Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-933-624/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-04-22
Bylos Nr.: eA-933-624/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05698-2024-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos CPO LT
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė

Kategorijos

29.9Kiti su nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansine parama susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-933-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05698-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 32 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Respublikinė Panevėžio ligoninė) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) CPO LT (toliau – ir Įstaiga, pareiškėjas, CPO) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – ir Ligoninė, trečiasis suinteresuotas asmuo), įgyvendindama projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-601-02-0007 „Geriatrijos paslaugų steigimas ir vystymas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“ (toliau – ir Projektas), įsigijo prekes pareiškėjo valdomame elektroninio katalogo (toliau – ir Katalogas) modulyje „Medicininės įrangos užsakymas per CPO LT elektroninį katalogą“, atlikdama pirkimą Nr. CPO214117 (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas įvykdytas Katalogo elektroninėmis priemonėmis, kvietimas tiekėjams išsiųstas 2022 m. birželio 10 d., skelbimas apie Pirkimą paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) leidinyje „Tenders electronic daily“. Įvykdžius Pirkimą, 2022 m. birželio 28 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. CPO214117-24331 (toliau – ir Sutartis) tarp Ligoninės ir tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) M Prekyba dėl medicininės įrangos įsigijimo (elektrinių keturių sekcijų funkcinių lovų), kurios pradinė vertė – 46 587,42 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM).

3. Atsakovas, atlikęs Pirkimo dokumentų patikrinimą, įvertinęs visas aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus – Pirkimo dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ (toliau – ir C dalis) 4.5 papunkčio nuostatą, kad „Kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną konkretų pasiūlymą konkrečiam pirkimo objektui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis). Bet kuris, fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju“ (toliau – ir Reikalavimas). Atsakovas Sprendime vertino, kad toks Reikalavimas riboja subtiekėjų pasitelkimą, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios dirbtinai riboti konkurenciją. Sprendime nuspręsta taikyti 5 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui t. y. nuo 46 587,42 Eur (pažeidimo tyrimo metus nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 2 329,37 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos).

4. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros Sprendime padaryta išvada, jog Įstaiga Pirkimo sąlygose nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. pareiškėjas ribojo tiekėjų, kurie geba savarankiškai įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybę pasitelkti vienas kitą subrangovais. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, jog galima reikalauti, kad perkančiosios organizacijos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė – tos grupės dalyvis, tačiau toks ribojimas negali būti išreikštas abstrakčia procentine dalimi. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje pasisakyta, kad tam tikrais atvejais gali būti leidžiamas subrangos ribojimas viešųjų pirkimų procese. ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad toks ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą.

5. Pareiškėjo vertinimu, viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai ir juos aiškinanti teismų praktika numato, jog subrangos ribojimas nėra savaime neteisėtas. Pasak pareiškėjo, nustatant ginčijamą Reikalavimą buvo siekiama prevenciškai išvengti tiekėjų, kurie jau teikė pasiūlymus Pirkime, draudžiamų susitarimų ir situacijų, kai formaliai teisėti veiksmai pripažįstami piktnaudžiavimu teise. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų nuostatos neapribojo konkurencijos, o atvirkščiai – išplėtė konkurenciją Pirkime. Pirkimo vykdymo metu tiek Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT), tiek Agentūra skelbė pavyzdinius pirkimo dokumentus, kuriuose buvo nurodyta galimybė nustatyti sąlygą, analogišką ginčijamam Reikalavimui, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo nesivadovauti viešai skelbiamomis kompetentingų institucijų rekomendacijomis.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su taikyta 5 procentų finansine korekcija, nurodė, kad vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu finansinę korekciją galima taikyti tik tuo atveju, kai nustatoma, jog konkretus pažeidimas turi arba gali turėti finansinį poveikį ES biudžetui. Nagrinėjamu atveju, jeigu Įstaiga Pirkimo dokumentuose nebūtų nustačiusi subrangos ribojimo, situacija niekaip nebūtų pasikeitusi, nes visi Pirkimo metu priimti tiekėjai savo paraiškose nebuvo nurodę, jog telkiasi subtiekėjus. Taip pat Agentūra, pradėjusi pažeidimo tyrimą, apklausė šešis tiekėjus, kurie visi raštu patvirtino, jog subtiekėjų šio objekto pirkimuose nesitelkia. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo nustatytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, kuris nedarė jokios įtakos Pirkimo rezultatams.

7. Pareiškėjas teigė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog buvo padarytas VPĮ reikalavimų pažeidimas, Sprendimu paskirta 5 procentų finansinė korekciją yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Įstaiga veikė, vadovaudamasi kompetentingų viešojo administravimo institucijų viešai skelbiamomis rekomendacijomis, tačiau Įstaigos veiksmai pagal VPT ir Agentūros teiktas rekomendacijas buvo pripažinti neteisėtais vien dėl to, jog pasikeitė pačių institucijų pozicija.

8. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu vis dėl to būtų nuspręsta Agentūros Sprendimą dėl nustatyto pažeidimo palikti galioti, pareiškėjas prašo spręsti klausimą dėl Ligoninei pritaikytos finansinės korekcijos dydžio mažinimo, nes šiuo atveju atsakovo taikyta korekcija yra neproporcinga.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai nepaneigia Sprendime nustatyto pažeidimo ir su tuo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos. Įgyvendinant Europos Sąjungos investicinius fondus pažeidimu laikomas bet koks ES teisės ar nacionalinės teisės normų pažeidimas, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui. Atsakovo vertinimu, nėra reikšminga, ar Reikalavimu buvo nustatytas kiekybinis ar kokybinis subtiekimo ribojimas, kai šiuo atveju nustatytas ribojimas Pirkimo sąlygose, Pirkimo dalyviams draudžiant pasitelkti vienas kitą subtiekėjais.

11. Atsakovo teigimu, įvertinus Reikalavimo turinį, buvo matyti aiškus Ligoninės siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito Pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu, ar skolinant pajėgumą, ar ne. Reikalavimu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme, pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus, remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Reikalavimo sąlygoje nustatytas draudimas pagrįstai Sprendime konstatuotas kaip ribojantis konkurenciją.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nustatytą ribojimą pateisina situacijomis, kai tiekėjai, dalyvaudami kartu ir būdami vienas kito subtiekėjais, atsisako sudaryti sutartis, jei tai ekonomiškai naudingiau kažkuriam tiekėjui, sudarant galimybę dalyvauti didesniam ratui ūkio subjektų. Atsakovo vertinimu, šios pareiškėjo prielaidos nėra priskirtinos prie išskirtinių aplinkybių, pateisinančių Reikalavimo nustatymą. Įstaigos Pirkimo sąlygų nustatymo logika pasireiškia subjektyvia rinkos situacijos interpretacija, kai privertus rinkos subjektą kooperuotis griežtai nustatytu būdu, pareiškėjo manymu, rinkos subjektas elgsis Pirkimo sąlygose nustatytu būdu, kai tokiu atveju rinkos subjektas apskritai gali nuspręsti Pirkime nedalyvauti arba teikti brangesnį pasiūlymą, arba bus priverstas iš anksto derinti dalyvavimo pirkimuose veiksmus su lygiagrečiai rinkoje veikiančiu subjektu.

13. Atsakovas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo objektas nėra Agentūros ar VPT skelbtų / skelbiamų pavyzdinių pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas. Projektų vykdytojai, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdami atsakomybę už savo (ne)veikimą, todėl savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. Pavyzdinės pirkimo sąlygos yra skirtos ne privalomam taikymui, o turi būti pritaikomos kiekvienos perkančiosios organizacijos poreikiams pagal jos kompetencijos laipsnį ir pirkimo objekto specifiškumą, pirkimo sudėtingumą ir perkančiosios organizacijos siekius bei VPĮ reikalavimus.

Atsiliepimas

14. Atsakovas dėl Sprendime taikytos finansinės korekcijos nurodė, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo (Ligoninės) nebus atliekami. Sprendimu jokia grąžintinų lėšų forma, kurioje būtų nurodyta lėšų grąžinimo suma, tvarka ir kita informacija, Ligoninei nėra teikiama.

15. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo skųsti Sprendimą nors Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) nuostatuose Įstaigai yra numatyta galimybė skųsti įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą). Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas administracinis sprendimas, t. y. Sprendimas, kuris priimtas dėl kito suinteresuoto asmens (Ligoninės), o ne dėl pareiškėjo ir jam nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjui nėra suteikta teisė ginti Ligoninės interesus, kiek tai susiję su Agentūros konstatuotu VPĮ pažeidimu, Ligoninei vykdant projektinę veiklą ir organizuojant su ja susijusius viešuosius pirkimus. Taigi šiuo atveju dėl Sprendimo panaikinimo su skundu turėjo kreiptis Ligoninė, jeigu manė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė jos subjektines teises.

Atsiliepimas

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė jame keliamus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Pirkimą vykdė pareiškėjas, todėl Ligoninė negalėjo daryti jokios įtakos Pirkimo dokumentų sąlygoms, įskaitant ir atsakovo analizuojamus Reikalavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčo Reikalavimas neturėtų būti laikomas subtiekimo ribojimu, o net ir pripažinus Reikalavimą ribojančiu, jis atitinka teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kai leidžiama riboti subrangą.

II.

18. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

19. Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp proceso šalių kilo dėl aplinkybės, ar Pirkimo dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 4.5 papunktyje tiekėjams nustatytas draudimas būti kito pasiūlymą pateikusio tiekėjo subtiekėju prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems principams ir 3 dalies nuostatoms, draudžiančioms dirbtinai riboti konkurenciją.

20. Teismas, aptaręs viešųjų pirkimų principus, akcentavo, kad pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pareiškėjas ginčijamu Reikalavimu nustatė absoliutų ribojimą, nurodydamas, jog tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023 ir 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1177-624/2024, kurių faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos nagrinėjamai bylai, vertino, jog pareiškėjas, pirkimo sąlygose nustatydamas ribojimą – „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“ – nepagrįstai nusprendė dėl subrangovų pasitelkimo galimybės, nors tai yra tiekėjų diskrecija, kuri negali būti ribojama kitais nei VPĮ nustatytais pagrindais.

21. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė būtinybės nustatyti draudimą tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju. Aptariamas ribojimas buvo nustatytas absoliučia jo prasme, jo (ribojimo) jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant argumentų, kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir konkretaus Pirkimo procedūrų skaidrumą; pareiškėjas neįrodė nustatyto subrangos ribojimo būtinumo ir proporcingumo. Teismas akcentavo, kad nors tam tikri subrangos ribojimai yra galimi siekiant išvengti konkurenciją ribojančių susitarimų, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo pakankamas pagrindas iš anksto, neturint jokių pagrįstų įrodymų, Pirkimo dokumentuose nustatyti aptartą ribojimą. Dėl šio ribojimo nustatymo buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija, nes šiuo atveju negalima vertinti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti tiek savarankiškai, tiek ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad jo siekiamų tikslų Pirkime nebuvo galima pasiekti be ginčo Reikalavimo.

22. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog Pirkimo dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 4.5 papunkčiu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai bei 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas dirbtinai sumažinti konkurenciją.

23. Teismas dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos nurodė, kad Sprendimo dalyje „Dėl Projekto vykdytojo prievolės grąžinti išmokėtą finansavimą“ yra konstatuota, jog pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo (Ligoninės) nebus atliekami. Dėl to šiuos Sprendimu jokia grąžintinų lėšų forma, kurioje būtų nurodyta lėšų grąžinimo suma, tvarka ir kita informacija, Ligoninei nėra teikiama.

24. Teismas, atsižvelgdamas į Sprendime nurodytus argumentus dėl finansinės korekcijos, darė išvadą, kad šiuo atveju Sprendimu paskirtos finansinės korekcijos dydis neturi jokios įtakos nei pareiškėjo, nei Ligoninės teisėms ir pareigoms, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti finansinės korekcijos dydžio pagrįstumo klausimą. Be to, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, kuris yra įgaliotas ginti trečiųjų asmenų turtines ir neturtines teises bei interesus.

25. Teismas, nenustatęs Agentūros Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundą atmetė.

III.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naują įrodymą – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą su priedais dėl teisės aktų derinimo.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad Įstaiga nėra tinkamas subjektas, kuris galėtų ginti Ligoninės turtines ir neturtines teises. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo Sprendimas buvo skirtas Įstaigai, kurios veiksmai buvo tiriami, siekiant nustatyti pažeidimą, ir kuriai teisės aktais yra priskirta ginčo pirkimų vykdymo viešoji funkcija. Įstaiga Pirkimą vykdė kaip centrinė perkančioji organizacija, t. y. veikė vykdydama įstatymu jai priskirtą viešąją (valstybės) funkciją. Įstaiga yra atsakinga ne tik už centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą, o taip pat vykdančios pirkimus visų Lietuvoje veikiančių perkančiųjų organizacijų vardu, funkciją, todėl jai tenka siekis ir pareiga užtikrinti tokių pirkimų teisėtumą, racionalų lėšų naudojimą ir kitus viešųjų pirkimų tikslus bei principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pažeidimas buvo konstatuotas ne tiek konkretaus projekto vykdytojo pirkimo atžvilgiu, o pažeidimas nustatytas Įstaigos dinaminės pirkimų sistemos (toliau – ir DPS) pirkimo dokumentuose, t. y. Agentūra nustatė, kad būtent DPS dokumentuose Įstaiga įtvirtino galbūt neteisėtus reikalavimus, todėl toks Agentūros sprendimas ir jame įtvirtinta išvada reiškia, jog visi analogiški per Įstaigos DPS atlikti pirkimai yra atlikti pažeidžiant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus principus. Pareiškėjo teigimu, Įstaiga, kaip įvykdžiusi pirkimą, turi teisę skųsti įgyvendinančios institucijos sprendimą, nes tik ji (Įstaiga) efektyviai tą gali įgyvendinti.

28. Pareiškėjas laikosi skunde išdėstytos nesutikimo su Agentūros nustatytu pažeidimu pozicijos. Pareiškėjas nurodo, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika numato, jog subrangos ribojimai nėra per se (savaime) neteisėti, jie yra galimi, jei tokiais ribojimais siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jie atitinka proporcingumo principą. Šiuo atveju ginčijamu Reikalavimu galima prevenciškai išvengti tiekėjų, kurie jau teikia pasiūlymus pirkime, draudžiamų susitarimų ir situacijų, kai iš pažiūros (formaliai) teisėti veiksmai pripažintini piktnaudžiavimu teises. Esant nustatytam Reikalavimui, sudaroma galimybė pirkime dalyvauti didesniam ratui ūkio subjektų ir taip užtikrinama didesnė konkurencija (gali dalyvauti didesnis ūkio subjektų skaičius). Pareiškėjo vertinimu, teisinis reguliavimas numato situacijas, kada gali būti nustatyti tam tikri ribojimai, kuriais siekiama didesnės konkurencijos. Šiuo atveju Reikalavimas neapribojo konkurencijos, atvirkščiai – nuostata, kuria buvo sudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti didesniam ūkio subjektų skaičiui, išplėtė konkurenciją Pirkime.

29. Pareiškėjas pažymi, kad jis veikė vadovaudamasis kompetentingų viešojo administravimo institucijų viešai skelbiamomis rekomendacijomis. Aplinkybė, kad VPT ir Agentūra rekomendavo taikyti Reikalavimą, pagrindžia, jog ir šios institucijos nevertino Reikalavimo kaip nepagrįstai ribojančio rinkos dalyvių galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Institucijų viešai teikiamos rekomendacijos, metodiniai ir pavyzdiniai dokumentai, viešųjų pirkimų sistemos dalyviams sukuria teisėtą lūkestį, kad veiksmai, kurie atitinka VPT ir Agentūros teikiamus išaiškinimus / pavyzdinius dokumentus / išvadas, šių institucijų bus vertinami kaip teisėti.

30. Pareiškėjo teigimu, net jei būtų pripažinta, kad Įstaiga padarė pažeidimą, toks pažeidimas nedaro jokios žalos ES biudžetui, todėl nėra pagrindo nustatyti pažeidimą Projekte ir taikyti finansinę korekciją. Pareiškėjas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir ESTT suformuotą praktiką (pareiškėjas akcentuoja išaiškinimus, pateiktus ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje Nr. C 175/23 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024 bei 2025 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1775-968/2025), pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų: kad nurodant ginčo Pirkimo sąlygas buvo pažeistos konkretaus tiekėjo ar potencialių tiekėjų teisės; kad Įstaiga, nustatydama Reikalavimą, siekė pritaikyti pirkimo sąlygas konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui; kad Įstaigos pirkimo dokumentų reikalavimai dėl savo detalumo reikšmingai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime; kad Reikalavimo įtraukimas į pirkimo dokumentus užkirto kelią potencialiems tiekėjams dalyvauti Pirkime; kad Sprendime Agentūra nenustatinėjo, ar padaryta žala ES biudžetui, ar šios aplinkybės turėjo įtakos ES fondo biudžetui.

31. Pareiškėjo vertinimu, net jei būtų pripažinta, jog yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas ir turi būti pritaikyta finansinė korekcija, o Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C-(2019) 3452, kuriuo nustatomos su ES finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse (toliau – ir Gairės) už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Pasak pareiškėjo, Agentūra jokio faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, priimdama galutinį sprendimą nevykdė ESTT praktikoje nurodyto dviejų etapų vertinimo ir formaliai pritaikė Gairių 2 skirsnio 2.1 papunkčio 13-toje eilutėje nurodytą finansinę korekciją. Tokie Agentūros veiksmai grubiai pažeidžia proporcingumo principą, Gairių nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, todėl adekvačia keliamų tikslų aspektu ir proporcinga turėtų būti laikoma mažesnė finansinė korekcija.

Atsiliepimas

32. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Atsakovo teigimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo teisiniu suinteresuotumo ginčyti Agentūros Sprendimą, yra neaktualūs, nes teismas nekonstatavo, kad Įstaiga neturi reikalavimo teisės ginčyti Sprendimą ir administracinę bylą išnagrinėjo iš esmės, t. y. teismas priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą ne dėl to, jog jis (pareiškėjas) neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą, bet todėl, kad įvertinęs faktines aplinkybes ir įrodymų visumą teismas nenustatė Sprendimo neteisėtumo pagrindų.

34. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, jog nebuvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai ir 17 straipsnio 3 dalies nuostatos, apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti teismui pateiktame skunde, dėl kurių teismas išsamiai pasisakė sprendime. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Įstaiga, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus ir 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją, o pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai to nepaneigia.

35. Atsakovas akcentuoja, kad nustačius pažeidimą finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti ES finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretų finansinį poveikį ES biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pažeidė pagrindinius viešųjų pirkimų principus, negalima atmesti galimybės, kad tokiu pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui. Taigi tais atvejais, kai negalima atmesti galimybės, kad ES arba nacionalinio viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES biudžetui, turi būti sprendžiama dėl finansinės korekcijos taikymo.

Atsiliepimas

36. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl finansinės korekcijos neatitikimo proporcingumo principui neturėtų būti nagrinėjami ir vertinami apeliaciniame procese, nes net ir apeliacinio skundo tenkinimo (ar tenkinimo iš dalies) atveju nei pareiškėjo, nei Projekto vykdytojo (Ligoninės) teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Sprendime buvo nurodyta, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Ligoninės nebus atliekami. Taigi Sprendimu jokia grąžintinų lėšų forma, kurioje būtų nurodyta lėšų grąžinimo suma, tvarka ir kita informacija, Ligoninei nebuvo teikiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Bylos duomenimis, Ligoninė, įgyvendindama projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-601-02-0007 „Geriatrijos paslaugų steigimas ir vystymas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“, įsigijo elektrines 4 sekcijų funkcines lovas per CPO, kuri įvykdė konkretų pirkimą Nr. CPO214117. Pirkimas įvykdytas CPO katalogo elektroninėmis priemonėmis, kvietimas tiekėjams išsiųstas 2022 m. birželio 10 d., skelbimas apie Pirkimą paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir Europos Sąjungos leidinyje „Tenders electronic daily“. Pirkimas Nr. CPO214117 buvo vykdomas pirkimo „Medicininės įrangos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ CVP IS Nr. 572470 metu sudarytos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu (toliau – Pirkimas Nr. 572470 (DPS)). Pirkimas Nr. CPO214117 vykdytas dėl Pirkimo Nr. 572470 (DPS) 1 techninės specifikacijos „Elektrinės, 4 sekcijų funkcinės lovos“ (toliau – Pirkimo Nr. 572470 (DPS) 1 TS). Įvykdžius Pirkimą Ligoninė ir tiekėjas UAB M Prekyba 2022 m. birželio 28 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. CPO214117-24331 dėl medicininės įrangos įsigijimo (elektrinių keturių sekcijų funkcinių lovų), kurios pradinė vertė – 46 587,42 Eur su PVM.

39. Agentūra, atkusi tyrimą dėl įtariamo pažeidimo, 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT02 konstatavo, kad: Pirkimas Nr. CPO214117, vykdytas Pirkimo Nr. 572470 (DPS) pagrindu, atliktas pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją, kadangi Pirkimo dokumentuose nustatytu Reikalavimu buvo ribojama galimybė tiekėjams naudotis subteikėjų, kurie tuo pačiu yra ir pirkimo dalyviai, pajėgumais; Projekte buvo padaryti pažeidimai, kaip jie apibrėžti ES reguliavime, todėl turi būti sprendžiama dėl finansinės korekcijos dydžio bei jos taikymo; panašaus pobūdžio reikalavimo nustatymas, kurį nustatė CPO, yra pažeidimas, ir už kurį taikoma Gairių 2.1 lentelės 13 punkte nurodyta 5 proc. finansinė korekcija, t. y. nustatytas pažeidimas patenka į Gairių reguliavimą, todėl pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 13 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nepagrįstai apribojama subranga, siūlant taikyti 5 proc. finansinę korekciją, ir atsižvelgdama į tai, kad: buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas riboto konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai; pažeidimas tęstinis, nes vykdant konkrečius pirkimus remtasi DPS; už šį pažeidimą taikoma vieninga korekcija; pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 2 329,37 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz. dėl atliekamų Sutarties keitimų); nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su šiuos sprendimu jokia grąžintinų lėšų forma, kurioje būtų nurodyta lėšų grąžinimo suma, tvarka ir kt. informacija, Projekto vykdytojui nėra teikiama.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad: pareiškėjas nepagrindė būtinybės nustatyti draudimą tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju. Ribojimas buvo nustatytas absoliučia jo prasme, jo (ribojimo) jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant argumentų, kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir konkretaus Pirkimo procedūrų skaidrumą; nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas; Sprendimu jokia grąžintinų lėšų forma, kurioje būtų nurodyta lėšų grąžinimo suma, tvarka ir kt. informacija, Projekto vykdytojui nėra teikiama. Taigi Sprendimu paskirtos finansinės korekcijos dydis neturi jokios įtakos nei pareiškėjo, nei Ligoninės teisėms ir pareigoms, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti finansinės korekcijos dydžio pagrįstumo. Kita vertus, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, kuris įgalintas ginti trečiųjų asmenų turtines ir neturtines teises bei interesus.

41. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

42. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo sprendimo išvadų: teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais, argumentuojant tuo, kad CPVA Sprendimas, kuriuo, nors ir konstatavus pažeidimą, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, nustačius ir apskaičiavus grąžintinas lėšas, faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš projekto vykdytojo nėra atliekami, dėl to Sprendimas neturi jokios įtakos nei pareiškėjo, nei Ligoninės teisėms ir pareigoms, t. y. iš esmės neigiamas tiek pareiškėjo, tiek ir Ligoninės materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti CPVA sprendimą, pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad CPO, Pirkimą vykdžiusi kaip centrinė perkančioji organizacija, t. y. veikusi vykdydama jai VPĮ 82 straipsniu priskirtą viešąją funkciją, turi teisę skųsti Sprendimą, kuriuo konstatuotas jos veiksmų neteisėtumas, juo labiau, kad tai yra tiesiogiai aptarta šiuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose: PAFT 493 punktas nustato, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai pagal Taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ministerijos priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) gali skųsti ir CPO.

43. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo išvadų, kuriomis Pirkimo Nr. 572470 (DPS) dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 4.5 punkto nuostata („Kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną konkretų pasiūlymą konkrečiam pirkimo objektui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras Tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris, fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras Tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju“) dėl draudimo tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju, nepagrįstumo: visų pirma, kaip pagrįstai nurodyta skundžiame sprendime, ribojimas yra nustatytas absoliučia jo prasme, jo (ribojimo) jokiais aspektais nediferencijuojant, t. y. pavyzdžiui, niekaip jo taikymo nesiejant su konkretaus pirkimo dalyko (objekto) ypatumais ir / ar specifinėmis aplinkybėmis, o dėl to pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, niekaip nesusieti su Pirkimo aplinkybėmis, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.

44. Pažymėtina, kad toks draudimas, koks nustatytas Pirkimo Nr. 572470 (DPS) dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 4.5 punkte, t. y. draudimas tiekėjams naudotis subteikėjų, kurie tuo pačiu yra ir pirkimo dalyviai, pajėgumais, juo labiau – nustatytas pareiškėjo nurodytu tikslu (esant nustatytam Reikalavimui sudaroma galimybė pirkime dalyvauti didesniam ratui ūkio subjektų ir taip užtikrinama didesnė konkurencija (gali dalyvauti didesnis ūkio subjektų skaičius)) nėra galimas nei pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES) nuostatas, nei pagal VPĮ nuostatas, kas tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai pažymėta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ir šalių procesiniuose dokumentuose įvardytoje Lietuvos teismų praktikoje: šiuo aspektu primintina, kad ESTT 2016 m. balandžio 7 d. sprendime Partner Apelski Dariusz, C‑324/14 (šio sprendimo 33–53 punktai), aiškindamas nuo 2016 m. balandžio 18 d. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – ir Direktyva 2004/18/EB) 47 straipsnio 2 dalies ir 48 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl subtiekimo, kurios ginčui reikšmingu turiniu yra iš esmės analogiškos Direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnio 1 nuostatoms, be kita ko, nurodė: vadovaujantis nusistovėjusia teismo praktika, pagal Direktyvos 2004/18 47 straipsnio 2 dalį ir 48 straipsnio 3 dalį bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė dalyvaujant tam tikrame viešajame pirkime remtis kitų subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais subjektais, jei kandidatas ar dalyvis įrodo perkančiajai organizacijai, kad jam tikrai bus prieinami šių ūkio subjektų ištekliai, būtini sutarčiai įvykdyti <...> (33 p.); toks aiškinimas atitinka direktyvomis šioje srityje siekiamą tikslą – viešuosius pirkimus atverti kuo didesnei konkurencijai, suteikiant naudos ne tik ūkio subjektams, bet ir perkančiosioms organizacijoms. Be to, taip suteikiama daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o tai yra vienas iš Direktyvos 2004/18 tikslų, kaip nurodyta jos 32 konstatuojamojoje dalyje <...> (34 p.); vadinasi, Direktyvos 2004/18 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė, atsižvelgiant į Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktuose jai teikiamą svarbą, yra bendroji taisyklė, kurios perkančiosios organizacijos turi paisyti, kai vykdo savo įgaliojimus vertindamos dalyvio tinkamumą vykdyti tam tikrą sutartį (35 p.); tiesa, yra tokių darbų, kuriems dėl jų ypatybių reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti sujungus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus. Tokiu atveju perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kaip tai numatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, jei toks reikalavimas susijęs su atitinkamos sutarties objektu ir yra jam proporcingas <...> (40 p.); be to, negalima atmesti galimybės, kad ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus, trečiasis subjektas negali perduoti dalyviui savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai įvykdyti. Todėl tokiomis aplinkybėmis dalyvis gali remtis tokiais pajėgumais tik tuo atveju, jei trečiasis subjektas tiesiogiai ir asmeniškai dalyvauja vykdant atitinkamą pirkimo sutartį (41 p.); <...> Direktyvos 2004/18 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė remtis kitų subjektų pajėgumais, jei kandidatas ar dalyvis perkančiajai organizacijai įrodo, kad jam tikrai bus prieinami šių subjektų ištekliai, būtini atitinkamai sutarčiai įvykdyti (51 p.); nors šiuo tikslu dalyvis turi įrodyti, kad jam tikrai prieinami jų ištekliai, kurie jam pačiam nepriklauso ir yra būtini tam tikrai sutarčiai įvykdyti, jis gali laisvai rinktis, pirma, kokio teisinio pobūdžio ryšį jis siekia sukurti su kitais subjektais, kurių pajėgumais remiasi siekdamas įvykdyti šią sutartį, ir, antra, šio ryšio įrodymo būdus <...> (52 p.); dėl šios priežasties perkančioji organizacija iš esmės negali nustatyti kategoriškų reikalavimų, galinčių sudaryti kliūčių bet kuriam ūkio subjektui remtis kitų subjektų pajėgumais, be kita ko, iš anksto nurodydama konkrečias taisykles, pagal kurias gali būti remiamasi šių kitų subjektų pajėgumais. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad praktikoje, kaip teisingai pažymi Europos Komisija, atrodo sudėtinga, net neįmanoma, jog ūkio subjektas numatytų a priori visus įmanomus rėmimosi kitų subjektų pajėgumais atvejus (53 p.).

45. Nagrinėjamo ginčo atveju, CPO, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindė, kad, atsižvelgiant į Pirkimo objektą ir jo tikslus, buvo sąlygos nustatyti draudimą, koks nustatytas Pirkimo Nr. 572470 (DPS) dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 4.5 punkte (t. y. kad buvo ypatingos aplinkybės, susijusios su siekiu užtikrinti, jog sutartis būtų tinkamai įvykdyta; kad ribojimas yra susijęs su Pirkimo objektu ir tikslais bei yra jiems proporcingas), dėl to CPVA Sprendimo motyvų, kad Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, iš jų – ir proporcingumo principą, VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl draudimo dirbtinai riboti konkurenciją, pripažinti nepagrįstais pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

46. Šiame kontekste (šios nutarties 45 p.) apeliacinio skundo argumentai, kuriais, motyvuojant VPT ir CPVA dokumentų nuostatų, susijusių su taisyklėmis, pagal kurias ūkio subjektui leidžiama remtis kitų subjektų pajėgumais, nustatymo pavyzdžiais, nėra reikšmingi, kadangi, viena vertus, jie (pavyzdžiai) nėra visiškai susiję su nagrinėjamo ginčo faktine situacija, o kita vertus, pagal byloje pateiktus duomenis negali būti pagrindu ginčui reikšmingą Pirkimo Nr. 572470 (DPS) dokumentų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ 4.5 punkto nuostatą vertinti kitaip.

47. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, aptarta teismų praktika, aiškinant Direktyvos 2004/18/EB ir VPĮ nuostatas, yra suformuota ginčuose dėl pirkimų, vykdytų perkančiosios organizacijos, dėl to ypatumai, susiję su pirkimų, vykdytų per centrinės perkančiosios organizacijos valdomą dinaminę pirkimo sistemą, iš tiesų nėra vertinti. Taigi, hipotetiškai galima svarstyti, kad dėl dinaminės pirkimo sistemos ypatumų, iš jų – dėl kitokio informacijos apie pirkime dalyvaujančius tiekėjus prieinamumo ir / ar pan., vertinimai dėl pirkime, vykdomame per centrinės perkančiosios organizacijos valdomą dinaminę pirkimo sistemą, sąlygų nustatyti kategoriškus reikalavimus, galinčius sudaryti kliūtis bet kuriam ūkio subjektui remtis kitų subjektų pajėgumais, buvimo galėtų būti kitokie nei pavienio pirkimo, vykdyto perkančiosios organizacijos, atveju. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas nepagrindė, kaip aplinkybė, kad Pirkimas buvo vykdomas dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, sudaro pagrindą kitaip vertinti sąlygų nustatyti kategoriškus reikalavimus, galinčius sudaryti kliūtis bet kuriam ūkio subjektui remtis kitų subjektų pajėgumais, buvimą: iš esmės jokie pirkimų, vykdomų per dinaminę pirkimo sistemą, ypatumai nėra atskleisti; operuojama teismų praktika, suformuota ginčuose dėl pavienių pirkimų, vykdytų perkančiosios organizacijos.

48. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams, kad CPVA Sprendime nepagrindė, jog dėl VPĮ pažeidimo padaryta žala ES biudžetui ar kilo potenciali tokios žalos atsiradimo galimybė, dėl to yra pagrindas taikyti (apskaičiuoti) finansinę korekciją: Reglamentas (ES) Nr. 2021/1060, kuris yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis ES sanglaudos politikos fondų valdymą 2021–2027 m. laikotarpiu, nustato, kad šio teisės akto prasme pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl ekonominės veiklos vykdytojo – fizinio ar juridinio asmens arba kito subjekto, dalyvaujančio įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, kuri naudojasi savo prerogatyvomis kaip viešojo sektoriaus institucija – veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala (Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 str. 30 ir 31 p.). Šiame kontekste pažymėtina, kad Reglamente (ES) Nr. 2021/1060 sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimas yra funkciškai tapatus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pateiktam sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimui.

49. ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“, priimto byloje C-175/23, 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprudenciją aiškinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, 2 straipsnio 36 punktą, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (žr. 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C‑743/18, EU:C:2020:767, 52 punktą ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 30 punktą); dėl antrosios sąlygos, t. y. kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma, iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (žr. 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 38 punktą); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

50. Kadangi nėra pagrindo vertinti, jog Reglamente (ES) Nr. 2021/1060 sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimas galėtų būti suprantamas kitaip, nei jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, manytina, kad „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio padaroma ar gali būti padaryta žala Sąjungos biudžetui, todėl ši nuostata neaiškintina taip, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

51. Ginčijamo CPVA Sprendimo dalies dėl pažeidimo nustatymo Projekte motyvacija dėl pareiškėjo veiksmų pripažinimo „pažeidimu“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto ar Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punkto prasme nėra pagrįsta: kadangi, kaip jau minėta (šios nutarties 42 p.), bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas, taigi – net ir nurodytas Gairėse, negali būti būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui, priešingi ginčijamo CPVA Sprendimo motyvai („ <...> CPVA, nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis, t. y.: – PAFT 311 p. nustatyta: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 p. nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. <...> Papildomai dėl paties pažeidimo kvalifikavimo ir finansinės korekcijos taikymo pažymėtina, kad Europos Komisija 2024 m., balandžio 29 d. rašte, kurį yra gavusi ir CPO, nurodė, kad „<...> mūsų tarnybos nemato pagrindo riboti tiekėjo (fizinio ar juridinio asmens) galimybę būti subtiekėju kitame pasiūlyme dėl tos pačios pirkimo dalies (arba, kai pasiūlymas neskaidomas į dalis, būti subtiekėju kitame pasiūlyme dėl to paties pirkimo). Tokiais atvejais Reikalavimas gali būti vertinamas kaip pažeidimas, kuriam taikoma 5 proc. finansinė pataisa, pagal EK gairėse (C(2019) 3452 final, 2019-05-14) numatytą pažeidimą Nr. 13 („Nepagrįstas subrangos apribojimas“). Vertindama pasiūlymus, perkančioji organizacija kiekvieną atvejį turi vertinti individualiai, atsižvelgdama į taikytiną teismų praktiką (C-416/21 - J. Sch. Omnibusunternehmen ir K. Reisen, 59-63 punktai). Jūsų tarnybos taip pat prašo išaiškinti, ar tuo atveju, jei pirmiau aprašytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, būtų galima sumažinti 5 proc. finansinę pataisą. Mūsų tarnybos norėtų atkreipti dėmesį į ankstesnį susirašinėjimą: - 2021 06-29 (Ares(2021)4220570), kur mūsų tarnybos išaiškino, kad valstybėms narėms rekomenduojama taikyti gaires, o galimybė taikyti skirtingo dydžio finansines pataisas paliekama tik EK nuožiūrai, esant išskirtinėms aplinkybėms; - 2022 m. gruodžio 9 d. (Ares(2022)8551925), kur mūsų tarnybos išaiškino, kad gairėse nustatant fiksuotus dydžius jau buvo atsižvelgta į proporcingumo principą.“ Įvertinus tokią Europos Komisijos poziciją, galima daryti išvadą, kad panašaus pobūdžio reikalavimo nustatymas, kurį nustatė CPO, yra pažeidimas, už kurį taikoma Gairių 2.1 lentelės 13 punkte nurodyta 5 proc. finansinė korekcija, t. y. nustatytas pažeidimas patenka į Gairių reguliavimą, todėl pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 13 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nepagrįstai apribojama subranga, siūlant taikyti 5 proc. finansinę korekciją, ir atsižvelgdama į tai, kad: – buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas riboto konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai; – pažeidimas tęstinis, nes vykdant konkrečius pirkimus remtasi DPS; – už šį pažeidimą taikoma vieninga korekcija, sprendžia, kad taikoma 5 proc. pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, <...>), nėra pakankami pagrįsti pažeidimo Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto ar Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punkto prasme nustatymą Projekte. CPVA Sprendime šiuo aspektu joks išsamus vertinimas dėl VPĮ pažeidimu padarytos žalos ES biudžetui ar dėl potencialios žalos atsiradimo galimybės nėra atliktas, todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p.).

52. Pažymėtina, kad Sprendimo panaikinimas dėl jo turinio trūkumų savaime suponuoja pareigą CPVA administracinėje procedūroje priimti naują administracinį sprendimą, kuriuo ji (procedūra) yra baigiama.

53. Atsižvelgiant į aptartą, pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo viešosios įstaigos CPO LT skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė