Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vidai Suslikienei, Redai Stonikienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui

nukentėjusiajam A. M., nukentėjusiojo atstovei advokatei Egidijai Belevičienei, kaltinamajam I. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Ruseckui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nesusituokęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs tuo pačiu adresu, teismo neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

18. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, kad kaltinamasis I. Š., kilus tarpusavio konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo A. M. dėl pastarojo jo atžvilgiu rodyto nepasitenkinimo atvykus į A. M. priklausančią pirtį be jo kvietimo, įžeidinėjimo, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu šioje srityje, bei nosies kaulų lūžį. Dėl šio sužalojimo sveikata nukentėjusiajam sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 7.1 punktu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

19. Pripažindamas įrodyta kaltinamojo I. Š. veikas teismas, be nukentėjusiojo A. M. parodymų teisme, jog smūgį į nosį kumščiu sudavė jam I. Š., remiasi byloje esančia specialisto išvada, jog sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu, šią išvadą teismo posėdyje patvirtinusios teismo medicinos ekspertės S. Mažeikienės parodymais. Nors ekspertė neatmetė galimybės, jog sužalojimas padarytas galėjo ir kitu būdu, atsitrenkiant į kietą buką daiktą, visgi liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti K. M. ir G. J., teisme tvirtinę, jog paties konflikto nematė, abu parodė, jog konflikto tarp A. M. ir I. Š. metu prieš tai, kada iš A. M. nosies pradėjo bėgti kraujas, šis, skirtingai nei aiškino I. Š., nebuvo nukritęs nuo suolo ant žemės, jis sėdėjo tiek iki konflikto, pasibaigusio smurtiniu kaltinamojo veiksmu, tiek ir po jo. Kas netiesiogiai įrodo, jog sužalojimas padarytas nukentėjusiajam A. M. sėdint ant suolo, jis taip ir liko sėdėti ant jo po to, kai I. Š. jam kumščiu smogė nukentėjusiajam į nosį. Aišku, įvertinus visas aplinkybes, situaciją, buvusią įvykio vietoje, labai tikėtina, kad tiek G. J., tiek K. M. matė šį įvykį, matė ir smūgio momentą (parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis A. M. parodė vietą, kur sėdėjo K. M. smūgio metu (šalia nukentėjusiojo), kur stovėjo G. J. (prie pat stalo), tačiau dėl juos visus siejančių glaudžių santykių (visi įvykio dalyviai - tiek nukentėjusysis su kaltinamuoju, tiek abu liudytojai - yra gerai pažįstami, G. J. ir K. M. yra kaltinamojo I. Š. draugai, jie visi atskirai ar kartu vieni su kitais yra dalyvavę organizuojamose renginiuose, pažįsta vienas kitą kaip tų apylinkių gyventojus) G. J. ir K. M., būdami gana jauno amžiaus, nepriklausomai nuo to, kad buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra suinteresuoti pasakyti, kas iš tiesų įvyko tą naktį priepirtyje, kada buvo sužalotas nukentėjusysis. Tą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog santykiai tarp nukentėjusiojo A. M. ir K. M. po įvykio yra faktiškai nutrūkę, nors tą įvykio dieną, sprendžiant iš to, kad dviese vartojo alkoholį nukentėjusiojo pirtyje, turėjo būti labai geri draugai. Be jokios abejonės, šioje byloje nėra atviras ir pats nukentėjusysis A. M. (liudytojai K. M. ir G. J. parodė, jog A. M. įžeidinėjo I. Š. vadindamas debilu, dūchu, rodė nepasitenkinimą dėl I. Š. atvykimo į pirtį nepakvietus jam, pirties savininkui), kas ir buvo I. Š. smurto prieš A. M. pagrindine ir vienintele priežastimi. Tai, kad jis su I. Š. apsižodžiavo, A. M. neneigė ir 2021 m. spalio 24 d. dienos pareiškime policijai dėl prieš jį panaudoto smurto. Kad nukentėjusysis linkęs nutylėti tam tikras aplinkybes ar nurodyti tikrovės neatitinkančią informaciją, patvirtina tai, jog kitą dieną po įvykio gydymo įstaigoje medicinos personalui nukentėjusysis aiškino, jog susižalojo buityje, atsitrenkus atšokusiai šakai, jo paaiškinimai teisme apie tai, kad tikėjosi, jog kaltinamasis jo dar atsiprašys ir nenorėjo, kad būtų kviečiama policija, irgi, įvertinus įvykio kontekstą, skamba keistokai. Visgi sužalojimo pobūdis, įvykio eiga ir smurto priežastys, visų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog sužalojimas, dėl kurio nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo padarytas pirtyje, buvo padarytas smūgiuojant į nosį, o ne atsitrenkus šakai (ekspertė S. Mažeikienė teismo posėdyje nurodė, jog šakos atsitrenkimui į nosį nėra nustatyta kitų būdingų sužalojimų (nubrozdinimų ir panašiai), smūgis buvo tiesioginis, dėl šio smūgio nukentėjusiajam buvo sumušta nosis, sulaužyti nosies kaulai, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos požymius (tyčinio fizinio smurto). Apie tai, kad kaltinamasis I. Š. sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusysis pasakė grįžęs į namus savo artimiesiems (liudytojų M. K., J. M. parodymai), apie tai, kad smurtavo I. Š., nukentėjusysis nuosekliai teigė ir viso ikiteisminio tyrimo metu, jo nurodomos faktinės sužalojimo aplinkybės dėl sužalojimo buvo analogiškos, esminių skirtumų nėra. Tuo pačiu teismas, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, atmeta I. Š. parodymus, jog jis prieš nukentėjusįjį nesmurtavo (nesmogė kumščiu į nosį), tai yra paneigta byloje ištirtų įrodymų visuma. Teismo neįtikino kaltinamojo I. Š. parodymai, jog sužalojimas nukentėjusiajam galėjo atsirasti šiam nukritus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą – tokiu atveju neįsivaizduojama, kokia jėga ir kokiu tikslumu kaltinamasis turėjo stumti nukentėjusįjį, kad šis nosimi būtų atsitrenkęs į kietą buką daiktą (pavyzdžiui, stalo kampą, suolo atkaltę). Nes vien pastūmus ir nukritus ant grindų nukentėjusysis nosies taip susižaloti negalėjo. Nebent kaltinamasis būtų ranka suėmęs nukentėjusiajam už galvos (kaklo galinės pusės) ir tiksliu smūgiu trenkęs nukentėjusiojo nosį į jau paminėtus daiktus (stalo kampą arba suolo atkaltę). Tačiau to nebuvo nustatyta, juo labiau, jog mažai tikėtina, kad atsitrenkus nosimi į atkaltę ar stalo kampą, nebūtų likusi ir žaizda, ne tik patinimas.

20. Teismas pripažinęs įrodyta, jog kaltinamasis I. Š. kumščiu smogė nukentėjusiajam A. M. į nosį, plačiau nepasisako dėl nukentėjusiojo A. M. atstovės advokatės E. Belevičienės baigiamojoje kalboje išsakytų argumentų, jog net ir tuo atveju, jeigu pripažinti, kad sužalojimas atsirado ne nuo smūgio į nosį, o nuo pastūmimo, veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį ir kaltinamasis vis tiek atliko nusikalstamus veiksmus: visų pirma, pripažinus, jog nukentėjusysis buvo sužalotas krintant ir trenkiantis į kietą buką daiktą nuo kaltinamojo pastūmimo, tai yra nauja faktinė aplinkybė, iš esmės besiskirianti nuo inkriminuotos kaltinamajam I. Š.; visų antra, yra abejonė, ar iš tiesų pastūmimą, įvertinus tuo metu buvusią situaciją (įvykio vietos ypatumus, stūmimo pobūdį), galima būtų pripažinti kaip veiksmą, padarytą netiesiogine tyčia.

21. Tuo pačiu teismas nepasisako plačiau ir dėl kaltinamojo gynėjo advokato G. Rusecko argumentų dėl būtinosios ginties, šalinančios baudžiamąją atsakomybę (BK 28 straipsnyje numatytas pagrindas). Byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis A. M. aktyviai būtų puolęs kaltinamąjį I. Š., nenustatyta, kad šis būtų gynęsis, to nenurodė nei liudytojais apklausti G. J. ir K. M., tai, kad prieš I. Š. buvo smurtauta, nepatvirtina objektyvūs įrodymai (kaltinamajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai veide). Be to, ir pats I. Š., skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, kada teigė, jog jam nukentėjusysis sudavė į veidą prie akies (2021 m. gruodžio 14 d. akistatos protokolas), teisiamajame posėdyje teigdamas pradinius paaiškinimus to kategoriškai nepatvirtino (nurodė, jog nukentėjusysis jį puolė), ir tik užklaustas gynėjo nurodė, jog smūgiavo kumščiu į veidą. Antra vertus, jeigu ir pripažinti, kad nukentėjusysis aktyviai puolė, o kaltinamasis neva gynėsi suduodamas nukentėjusiajam kumščiu į nosį, tai yra pripažinti, jog iš esmės tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko muštynės, tokiais atvejais teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kitos), nekalbant apie tai, kad smūgis į nosį nebūtų proporcinga gynybos priemonė, jeigu jau vertinti, kad kaltinamasis buvo blaivus, o nukentėjusysis gerokai apsvaigęs.

Motyvuojamoji dalis

22. Kaltinamojo I. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laiko paties nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą nukentėjusiojo A. M. elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatyta, jog prieš kaltinamajam suduodant smūgį nukentėjusiajam, šis kaltinamąjį įžeidinėjo, vadino debilu, dūchu, piktinosi, ko šis atvažiavęs nekviestas. Pripažįstama, jog jeigu ne paties nukentėjusiojo A. M. elgesys, kaltinamasis I. Š., būdamas blaivus, nebūtų naudojęs prieš jį fizinio smurto, nebūtų atsiradusios ir tokios pasekmės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

23. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. Š. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: I. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), šiuo nusikaltimu pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, atsižvelgia į veikos intensyvumą (suduotas vienas smūgis, smūgiuota į galvą), įvykio aplinkybes ir smurto priežastis. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: I. Š. yra jauno amžiaus (27 m. amžiaus), anksčiau teismo neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra dirbantis (nuo 2022 m. sausio 1 d. vykdo individualią žemės ūkio veiklą) (2 t. 1-12 b. l), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir juos paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajam I. Š. už nusikalstamos veikos padarymą skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos vidurkio ribose, arčiau minimumo, nustatyti įpareigojimus, kurių kaltinamasis turi laikytis bausmės vykdymo metu. Kartu su bausme skiriama ir intensyvioji priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis), šiai priemonei nustatomas 3 mėnesių terminas. Kaltinamajam I. Š. išaiškinama laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, sąlygos, jo teisės ir pareigos (BPK 353 straipsnis).

24. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 108,17 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. (2 t. 99-104 b. l.) Ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro jo negautos pajamos iš darbinių santykių (dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. Ieškinyje nukentėjusysis teigė, jog dėl kaltinamojo I. Š. veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stiprius dvasinius išgyvenimus. Nurodė, jog iki nusikaltimo jo atžvilgiu įvykdymo gyveno aktyvų, visavertį gyvenimą. Tačiau po patirtų sužalojimų patyrė didelį diskomfortą ir ilgai trunkančias sunkias pasekmes, kurios apribojo jo galimybę dirbti, suprastėjo jo santykiai su draugais, jis nuolat jautė fizinį skausmą ir diskomfortą dėl padaryto sužalojimo, patyrė didelį psichologinį stresą. Pažymėjo, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, šiais veiksmais neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, emocinis stresas, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas. Akcentavo, jog smurtauta buvo draugų akivaizdoje, jis patyrė didžiulį pažeminimą, kaltinamojo veiksmais buvo pakenkta jo moraliniam prestižui aplinkinių akyse. Teismo posėdyje nukentėjusysis A. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

25. Remiantis CK 6.245 straipsniu, 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal to paties CK 6.283 straipsnio 2 dalį, nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Nustačius, kad kaltinamasis I. Š. neteisėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė sveikatos sutrikdymą, šis turi teisę reikalauti žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, atlyginimo (CK 6.247 straipsnis).

26. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis A. M. pateikė įrodymus, jog nusikalstamos veikos padarymu metu jis dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), jo faktinis darbo užmokestis (atskaičius valstybei privalomus mokesčius), jeigu nukentėjusysis būtų dirbęs pagal nustatytą grafiką, 2021 m. spalio mėnesį būtų buvęs 926,53 Eur, 2021 m. lapkričio mėnesį – 914,16 Eur, viso už tuos du mėnesius būtų gavęs 1840,69 Eur darbo užmokestį. (2 t. 107-110 b. l.) Pateiktais įrodymais įrodyta, jog nukentėjusysis nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. buvo laikinai nedarbingas, jam Valstybinio socialinio draudimo fondas išmokėjo 159 Eur dydžio ligos išmoką (2 t. 105 b. l.), darbdavys PAGD už 2021 m. spalio mėnesį išmokėjo 825,18 Eur, už 2021 m. lapkričio mėnesį – 748,34 Eur (2 t. 106 b. l.), viso darbdavys ir socialinio draudimo įstaiga nukentėjusiajam A. M. išmokėjo 1732,52 Eur. Tai yra 108,17 Eur mažiau, jeigu nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų nebūtų buvęs sužalotas ir būtų dirbęs visą darbo laiką pagal darbdavio nustatytą grafiką. Pripažįstama, jog šie 108,17 Eur yra negautos pajamos, patirtos dėl kaltinamojo veiksmų, jie prilyginami nuostoliams (CK 6.283 straipsnio 2 dalis), todėl šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas.

27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

28. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį A. M. buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, suduotas vienas smūgis, smūgis buvo nukreiptas į galvą, nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų nesunkiai sutrikdyta sveikata, lūžo nosis, dėl nosies lūžio jis laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. buvo laikinai nedarbingas. Dėl smūgio, lūžusios nosies nukentėjusysis neabejotinai juto fizinį skausmą, pirmomis dienomis galėjo patirti ir nepatogumus (apsunkintą kvėpavimą, skausmą lūžio srityje), buvo pakitusi ir nosies forma (1 t. 60-63 b. l.), be to, nusikalstama veika padaryta draugų akivaizdoje, nukentėjusysis galėjo jausti ir nuoskaudą. Todėl pripažįstama, jog dėl nukentėjusiajam sukeltų sužalojimų jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas. Tačiau teismas kaip perteklinius argumentus atmeta nukentėjusiojo ieškinyje nurodytus didelį diskomfortą, ilgai trunkančias sunkias pasekmes, kurios apribojo jo galimybę dirbti, suprastėjusius jo santykiai su draugais, patirtą didelį psichologinį stresą. Nustatyta, jog dėl sužalojimo jis buvo nedarbingas 12 dienų, jam smegenų sutrenkimas nebuvo nustatytas, nebuvo sutrikusi judėjimo funkcija, jis, sugijus lūžiui, galėjo ir toliau gyventi visavertį gyvenimą, dirbti iki tol dirbtą darbą, todėl teiginiai, kad ilgam buvo apribota galimybė dirbti, yra nepagrįsta. Taip pat kelia abejones ir ieškinio teiginiai dėl suprastėjusių santykių su draugais, nes sužalojimo pobūdis jam nekliudė toliau nei bendrauti, nei lankytis pas juos. Tai, kad suprastėjo santykiai su K. M. ir G. J., yra susiję labiau ne dėl to, kad I. Š. jam smūgiavo, bet dėl šių asmenų liudijimo ir galbūt ne visų aplinkybių nurodymo (smūgio nukentėjusiajam) ar nurodymo to, ko nenorėjo nukentėjusysis, kad būtų pasakyta (nukentėjusiojo įžeidžiamo elgesio kaltinamojo atžvilgiu prieš pastarojo smūgį). Pats sužalojimas tikrai jam netrukdė bendrauti su kitais žmonėmis. Teismo taip pat neįtikino, kad nukentėjusysis A. M. dėl sužalojimo patyrė ir didžiulį stresą – jis, praėjus po sužalojimo šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui, 2021 m. gruodžio 2 d., pats sustabdė kaltinamąjį I. Š., vairuojantį automobilį, reikalavo išlipti pasikalbėti, kaip, teismo posėdyje nukentėjusysis teigė, norėjo atsiprašymo. Kas patvirtina, jog šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo įvykio nukentėjusiojo A. M. veiksmai visai nepanašūs į asmens, patyrusio didžiulį stresą – joks nukentėjusysis, jeigu jis būtų sužalotas kito asmens, negaudytų jo gatvėse ir nebandytų reikalauti, kad šis jo atsiprašytų. Daroma išvada, jog jau tuo metu (2021 m. gruodžio 2 d.) nukentėjusysis A. M. nejuto jokių psichologinių problemų, susijusių su jam kaltinamojo sukeltu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytą sužalojimą ir patirtus nepatogumus, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas ir į tai, jog nukentėjusysis yra ganėtinai jaunas, sužalojimai, kuriuos jis patyrė dėl kaltinamojo veiksmų, nesukėlė negrįžtamų pasekmių, be to, kaltinamojo nusikalstamą veiką sąlygojo ir paties nukentėjusiojo nederamas elgesys, konstatuoja, jog nukentėjusysis dėl prieš jį padarytų nusikalstamų veikų patyrė 1000 Eur neturtinę žalą, ją privalo atlyginti kaltinamasis, ši yra suma pakankama kompensacija už prieš nukentėjusįjį padarytą nusikaltimą.

29. Dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 teismams išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Kadangi toks nukentėjusiojo A. M. reikalavimas dėl kompensacinių procesinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas, jis yra tenkinamas, priteisiama 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

30. Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl A. M. gydymo pareiškė 60,03 Eur dydžio civilinį ieškinį (1t. 131-132 b. l.) Ieškinyje nurodė, jog nukentėjusysis A. M. dėl patirto sužalojimo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimis, 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo A. M. gydymui buvo išleista 60,03 Eur (1 t. 60,03 Eur), ši suma buvo apmokėta iš PSDF, kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Žala, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkto, 31 straipsnio 1 punkto nuostatas, jog PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, iš kaltinamojo priteisiama šiai institucijai.

31. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 201,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo I. Š.. (1 t. 156-157 b. l.) Ieškinyje nurodė, jog ši suma išmokėta nukentėjusiajam A. M. už laikiną nedarbingumą nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala VSDFV, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Baudžiamojoje byloje nustačius, jog nukentėjusiajam A. M. draudimo išmokos VSDFV Panevėžio skyriaus mokamos buvo dėl to, jog nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas dėl kaltinamojo I. Š. veiksmais sukelto sužalojimo, pripažįstama, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, ieškinio pagrįstumo neginčijo ir pats kaltinamasis I. Š..

32. Kaltinamajam I. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama (BPK 139 straipsnio nuostatos).

33. Nukentėjusysis A. M. pateikė įrodymus, jog dėl teisinės pagalbos suteikimo patyrė 700 Eur (2 t. 127-129 b. l.). Kaltinamąjį I. Š. pripažinus kaltu, šios išlaidos nukentėjusiajam priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

34. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 44,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 t. informacinis lapas). Kaltinamąjį I. Š. pripažinus kaltu, šios išlaidos valstybei taip pat priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 1 dalyje).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį I. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį bei paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu tęsti darbą, jį praradus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei 3 mėn. (tris mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kartu su bausme kaltinamajam I. Š. skirti intensyvią priežiūrą - kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį intensyvios priežiūros laikotarpiu, pirmus 3 mėn. (tris mėnesius) nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, jo nesunaikinti, taip pat įpareigoti kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 6 val. intensyvios priežiūros metu būti savo gyvenamosiose patalpose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam I. Š. palikti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam I. Š., jog jis laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Išaiškinti kaltinamajam I. Š., jog jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir/ar draudimų, arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo A. M., tenkinti iš dalies bei iš kaltinamojo I. Š. nukentėjusiojo A. M. naudai priteisti 108,17 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 17 ct) turtinės žalos, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (1108,17 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei 700 Eur (septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinius ieškinius, pareikštus Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo I. Š. priteisti: Valstybinei ligonių kasai - 60,03 Eur (šešiasdešimt eurų 03 ct) turtinės žalos atlyginimą, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT 217300010002484333; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui – 201,26 Eur (dviejų šimtų vieno euro 26 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Iš kaltinamojo I. Š. valstybei priteisti 44,80 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 80 ct) proceso išlaidų. Į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus