- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-848-149/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01855-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti V. M. prašymą dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu V. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 289 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. M. prašymas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodoma, kad dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Pažeidimą padarė dėl sudėtingos situacijos šeimoje. Dėl padaryto pažeidimo, prarado darbo, pajamų šaltinį. Turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kas antrą savaitę vaikus parsivežti į savo namus, esančius Ukmergės rajone. Dabar įsidarbino ir vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbinėms funkcijoms vykdyti. Per paskirtos administracinės nuobaudos laikotarpį nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarytus esant neblaiviam. Išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Paskirtą piniginę baudą sumokėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vadas prašė V. M. prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei savo ruožtu sukėlė pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-07-14 nutartimi atsisakė tenkinti V. M. prašymą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog V. M. po 2015-12-11 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Konstatavo, jog ši aplinkybė, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, yra itin reikšminga, kadangi ATPK 329 straipsnio 1 dalis vieną iš imperatyvių sąlygų kaip tik numato tai, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, teisės atėmimo laikotarpiu privalo nebūti padaręs jokio naujo teisės pažeidimo. Nurodė, kad, nors byloje pateikta teigiamai V. M. charakterizuojanti medžiaga, formaliųjų įstatyme įtvirtintų sąlygų nebuvimas, neleidžia teismui sutrumpinti specialios teisės atėmimo termino.
2016-08-09 Vilniaus apygardos teisme gautas V. M. apeliacinis skundas, kuriuo parašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-14 nutartį ir sutrumpinti atimtos teisės – vairuoti transporto priemones – terminą.
Savo skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs savo prašyme, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teigia, kad jis paskirtos jam nuobaudos vykdymo metu būdamas neblaivus nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo – prašo atkreipti dėmesį, kad yra nubaustas už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, t.y. padarė tik netyčinį pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
V. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).
Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog taikyti konkretaus asmens atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatas yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki pažeidimo padarymo, pažeidimo darymo metu ir po jo padarymo.
Dėl V. M. argumentų, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga jo darbo funkcijoms vykdyti, pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).
Pažymėtina ir tai, kad V. M. administracine tvarka nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris priskiriamas itin pavojingų administracinių teisės pažeidimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, trumpinti paskirtos V. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę yra netikslinga, kadangi toks sutrumpinimas prieštarautų ATPK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams, skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, teisės atėmimo laikotarpiu V. M. padarė naują administracinį teisės pažeidimą, kas panaikina bet kokią galimybę jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos V. M. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į šeimos gyvenimo kokybę bei artimųjų priežiūrą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamo apylinkės teismo nutarties vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.