurio nors vieno iš jų) būtų priimti nutarimai (ar nutarimas), teismui nustačius netinkamą administracinio nusižengimo kvalifikaciją, t. y. kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą būtų galėjęs pats teismas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadinasi, net ir teismui nepakeitus administracinio nusižengimo kvalifikavimo, o tik panaikinus neteisėtu pripažintą nutarimą, pati Institucija, nepažeisdama minėto dvejų metų termino būtų galėjusi traukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pažymėtina, kad tiek 2020 m. balandžio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-23807-2020 surašytas, tiek jo pagrindu skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK 39 straipsnyje nustatyto dvejų metų termino.
Teigdama, kad valstybės padarytų klaidų, įskaitant ir klaidų administracinio nusižengimo protokole, rizika turi tekti pačiai valstybei, pareiškėja pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir teismai bei duoda nuorodą į nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-292-522/2018. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos minima nutartis nelaikytina aktualia nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste. Visų pirma, iš esmės skiriasi pareiškėjos nurodomos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės. Visų antra, pareiškėjos nurodoma nutartis yra priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų, tačiau apylinkių teismai nepriskirtini teismams, kurie formuoja teismų praktiką – teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis kitų apylinkių teismų teisėjų nutartimis.
Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objekto ir objektyviosios pusės požymių, nes ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymui turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Skunde nurodoma, kad prekybos ir pramogų centro „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelė nėra kelias, todėl Kelių eismo taisyklės joje netaikomos. Skunde teigiama, kad net ir Kelių eismo taisyklių 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1 skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ nuostatos prekybos ir pramogų centro „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelei netaikytinos, kadangi pagal šio skyriaus 1 punktą horizontalusis ženklinimas nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką ant važiuojamosios dalies.
Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde pateikiamas Kelių eismo taisyklių aiškinimas bei taikymas yra neteisingas ir neatitinka faktinės situacijos. Visų pirma, nesutiktina, kad Kelių eismo taisyklės netaikytinos automobilių stovėjimo aikštelėms – yra Kelių eismo taisyklių nuostatų, kurios tiesiogiai skirtos reglamentuoti eismą automobilių stovėjimo aikštelėse. Kelių eismo taisyklių 3.16 punkte pateikiamas transporto priemonių stovėjimo aikštelės apibrėžimas, 130 punkte numatyta, kad stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu, 198 punkte numatyta, kad gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse ir kt. Visų antra, iš Institucijos į bylą pateiktos prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ teritorijoje, esančioje Islandijos pl. 32, Kaune, eismo organizavimo ir kelio ženklų įrengimo schemos (b. l. 66, brėžiniai su originaliais derinimo spaudais, pridėti prie bylos; toliau ir – eismo organizavimo ir kelio ženklų įrengimo schema) matyti, kad ji apima ne tik automobilių parkavimo vietas, bet ir eismui skirtas juostas. Eismo organizavimo ir kelio ženklų įrengimo schemoje (brėžinio pavadinimas – „Eismo organizavimo planas“) siaura ištisine linija pažymėtos transporto priemonių stovėjimo vietų ribos (Kelių eismo taisyklių 1 skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.1 punktas), siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, žymimos eismo juostų ribos (Kelių eismo taisyklių 1 skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.5 punktas), „zebru“ žymimos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (Kelių eismo taisyklių 1 skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.13.2 punktas), šachmatų tvarka išdėstytais langeliais žymimos greičio mažinimo priemones, įrengtos važiuojamojoje dalyje (Kelių eismo taisyklių 1 skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.25 punktas), rodyklėmis nurodomos leistinos važiavimo kryptys juostose (Kelių eismo taisyklių 1 skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ 1.16 punktas). Eismo organizavimo ir kelio ženklų įrengimo schema leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ teritorijoje, esančioje Islandijos pl. 32, Kaune, eismas organizuojamas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 1 skyriaus „Horizontalusis ženklinimas“ reikalavimais. Todėl pareiškėja be jokios pateisinamos priežasties savo automobilį pastačiusi ne stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose, pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybės pagal 417 straipsnio 7 dalį už Kelių eismo taisyklių 153 punkto pažeidimą.
Skunde minimų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82, IV skirsnis „Stovėjimo vietų ženklinimas“ reglamentuoja stovėjimo vietų ir aikštelių ženklinimą. Teismas nenustatė, kad prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ teritorijoje automobilių stovėjimo vietų ženklinimas pažeistų paminėtą teisinį reglamentavimą – tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėja. Iš eismo organizavimo ir kelio ženklų įrengimo schemos (brėžinio pavadinimas – „Eismo organizavimo planas“) matyti, kad stovėjimo vietų ženklinimas prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ teritorijoje atitinka principinį stovėjimo vietų aikštelėse ženklinimą (Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 60 punktas, 30 pav.).
Kritiškai vertintinas skundo argumentas, kad nors pareiškėjos automobilis buvo pastatytas ne automobilio vietos paženklinimo ribose, tačiau tai nesudarė niekam kitam jokių nepatogumų pasistatyti automobilį, nes buvo karantino laikotarpis, dirbo tik maisto prekių parduotuvės, o automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuščia. Iš fotonuotraukos, kurioje fiksuotas Kelių eismo taisyklių 153 punkto pažeidimas, (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 20112932676, b. l. 13) matyti, kad aikštelė šalia įėjimo į „Rimi“ parduotuvę nebuvo tuščia – iš abiejų pareiškėjos automobilio pusių stovi automobiliai, šalia būtų tilpęs dar vienas automobilis, jei pareiškėja savojo automobilio nebūtų pasistačiusi per dvi vietas. Pažymėtina, kad ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems į maisto prekių parduotuvę atvykusiems vairuotojams patogiausia automobilį parkuotis kuo arčiau įėjimo į maisto prekių parduotuvę, todėl neteisinga manyti, kad pareiškėja užėmusi šalia įėjimo į parduotuvę dvi parkavimo vietas niekam jokių nepatogumų nesukėlė. Neginčytina, kad šis pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu savo esme, tačiau tai nereiškia, kad už jį pažeidėjas apskritai neturi būti baudžiamas. Mažas šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumas jau yra įvertintas įstatymų leidėjo nustatant švelnią sankciją už jo padarymą. Kaip jau buvo minėta, ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo dešimties iki dvylikos eurų.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ teritorijoje, Islandijos pl. 32, Kaune, esantys inžineriniai statiniai yra privati nuosavybė (b. l. 49-62), tačiau eismo organizavimo ir kelio ženklų įrengimo schema yra suderinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje. Taigi šiuo konkrečiu atveju horizontalusis kelio ženklinimas privačioje teritorijoje buvo suderintas su kompetentinga institucija ir įrengtas teisėtai, įvertinus projektuojamo objekto poveikį saugiam eismui (Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671, (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 2, 3 punktai).
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Taip pat pasisakytina dėl pareiškėjos prašymo priteisti 500 Eur turėtų advokato išlaidų (b. l. 36-37). ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. su BPK 103-106 straipsniais. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo konkrečiu atveju procesas buvo pradėtas ne pagal nukentėjusiojo pareiškimą, todėl minėta BPK nuostata netaikytina. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Matyti, kad visais atvejais proceso išlaidų kaltinamajam (šiuo atveju – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) atlyginimo klausimas sprendžiamas, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas. Šiuo konkrečiu atveju nutarimas, kuriuo pareiškėja traukiama administracinėn atsakomybės, paliktas galioti, todėl jau vien šis faktas sudaro pagrindą jos prašymo priteisti 500 Eur turėtų advokato išlaidų netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. K. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13674-2020, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20112932676, palikti nepakeistą.
Prekybos ir laisvalaikio centro „MEGA“ teritorijoje, esančioje Islandijos pl. 32, Kaune, eismo organizavimo ir kelio ženklų įrengimo schemą (brėžinių originalus) nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.