Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-499-175/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-106-245/2014Nutartis · 2014-06-27Kauno apygardos teismas
  2. T-868-753/2016Nutartis · 2016-12-09Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-17Kauno apygardos teismas
  4. T-312-840/2017Nutartis · 2017-05-17Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-20Kauno apygardos teismas
  6. TS-63-753/2017Nutartis · 2017-06-28Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-01Kauno apygardos teismas
  8. T-675-753/2017Nutartis · 2017-10-11Kauno apylinkės teismas
  9. T-266-743/2020Nutartis · 2020-07-30Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
1S-499-175/2017
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00054-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Edita Dambrauskienė
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-499-175/2017Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00054-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolega

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. bei 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. kovo 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 19 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 13 dienų. Komisijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi neatitinka Komisijos nutarime ir nuteistojo asmens byloje esančių faktinių aplinkybių. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, nusikaltimų sunkumui ir kitoms aplinkybėms, susijusioms tik su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti. Nutartyje iš esmės nenurodytos jokios aplinkybės, dėl kurių nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Anot nuteistojo, apylinkės teismas, visiškai neatsižvelgdamas į jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamą elgesį pataisos įstaigoje, teigiamas nuostatas, požiūrį į smurtą, nukrypo į aplinkybių, kurios nesusijusios su lygtinio paleidimo taikymo institutu, vertinimą: nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, atliktos ir neatliktos bausmės santykį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo tikslus. Nors teismas nurodė, kad nuteistasis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, tačiau tai yra akivaizdu, kadangi jis jau atliko daugiau kaip penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis teismų praktika, nuteistasis pažymi, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje ir šių aplinkybių vertinimu nusikalsti ateityje, nėra pagrindiniai veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą, jie vertinami tik kartu su kitomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, teismas turėjo vadovautis tik pastoviais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, nesusijusiais su nuteistojo socialine reabilitacija. Teismas privalėjo įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos lygtinio paleidimo instituto sąlygos. Tačiau šių nuostatų, anot nuteistojo, apylinkės teismas nesilaikė.Apeliantas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje Orchowski prieš Lenkiją Nr. 17885/04, pažymi, kad sprendimo 153 punkte akcentuojama, jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Anot R. S., lygtinis paleidimas priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kuris atitinka formaliąsias ir materialiąsias sąlygas, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, neprieštarauja progresyvaus bausmės atlikimo principui, bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Atkreipiamas dėmesys, kad pritaikius lygtinį paleidimą, kinta ne pati bausmė, o jos atlikimo sąlygos. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (38 balai pagal OASys), tačiau, kaip teisingai pažymima skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, ji artima vidutinei, todėl turi būti atsižvelgiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – nuo 2014 m. liepos 22 d. jis nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos priemonėse, pataisos namuose dirba, dengia priteistą civilinį ieškinį. Bausmės atlikimo metu jis buvo devynis kartus skatintas, nuo 2016 m. balandžio 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2015 m. liepos 21 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir, kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai R. S. išskiriami jo gyvenimo stilius ir draugai, taip pat informacija apie teisės pažeidimus. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tai yra statiniai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarantys veiksniai, kurių nuteistasis neturi galimybių pakeisti (20 balų), tačiau jis privalo stengtis sumažinti dinaminių rizikos balų skaičių, kuris, atsižvelgiant į bendrą artimą vidutinei rizikai svertinių balų skaičių, dar yra pakankamai aukštas. Be to, kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2016 m. birželio 2 d., per vienerius metus šis balas nekito, nesumažėjo, kad suteikia teismui pagrindo abejoti nuteistojo pažanga šią riziką mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados aprašomosios dalies matyti, kad nuteistasis pakankamai pastangų nerodo. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad apylinkės teismo motyvai, jog šiuo metu dar negalima spręsti apie pakankamą nuteistojo taisymosi procesą, nepagrįsti, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta iki šiol, neprisiima atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą. Be to, prieš nusikalsdamas jis neapgalvojo galimų savo elgesio pasekmių, neįvertino galimos nusikalstamo elgesio eigos. Įvertinus šią aplinkybę kartu su duomenimis, kad atsakomybės už nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, apeliantas neprisiima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nerodo pakankamos nuteistojo pažangos savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o jo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas nusikalsti. Kaip minėta, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam be dvidešimties statinių (nekintančių) kriminogeninių veiksnių vis dar nustatoma net aštuoniolika dinaminių, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, ir jų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Svarbu paminėti ir tai, kad apeliantas bausmę atlieka pagal tris nuosprendžius, paskutiniuoju nuteistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Teisėjų kolegijos manymu, jo elgesyje vyrauja nusikalstamo elgesio modelis, visi nusikaltimai, už kuriuos apeliantas šiuo metu atlieka bausmę padaryti siekiant įgyti turtinės naudos, o paskutiniuoju nuosprendžiu jis nuteistas ir už tai, kad darydamas turtinio pobūdžio nusikaltimą, įvykdė nusikaltimą žmogaus gyvybei. Ir nors, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju R. S. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Iš aptartų duomenų matyti, jog savo nusikalstamą veiką nuteistasis iki šiol yra linkęs pateisinti. Tai rodo apelianto nekritišką požiūrį į padarytus nusikaltimus. Kadangi akivaizdu, kad jis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, darytina išvada, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra nepakankami ir pataisos metu pasiekti rezultatai šiuo metu dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.Apeliantas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje Orchowski prieš Lenkiją Nr. 17885/04, pažymi, kad sprendimo 153 punkte akcentuojama, jog valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Minėtoje EŽTT byloje pareiškėjas kreipėsi kvestionuodamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimus, ryšium su netinkamomis jo laikymo pataisos įstaigoje sąlygomis. Apeliacinio skundo argumentas EŽTT sprendime minimas įkalinimo sąlygų gerinimo kontekste, argumentuojant, kad finansinių resursų trūkumas negali būti pateisinama priežastimi įkalinimo sąlygoms, pažeidžiančioms Konvencija užtikrinamas žmogaus teisės ir laisves. EŽTT pažymėjo, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą tuo atveju, kai turimais finansiniais valstybės resursais negalima užtikrinti tinkamų įkalinimo sąlygų, pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad EŽTT sprendime bei nagrinėjamoje byloje keliami klausimai nėra tapatūs, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neatitinka minėto sprendimo turinio, todėl jais vadovautis nagrinėjant nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys