Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarties M. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. L. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį patrauktas dėl to, kad jis 2019 m. rugpjūčio 28 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti automobilio stovėjimui neskirtoje vietoje, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės A. J. 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą M. L. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė jį apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Institucijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nubaustojo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.

9. Nagrinėjamu atveju M. L. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis sustojo ir paliko automobilį stovėti PPC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje automobilio stovėjimui neskirtoje vietoje, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija fakto, jog automobilį paliko stovėti nurodytoje vietoje, tačiau teigia, kad minėtuose jo veiksmuose nėra KET 150.5 punkto reikalavimų pažeidimo, kadangi jis transporto priemonę paliko automobilių stovėjimo aikštelėje ir, nors jo sustojimo vieta nebuvo pažymėta horizontaliuoju kelio ženklinimu, tačiau draudžiančių joje sustoti ir stovėti kelio ženklų taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo, palikdamas jį nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs skundo atmetimo motyvai, o tuo tarpu naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma.

11. Pasak nubaustojo, teismas klaidingai interpretavo KET 150.5 punkto nuostatas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog papildomi stovėjimo būdą nurodantys ženklai reikalingi tik automobiliui stovint ant vejos (šaligatvio), o iš byloje esančios vaizdinės medžiagos akivaizdu, jog transporto priemonė nestovi ant vejos ar šaligatvio, todėl jokie papildomi stovėjimo būdą nurodantys ženklai nėra reikalingi. Aukštesnysis teismas, atmesdamas tokius nubaustojo skundo argumentus, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas KET 150 punkto reikalavimus taikė ir įvertino tinkamai. Aptariamame punkte numatyti draudimai asmenims, vairuojantiems transporto priemones, sustoti ir stovėti jame nurodytose vietose. Šio punkto 5 papunktyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas draudžiamas ne tik ant vejos (šaligatvio), kaip tai akcentuojama skunde, tačiau ir transporto priemonių stovėjimui neskirtose teritorijose. Nubaustasis, apeliaciniame skunde akcentuodamas aplinkybę, kad jis transporto priemonę pastatė tam skirtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, priklausančioje prekybos centrui, stovėjimui skirtos teritorijos sąvoką KET 150.5 punkto kontekste aiškino pernelyg ją išplėsdamas. Nors neabejotina, kad automobilių stovėjimo aikštelės pagrindinė paskirtis yra transporto priemonių statymas, tačiau tai nereiškia, kad vien dėl šios paskirties visoje jos teritorijoje transporto priemonės gali būti statomos kiekvieno asmens individualiai pasirinktu būdu, juolab kai joje horizontalusis kelio ženklinimas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia aikštelės savininko ar valdytojo valią dėl transporto priemonių parkavimo vietos joje.

12. Susipažinus su viešai interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pateiktais Bendraisiais reikalavimais lankytojams, matyti, jog juose nurodytos taisyklės taikomos visiems prekybos centro lankytojams ir kiekvienas iš jų, patekęs į prekybos centrą, automatiškai patvirtina, kad yra susipažinęs su šiomis taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis (Bendrųjų reikalavimų lankytojams baigiamosios nuostatos). Reikalavimų 4 punkte numatyta, kad prekybos centro lankytojai privalo laikytis įspėjamųjų ženklų, instrukcijų ar kitų nuorodų. Be to, jų 7 punkte nurodyta, kad prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėse transporto priemonės statomos vadovaujantis įrengtų ženklų reikalavimais ir apribojimais. Transporto priemonių eismas ir statymas vyksta laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nors aptariamų Bendrųjų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygų, tuo atveju, jei nebūtų nustatytas konkrečios įstatymo normos pažeidimas, tačiau iš jų akivaizdu, jog prekybos centro aikštelės teritorijoje automobilių ir kitų transporto priemonių statymas galimas tik specialiai tam skirtose vietose, kurių ženklinimas atitinka KET. Taigi teritorija, nors ir esanti aikštelėje, tačiau nepažymėta specialiu automobiliams statyti skirtu ženklinimu, be kita ko, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte, šiuo atveju patenka į KET 150.5 punkto apibrėžimą, pagal kurį sustoti ir stovėti draudžiama stovėjimui neskirtoje vietoje. Apeliantas, neteisus teigdamas, kad šio punkto pažeidimui konstatuoti reikalingi stovėjimą draudžiantys ženklai, kadangi lingvistine prasme sąvoka „stovėjimui neskirtoje teritorijoje“ atitinka tiek situaciją, kai stovėjimas yra uždraustas specialiai apie tai pranešančiais ženklais ar ženklinimu, tiek ir situaciją, kuomet stovėjimas nėra leistas specialiuoju ženklinimu ar ženklais. Šiuo atveju iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog M. L. transporto priemonę pastatė aikštelės dalyje, kuri pažymėta KET 3 priedo 1.16 punkte apibrėžta važiavimo kryptį žyminčia rodykle, horizontaliuoju ženklinimu nepaženklintoje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, nepaisant to, kad aikštelės teritorija, kuri skirta parkavimui, aiškiai ir nedviprasmiškai sužymėta KET atitinkančiu kelio ženklinimu. Pagrindo tokį aikštelėje esantį ženklinimą interpretuoti individualiai kaip jį suvokia apeliantas nėra, jo nepagrindžia ir skunde aukštesniajam teismui dėstomi teiginiai, todėl daroma išvada, kad KET 150.5 punkto pažeidimas šioje M. L. administracinio nusižengimo byloje nustatytas visiškai teisėtai, teisingai ir pagrįstai.

13. Tokio manymo nepaneigia skundo argumentai dėl KET 141 ir 142 punktų nuostatų, pagal kurias sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje, o gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Pasak apelianto, remiantis šiais punktais, šiuo atveju jam buvo leidžiama stovėti važiuojamosios dalies pakraštyje, o kadangi nusižengimo vietoje eismas vyksta viena kryptimi, papildomai leidžiama stovėti ir kairėje pusėje. Pažymėtina, kad nors eismas automobilių stovėjimo aikštelėse vyksta tam skirtomis kelio juostomis, kurios, be kita ko, gali būti ženklinamos remiantis KET taisyklėmis, tačiau vis tik aikštelės specialioji paskirtis ir jos perimetro ribotumas tam tikroje teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar ji yra įrengta tam skirtame žemės plote, ar statinyje, suponuoja tam tikrus elgesio joje būdus, kurie iš esmės apriboja KET II skyriuje apibrėžiamų kelio (kaip ši sąvoka suvokiama KET nurodoma bendrąja prasme), sudedamųjų dalių – kelkraščio, kelio pakraščio – tikslingumą. Dėl šios priežasties nubaustojo elgesio vertinimas remiantis KET 141 ir 142 punktais, aiškinant juos sistemiškai su KET skyriuje apibrėžiamomis kelio, kelkraščio ir kelio pakraščio sąvokomis, šiuo atveju yra nepagrįstas.

14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta dar ir dėl to, kad institucijos atstovas atsiliepime nurodė žinomai melagingus duomenis apie M. L. nubaudimą už analogiško nusižengimo padarymą 2018 m., kadangi ši nuobauda jam buvo panaikinta. Be to, institucijos atstovas atsiliepime rėmėsi KET 153 punktu, kuris nubaustajam nebuvo inkriminuotas. Atmetamt šiuos skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad Institucijos atstovo atsiliepime nurodyti argumentai teismo, vertinančio skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesaisto, kadangi nagrinėdamas skundą teismas įvertina administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas nei vieno iš aptariamų aplinkybių motyvuodamas administracinės nuobaudos M. L. skyrimo pagrįstumą, nenurodė ir jomis nesivadovavo. Todėl skundo teiginiai, kad apylinkės teismo teisėta ir pagrįsta nutartis turi būti panaikinama, kadangi Institucijos atstovas atsiliepime nurodė vienokias ar kitokias aplinkybes, su kuriomis nubaustasis nesutinka, nepagrįsti.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad M. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jam paskirta nuobauda tinkamai individualizuota. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.