- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-43-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00054-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. lapkričio 14 d. priimtą nutarimą Nr. 93-811 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu ir 2012 m. liepos 26 d. bei 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiais subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 19 d.2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-811 nutarta taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį nustatytos tvarkos taisyklių nepažeidė, vykdė jam keliamus reikalavimus. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, o tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Byloje esančių teigiamai R. S. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Skunde nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, nes ji yra nepagrįsta, o teismo padarytos išvados pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Lygtinio paleidimo netaikymo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnis, tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas, vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas ar likusi didelė neatlikta bausmės dalis šiame straipsnyje nėra nurodyta. Todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų. Nuteistasis pažymi, kad atlikdamas bausmę, už gerą elgesį, stropų darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas septynis kartus, perkeltas į lengvąją grupę, be to, jis dalyvauja įstaigos organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų. Taigi, jis sėkmingai integruojasi į visuomenę, nekeldamas jai jokio pavojaus. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6 straipsnio nuostatas, diskriminavo jį kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas taikomas, atžvilgiu, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, kas analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismo pagrįstai nėra nustatyta.Atlikus R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 38 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šis balas yra artimas vidutinei rizikai (41-99 balai). Vis dėlto, vien šios aplinkybės nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis pilnai atitinka visus probacijai keliamus kriterijus, be to, bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis, dirba, jam suteikta besargybos teisė, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nepakanka. Akivaizdžių R. S. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad apylinkės teismas, nors ir skundžiamoje nutartyje nurodė dėl kokio pobūdžio nusikaltimų padarymo jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau nusikaltimų padarymo pobūdis bei sunkumas nelėmė atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą. Padarytų nusikaltimų pobūdis svarbus tik tuo aspektu, kad jis padeda identifikuoti nuteistojo turimas problemines sritis ir įvertinti, ar šios problemos yra sprendžiamos. Likusi neatlikta bausmės dalis taip pat nelėmė R. S. lygtinio paleidimo netvirtinimo, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo elgesį atliktos bausmės dalies metu, buvo vertinama jo elgesio korekcija. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, kaip ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Kiekvieno nuteistojo asmens byla yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens elgesį bei mąstyseną, tačiau pagal tuos pačius visiems galiojančius įstatymus, todėl svarstyti lygybės prieš įstatymą pažeidimą nėra jokio pagrindo.Sutiktina, jog šiuo metu yra stebimi tam tikri R. S. elgesio pozityvios korekcijos požymiai: pataisos namuose jis dirba, mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra ne kartą paskatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje, palaiko gerus santykius su artimaisiais, nepalaiko kriminalinės pasaulio subkultūros nuostatų, tačiau šios aplinkybės nėra kuo nors išskirtinės, sudarančios pagrindą besąlyginiam lygtinio paleidimo taikymui. Bausmę lengvosios grupės sąlygomis R. S. atlieka tik nuo 2016 m. balandžio 13 d., teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų be sargybos jam suteikta 2015 m. liepos 21 d. Taigi, spręsti, ar nuteistajam pavyksta pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį dar anksti.R. S. negrįžtamas pasekmes sukėlusį labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, kas neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia konstatuoti pakankamą ar nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Pateiktos medžiagos duomenimis, kaltę dėl padarytų nusikaltimų R. S. pripažįsta tik iš dalies. Taigi, savo netinkamo elgesio jis nesmerkia, kritiškai nevertina sukeltų padarinių, jų nesureikšmina. Nors smurtinis nusikaltimas yra įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau, paties nuteistojo teigimu, alkoholinius gėrimus laisvėje jis vartodavo saikingai. Pataisos įstaigoje alkoholio vartojimo faktų taip pat nefiksuota. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien iš to negalima spręsti, jog R. S. supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Nuteistasis nedalyvavo Anoniminių alkoholikų grupės veikloje, jokiose kitose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, taip pat nedalyvavo, todėl toks abejingas nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą bei galimas to pasekmes, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos, atsikratyti šio neigiamai jo elgesį veikiančio įpročio nesiekia, jokių veiksmų šia linkme, būdamas pataisos namuose, nesiima, socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko. Nors alkoholio vartojimas, kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, Socialinio tyrimo išvadoje nenurodomas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši problema išlieka aktuali, nes labai sunkų, smurtinį nusikaltimą, jau minėta, nuteistasis padarė būdamas neblaivus. Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų ir apie tai, kaip R. S. koreguoja savo smurtinio elgesio protrūkius. Socialinės reabilitacijos programose, susijusiose su smurtinio elgesio prevencija, jis nedalyvavo. Vien tai, jog pokalbio su Psichologinės tarnybos specialistu metu nuteistojo emocinis fonas yra ramus, suicidinių minčių ar ketinimų jis neišsako, iš esmės yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra, neleidžia aukštesniajam teismui daryti patikimos išvados, jog konfliktinėse situacijose R. S. taip pat išliks ramus ir sugebės įvairias problemas spręsti konstruktyviais, racionaliais būdais, o ne impulsyviu, neapgalvotu veikimu. Nuteistasis savo nusikalstamą elgesį sieja su draugų įtaka, tačiau duomenų, apie tai, ar R. S. planuoja atsakingiau rinktis draugus, nutraukti ryšius su netinkamais kompanionais, bylos medžiagoje nėra. Taigi, nuteistasis stokoja gebėjimo priimti valingus, ryžtingus sprendimus, pasiduoda kitų asmenų neigiamai įtakai, kas neleidžia teisėjų kolegijai spręsti apie jo sėkmingą probaciją.Tai, jog R. S. bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimų, vieną kartą jam pravestas auklėjamasis pokalbis, kitą kartą apsiribota jo elgesio svarstymu drausminėje komisijoje. Taigi, nuteistojo elgesys nebuvo visiškai nepriekaištingas. Nors pastaruosius kelis metus stebimas R. S. elgesio pokytis teigiama linkme, tačiau atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2012 m. kovo 19 d., aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. Iš R. S. nustatytų 38 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 yra statiniai, vadinasi, savo elgesio pažangą nuteistajam dar yra kur plėsti. Be to, pateiktoje medžiagoje nėra R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio ankstesnio vertinimo, todėl teisėjų kolegija negali objektyviai palyginti jo daromos pažangos.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžius. Šis aspektas svarbus, nes R. S. turi priteistą didelį civilinį ieškinį (40 286,51 Eur), kurio padengta tik nedidelė dalis (626,22 Eur). Be to, ieškinys nėra dengiamas savanoriškai, yra daromos išskaitos įstatymų nustatyta tvarka, nors nuteistasis dirba, taigi, gauna stabilias pajamas. Pažymėtina, jog R. S. lėšų pakanka tik nedidelėms išlaidoms, didesnėms išlaidoms pinigų trūksta, pataisos įstaigoje jis yra remiamas artimųjų, kas rodo, jog savo poreikių patenkinti iš gaunamo atlyginimo nuteistasis negeba. Taigi, finansinis nestabilumas taip pat gali didinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo pareigos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdymas, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje R. S. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.