Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, gyv. (duomenys neskelbtini), Laumėnų k., Ukmergės r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2015 m. lapkričio 5 d., apie 19:46 val., Vilniaus r., Molėtų pl. 13, vairavo automobilį Volvo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,13 prom., neblaivumo laipsnis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

V. M. posėdžio metu protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimą pripažino, paaiškino, jog pasielgė neapdairiai. Gailisi dėl pažeidimo. Posėdžio metu teigė, jog vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas važinėti į darbą ir dėl šeimyninių aplinkybių. Po skyrybų gyvena Ukmergės rajone. Todėl vairuotojo pažymėjimas reikalingas ir vaikų lankymui.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: V. M. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad su pažeidimu sutinka, gailisi; administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2 – ojo būrio patrulių surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad buvo gautas pranešimas jog sulaikytas neblaivus vairuotojas, nuvykus į įvykio vietą informacija pasitvirtino, alkotesterio parodymu kvitu, iš kurio matyti, kad V. M. nustatytas 1,13 prom., neblaivumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, vairuotojo pažymėjimo kopija, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurių matyti, jog buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas. Nustatyta, kad automobilį vairavo V. M., patikrinus jam nustatytas 1,13 promilės neblaivumas.

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina, kad pažeidimą padarė pakartotinai per metus tokios pačios rūšies, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Posėdžio metu V. M. prašė neatimti vairuotojo pažymėjimą, nes vairuotojo pažymėjimas reikalingas jo darbinėms funkcijoms vykdyti, kadangi gyvena Ukmergės rajone, o į darbą turi važinėti Vilniuje, be to Vilniuje po skyrybų liko vaikai, vairuotojo pažymėjimas reikalingas vaikų lankymui.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad V. M. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra atsakingas už savo darbinius įsipareigojimus, darbdavio apibūdinamas drausmingu darbuotoju, yra atsakingas už savo šeimyninius įsipareigojimus laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, jo darbinėms pareigoms dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014, (duomenys neskelbtini)172/2015). P. V. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Transporto priemonę vairavo esant lengvam neblaivumo laipsniui (1,13 promilės), tačiau neblaivumo laipsnis ribinis. P. V. M. nurodė, jog pasielgė neatsakingai ir kaip žmogus ir kaip pareigūnas. Taip pat atkreiptina ir tai, nors V. M. iki šio grubaus kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo ne kartą baustas administracine tvarka už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus ( greičio viršijimus, vairuojant naudojosi mobilaus ryšio priemonėmis). Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tai yra darydamas grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą turėjo galiojančią nuobaudą už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos V. M. atsakomybę lengvinančios ar ji teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo konstatuoti išimtinį atvejį ir taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Tačiau į aplinkybes, jog pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes, darbdavio charakterizuojamas teigiamai atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus nurodytas aplinkybes, V. M. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir skirti 289 (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį A2.6.-2234-834/2015 bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 15052974530.

Išaiškinti V. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.