Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-489-880/2016, A. R. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir paskyrė jam 600 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. 600 Eur bauda buvo pakeista 100 val. nemokamais viešaisiais darbais įpareigojant viešuosius darbus atlikti per 4 mėnesius.

A. R. 2018 m. gegužės 22 d. pateikė teismui prašymą, sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad praėjo daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino, jis atliko viešuosius darbus, per visą specialiosios teisės atėmimo laikotarpį nepadarė jokio teisės pažeidimo, yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taip pat pažymėjo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atstumas nuo namų iki darbo yra 12 kilometrų į vieną pusę. Netekęs vairuotojo pažymėjimo pats vairuoti negali, o tai labai apsunkina jo darbinės veiklos galimybes. Darbą jis labai vertina, kadangi turi kreditorinių įsipareigojimų. Atgavęs teisęs vairuoti transporto priemones, jis galėtų gauti geriau apmokamą darbą. Geriau apmokamas darbas jam labai reikalingas, kadangi jis vienas išlaiko šeimą, kurioje yra trys vaikai. Jo žmona šiuo metu yra bedarbė. Jis suprato savo netinkamą elgesį dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, padarė išvadas, todėl paskirtos nuobaudos tikslai pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo termino, A. R. naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, atliko nemokamus viešuosius darbus.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, reikia tirti ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu ir tuo remiantis spręsti, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. padarė vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. A. R. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,28 promilės) beveik šešis kartus viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą, rodo, kad jis, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, elgėsi itin neatsakingai ir lengvabūdiškai. A. R. nustatytas girtumo laipsnis negalėjo jam kelti jokių abejonių, kad jis yra apsvaigęs ir vairuoti transporto priemonės negali, tačiau nepaisydamas rizikos jis tyčia pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Paskirta nuobauda turi sukelti pažeidėjui neigiamas pasekmes, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų (administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį nubausti, siekti auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų teisės pažeidimų). Tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo A. R. patiria nepatogumus darbe yra neteisėtos jo veikos rezultatas ir šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbinių funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. A. R., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinėje veikloje, vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Akivaizdu, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas vairuoti automobilį, jis visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę, savo šeimą, artimuosius, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes. Tai, kad darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, tik apibūdina jo žmogiškąsias ir darbines savybes, bet neįrodo, kad po administracinės nuobaudos paskyrimo jis padarė tinkamas išvadas. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad kreditus A. R. paėmė 2017 m. lapkričio mėn., t. y. jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl turėjo ypatingai įvertinti savo finansines galimybes juos grąžinti.

Tai, kad A. R. dėl šios nuobaudos paskyrimo jau patyrė nepatogumų savaime neturėtų būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATP-503-166/2015, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATP-848-149/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą ir tai, kad A. R. buvo paskirtas minimalus sankcijoje numatytas specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas, darytina išvada, kad A. R. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

A. R. prašymą atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.