Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal atsakovės S. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo (ne) pagrįstumo

14. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, paduodant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 dalį turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

16. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

17. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra išaiškinęs, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 28–31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.

19. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117 – 132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam (pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai) užtikrinti ir tai yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją. CPK 123 straipsnyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka.

20. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 23 d. sprendimas už akių priimtas, atsakovei S. Š. teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei prašant priimti sprendimą už akių. Atsakovei S. Š. teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį ir ieškovės ieškinys su priedais išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Elektroninėje civilinės bylos kortelėje 2023 m. vasario 1 d. pažymėta, kad atsakovei dokumentai neįteikti, tačiau pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą/neįteikimą nėra įkelta. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatė, kad atsakovė dirba „Neįgaliųjų naujasis teatre“, todėl atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti darbovietės buveinės registruotu adresu - Skroblų g. 29-62 Vilnius. Civilinės bylos kortelėje 2023 m. vasario 7 d. įvestas įvykis – dokumentai įteikti atsakovei, tačiau pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą/neįteikimą nėra įkelta. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendime už akių nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę ,,Neįgaliųjų naujasis teatras“ administraciją. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dokumentai buvo įteikti darbuotojui A. B.. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad „Neįgaliųjų naujasis teatras“ direktorė S. Š.. Duomenų, kad A. B. yra administracijos darbuotojas nėra. Apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus dėl atsakovei, o taip pat A. B. nustatytą neįgalumo lygį, neįgaliojo pažymėjimo kopijas bei nurodė, kad abu turi regėjimo negalią, dėl kurios negali skaityti reginčiųjų raštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas atsakovės informavimas apie pradėtą teismo procesą. Tai vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesiniu dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

21. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojęs visų jam prieinamų protingų priemonių įteikti procesinius dokumentus atsakovei, užkirto jai kelią įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vien šiuo pagrindu byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog nėra tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes atsakovė nepateikė teismui tokių įrodymų, kurie paneigtų priimto teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat nenustatyta sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas priimti priešingą sprendimą. Apeliantė teismo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą grindė tuo, kad bute, iš kurį apskaičiuota skola ji negyveno, buvo grąžintas ieškovei, tačiau priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas vėliau bei tuo, kad už butą nuomos mokestis apskaičiuotas didesnis nei buvo nurodyta atsakovei, kurį reiks mokėti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti prieštaravimai bei atsakovės negalia sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes, iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pastebėtina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuoma ir teisės į tokio buto nuoma įgijimo sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Pagal šį įstatymą teisę į savivaldybės būsto nuomą turi tik asmenys, kurie atitinka įstatyme numatytas sąlygas. Įstatyme nėra įtvirtinta, kad tam pačiam asmeniui būtų išnuomotos tam pačiam laikotarpiui du skirtingi būstai. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė byloje priteisti skolą už dviejų savivaldybės būstų nuomą, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad laikotarpiai už kuriuos apskaičiuotas nuomos mokestis dalinai sutampa. Iš atsakovės procesinių dokumentų nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) jai išnuomotas, atsakovei atsisakius buto (duomenys neskelbtini) dėl per didelio nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad nuomos sutartyse nėra nurodytas konkretus ir aiškus nuomos mokesčio dydis. Civilinėje byloje duomenų apie šalių sutartą konkretų nuomos mokestį, jo pasikeitimus ieškovė nėra pateikusi. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta sąskaitų, išrašytų atsakovei su apskaičiuotu nuomos mokesčiu, bei jų įteikimą atsakovei, o pažymos, kuriose nurodyta atsakovės skola atskirai už kiekvieną butą nėra pasirašytos jį išdavusio asmens. Atsižvelgiant į teisės į savivaldybės būsto nuomą sąlygas, į tai, kad ieškovė skaičiavo nuomos mokestį atsakovei už du butus, nesant nuomos sutartyje nurodytam konkrečiam nuomos mokesčio dydžiui, ieškovei nepateikus objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovei pagrįstai ir teisėtai skaičiuotas nuomos mokestis už du savivaldybės būstus, atsakovei, teigiant, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei grąžino 2021 m. lapkričio 21 d., nurodžius aplinkybes, kad apie nuomos mokesčio pasikeitimą buvo informuota tik telefonu, šios aplinkybės turėtų būti įvertintos ir nustatyta, kiek atsakovės pozicija pagrįsta bei nustatyti, ar atsakovei kilo pareiga mokėti nuomos mokestį. Teismas turėtų taip pat išsiaiškinti ir nustatyti, ar ieškovė pagrįstai skaičiavo atsakovei nuomos mokestį, esant nutrauktai vienai nuomos sutarčiai dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties ir sudarius naują dėl kito būsto nuomos, kokiu teisiniu pagrindu, esant imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl teisės į savivaldybės būsto nuomą, atsakovei yra skaičiuojami nuomos mokesčiai už du būstus, koks nustatytas būsto nuomos mokestis už kiekvieną būstą, nesant jo dydžiui nurodytam konkrečiai sutartyje bei, kokiu būdu atsakovė, turėdama regėjimo negalią, buvo supažindinta su nuomos sutarčių turiniu, kada įvyko faktinis buto perdavimas ieškovei ir, kokia buto perdavimo-priėmimo akto teisinė galia, skaičiuojant nuomos mokestį, esant pasibaigusiai nuomos sutarčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai atmetė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės.

24. Nustačius abu CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindus, sprendimas už akių panaikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės.

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Įvertinus tai, kas nurodyta, atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – panaikinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimas už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.