- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- II-87-288/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00105-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. L. skundą dėl Kauno AVPK KPV AVS specialistės A. J. 2019-12-17 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:19105246282 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno AVPK KPV AVS specialistės 2019-12-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK:19105246282 M. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti automobilių stovėjimui neskirtoje vietoje, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų ir pažeidė KET 150.5 punktą. Jam paskirta 30 eurų bauda.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo M. L. prašo panaikinti Kauno AVPK KPV AVS specialistės 2019-12-17 nutarimą. Savo skunde nurodė, kad pareigūno pateikta KET ištrauka yra klaidinanti bei neatitinkanti tikrovės, kadangi KET 150.5 punktas nurodo, jog „Sustoti ir stovėti draudžiama: ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdų nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas akivaizdžiai painiojo KET vartojamus terminus bei sąvokas ir rėmėsi ne konkrečiu KET punktu, o tik savo paties asmeninėmis interpretacijomis bei išankstiniais nusistatymais, kurie nėra paremti jokiais galiojančiais KET punktais, todėl laikytini niekiniais ir nesukeliančiais jokios atsakomybės pareiškėjui. Net jeigu teismas nuspręstų, jog byloje vis dėlto reikėtų vadovautis KET 150.5 punktu, bausti pareiškėjo pagal minėtą punktą nėra pagrindo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad minėta teritorija nėra skirta transporto priemonių eismui ir/ar stovėjimui. Priimdamas sprendimą, pareigūnas turėjo ne aklai vadovautis trečiosios šalies pateiktomis nuotraukomis ir nuomone dėl tariamo pažeidimo, o privalėjo nustatyti, ar pažeidimas buvo padarytas iš tiesų. Tai atlikta nebuvo. Įrodyti, kad nuotraukose užfiksuota transporto priemonių stovėjimo aikštelė tariamai nėra skirta transporto priemonių stovėjimui, yra pareigūno pareiga. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareigūnas jokių įrodymų dėl neva kitokios, nei transporto priemonių stovėjimo, minėtos teritorijos paskirties nepateikė. Netgi atvirkščiai, vaizdinėje medžiagoje aiškiai matyti, jog teritorija skirta būtent transporto priemonių stovėjimui, o transporto priemonė stovi būtent šioje teritorijoje. Iš byloje esančios vaizdinės medžiagos akivaizdu, jog transporto priemonė nestovi ir ant vejos ar šaligatvio, todėl jokie papildomi stovėjimo būdą nurodantys ženklai nėra reikalingi. Toks stovėjimo būdas taipogi neprieštarauja nei vienam likusiam KET 150.5 punkte nurodytam atvejui, t. y. transporto priemonė nestovi ir sporto ar vaikų žaidimo aikštelėje. Taigi, KET 150.5 punkto pareiškėjas niekaip nepažeidė. Dar daugiau, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjas nepažeidė ne tik šio, tačiau ir bet kurio kito sustojimą ir/ar stovėjimą reglamentuojančio KET punkto. Pateiktose nuotraukose matyti, jog automobilio stovėjimo vietoje (ar aplink ją) nėra jokių sustojimą ir/ar stovėjimą ribojančių kelio ženklų ir/ar horizontaliojo ženklinimo, todėl stovėjimas šioje vietoje yra neabejotinai leistinas. Akivaizdu, kad stovėdama aikštelės kampe, transporto priemonė netrukdo ir kitų transporto priemonių eismui. Atkreiptinas dėmesys, kad KET nenurodo, jog transporto priemonei leidžiama stovėti išskirtinai tik toje vietoje, kuri pažymėta horizontaliuoju ženklinimu. Atvirkščiai, KET išskiria tik konkrečius atvejus, kuriais transporto priemonės sustojimas ir stovėjimas yra draudžiamas, o visais kitais atvejais, nesant KET 150 straipsnyje nurodytų pagrindų, transporto priemonės sustojimas ir stovėjimas yra leidžiamas. Tai reiškia, kad net jei nuotraukose matomoje stovėjimo aikštelėje dalis stovėjimo vietų ir buvo papildomai pažymėtos horizontaliu ženklinimu, tai jokiu būdu nereiškia, jog stovėjimas yra leidžiamas tik šiose vietose. Priešingu atveju, administracinę atsakomybę automatiškai užtrauktų transporto priemonės stovėjimas bet kurioje, net ir tam tikslui skirtoje teritorijoje (pvz. automobilių stovėjimo aikštelėje), jei atskiros stovėjimo vietos joje nėra pažymėtos horizontalaus ženklinimo linijomis, tai prieštarautų ne tik pačioms KET, tačiau ir bet kokiems protingumo kriterijams. Taip pat, remiantis ankščiau išdėstytu, akivaizdu, jog pareigūnas sąmoningai nevykdo ANK jam priskirtos pareigos visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, t. y. susipažinimo su byloje esančia medžiaga metu pareiškėjui pateikus pastabą, kad pareigūnas iškraipo ir savaip interpretuoja KET, pareigūnas sąmoningai pasirinko toliau nevykdyti tarnybinių pareigų (ar jas vykdyti aplaidžiai). Kadangi iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad pareigūnas ne tik piktybiškai vengia vykdyti ANK jam priskirtas pareigas, painioja teisės aktuose vartojamus terminus bei sąvokas, tačiau dar ir sąmoningai iškraipo cituojamus teisės aktus, bet kokie tolimesni pareigūno teiginiai teismo turėtų būti vertinami ypač kruopščiai. Kadangi byloje nėra nei vieno įrodymo, jog pareiškėjas pažeidė KET 150.5 (ar bet kurį kitą) punktą, o palikus galioti skundžiamą nutarimą būtų suformuotas ypač pavojingas precedentas, kuriuo remdamiesi atsakingų institucijų pareigūnai asmenis administracinėn atsakomybėn galėtų traukti ne remdamiesi galiojančiais teisės aktais, o tik savo asmenine nuomone ar išankstiniais nusistatymais, prašo skundžiamą nutarimą naikinti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Mano, kad pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Kaip matyti iš pareigūno atlikusio administracinį tyrimą tarnybinio pranešimo, 2019-08-28 epolicija.lt svetainėje buvo gautas pranešimas apie KET pažeidimą, padarytą 2019-08-28, apie 19 val., Kaune, Islandijos pl. 32, automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) Tiriant administracinį nusižengimą buvo nustatyta, kad KET pažeidimą padarė automobilis, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbiami), todėl minėtai įmonei buvo išsiųstas pranešimas, į kurį atsakymas buvo gautas 2019-10-07. Įmonė nurodė, kad automobilį vairavo apeliantas M. L., todėl 2019-10-07 jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu ir paskirta 15 eurų bauda. 2019-10- 08 į Kauno apskr. VPK KPV atvyko apeliantas, kuris reikšdamas savo nepasitenkinimą paaiškino, jog gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie paskirtą baudą ir atvyko išsiaiškinti, ką pažeidė. Tuomet asmuo buvo supažindintas su administracinės bylos medžiaga. M. L. pasiteiravo kokį KET punkto reikalavimą pažeidė, tad jam buvo atsakyta, kad jis yra nubaustas pagal 150.5 punktą, turint omenyje, kad jo vairuotas automobilis buvo pastatytas vietoje, kuri nepažymėta kaip automobilių stovėjimo vieta (KET 3 priedo 1.1 punktas). Asmeniui buvo paaiškinta, kad galbūt automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui, todėl buvo gautas pranešimas apie padarytą KET pažeidimą. Pareigūnė atsižvelgdama į tai, kad ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimai priskiriami prie formalių teisės pažeidimų, pasekmės nėra būtina sąlyga, todėl net jei automobilis ir netrukdė kitų transporto priemonių eismui, KET numato, jog automobilio stovėjimo vietas žymi siaura ištisinė linija, o automobilis AUDI buvo paliktas ties posūkiu, pravažiavime. Taip pat jei tai įmanoma, automobilis turėtų būti statomas stovėjimo vietos ribose. Kaip matyti gautoje vaizdinėje medžiagoje, kelias yra pažymėtas horizontaliuoju kelio ženklinimu, kuris nurodo važiavimo kryptį (KET 3 priedo 1.16), tačiau toje vietoje nėra pažymėta, kad vieta yra skirta automobilio stovėjimui. Akivaizdu, kad daugiaaukštė transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra skirta automobilių stovėjimui, tačiau stovėjimo vietos yra sužymėtos horizontaliuoju kelio ženklinimu, laikantis numatytos tvarkos. Tad teisinio pagrindo administracinei teisenai nutraukti nėra. Akcentuoja, kad ne tik transporto priemonė pastatyta vietoje, kuri nėra paženklinta horizontaliuoju ženklinimu, tačiau foto nuotraukose matoma ir horizontalusis ženklinimas, kuris yra numatytas KET 3 priedo 1.16. punkte (rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje), nors pažeidimas ir užfiksuotas transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, tačiau KET 153. punktas nurodo, kad jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. O taip sužymėtos vietos toje stovėjimo aikštelėje yra. Pažymi, kad teiginiai minimi skunde, yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašome apelianto skundo netenkinti ir palikti Kauno apskr. VPK KPV pareigūno 2019-12-17 priimtą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnyje 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pareiškėjo kaltę įrodo administracinio nusižengimo bylos medžiagoje ROIK Nr. 19105246282 surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-2), nutarimas (b. l. 3-4), specialistės tarnybinis pranešimas (b. l. 12), fotonuotraukos (b. l. 15, 16).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
KET 150.5 papunktyje numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šiame punkte nustatyta išimtis, kad įgalioti subjektai gali kelio ženklais nustatyti ir leisti automobilių parkavimą ir draudžiamose statyti transporto priemones vietose, tačiau pažeidimo fiksavimo vietoje tokių ženklų pastatyta nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos priimto nutarimo, užfiksuota, kad transporto priemonė palikta stovėti eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, kai nėra tai daryti leidžiančių kelio ženklų.
Remiantis KET 3 punkto, apibrėžiančio šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, 3.7 papunkčiu, kelias tai „eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas“. Konkreti vieta, kurioje buvo pastatyta pareiškėjo transporto priemonė, yra važiuojamoji kelio dalis, pažymėta nukreipiančiąja rodykle ir nepažymėta atskiromis siauromis stovėjimo vietą žyminčiomis juostomis. Joje taip pat nėra įrengta jokių automobilių stovėjimą leidžiančių ženklų. Tai aiškiai matosi ir KET pažeidimo metu darytose fotonuotraukose. Todėl teismas konstatuoja, kad vietoje, kurioje buvo pastatyta pareiškėjo transporto priemonė, automobilių parkuoti negalima.
Pagal ankščiau aptartą teisinį reguliavimą, pažeidimo fiksavimo vieta negali būti laikoma vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius, kadangi iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog teritorijoje, kurioje stovėjo pareiškėjo vairuotas automobilis, yra išvažiavimo posūkis ir tokiu būdu pareiškėjas, palikęs savo automobilį stovėti tam neskirtoje vietoje, trukdė kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, kad toje vietoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo būdas, taip pat nėra ir kelio ženklų, leidžiančių stovėti šioje vietoje. Ši teritorija akivaizdžiai nėra automobilių stovėjimo vieta, joje nėra jokiais skiriamaisiais ženklais pažymėtų automobilių stovėjimo vietų, todėl konstatuotina, jog transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai, o kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas.
Be to, būtina pažymėti, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Šių taisyklių 150 punkte nustatyta daugelis draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimas stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Kaip pavyzdys – Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai (administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-298-574/2018).
Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad Kelių policijos valdybos pareigūnė netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Kelių policijos valdybos pareigūnė, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl įvertinus visas objektyvias aplinkybes konstatavo, jog pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pareigūnė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė 30 eurų dydžio baudą, t. y. straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti ar naikinti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų
pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o Kauno AVPK KPV AVS specialistės A. J. 2019-12-17 nutarimas Nr. 20-ANR_N-15749-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK:19105246282, paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. L. skundo netenkinti.
Kauno AVPK KPV AVS specialistės A. J. 2019-12-17 nutarimą Nr. 20-ANR_N-15749-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK:19105246282, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.