Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei K. V., atsakovui D. V., tretiesiems asmenims – antstolei A. P., Č. B. (miręs), A. P., uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ atstovui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – antstolė A. P., uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, A. P., Č. B. (miręs).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė ir atsakovas susituokė 2021 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vaikų nesusilaukė, prašo nenustatyti termino susitaikymui. Ieškovė taip pat nurodė, kad su atsakovu susipažino 2018 m. pavasarį, o 2019 m. kartu apsigyveno. Ieškovės teigimu, neapgalvoję visko rimtai, spontaniškai susituokė 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo vienas kito nekaltina, sutinka, jog santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Ieškovės teigimu, faktiškai šeimyniniai santykiai laikytini nutrūkusiais, nes kiekvienas naudojasi savo asmeninėmis pajamomis, neveda bendro šeimos ūkio, negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo ir nėra pagrindo tikėtis, kad ieškovė su atsakovu vėl gyvens kartu.

3. Ieškinyje teigiama, jog šalys bendro turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir būtų dalintinas neturi.

5. Procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. gruodžio 23 d. siunta grįžo neįteikta su žyma, jog asmuo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką (2022 m. gruodžio 23 d. DOK-208391). Taip pat tą pačią dieną procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti ieškovės nurodytu jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas minėtu elektroninio pašto adresu nieko neatsakė, laiško gavimo nepatvirtino. Teismas 2023 m. sausio 3 d. nutartimi paskelbė atsakovo D. V. paiešką, nutarties vykdymą pavedė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2023 m. sausio 12 d. teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos pranešimas (2023 m. sausio 12 d. DOK-7004), kuriame nurodyta, kad atsakovo paieška skelbiama nebus, kadangi nustatyta, jog asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) Kartu su gautu pranešimu pridėti priedai, t. y. pažyma, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai atsakovui D. V.. Teismo nustatytu terminu atsakovas D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė.

7. Trečiasis asmuo Panevėžio teritorinė ligonių kasa (toliau – ir TLK), vadovaudamasi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2022 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-207 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 1K-136 „Dėl Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo““, vykdydama jai perduotą ligonių kasų vykdomųjų raštų administravimo funkciją, pateikė atsiliepimą į ieškinį (2022 m. gruodžio 2 d. DOK-196021; 2022 m. gruodžio 7 d. DOK-198863), kuriame nurodė, jog ieškinyje nurodyta atsakovo D. V. skola, kurios dydis 251,13 Eur, vadovaujantis VLK direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1K-136 „Dėl Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, buvo išieškoma pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-123-750/09. Nurodė, jog minėtas vykdomasis raštas pateiktas antstolio L. L. kontorai. Trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo metu atsakovo skola yra visiškai atlyginta, o ieškovė K. V. įsiskolinimų TLK neturi. Nurodė, kad TLK neprieštarautų ieškinio patenkinimui.

8. Trečiasis asmuo antstolė A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10. Trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

11. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

13. Trečiasis asmuo Č. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo Č. B. mirė (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai yra nežinomi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. V. ir D. V. 2021 m. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama tuo, jog susituokė spontaniškai, kartu pragyveno vos 8 mėnesius, santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Šalys nebeveda bendro ūkio, šeiminiai santykiai nutrūkę.

16. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

17. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovo poziciją nedalyvauti bylos nagrinėjime, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl skubėjimo sudaryti santuoką bei santuokinio gyvenimo nesusiklostymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

19. Ieškovės prašymu, šalims neturint bendrų vaikų bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – V., o ieškovui paliekama jo pavardė – V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

20. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

21. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

22. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

23. Iš byloje esančių 2022 m. balandžio 12 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ nekilnojamojo turto registro duomenų bei 2022 m. balandžio 12 d. VĮ „Regitra“ pažymų nustatyta, jog tiek K. V., tiek D. V. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, neįregistruotos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto turto, kuris būtų dalinamas santuokos nutraukimo byloje, neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

25. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovas turi asmeninių įsipareigojimų šiems kreditoriams: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus nutarimą Nr. (7.4)VRE_SP2-85952; 2) UAB „GelvoraSergel“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-20281-1089/2021; 3) AB „Lietuvos draudimas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-18982-862/2020; 4) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 1-123-750/2009; 5) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 1-1765-1033/2019 ir VMI nutarimus Nr. (23.31-08) 483-21670, Nr. (23,31-08) 483-79374; 6) A. P. bei Č. B. pagal Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 1-123-750/2009; 7) antstolei A. P. pagal vykdomąją bylą Nr. 0124/09/01372.

27. Byloje gautas VMI atsiliepimas į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo sutinka, kad D. V. prievolės valstybei būtų laikomos jo asmeninėmis prievolėmis.

28. TLK pateiktame atsiliepime į ieškinį, trečiasis asmuo nurodė, kad skola, kurios dydis 251,13 Eur buvo išieškoma pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-123-750/09. Trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo metu atsakovo skola yra visiškai atlyginta, o ieškovė K. V. įsiskolinimų VLK neturi. Nurodė, kad TLK neprieštarautų ieškinio patenkinimui.

29. Tretieji asmenys – A. P., A. P., Č. B., UAB „GelvoraSergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

30. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalys 2021 m. liepos 8 d. sudarė ikivedybinę sutartį. Be to, atsakovo įsipareigojimai kreditoriams kilo iš civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo bei piniginių reikalavimų atsiradusių iš asmeninių atsakovo prievolių, todėl, atsižvelgiant į tai, įsipareigojimai nurodytiems kreditoriams pripažintini ieškovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

32. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio (el. b. 1. 45-46).

33. Ieškovės ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės K. V. ieškinį tenkinti.

Ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2021 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo K. V. palikti pavardę „V.“, D. V. – pavardę „V.“.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 105 Eur (vienas šimtas penki eurai) sumokėto žyminio mokesčio.

Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, A. P., Č. B., antstolei A. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pripažinti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.