Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-05-22 · Byla Nr. BIK-190/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-21Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-07Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-04-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2023-05-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-22
Bylos Nr.
BIK-190/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37067-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Alvydas Pikelis
Nuteistasis
I. Š.
Advokatai
Inga Balynienė
Kasacinio skundo Nr. DOK-2325/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37067-2021-1
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės – Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo I. Š. ir jo gynėjos advokatės Ingos Balynienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis I. Š. ir jo gynėja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą I. Š. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Šalies argumentai

Kasatoriai nurodo, kad teismai, analizuodami byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. padarė esminį proceso pažeidimą. Bylą nagrinėję teismai neatskleidė nukentėjusiojo A. M. sužalojimo mechanizmo, todėl buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o ne neginčijamais bei neabejotinais nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Teismas išvadas darė remdamasis iš esmės tik nukentėjusiojo parodymais, o nuteistojo parodymus atmetė kaip nelogiškus. Nuteistasis I. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo konkretus ir nuoseklus, t. y. nuosekliai teigė ir byloje įrodinėjo, kad A. M. nosį susižalojo po to, kai buvo jo atstumtas nuo savęs šiam puolant ir siekiant užsimoti. Kasatorių vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 202 m. balandžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, atsisakyta priimti nuteistojo I. Š. ir jo gynėjos kasacinį skundą, nes jis neatitiko BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Pagal BPK 372 straipsnio 6 dalį, jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas BPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Susipažinusi su iš naujo paduotu nuteistojo I. Š. ir jo gynėjos kasaciniu skundu teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad jame dėstomi argumentai yra iš esmės analogiški pirmą kartą paduoto kasacinio skundo, kurį, kaip minėta, atsisakyta priimti, argumentams. Kasatoriai, iš naujo paduodami kasacinį skundą, trūkumų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartyje neištaisė, teismų sprendimus skundžia dėl įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo ir pateikia savo nuomonę, kaip turėtų būti vertinami bylos duomenys, taigi kasaciniame skunde kelia ne teisės taikymo, o fakto klausimus. Taigi, pateiktame kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylos nagrinėjimui kasacine tvarka teisės taikymo aspektu dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK pažeidimų

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo I. Š. ir jo gynėjos advokatės Ingos Balynienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė – GranskienėAlgimantas ValantinasAlvydas Pikelis