Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybai, V. M., D. B., Kauno apygardos prokuratūrai, V. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos, V. M., D. B., Kauno apygardos prokuratūros, V. R. 680 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovams dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir grąžino jį su priedais padavusiam asmeniui. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad prašoma ieškovui priteisti neturinė žala kildinama iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau ir FNTT) pareigūnų V. M., D. B. bei prokuroro V. R. veiksmų, 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovo sutuoktinės darbovietėje viešai paskelbiant su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusius duomenis ir 2016 m. spalio 20 d. neteisėtai sulaikant ieškovą ir jį atvesdinant apklausai pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Iš ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas konstatavo, kad atsakovais patraukti asmenys ieškinyje nurodytus veiksmus atliko ne kaip privatūs asmenys civiliniuose privačiuose santykiuose, o kaip pareigūnai vykdydami ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 7 d. pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-297-240/2017, kurioje V. J. yra vienas iš kaltinamųjų. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertino, kad pareigūnų ikiteisminiame tyrime atlikti galimai neteisėti veiksmai negali būti ieškinio dalyku civiliniame procese. Teismas pažymėjo, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė už pareigūnų veiksmais padarytą žalą yra civilinės teisės institutas. Tokiu būdu teismas sprendė, kad tik įvertinus pareigūnų veiksmus ikiteisminiame tyrime baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nustačius, kad pareigūnai netinkamai elgėsi bei atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, galimas ieškinio reiškimas civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovui nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad jis BPK 62 ir 63 straipsnių tvarka, reikšdamas tinkamai suformuluotus skundus, yra apskundęs V. M., D. B., V. R. veiksmus, teismas atsisakė ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pažeidė pamatinę ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (EŽTK 6 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 2, 5 straipsnių, LR Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas, kadangi nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja ieškovo atsisakyti teisės į gynybą ir kreipimosi į teismą. Apelianto nuomone, jis turi teisę įrodinėti valdžios atsakovų institucijų ir jų darbuotojų kaltę, jų padarytą žalą, kaltės ir žalos tarpusavio ryšį (CK 6.246 - 6.248 straipsniai). Tuo tarpu teismas tik priėmęs ir nagrinėdamas ieškinį gali nustatyti, ar V. M., V. R., kiti asmenys veikė kaip privatūs asmenys ar kaip pareigūnai.Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės aktų, kurių pagrindu valstybės pareigūnais įdarbintų asmenų veiksmai negali būti ieškinio dalyku civiliniame procese, o pirmiausiai turi būti įvertinti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis, ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos, FNTT pareigūnų V. M., D. B. bei prokuroro V. R. 680 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, taip užkirto kelią ginti savo pažeistas teises, pažeidė pamatinę žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (EŽTK 6 straipsnis, CPK 2, 5 straipsniais, LR Konstitucijos 30 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškinio priteisti neturtinę žalą pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigūnų (FNTT pareigūnų ir prokuroro) veiksmais – 2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėjo sutuoktinės darbovietėje viešai paskelbiant su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) susijusius duomenis ir 2016 m. spalio 20 d. neteisėtai sulaikant ieškovą ir jį atvesdinant apklausai pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Tačiau, padarydamas išvadą, kad pareikštas ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo nenagrinėtinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, be pagrindo neįvertino tai, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje – neteisėtu nuteisimu, neteisėta suėmimo taikymo tvarka, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu, neteisėtu administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimu. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).Pažymėtina, kad asmeniui (ieškovui) nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009). Tais atvejais, kai nacionalinė teisė nereglamentuoja valstybės atsakomybės už tam tikrus pažeidimus, valstybės atsakomybę teismas nustato, vadovaudamasis tarptautinėmis sutartimis kaip nacionalinės teisės sistemos dalimi (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Kadangi CK 6.272 straipsnyje reglamentuojama civilinė atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą, t. y. už teisių pažeidimus, panašius į nurodytus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, tai, sprendžiant klausimą dėl šiais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, taikytina įstatymo analogija – CK 6.272 straipsnio nuostatos (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).Minėta, jog ieškovas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimu, ieškovo neteisėtu sulaikymu ir atvesdinimu apklausai pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (CK 6.272 straipsnio 1 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimai yra nagrinėtini teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 137 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.