Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo miesto Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Ramunės Mikonienės ir Vido Stankevičiaus išnagrinėjo atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V., dalyvaujant Institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2017 m. spalio 12 d. sprendimu Trakų rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies šalių santuoką, sudarytą 2008-11-22 Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 132 Nutraukė dėl atsakovo kaltės. J. V. paliko santuokinę pavardę – V., D. V. paliko jo pavardę - V. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1000,00 Eur neturtinę žalą. Nustatė toliau įvardijamą nepilnamečių vaikų U., N., ir F. gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio šeštadienį tėvas paima vaikus U. ir N. iš jų gyvenamosios vietos 14.00 val. ir grąžina vaikus atgal iki sekmadienio 18.00 val. Vaikai U. ir N. su tėvu praleidžia Tėvo dieną, nuo 11.00 val. iki 18.00 val., tėvo gimimo dieną, nuo 11.00 val. iki 18.00 val., jei tai išeiginė diena, jei darbo diena - nuo 15.00 val. iki 18.00 val. Tėvo atostogų metu, antrą atostogų pusę D. V. paima vaikus U. V. ir N. V. jų gyvenamojoje vietoje 11.00 val. ir grąžina, pasibaigus paskutinei atostogų dienai, iki 18.00 val. Iki dukrai F. V. sukaks 1 metai, tėvas bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, nuo 11.00 iki 14.00 val. (iki laiko, kol vyresniuosius vaikus išsiveš į savo gyvenamąją vietą), o jai sukakus 1,5 metų, bendravimo tvarka su ja nustatoma tokia pati, kaip ir su vyresniais vaikais U. ir N. Prieš paimdamas vaikus jų gyvenamojoje vietoje, D. V. iš anksto prieš 2-3 dienas telefonu apie tai informuoja J. V.. Priteisė iš atsakovo vaikų U., N. V. ir F., išlaikymui po 190,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2017-04-25, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė J. V., nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Nustatė ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Priteisė ieškovei natūra 1 050,00 Eur vertės turtą: miegamojo baldų komplektą, 500,00 Eur vertės; televizorių LG, 300,00 Eur vertės; skalbimo mašiną SAMSUNG, 50,00 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį HP Pavilion 15-ab007na, 200,00 Eur vertės. Priteisė atsakovui 1 470,00 Eur vertės turtą:automobilį Mercedes Benz E200, v/n (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos, 1000,00 Eur vertės; automobilį Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data – 1994-01-26, be vertės; dujinę viryklę ELEKTROLUX, 100,00 Eur vertės; nešiojamąjį, kompiuterį Asus, 50,00 Eur vertės; benzininę vejapjovę, 100,00 Eur vertės; trimerį, 100,00 Eur vertės; namų kiną, 50,00 Eur vertės; dulkių siurblį, 70,00 Eur vertės. Priteisė ieškovei iš atsakovo 630,00 Eur kompensaciją už natūra negauto turto dalį. Pripažino prievolę kreditoriui UAB „4finance“ pagal 2015-02-14 vartojimo kredito sutartį Nr. 9841221002 solidariąja šalių prievole, kurią po šalių santuokos nutraukimo vykdo ieškovė. Pripažino prievolę kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2016-11-24 sutartį Nr. 2407663 solidariąja šalių prievole, kurią po šalių santuokos nutraukimo vykdo atsakovas. Pripažino prievolę kreditoriui A. V. pagal 2017-02-01 paprastąjį vekselį asmenine atsakovo prievole. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo: 220,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, 167,91 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas padavė apeliacinį skundą kuriuo prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-10-17 sprendimą nurodant jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimo dėl 1000 Eur neturtinės žalos netenkinti, sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 100 Eur kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pripažinti prievolę kreditoriui A. V. pagal 2017-02-01 paprastąjį vekselį solidariąja šalių prievole, priteisti ieškovei J. V. iš atsakovo D. V. 130 Eur kompensaciją už natūra negautą turto dalį.Apeliantas nurodė, jog su pirmosios instancijos teismo argumentacija nesutinka, nes aplinkybės, kuriomis grindžiama, jo kaip sutuoktinio kaltė, šiuo atveju neištikimybė, yra visiškai nepagrįstos ir melagingos, paremtos prielaidomis ir nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais.Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos iširimo vadovavosi prielaidomis, buvo šališkas, visus atsakovo paaiškinimus vertino kritiškai. Pažymėjo, jog neištikimas nebuvo, pripažino pažįstantis kitą moterį E. V., tačiau jo su ja nesiejo artimi santykiai, jų bendravimas buvo draugiškas. Visą laiką gyveno vienas. Gyvenant skyrium su žmona, E. V. lankėsi jo namuose, tačiau tai nepatvirtina jokio neištikimybės fakto, kaip ir susirašinėjimai SMS žinutėmis ar per FB tinklą. Teismas nežinodamas susirašinėjimų turinio ir neturėdamas jokių objektyvių įrodymų apie jų artimus santykius, sprendė, kad tie santykiai buvo artimi, teismas pažeidė draudimą remtis prielaidomis ir pareigą teismo sprendimą grįsti objektyviais įrodymais.Nurodė, jog teismas visiškai nevertino jo paaiškinimų, jog konfliktai tarp šalių buvo prasidėję kur kas anksčiau, dar prieš dukros F. gimimą, buvo keliamas klausimas dėl skyrybų, nes santuokinis gyvenimas tapo nepakenčiamu. Teismas nevertino šią aplinkybę patvirtinančio byloje jo pateikto prašymo dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei. Objektyviai be išankstinės priešiškos nuostatos jo atžvilgiu, įvertinus įrodymus šalių paaiškinimus byloje turėjo būti nustatyta abipusė kaltė dėl santuokos iširimo. Nurodė, kad šalims gyvenant kartu nebuvo gerbiamas ieškovės, kuri pastoviai reikšdavo pretenzijas, buvo viskuo nepatenkinta, ignoruodavo bet kokį pasiūlymą dėl pagalbos auginant vaikus, šeimoje nebuvo sutuoktinių lygiateisiškumo, ieškovė nebuvo lojali, liguistai pavydi, toks elgesys pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertintas kaip jos nepagarba sutuoktiniui, jos, kaip sutuoktinės pareigų pažeidimas.Apeliantas iš dalies nesutikdamas su priteisto išlaikymo vaikams dydžiu nurodė galįs skirti po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nes jo darbo užmokestis siekia tik 425 Eur per mėnesį, teismo sprendimas šioje dalyje akivaizdžiai pažeidžia tėvo ir vaikų interesų derinimo taisyklę, nes sprendimu teismas vaikų išlaikymui priteisė daugiau nei jis uždirba, net neatsižvelgdamas, kad jam pačiam pragyvenimui nelieka lėšų.Išlaikymo dydis neturi būti siejamas išimtinai tik su vaikų poreikiais, turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju. Kadangi tėvų turtinė padėtis neleidžia patenkinti maksimalius vaikų poreikius, teismas turėjo nustatinėti minimalius vaikų poreikius. Tačiau teismas sprendime net nenustatinėjo ir nenagrinėjo būtiniausių (minimalių) vaikų poreikių, o tik vadovavosi ieškovės pateiktais paskaičiavimais ir nuostata apie minimalią mėnesinę algą. Nurodė, jog ieškovės pateiktame vaiko poreikių paskaičiavime nurodyta 60 Eur. dienpinigių. Visiem vaikams tai sudaro 180 Eur. Tokie poreikiai nėra nei būtini nei minimalūs vaikų poreikiai, nes dienpinigių vaikams skyrimas nėra gyvybiškai jiems būtinas, juo labiau, kad vaikai dar labai maži, net ne mokyklinio amžiaus, todėl toks ieškovės pateiktas, o teismo pritartas paskaičiavimas neatitinka būtiniausių poreikių apibrėžimo.Sprendime neatsižvelgta, jog trims vaikams gyvenant vienoje šeimoje, jų išlaikymo kaštai proporcingai yra mažesni, nes tiek maistui, tiek komunalinėms paslaugoms, tiek kitoms išlaidoms dalis vienam vaikui būna mažesnė, nei augant vienam vaikui. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinio įsipareigojimo A. V. atžvilgiu Nurodė jog buvo prašęs iš dalintino turto sąrašo išbraukti automobilį Mercedes Benz E200, v.n. (duomenys neskelbtini), 1996 m. gamybos, 1000 Eur vertės, nes jis buvo nupirktas už pagal 2017-02-01 vekselį skolintus iš A. V. pinigus. Teismas šio prašymo netenkino nurodęs, jog skola už automobilį yra sumokėta, automobilis įgytas santuokos metu ir turi būti padalintas kartu su kitu šalių santuokoje įgytu turtu, tačiau skolą kreditoriui A. V. pagal 2017-02-01 vekselį pripažino apelianto asmenine prievole, nurodydamas, kad ji buvo panaudota apelianto asmeniniams poreikiams tenkinti.Tokie teismo argumentai prieštaringi. Kadangi teismui į dalintino turto balansą įtraukus automobilį, logiška, jog ir įsipareigojimas kreditoriui A. V. turėjo būti pripažintas solidariąja šalių prievole, o apeliantui ją įvykdžius asmeniškai, proporcingai (500 Eur) mažinama ir teismo ieškovei 630 Eur kompensacija už negauto turto dalį, atitinkamai iš apelianto ieškovei priteisiant 130 Eur.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, jog priešingai nei teigė apeliantas pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nutraukti santuoką dėl atsakovo (apelianto) kaltės motyvavo visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, rėmėsi ne tik ieškovės paaiškinimais, duotais byloje, bet ir paties atsakovo pripažintais faktais, kad jis, išsivežęs vaikus iš ieškovės gyvenamosios vietos, nuvežė juos pas savo draugę į namus, kur nakvojo vaikai, kartu su drauge ir vaikais leido laisvalaikį prekybos centre “Akropolis”, E. V. lankėsi ir nakvojo atsakovo namuose, ir todėl kritiškai vertino apelianto paaiškinimus apie jų draugystę bei pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl apelianto neištikimybės bei priteisė 1000 Eur neturtinės žalos.Nurodė, jog teismas pagrįstai priteisdamas išlaikymą atsižvelgė į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 236 Eur vaiko priežiūros išmoką, jauniausiam vaikui - F. V. 2017-08-19 yra sukakę 1 metukai, ji turi raidos sutrikimų, ją reikia vežioti į Vaikų raidos centrą, vyriausioji duktė U. pradėjo lankyti pirmą klasę. Dėl apelianto neištikimybės, siekiant išvengti neigimos įtakos vaikams dėl konfliktinės situacijos šeimoje, ji buvo privertsa išeiti iš apelianto namų ir būstą nuomotis. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tam iš tėvų, su kuriuo liekia vaikai, visada tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas pats pripažino, kad be pagrindinio darbo, dirba papildomai - kloja plyteles, vadinasi, gauna ir papildomas pajamas, ir turi ne tik pareigą, bet ir galimybę teikti vaikams pakankamą išlaikymą. Teismas, rėmėsi byloje ištirtais įrodymais ir vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris sprendimo priėmimo metu buvo 380 Eur, o nuo 2018 01 01 yra 400 Eur. Pažymėjo, kad nuo 2018-01-01 minimali mėnesinė alga didėja ir ji bus 400 Eur.Pažymėjo, jog teismas pagal šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus nustatė, kad automobilis buvo pirktas išsimokėtinai iš pažįstamo asmens, su kuriuo apeliantas atsiskaitė 2017 m. vasario mėnesį, kai šalys gyveno santuokoje, todėl pagrįstai įjungė automobilį į dalintino turto masę. Pirkimo išsimokėtinai sutartis teismui nebuvo pateikta, o skolą pagal vekselį A. V. vertino kaip asmeninę apelianto skolą, nes atsiliepime jis nurodė, kad šią sumą panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Dėl santuokos santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei ir neturtinės žalos priteisimo.

Dėl santuokos iširimo priežasties

Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės savo išvadas rėmė prielaidomis, netinkamai ir šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus. Su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra itin išplėtota ir nuosekli. Pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016 26–27 punktus; ir kt.). Kasacinis teismas ne kartą taip pat yra pažymėjęs, jog kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, pasisakė dėl kiekvieno jų įrodomosios reikšmės, palygino šalių pateiktus įrodymus. Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai bei visapusiškai ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, padarė teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina atsakovas nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl neobjektyvaus kaip apeliantas nurodo, prielaidomis grįsto įrodymų vertinimo nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ne visus ieškovės pateiktus įrodymus vertino jos naudai. Taip ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017-08-30 pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pradėtą pagal ieškovės 2017-08-29 pareiškimą teismas įvertino kaip nepagrindžiantį, jog atsakovas prieš sutuoktinę vartojo fizinį smurtą ir atmetė jį, kaip vieną iš pagrindų santuokai nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instanciojos teismas vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teiginius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad ieškovės kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė tuo, kad kad ji nuolat reikšdavo įvairias pretenzijas, priekaištaudavo jam tai dėl to, kad jis per daug miega, tai per daug dirba, tai per mažai dirba, tai per mažai pinigų ir t. t., o jo (atsakovo) kaltė pasireiškė tuo, kad jis dirbdavo per ilgai, nes dirbdavo papildomai, klojo trinkeles po darbo, bei nesugebėjo rasti kompromiso su ieškove ir išsaugoti šeimą. Vertino ieškovės pripažinimą, jog dėl savo karštesnio būdo, ji kartais priekaištavo atsakovui, kad jis per vėlai grįžta iš darbo, kartais visai negrįžta ir nepaaiškina, kur buvo, per mažai jai su trimis mažamečiais vaikais (šiuo metu – 7 m., 3 m. ir 1 m. amžiaus) padeda namuose, dėl ko ji labai pavargsta viena tvarkytis su vaikais ir namų ūkyje. Teismo vertino, jog esant tokioms aplinkybėms, ieškovės priekaištai atsakovui buvo visiškai pagrįsti ir jų negalima laikyti pagrindu nutraukiant šalių santuoką pripažinti esant ir ieškovės kaltei dėl šeimos iširimo, kadangi sutuoktiniai, turintys tris mažamečius vaikus, privalo visapusiškai remti vienas kitą, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, ko atsakovas nedarė arba darė nepakankamai.Teismas konstavo, kad atsakovas neįrodė jokių aplinkybių, kurioms esant preziumuojama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, todėl ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo nenustatė.Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės teismas taip pat vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas turi kitą moterį E. V., kurią įvardijo ieškovei kaip jo būsimą žmoną, leisdavo su ja laisvalaikį, kartais ir kartu su šalių vaikais, vyresnieji vaikai yra lankęsi šios moters bute Lentvaryje, apie visą tai ieškovei pasakojo vyresnioji duktė Ugnė, atsakovas važinėjo su šios moters automobiliu, rašė jai intymaus pobūdžio SMS žinutes mobiliuoju telefonu bei „Facebook“ tinkle, dėl to dar labiau suintensyvėjo konfliktai tarp šalių, konfliktai vykdavo vaikų akivaizdoje, todėl ieškovė, nenorėdama, kad vaikai matytų šalių konfliktus, išsikraustė su vaikais iš bendrų šeimos namų ir persikėlė gyventi į nuomojamą butą. Teismas vertino ir atsakovo paaiškinimus, kuriais jis neigė, kad buvo neištikimas ieškovei, paaiškino, kad jis jokios kitos moters nesusirado ir neturi, gyvena vienas, nurodė apie tai gali paliudyti jo tėvai S. P. ir V. V., vertino jo procesinį elgesį vėliau teismo posėdyje atsisakius šių liudytojų apklausos. Vertino jo paaiškinimus neva E. V. yra tik jo draugė, kuri dirba V. šeimai priklausančios UAB „Family grill &lozunge“ kavinėje „Papa House“ virėja, kad jo su E. V. nesieja artimi santykiai, jie tik susitinka, pašneka, kai žmona su juo negyvena, ji (E. V.) pas atsakovą buvo 1-2 kartus svečiuose, jokių intymaus pobūdžio SMS žinučių E. V. jam nerašė, tarp jų vykdavo tik bendro pobūdžio susirašinėjimas. Teismas kritiškai vertino tokius atsakovo paaiškinimus ir juos atmetė, nes jis pats patvirtino, kad bendrauja su E. V., susitinka su ja, leidžia kartu laisvalaikį, nepaneigė, kad 2017-03-23 leido su ja laisvalaikį PC „Akropolis“ kartu su savo vyresniais vaikais, E. V. lankosi jo namuose, nakvoja juose, apie ką, kaip nurodė ieškovė, jai pasakojo vyresnioji duktė U., nors šalių santuoka dar nebuvo nutraukta. Teismas nurodė, jog toks atsakovo elgesys neatitinka tikrai šeimą išsaugoti siekiančio šeimos vyro, trijų mažamečių vaikų tėvo elgesio standartų. Teismas netikėtinu laikė atsakovo teiginį, kad ieškovė, kuri siekdama išsaugoti šeimą, susisiekusi su E. V. telefonu, prašiusi neardyti šeimos, be jokio pagrindo galėjo reikšti pretenzijas atsakovui dėl jo neištikimybės, sukurti, anot atsakovo, E. V. atsakovui rašytų SMS žinučių turinį. Taip pat vertino ir faktą, kad galiausiai neapsikentusi tokio nepagarbaus atsakovo elgesio ieškovė ryžosi išsikraustyti kartu su trimis mažamečiais vaikais iš bendrų šeimos namų ir persikėlė gyventi į nuomojamą butą, kur gyvena ir šiuo metu. Teismas nurodė vertinąs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.Nuspręsdamas dėl santuokos iširimo priežasties teismas tikamai pritaikė ir rėmėsi materialinės teisės normomis, apibrėžiančiomis sutuoktinų įsipareigojimus teises ir pareigas vienas kitam ir vaikams suformuluotomis. CK 3.26-3.30 straipsniuose 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsnių nuostatose ir sprendė, jog ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, kad santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovas buvo ieškovei neištikimas, nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą. Ieškovė rūpinosi šalių vaikais ir nepažeidė jokių savo kaip sutuoktinės pareigų, todėl, santuoka faktiškai iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Nustačius, jog sprendimo dalyje dėl nustatytos santuokos iširimo priežasties nėra pagrindo keisti nėra pagrindo ir naikinti sprendimo dalį dėl priteisto žalos dydžio, nes dėl jos dydžio apeliantas savo apeliaciniame skunde nepasisakė.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo

Apeliantas prašo mažinti priteisto iš jo išlaikymo dydį vienam vaikui priteisiant 100 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį, nurodo, jog priteistas visiems trims vaikams išlaikymas -570 Eur per mėnesį viršija jo mėnesinį uždarbį, kuris yra 425 Eur. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus numatyta CK 3.192 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.Priteisdamas išlaikymą pirmosios instancijos teismas vadovavosi tokiomis toliau įvardijamomis faktinės aplinkybėmis, kurių apeliantas neginčija. Atsakovas dirba UAB „Unipresta“, jo darbo užmokestis sudaro 425,00 Eur per mėnesį. Ieškovė teigė, kad vieno vaiko poreikiams tenkinti reikia 370 Eur per mėnesį, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio šalių duktė U. pradės lankyti mokyklą. Vaikai greit išauga iš drabužių, reikia juos pirkti naujus. U. ir N. lanko darželį, vienos dienos maitinimas kainuoja 2,5 Eur, per mėnesį – 55,00 Eur bei 6,00 Eur už ugdymą, iš viso 61,00 Eur už vieną vaiką, dukrai U., kuri lanko priešmokyklinę grupę, skirti nemokami pietūs. Dukrai F. nustatytas raidos sutrikimas - raumenų tonuso sutrikimas, ją reikia vežioti į Raidos centrą, jos raida atsilieka Ieškovė šiuo metu nedirba, ji yra vaiko priežiūros atostogose, vidutiniškai per mėnesį ieškovei yra mokama 236,00 Eur vaiko priežiūros išmoka, paskutinį kartą už F. ieškovė gavo 220,00 Eur vaiko priežiūros išmoką, F. suėjus vieneriems metams, ji gaus dar mažiau, kitų pajamų ieškovė negauna ir objektyviai vertinant neturi galimybės gauti. Atsakovas turi galimybę gauti papildomų pajamų. Tai patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad per mėnesį gaudamas 425,00 Eur darbo užmokestį, neišgali mokėti 570,00 Eur per mėnesį vaikų išlaikymo, nes jam neliktų lėšų jo paties pragyvenimui: maistui (150,00 Eur), komunalinėms išlaidoms (50,00 Eur), degalams (200,00 Eur). Nurodė, kad jo žiniomis, vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti nereikalinga tokia didelė suma ir ieškovė jiems tiek neišleidžia. Paaiškino, kad turi sveikatos problemų – pažeisti trys stuburo diskai, todėl negali dirbti pagal avo specialybę suvirintoju, ieško geriau apmokamo darbo, bet neranda, bylos nagrinėjimo metu papildomų darbų neturi.Tačiau kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos problemų ir dėl to negali susirasti geriau apmokamo darbo. Be to, pats atsakovas teisme buvo patvirtinęs, jog papildomai uždarbiauja, 2017-06-19 teismo posėdyje, šalių derybų dėl taikaus ginčo išsprendimo metu, nurodė, sutinkantis mokėti po 140,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Atmesdamas atsakovo argumentus kaip nepagrįstus teismas pažymėjo, jog tam iš tėvų (šiuo atveju ieškovei), su kuriuo gyvena vaikas, visada tenka didesnė vaiko išlaikymo našta.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog ieškovė į šiuos paskaičiavimus be pagrindo įtraukė 60 Eur dienpinigių kiekvienam vaikui, nes vaikai maži nelankantys mokyklos. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abu vyresnieji vaikai lankė darželį, už kurį ieškovė teigė mokantį po 55 Eur už vaiką. Kolegija sutinka su atsakovo pastebėjimu jog šeimoje augant 3 vaikams paskaičiuojant jų išlaikymo išlaidas vienam vaikui, turėtų būti mažinama vienam vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis, taip pat akivaizdu, jog šeimoje, kurioje auga keletas vaikų tėvai vienam vaikui išlakyti išgali skirti mažiau lėšų, nei augant vienam vaikui (pvz. tėvams gaunant minimalų darbo užmokestį ir neturint kitų pajamų). Tačiau šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ypatingos tuo, jog atsakovė laikinai nedirba, prižiūri mažamečius vaikus, yra vaiko priežiūros atostogose ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gavo tik išmoką apie 220 Eur, kuri dukrai F. suėjus vieneriems metams tikėtina dar sumažėjo. Todėl atsakovė prisidėti lygia dalimi prie vaikų išlaikymo neturi objektyvių galimybių, kas lemia, jog netgi ieškovui mokant 190 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui realiai nebus išleidžiama 370 Eur, priskaičiuotų ieškovės, kuri prie vaikų gerovės prisideda savo kasdieniu rūpesčiu, priežiūra, rūpinimusi vaikų buitimi, jų lavinimu. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį priteisė pagrįstą išlaikymo vaikams dydį.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas padalindamas santuokoje įgytą turtą nepagrįstai į dalintino turto masę įtraukė automobilį Mercedes Benz E200, 1996 metų gamybos šalių įvertintą 1000 Eur, neva įgytą už 1000 Eur, kuriuos jis pagal 2017-02-01 vekselį pasiskolino iš A. V., o skolą, kuri dar nėra grąžinta, nepagrįstai priskyrė prie jo asmeninių skolų. Kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais taip pat nesutinka. Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi teismo sprendimu nutraukiant santuoką padalijamas turtas, įgytas bendrąja jungtine nuosavybe iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad minėtas automobilis įgytas šalims gyvenant santuokoje rėmėsi paties atsakovo paaiškinimu teismo posėdyje, kad minėtą automobilį jis nupirko 2016 m. lapkričio mėnesį iš asmens vardu M., kurio pavardės nežino, pas kurį dirbo, papildomai uždarbiaudamas, klojo trinkeles, kad buvo sutarta, jog automobilį pirks išsimokėtinai, surašė dokumentą, bet pateikti jo negali. Automobilio kaina buvo 1300 Eur. Kas mėnesį reikėjo mokėti po 200,00 Eur, pirma įmoka buvo 100,00 Eur. Jis (atsakovas) nemokėjo tiek, kiek buvo sutarta, nes šeimai trūko pinigų. Jis paprašė M., kad šis palauktų iki 2017 m. vasario mėnesio. 2017 m. vasario mėnesį jis iš A. V. pagal vekselį pasiskolino 1000 Eur, kad grąžintų visą likusią skolą M., ir skolą jam grąžino. Jis (atsakovas) A. V. per tą laiką sumokėjo 200 Eur ir šiuo metu yra jam skolingas 800 Eur.Ieškovė nurodė apie atsakovo 2017-02-01 vekselį A. V. sužinojusi tik teisme, patvirtino, jog automobilis Mercedes Benz pirktas 2016 m. lapkričio mėnesį, automobilio pirkimui atsakovas nesiskolino, automobilis pirktas iš bendrų jų šeimos lėšų, nes atsakovas visos algos šeimos išlaikymui neskyrė. Taip pat nurodė, jog 2017-02-01 vekselis surašytas atbuline data, kadangi A. V. yra atsakovo darbdavys ir draugas. Jos žiniomis, atsakovas automobilį pirko išsimokėtinai iš ieškovei nepažįstamo fizinio asmens. Automobilį įsigijo 2016 m. lapkričio mėnesį už bendrus šeimos pinigus. Automobilį įregistravo tik 2017 m. Jai žinoma, kad atsakovas sumokėjo 500 Eur pradinę įmoką. Ieškovės paskaičiavimais už automobilį turėjo būti išsimokėta 2017 m. kovo mėnesį. Apie 1000 Eur paskolą iš A. V. žinojo, bet kam buvo skirti šie pinigai, ji nežino. Teismas įvertinęs kad atsakovas nepateikė automobilio pirkimo išsimokėtinai sutarties, 2017-02-01, o paprastatajame vekselyje, atsakovo išduotame A. V., nėra nurodyta imamos 1000 Eur paskolos paskirtis, kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtą automobilį atsakovas pirko išsimokėtinai ir kad paskola gauta pagal 2017 02 01 vekselį buvo panaudota atsiskaitymui už automobilį, atsakovo argumentus, dėl automobilio Mercedes Benz E200, pripažinimo jo asmenine nuosavybe ir išbraukimo iš dalytino turto sąrašo, atmetė pagrįstai, o atsakovo skolą priskyrė jo asmeniniams įsipareigojimams.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.