Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1381-1017/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-04-30
Bylos Nr.: 1-1381-1017/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis: M. B.
Advokatai: Kazimiras Poplovuchinas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ilonai Banel,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos, paskutinės žinomos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, nedeklaravęs veiklos, išsiskyręs, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui (bausmė atlikta);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda (bausmės neatlikęs);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje (dėl dviejų nusikalstamų veikų), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 30 d., 17.00 val., iki 2017 m. gegužės 31 d., 6.30 val., pagrobė prie pastato, esančio Vilniuje, Verkių g. 35, buvusius UAB „AD Limina“ priklausančius trisdešimt šešis 25 kg svorio maišus statybinio klijavimo – armavimo mišinio „Klebespachtel P“, kurio vieneto kaina yra 6,99 Eur; keturiasdešimt du maišus glaisto mišinio „Uniflot“, kurio vieneto kaina yra 32,61 Eur; juos sukrovė į automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsivežė, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „AD Limina“ priklausantį 1 621,26 Eur vertės turtą.

Be to, M. B. 2018 m. vasario 22 d., apie 8.50 val., Vilniuje, Kalvarijų – Žvalgų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje M. B. kraujyje nustatyta mažiausia 3,30 promilių etilo alkoholio).

Be to, M. B. 2019 m. vasario 2 d., apie 4.40 val., Vilniuje, Rinktinės gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Ulyse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu nustatytos 2,17 promilės alkoholio), kol ties Rinktinės g. 36 namu, Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2017 m. gegužės 30 d. įvykio duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. nurodė, kad 2017 m. gegužės 30 d. vakare, kai jau niekas nedirbo, jis atvažiavo apie 19.00-20.00 val. į teritoriją, esančią Vilniuje, Verkių g. 35, kurioje jis turėjo gamybines patalpas ir užsiėmė baldininko veikla. Jis buvo piktas, kad įmonės UAB „AD Limina“ darbuotojai neturi kur krauti savo prekių ir vietoj to, kad plėstųsi, užstatydavo teritoriją ir jam būdavo neįmanoma pravažiuoti, pasikrauti. Ir policiją dėl to kvietė, ir su direktoriumi kalbėjo, tačiau niekas nepadėjo. Paimdamas įmonės prekių, jis nusprendė taip šią įmonę pamokyti, tikslo pagrobti turtą neturėjo. Kadangi neįmanoma buvo pravažiuoti, „Uniflot“ maišus sukrovė į automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neatsimena kieno tai automobilis, jis šiuo metu aikštelėje, gali būti konfiskuotas. Sukrovęs tuos maišus, išgėrė butelį ir išvažiavo. Paimti maišai buvo ne pavieniai išmėtyti maišai, o paletėse. Ar paėmė visą paletę, ar dalį nepamena, kiek buvo įkrauta, tiek ir paėmė. Kiek maišų paėmė neatsimena, tai buvo balti maišai. Kas ten buvo, negali atsakyti. Kai jis ėmė medžiagas, tai paėmė jas iš vienos vietos, iš ten, kur jos jas maišė. Kaltinamajam parodžius byloje esančią nuotrauką (1 t., b. l. 11), pastarasis nurodė, kad iš šios vietos jis paėmė prekes, čia yra tas įvažiavimas, kuriame užstatomas pravažiavimas. Tam, kad galėtų sukrauti maišus, nuėmė plėvelę, pakrovė vienas. Statybinėmis medžiagomis būtų užstatęs tai įmonei vartus. Viskas, ką jis paėmė, buvo automobilyje. Tai darė vienas. Paimti daiktai ir liko automobilyje Volvo. Išvažiavo vėlai, kada tiksliai, neatsimena. Tiksliai įvykio neprisimena galbūt todėl, kad buvo išgėręs. Atvažiavo iki naktinės parduotuvės ir jį sulaikė pareigūnai dėl vairavimo esant neblaiviam. Tą naktį jo automobilį ir paėmė, tik nepamena, kurią valandą, tik prisimena, kad buvo tamsu. Viskas įvyko tą patį vakarą, o ryte važiavo į darbą jau be automobilio. Kai atvažiavo į darbą, jo klausė, ar čia jis paėmė. Suprato, kad tai padarė jis, nes kažkokią pėdą rado, jo avalynės pėdsaką pareigūnai lygino su įvykio vietoje rastu pėdsaku. Kodėl įmonės pareiškime nurodyta, kad buvo papildomai pagrobta medžiagų, nežino, jis neėmė kažko papildomai, nes nebūtų kur dėti. Jie kažką supainiojo. Dėl to, kad rastas jo pėdsakas prie to mišinio, kur paimta dalis paletės, nieko pasakyti negali. Paimti tiek visą, tiek dalį paletės, jis negalėjo, nieko atsakyti negali, ten nieko nematė, tik kitus automobilius. Pripažįsta, kad paimta buvo tiek, kiek rasta jo automobilyje. Naktį jį matyti galėjo nebent sargas, bendravo nebent su juo, nes daugiau nieko nebuvo, visi darbus baigė po 17.00 val., 17.30 val. teritorijoje jau nieko nebūna. Kiek kartų tą naktį buvo atvažiavęs į teritoriją ir išvažiavęs, atsakyti negali, vieną kartą tai tikrai, gal du. Gal į parduotuvę kokią buvo nuvažiavęs maisto nusipirkti (2 t., b. l. 100-101).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) sandėlininkas. Nagrinėjamas įvykis buvo 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Tą įvykį jis pats pirmas pamatė, nes prekės visada stovėjo sukrautos toje pačioje vietoje, o jis atvykęs į darbą pastebėjo, kad ant vienos paletės liko tik 12 maišų, vienas maišas buvo suplėšytas ir pribarstyta ant žemės klijų, šalia matėsi batų protektoriai. Jie niekada nepalieka lauke pradėtų palečių, visada į sandėlį nuveža, jeigu paletė pradėta. Paletę sudaro 48 maišai. Liudytojui R. B. parodžius byloje esančią fotolentelę (1 t., b. l. 11), pastarasis parodė, kad užfiksuotoje nuotraukoje buvo ir klijai, ir glaistas; klijai buvo išmėtyti ant žemės. Kad dar trūksta prekių jis pastebėjo tik tada, kai tolėliau pamatė baltą „Euro“ paletę, ji buvo tuščia. Jam kilo įtarimas, iš kur ta paletė ten atsirado. Ant euro palečių dedama „Perfixas“, „Uniflotas“. Jam kilo įtarimas, kad pavogta visa paletė. Patikrino kompiuteryje ir nustatė, kad trūko visos paletės, t. y. 42 maišų po 25 kilogramus ,,Unifloto“. Liudytojui parodžius byloje esančią automobilio apžiūros medžiaga (1 t., b. l. 36-37), pastarasis parodė, kad atsiėmė 42 maišus (visus) „Uniflot“, o 36 maišų klijų „Klebespaktel“ nerado. Kokiomis aplinkybėmis dingo prekės ir kas jas pavogė, negali pasakyti. Kai atvažiavo kriminalinė policija, pamatė pėdsakus, nurodė, kad reikia pažiūrėti, ar jie ne M. B.. Pėdsakus sulygino su jo batais ir rado atitikimą. Pėdsakai liko ant klijų miltelių įsispaudę. Kai buvo lyginami M. B. avalynės antspaudai įvykio vietoje, jis reagavo taip: sakė, kad čia ne jo, sakė, kad ėjo gamtinių reikalų atlikti, todėl ten jo pėdsakai ir liko. Glaisto mišinio niekur nerado. Už teritoriją yra atsakingi sargai, jie yra 3 ir keičiasi. Iš vakaro nebuvo nieko išardyto. Jam sargas M. (M.) M. sakė, kad M. B. buvo tą naktį atvažiavęs pasiimti baldų, apie 2.30 val. nakties metu. Jis tikrai žino, kad išvakarėse buvo klijai ir glaisto mišinys. Buvo pilnos paletės ir kad tai po nakties dingo. Tai gali patvirtinti pilnai. Duomenys jau būna kompiuteryje automatiškai, klaidos dėl 36 maišų statybinio klijavimo armavimo mišinio negalėjo būti (2 t., b. l. 120-122).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. nurodė, kad jam budint, ryte atėjo sandėlininkas R., jis pasakė, kad dingo maišai su prekėms. Kai dingo prekės, nieko įtartino nepastebėjo. Jis dirbo teritorijoje sargu naktį iš 2017 m. gegužės 30 d. į 31 d. Įvykio naktį matė žmones, kurie ten dirbo toj teritorijoje kartu su M. B.. Jis pasakė R., kad buvo atvažiavęs M. B. naktį ir porą kartų jis buvo išvažiavęs. Jis jį iš matymo tik pažįsta. M. B. naktį buvo atvažiavęs, išvažiavo pavalgyti, vėl sugrįžo, vėliau nuėjo pas save. Kokiu automobiliu važinėjo M. B. po 2 metų sunku atsiminti. Atsimena, kad ilgas, tamsus automobilis, modelio nepamena. Kad M. B. vežtų kažkokias prekes savo automobilyje, nematė. Jis sakė, kad atvažiavo išsikrauti, nes kitą dieną reikia teikti užsakymą. Iš jo darbo vietos jam nesimatė, ar jis ten ką nors iškrovė. Naktį jis vieną kartą važiavo į parduotuvę, ji yra kitoje gatvės pusėje ir vėliau vėl išvažiavo, o tiksliai kada. už kiek laiko negali pasakyti. Teismui, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 25), pastarasis nurodė, kad ką veikė M. B. išvažiavęs antrą kartą pusei valandos jis negali atsiminti. Jis visada sakė, kad jam reikia skubiai surinkti baldus, nežino kiek prabuvo teritorijoje, bet 3.00 val. nakties visiškai išvažiavo (2 t., b. l. 122-123).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas M. M. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) sargu, adresu Verkių g. 35, Vilniuje. 2017 m. gegužės 30 d., nuo 17.00 val. iki 2017 m. gegužės 31 d., 7.00 val. jis budėjo. 2017 m. gegužės 30 d., apie 22.00 val., į aptvertą teritoriją atvažiavo baldininkas M., pavardės nežino, jis buvo išgėręs. M. ten turi garažą, kuriame renka baldus. Atvažiavęs į teritoriją M. pastatė automobilį, tamsios spalvos, tačiau modelio ir valstybinių numerių nežino. Jis užvažiavo porai minučių ir labai greitai išvažiavo iki parduotuvės, grįžo su alkoholiu. M. užėjo pas liudytoją į būdelę ir pasakė, kad atvažiavo dirbti, nes yra skubus užsakymas. Jis dar prie liudytojo atsigėrė alkoholio iš butelio. Vėliau M. išėjo iš būdelės ir nuėjo iki savo garažo. Maždaug po pusvalandžio M. išvažiavo iš teritorijos, liudytojas nuėjo apžiūrėti su žibintuvėliu teritoriją, teritoriją tikrino maždaug 15 minučių. M. garažas liko neužrakintas, jame degė šviesa, liudytojas uždarė jo garažą. M. vėl grįžo, jie vėl pasikalbėjo, jis kartojo, kad dirbs. Nežino, kiek laiko jis ten vėl prabuvo, bet galutinai M. išvažiavo apie 3.00 val. Liudytojas nematė, ar M. automobilyje vežėsi kokius nors maišus, jam nekilo jokių įtarimų, kadangi M. dirba šioje teritorijoje. Nežino, kuriuo metu M. galėjo išvežti pavogtas prekes, gal tuo metu, kai liudytojas vaikščiojo po teritoriją ir apžiūrinėjo arba galbūt jis galėjo ir pravažiuoti ir pro jį. Tą vakarą su M. niekas automobilyje nevažiavo, jis visą laiką buvo vienas. Taip pat tuo metu teritorijoje nebuvo kitų žmonių, 2017 m. gegužės 30 d., apie 22.00 – 23.00 val. jau nebuvo nei vieno žmogaus teritorijoje. Kai liudytojas 2017 m. gegužės 31 d. ryte, apie 7.00 val. ruošėsi eiti iš darbo, jį pasikvietė R. B. ir parodė, kad pas jį trūksta maišų su statybinėmis prekėmis (1 t., b. l. 25).

UAB „AD Limina“ pateikė pareiškimą ir pareiškimo patikslinimą, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. gegužės 30 d., 17.00 val. iki 2017 m. gegužės 31 d., 6.30 val., buvo įvykdyta statybinių prekių (klijavimo-armavimo mišinių) vagystė. 2017 m. gegužės 31 d., apie 6.30 val., ryte, atėjęs į darbą vyr. sandėlininkas R. B., apžiūrėdamas aptvertoje teritorijoje sustatytas prekes, pastebėjo, kad išardyta statybinių mišinių paletė ir nėra dalies statybinio mišinio. Priėjęs ir pasižiūrėjęs pamatė, kad vagystės metu buvo suplėšytas statybinio mišinio maišas. Ant išbyrėjusio mišinio labai gerai matėsi batų pėdsakai ir greta automobilio padangų žymės. Statybiniai mišiniai buvo sudėti ant padėklų aptvertoje teritorijoje, visai netoli įvažiavimo – išvažiavimo vartų, kurie nedarbo metu uždaromi, teritorijoje yra budintis sargas. Vagystės metu pavogta statybinis klijavimo-armavimo mišinys „Klebespachtel P“, 25 kg. Jie buvo pilnose paletėse po 48 maišus. Paletės aptrauktos polietileno plėvele. Paletės sudėtos viena ant kitos. Išardyta viršutinė paletė ir pavogti 36 maišai, o 12 maišų palikta. Viso pavogta 36 maišai mišinių, kurio vieneto kaina 6,99 Eur, bendra suma 251,64 Eur. Taip pat pastebėta, kad trūksta paletės mišinio „Uniflot“. Paletėje yra 42 maišai mišinio „Uniflot“, kurio vieneto kaina yra 32,61 Eur, bendra suma yra 1369,62 Eur. Bendras vagystės nuostolis yra 1621,26 Eur (1 t., b. l. 3-4).

Iš 2017 m. birželio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad Minsko pl. 21, Vilniuje, UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasti 42 maišai statybinio mišinio „Knauf Uniflot“, kurie grąžinti UAB „AD Limina“ (1 t., b. l. 34-39).

Iš UAB „Sauda“ rašo matyti, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas ir realizuotas (2 t., b. l. 65).

Iš 2017 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu, teritorijoje, esančioje Verkių g. 35, Vilniuje, rastas avalynės pėdsakas, kuris atitiko šalia garaže buvusio M. B. avalynės pado raštą (1 t., b. l. 10-13).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. B. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 30 d., 17.00 val., iki 2017 m. gegužės 31 d., 6.30 val., pagrobė prie pastato, esančio Vilniuje, Verkių g. 35, buvusius UAB „AD Limina“ priklausančius trisdešimt šešis 25 kg svorio maišus statybinio klijavimo – armavimo mišinio „Klebespachtel P“, kurio vieneto kaina yra 6,99 Eur; keturiasdešimt du maišus glaisto mišinio „Uniflot“, kurio vieneto kaina yra 32,61 Eur; juos sukrovė į automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsivežė. Tokiu būdu kaltinamasis pagrobė svetimą, UAB „AD Limina“ priklausantį 1 621,26 Eur vertės turtą.

Šią išvada teismas daro, įvertinęs tiek kaltinamojo paaiškinimus dėl jo veiksmų ir buvimo vietos įvykio naktį iš 2017 m. gegužės 30 d. į gegužės 31 d., taip pat liudytojais apklaustų R. B. ir M. M. paaiškinimus teisme, kurie sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir byloje esančius rašytinius duomenis (UAB „Ad Limina“ pareiškimus, įvykio vietos, automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolų, tarnybinių pranešimų duomenis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 30 d., 17.00 val., iki 2017 m. gegužės 31 d., 6.30 val., iš UAB „Ad Limina“ teritorijos, esančios Vilniuje, Verkių g. 35, dingo 36 (25 kg svorio) maišai statybinio klijavimo – armavimo mišinio „Klebespachtel P“ ir 42 maišai glaisto mišinio „Uniflot“. Šias prekes įmonės sandėlininkas – liudytojas R. B. matė sudėtas įmonės teritorijoje lauke, išeidamas iš darbo 2017 m. gegužės 30 d., o atėjęs į darbą 2017 m. gegužės 31 d. ryte jų nerado. Liudytojas R. B. paaiškino, kad klaida netyčia neįforminant šių prekių pardavimo įvykti negalėjo, nes visi pardavimai iš karto suvedami į kompiuteryje esančią programą ir jis (sandėlininkas) prekes išduoda tik pagal pateiktus dokumentus, jog už prekes atsiskaityta; be to, prekės išduodamos tik sandėlyje, jų lauke pasiimti negalima. Tuo tarpu jis po to, kai pastebėjo, kad lauke trūksta prekių, patikrinęs duomenis nustatė, jog trūko būtent dingusių prekių. Taigi versija, jog įvyko klaida yra atmesta. Juolab kad tai patvirtina kiti bylos duomenys. Pats kaltinamasis prisipažino, jog jis įvykio naktį, nusprendęs tokiu būdu pamokyti įmonės atstovus, susikrovė į savo automobilį 42 maišus glaisto mišinio „Uniflot“ ir juos automobiliu Volvo išvežė iš teritorijos. Šios prekės buvo rastos kaltinamojo automobilyje ir grąžintos savininkui.

Be to, teismo nuomone, byloje įrodyta ir tai, jog būtent kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu pagrobė ir kitas UAB „Ad Limina“ prekes – 36 (25 kg svorio) maišus statybinio klijavimo – armavimo mišinio „Klebespachtel P“, kurios iki šiol nesurastos ir negrąžintos savininkui. Tai, jog kaltinamasis pagrobė ir šias prekes, teismo nuomone, visų pirma, patvirtina jo paties paaiškinimas, kad jis įvykio naktį buvo įmonės teritorijoje ir paėmė kitas dingusias prekes. Be to, šią teismo išvadą pagrindžia ir liudytojo M. M. paaiškinimai, pagal kuriuos kaltinamasis įvykio naktį į UAB „Ad Limina“ teritoriją įvažiavo ir išvažiavo tris kartus. Vienas šių kartų buvo, kai kaltinamasis, bylos duomenimis, buvo išvykęs pirmą kartą trumpam į parduotuvę. Antro karto kaltinamasis neprisimena, tačiau iš liudytojo paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis antrą kartą buvo išvykęs maždaug po pusvalandžio kai grįžo pirmą kartą į teritoriją, liudytojas nematė, ką tuo laikotarpiu, kol buvo teritorijoje, veikė kaltinamasis, taip pat nežino, kur jis buvo išvykęs antrą kartą, o kaltinamasis dėl neblaivumo šio laikotarpio iš viso neprisimena. Teismo nuomone, būtent šiuo kartu kaltinamasis galėjo išgabenti iš teritorijos dalį vienoje paletėje buvusių prekių – 36 (25 kg svorio) maišus statybinio klijavimo – armavimo mišinio „Klebespachtel P“. Trečią kartą, bylos duomenimis, kaltinamasis išvyko iš teritorijos apie 3.00 val. nakties kartu išsiveždamas 42 maišus glaisto mišinio „Uniflot“, rastus jo automobilyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad kito žmogaus įvykio naktį įmonės teritorijoje nebuvo, tik kaltinamasis. Taip pat nustatyta, jog pradėtos paletės įmonės lauko teritorijoje niekuomet nepaliekamos ir nelaikomos; pradėjus prekių paletę, ji įvežama į sandėlį. Be to, įvykio vietoje rastas avalynės pėdsakas būtent ant išbarstyto „Klebespachtel P“ mišinio (kurio pagrobimą kaltinamasis neigia), yra labai panašus į kaltinamojo avalynės pado raštą. Nors dėl to nėra atliktos ekspertizės ar specialisto tyrimo, įvykio vietoje rasto pėdsako ir kaltinamojo avalynės pado atitikimas yra akivaizdus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pagrobė tiek visą paletę, t. y. 42 maišus, glaisto mišinio „Uniflot“, tiek ir dalį paletės, t. y. 36 maišus statybinio klijavimo – armavimo mišinio „Klebespachtel P“, tačiau šios įvykio dalies jis pats neprisimena dėl savo neblaivumo. Teismo nuomone, kaltinamojo gynėjo versijos, kad statybinio klijavimo – armavimo mišinio „Klebespachtel P“ maišus pagrobė ne kaltinamasis, buvo paneigtos byloje esančių įrodymų visuma. Be to, tai, jog įmonės UAB „Ad Limina“ atstovai neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, patvirtina ir jų pozicija, kuomet iš pradžių buvo pranešta apie 36 maišų mišinio „Klebespachtel P“ dingimą ir tik vėliau patikslintos aplinkybės, jog nustatyta, kad dingo ir 42 maišai mišinio „Uniflot“, kuomet liudytojas R. B., apžiūrėdamas teritoriją, pastebėjo ne vietoje stovinčią tuščią „Euro“ paletę, ant kurios laikomas mišinys „Uniflot“. Tai rodo, jog pranešama apie įvykį buvo sąžiningai, o ne pagal nustatytą tai dienai prekių trūkumą, kaip teigė gynėjas. Be to, kaltinamojo gynėjas klaidingai aiškina UAB „Ad Limina“ raštą, iš kurio, teismo nuomone, matyti, kad įmonei grąžinta tik pagrobta visa paletė prekių, tuo tarpu likusios pagrobtos prekės negrąžintos, nepaisant to, įmonė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nusprendė nereikšti. Šis raštas negali būti suprantamas kaip patvirtintinas, jog buvo rastos ir grąžintos visos pagrobtos prekės.

Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad kaltinamasis šią veiką įvykdė, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą ir nusikalstamą pobūdį, numatė savo veiksmų padarinius – kad dėl to UAB „Ad Limina“ neteks savo turto, ir to norėjo. Kaltinamasis neteisėtai, slapta paėmė kitam asmeniui – UAB „Ad Limina“ priklausantį turtą ir jį automobiliu išvežė, savo noru negrąžino paimtų daiktų savininkui – dalis daiktų iki šiol nerasta ir negrąžinta, kita dalis iš kaltinamojo buvo paimta ne dėl jo veiksmų, bet todėl, kad jis buvo sulaikytas dėl vykdomo nusižengimo ir jo automobilyje buvo rasti pagrobti daiktai. Tokiu būdu jis tyčia, neteisėtai užvaldė svetimą turtą, atimdamas galimybę UAB „Ad Limina“ juo disponuoti ir padarydamas įmonei žalą. Tai, kad UAB „Ad Limina“ nepareiškė civilinio ieškinio byloje nepaneigia aplinkybės, jog įmonė patyrė turtinę žalą dėl šio kaltinamojo nusikaltimo. Be to, byloje nustatytos aplinkybės dėl to, kad M. B. savanoriškai negrąžino paimtų UAB „Ad Limina“ daiktų, sudaro pagrindo teigti, kad jis veikė ne tik siekdamas, kaip pats teigė „pamokyti įmonę“, bet ir norėdamas pasisavinti šį turtą.

Svarbu ir tai, jog pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Taigi ta aplinkybė, kad kaltinamasis neprisimena įvykio aplinkybių dėl savo neblaivumo, nešalina jo baudžiamosios aplinkybės.

Ši kaltinamojo M. B. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl 2018 m. vasario 22 d. įvykio duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, įvykio neprisimena, nes buvo išgėręs. Neprisimena, kad tada buvo sulaikytas, nelabai išvis kažką atsimena. Prisimena, kad buvo tik pristatytas į komisariatą. Galėjo taip būti, kad 2018 m. vasario 22 d., ryte Kalvarijų ir Žvalgų g. sankryžoje, jis vairavo automobilį. Jam yra žinomas automobilis Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis yra jo pažįstamo J., pavardės neatsimena. Kai nuomodavo patalpą Verkių g. 50, jis kartais palikdavo ten tą automobilį. Dėl nustatyto 3,30 promilių girtumo sutinka. Ar yra užvesta byla dėl šio eismo įvykio, negali atsakyti. Neatsimena, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį (2 t., b. l. 101).

Nesant ginčo dėl šio kaltinimo, bylos dalyvių sutikimu, teismas nutarė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Z. nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d., apie 8.50 val., jis vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Kalvarijų gatve link sankryžos su Žvalgų gatve, pirma eismo juosta. Buvo saulėta, kelio danga – sausas asfaltas. Sankryžoje sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Sustojus, už kelių sekundžių išgirdo stabdymo garsą, po to smūgio garsą, o už kelių sekundžių pajuto smūgį į savo automobilio galą. Priėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, Hyundai vairuotojas, pasiteirauti, ar jis sveikas, gyvas. Greitai išlipo iš mašinos. Kartu su Hyundai vairuotoju pradėjo apžiūrinėti savo apgadintus automobilius. Hyundai vairuotojas nurodė į Peugeot vairuotoją, kuris trenkėsi į jo mašiną. Tuo metu Peugeot vairuotojas trynėsi šalia jų. Suprato, kad jis yra visiškai girtas. Paklausė jo, kaip jis čia viską padarė. Jis tik tesugebėjo kažką pramurmėti. Vairuotojas svirduliavo, jo koordinacija buvo sutrikusi, jis nesiorientavo aplinkoje, nieko rišlaus pasakyti negalėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kitų asmenų prie automobilio Peugeot nebuvo. Minėtą vairuotoją pamatė maždaug už 1 minutės po smūgio, kai jis jau vaikštinėjo prie automobilių. Po to jis nuėjo į savo automobilį ir atsisėdo už vairo. Pastebėjo, kad jis nusmuko, pagalvojo, gal jam bloga, todėl priėjo. Atidarius automobilio Peugeot dureles, pamatė, kad vairuotojas tiesiog užmigo, o iš mašinos sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Maždaug už pusvalandžio po įvykio atvyko policijos ekipažas. Visą tą laiką Peugeot vairuotojas buvo matomumo akiratyje, jis tiesiog miegojo savo mašinoje už vairo. Jokių alkoholinių gėrimų po įvykio jis nevartojo, nes miegojo. Atvykę pareigūnai pažadino vairuotoją, paprašė jo išlipti iš automobilio, tačiau vairuotojas buvo toks girtas, kad į tai visiškai nereagavo, jis pradėjo rūkyti nepridegtą cigaretę. Savo mobiliuoju telefonu filmavo aplinką po įvykio, minėtus vaizdo įrašus pridėjo prie savo apklausos protokolo (1 t., b. l. 115).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. C. nurodė, kad 2018 m. vasario 22 d., apie 8.43 val., vairavo automobilį Hyundai Matrix, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Kalvarijų gatve link Santariškių. Buvo giedra, saulėta, sausas asfaltas. Artėjant prie sankryžos su Žvalgų gatve, pamatė, kad priekyje sustojo automobilis BMW, nes užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Sustojo, kai staiga išgirdo smūgio garsą ir pajuto smūgį iš galo, po to nesvarumo būseną. Atsigavęs pamatė, kad stovi priekiu atsitrenkęs į BMW galą. Greitai išlipo iš mašinos ir pamatė, kad į jo automobilį yra atsitrenkęs automobilis Peugeot. Priėjo prie automobilio Peugeot ir atidarė vairuotojo dureles. Atidaręs dureles, pajuto labai stiprų alkoholio kvapą, suprato, kad vairuotojas yra stipriai apsvaigęs, jis sunkiai orientavosi aplinkoje ir kažką nerišliai bandė sakyti. Kitų asmenų automobilyje nepastebėjo. Matėsi, kad vairuotojas sužalotas nebuvo, kraujo, kitų sužalojimo požymių nesimatė, bet į klausimus, kaip viskas atsitiko, jis nieko aiškaus ir rišlaus atsakyti negalėjo. Butelių minėtame automobilyje matomose vietose nematė. Tada paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykį ir neblaivų vairuotoją. Nuėjo prie apgadintų automobilių apžiūrėti sugadinimus. Po kažkiek laiko Peugeot vairuotojas išlipo iš mašinos. Jis pradėjo kažkaip blaškytis per kelią. Matėsi, kad vairuotojo koordinacija buvo sutrikusi, reakcija sulėtėjusi. Tik išgirdo BMW vairuotojo klausimą: „Kur, kur, kur?“. Nurodė Peugeot vairuotojui nueiti į automobilį, ką jis ir padarė. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą, kur jį rado atvykęs policijos ekipažas. Pareigūnai atvyko negreitai, kažkur už pusvalandžio. Visą tą laiką Peugeot vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje, niekur pasišalinęs nebuvo. Ar jis vartojo po to alkoholį, nematė, bet nemano, nes jis ir taip buvo stipriai apsvaigęs, be to, nematė iš ko jis galėtų gerti. Nemanė, kad jis galėtų tai padaryti, nes kaip minėjo, jo koordinacija ir reakcija buvo labai sutrikus ir sulėtėjusi (1 t., b. l. 117).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. vasario 22 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š., apie 9.10 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Kalvarijų ir Žvalgų g. sankryžoje susidūrė 3 automobiliai: Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas įtaria, kad automobilio Peugeot vairuotojas neblaivus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko automobilio BMW vairuotojas D. Z., kuris paaiškino, kad jis stovėjo su savo minėtu automobiliu Kalvarijų g. ir Žvalgų g. sankryžoje, prie šviesoforo ir pajautė smūgį į automobilio galą. Į jį atsitrenkė automobilis Hyundai, kurio vairuotojas G. C. paaiškino, kad stovint prie šviesoforo, už automobilio BMW, į Hyundai automobilio galą staiga atsitrenkė automobilis Peugeot, kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo M. B.. Įtarė, kad Peugeot vairuotojas galimai neblaivus. Jiems atvykus automobilio Peugeot vairuotojas sėdėjo savo automobilyje. Pravėrus šio automobilio duris, jautėsi alkoholio kvapas, M. B. judesių koordinacija sutrikusi, paklausus, ar vairuotojui nereikalinga greitoji medicinos pagalba, jis jos paslaugų atsisakė. Iš M. B. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. M. B. pūsti atsisakė. Jis buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą tyrimams atlikti (1 t., b. l. 77).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės S. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. vasario 22 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. B., apie 9.17 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad prie Kalvarijų – Žvalgų g. sankryžos, Vilniuje, susidūrė automobiliai BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, patrulis 1710 paaiškino, kad automobilio Peugeot vairuotojas sėdi pas juos tarnybiniame automobilyje ir jis akivaizdžiai yra neblaivus. Įvykio vietoje patikrinti asmens blaivumo nepavyko, nes jis užmigo, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo nieko pasakyti. BMW vairuotojas D. Z., paaiškino, kad važiavo Kalvarijų g. pirma eismo juosta, privažiavus prie Kalvarijų – Žvalgų g. šviesoforu reguliuojamos sankryžos, sustojo degant raudonam šviesoforo signalui, kai staiga pajuto vieną didelį smūgį. Išlipęs jis pamatė, kad gale stovi į jį atsitrenkęs automobilis Hyundai, o į Hyundai galą – automobilis „Peugeot“, kurio vairuotojas akivaizdžiai atrodė neblaivus. Po įvykio BMW vairuotojas pasijuto prastai, dėl to Greitosios medicinos pagalbos brigada 0802 apžiūrai išvežė jį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Hyundai automobilio vairuotojas G. C., paaiškino, kad važiavo Kalvarijų g. pirma eismo juosta ir privažiavus prie Kalvarijų – Žvalgų g. sankryžos sustojo, degant raudonam šviesoforo signalui, priešais jį stovėjo vienas BMW automobilis, staiga jis pajuto smūgį į galinę automobilio dalį ir nuo to smūgio atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį BMW. Įvykio vietoje apžiūrėjus Peugeot automobilio saloną, rasti tik pirkimo – pardavimo dokumentai, šiukšlės, kopėčios ir cigarečių pakelis, alkoholinių gėrimų taros nerasta. Nustatyta, kad Peugeot automobilį vairavo M. B.. Atvykus forminti eismo įvykį į Mėnulio g. 11, M. B. paaiškino, kad vakar vakare ir šiandien ryte, apie 7.00 val., vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus asmens blaivumą, nustatytas 2,45 promilės girtumas. Automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 27 (1 t., b. l. 78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-A 1952/2018 (01) nurodyta, kad M. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,30 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 89).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2018 m. vasario 22 d., 11.12 val. M. B. buvo nustatytas 2,45 promilės girtumas (1 t., b. l. 84).

2018 m. vasario 22 d. eismo įvykio vietos schemoje aprašyta eismo įvykio vieta, esanti šalia Kalvarijų – Žvalgų gatvės sankryžos, Vilniuje (1 t., b. l. 94).

2018 m. vasario 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti jo sugadinimai (1 t., b. l. 80).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas J. S., vertė - 550 Eur su PVM (1 t., b. l. 80, 103; 2 t., b. l. 97).

BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.) visumą, darytina išvada, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. B. 2018 m. vasario 22 d., apie 8.50 val., Vilniuje, Kalvarijų – Žvalgų g. sankryžoje, tyčia pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (M. B. kraujyje nustatyta mažiausia 3,30 promilių etilo alkoholio). Tai patvirtina tiek jo prisipažinimas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir kiti bylos įrodymai – liudytojų paaiškinimai, tarnybinių pranešimų, specialisto išvados, alkotesterio kvito duomenys. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl plačiau teismas dėl jų nepasisako.

Pats kaltinamasis tyrimo metu paaiškino, jog jis vairavo automobilį prieš tai vartojęs alkoholinius gėrimus tiek iš vakare, tiek ir įvykio dieną; teisme jis paaiškino, kad dėl neblaivumo įvykio netgi neprisimena. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Aplinkybė, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu sukėlė eismo įvykį automobiliu atsitrenkdamas į prie sankryžos stovėjusį kitą automobilį, nėra tiesiogiai susijusi su jam pareikštu kaltinimu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, todėl ji šalintina iš jam pareikšto kaltinimo. Šią aplinkybę šalinti prašė ir prokuroras baigiamosios kalbos metu. Tai nekeičia kaltinamojo veikos kvalifikavimo.

Dėl 2019 m. vasario 2 d. įvykio duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. nurodė, kad įvykis įvyko anksti ryte, Rinktinės g. Jis vairavo automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galbūt ir apsvaigęs, nes jis vakare buvo išgėręs ir maždaug 4.00 val. ryte atsikėlė, buvo bloga savijauta, važiavo nusipirkti alkoholio. Nustatytą 2,17 promilės girtumą pripažįsta, bet po to, kai jį sustabdė pareigūnai, jis dar išgėrė naktinėje parduotuvėje įsigyto alkoholio. Kai pareigūnai patikrino dokumentus, jis nuėjo į automobilį, ten turėjo degtinės, jos išgėrė apie 2-3 gurkšnius. Po to jo neblaivumą tikrino tik komisariate. Degtinės butelio niekas nematė, nes degtinės naktinėje parduotuvėje neparduoda buteliuose. Jis buvo pasiėmęs 0,5 l talpos sidro butelį ir įsigytą degtinę susipylė į sidro butelį. Kai pareigūnas jį traukė iš mašinos pro keleivio pusę, išmušė tą butelį ant kelio, degtinės pateko jam į akis, kurias jam graužė. Degtinę pirko naktinėje parduotuvėje netoli Kalvarijų turgaus, kur viešbutis „Holiday Inn“. Degtinės nusipirko 0,5 l. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Jį prarado maždaug 2014 m. Nedavė kraujo ne dėl to, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kiek atsimena, atsisakė duoti kraują, nes jie buvo paėmę cigaretes ir nedavė jam parūkyti. Tada iš principo nedavė kraujo. Fiat automobilis priklauso jam, yra pirkimo – pardavimo sutartis jo vardu. Pirko jį už 750 Eur (2 t., b. l. 102).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. M. nurodė, kad kaltinamąjį iš matymo atpažįsta, prisimena, kad sustabdė automobilį, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė pūsti. Kaltinamasis, kai buvo sustabdytas, paprašė leisti nueiti į automobilį pasiimti daiktų, jis nuėjo į automobilį ir pasiėmė butelį, norėjo gerti, nors buvo įspėtas, kad nevartotų alkoholio, buvo ištrauktas iš automobilio ir surakintas. Butelis, iš kurio gėrė, buvo nuo sidro. Ar išgėrė iš to butelio, tiksliai pasakyti negali. Teismui teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo K. M. tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 9), pastarasis nurodė, kad požymiai, jog M. B. neblaivus, matėsi akivaizdžiai. Ar gėrė alkoholį, tiksliai negali pasakyti. Liudytojui atrodo , kad kaltinamasis nespėjo išgerti (2 t., b. l. 119).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. J. nurodė, kad pamena, jog stabdė neblaivų vairuotoją su FIAT automobiliu. Pranešimas buvo, kad neblaivus vairuotojas Rinktinės g. Kaltinamasis norėjo atsigerti sidro, bet jie atėmė iš jo butelį ir kaltinamasis nespėjo atsigerti. Tai įvyko automobilyje. Pasakė, kad pasiimtų būtiniausius daiktus, jis vietoj to paėmė butelį, bet išgert nespėjo. Butelis buvo sidro, 1 l talpos. Kai bandė atsigerti, kaltinamasis sėdėjo vairuotojo vietoje. Teismui teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo Ž. J. tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 8), pastarasis nurodė, kad gali būti, jog pamiršo paminėti, kad kaltinamasis bandė gerti alkoholio, bet tai tikrai atsimena. Kaltinamasis sakė jog nesitikrins neblaivumo, nes pripūs daugiau negu pusantros promiles. Tikrai taip buvo. Matėsi iš požymių, kad kaltinamasis neblaivus, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Susišnekėti buvo sunku bet jiems pavyko (2 t., b. l. 119-120).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. Č. nurodė, kad nieko neprisimena. Teismui, teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo G. Č. tarnybinį pranešimą (t. 2, b. l. 10), pastarasis nurodė, kad nieko daugiau nepamena jis tikrai pamiršęs šį įvykį, jei tik pristatė, tai jie nebendravo. Atsimena, kad atėmė iš kaltinamojo cigaretes, daugiau nieko (2 t., b. l. 120).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių Ž. J. ir K. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2019 m. vasario 2 d. apie 4.40 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, važiuoja link lombardo. Atvykę pastebėjo minėtą automobilį Fiat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris suko iš Turgaus gatvės į Rinktinės gatvę link centro (į dešinę). Automobilį sustabdė prie Rinktinės g. 36-o namo. Atėjus prie vairuotojo ir prisistačius, pastebėjo, kad asmuo yra neblaivus, nerišli kalba, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, išlipęs iš automobilio vairuotojas svirduliavo. Kai vėliau paaiškėjo, tai buvo M. B.. Paklausus, ar asmuo vartojo alkoholį, jis atsakė, kad taip. Asmens paprašius pasitikrinti blaivumą, M. B. atsisakė tai daryti, teigdamas, kad įpūs daugiau nei 1,5 promilės ir nėra jam tikslo tikrintis blaivumą, taip pat paaiškino, kad yra praradęs teisę vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Šį asmenį patikrinus per duomenų bazę, paaiškėjo, kad jis yra paieškomas, kaip įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo. M. B. buvo leista nueiti iki automobilio pasiimti reikalingus daiktus. M. B. atsisėdo į savo automobilį, jokių daiktų neėmė, pasakė, kad dar išgers. Pareikalavus asmens išlipti iš automobilio, M. B. nereagavo į šiuos reikalavimus, todėl, panaudojus fizinę jėgą, buvo išlaipintas iš automobilio, paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai. M. B. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą. Automobilis Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (2 t., b. l. 8-9).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 2 d., 7.37 val. M. B. buvo nustatytas 2,17 promilės girtumas (2 t., b. l. 15).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2019 m. sausio 17 d. yra M. B. (2 t., b. l. 12).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Fiat Ulysse 2.1 TDS, vienatūrio, 1999 metų, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM yra 970 Eur (2 t., b. l. 13).

Įvertinus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.) visumą, darytina išvada, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. B. 2019 m. vasario 2 d., apie 4.40 val., Vilniuje, Rinktinės gatvėje, tyčia pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Ulyse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu nustatytos 2,17 promilės alkoholio), kol ties Rinktinės g. 36 namu, Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Tai patvirtina tiek jo prisipažinimas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir kiti bylos įrodymai – liudytojų paaiškinimai, tarnybinių pranešimų, alkotesterio kvito duomenys. Nors kaltinamasis M. B. teigė, kad jis po to, kai buvo sustabdytas pareigūnų iki jo neblaivumo nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus (išgėrė 2-3 gurkšnius degtinės), ši jo versija yra paneigta liudytojais apklaustų pareigūnų K. M. ir Ž. J. paaiškinimais teisme. Liudytojai patvirtino, jog kaltinamasis po to, kai buvo sustabdytas pareigūnų ir jam buvo leista pasiimti savo daiktus iš automobilio, bandė vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl pareigūnų veiksmų (jis nespėjo). Be to, pastebėtina, kad net jeigu ir vadovautis kaltinamojo versija, teismo nuomone, jo išgerti keli gurkšniai degtinės negalėjo turėjo esminės reikšmės nustatytam neblaivumui (2,17 promilės), ženkliai viršijančiam 1,5 promilės ribą.

Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis iš karto po sustabdymo atsisakė tikrintis savo neblaivumą alkotesteriu, pareigūnų teigimu nurodydamas, jog nenori, kad būtų nustatytas jo neblaivumas, viršijantis 1,5 promilės. Taip pat jis atsisakė ir duoti kraujo neblaivumui nustatyti Priklausomybės ligų centre. Kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas tik jam esant policijos komisariate, 2018 m. vasario 2 d., 7.37 val., t. y. praėjus beveik 3 valandoms po nagrinėjamo įvykio.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatos nenumato imperatyvo aplinkybę dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Pagal suformuotą nuoseklią teisminę praktiką, pripažįstami įvairūs įrodinėjimo būdai, nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje, tarp jų – specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas, liudytojų paaiškinimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo neblaivumas yra nustatytas alkotesteriu, taip pat liudytojų K. M. ir Ž. J. paaiškinimais, kurie patvirtino, jog kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš dalies ir kaltinamojo prisipažinimu, kuris neneigia vairavęs automobilį, kai prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Ginčo dėl kaltinamojo neblaivumo nustatymo alkotesteriu patikimumo ir procedūros teisėtumo byloje nėra, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ir tyrimo metu paaiškino, jog jis vairavo automobilį prieš tai vartojęs alkoholinius gėrimus. Taigi kaltinamasis tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (per dviejų metų laikotarpį padaryti trys baigti, tyčiniai, nesunkūs nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimą nuosavybei padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pagrobti svetimą turtą, kiti du nusikaltimai padaryti grubiai pažeidus Kelių eismo taisykles ir savo elgesiu sukėlus realų pavojų tiek sau pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis savo kaltę pripažino iš dalies, į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, aukštojo išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, neužsiregistravęs darbo biržoje, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, tačiau teigia turintis savo gamybos patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra pritaikytos gyvenimui, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bylos duomenimis, užsiima baldininko veikla, baustas administracine tvarka (paskirtos baudos nesumokėtos), tame tarpe ir dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, paskutinė bausmė neatlikta (paskirta bauda nesumokėta), turi priklausomybę alkoholiui ir ją pripažįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis du kartus iš eilės vairavo automobilį, kai jam nustatytos daugiau nei 1,5 promilės, kai praeityje yra baustas administracine tvarka už analogiškus veiksmus, be kita ko, praeityje yra teistas, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir po to kaltinamasis savo elgesio nepakeitė, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos griežčiausios inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą kaltinamajam skirtina 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimus, numatytus 281 straipsnio 7 dalyje, jam skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 2 d., 5.40 val. iki 2019 m. vasario 3 d., 14.08 val. (2 t., b. l. 40, 42), taip pat nuo 2019 m. vasario 3 d., 14.00 val. (1 t., b. l.131, 133) iki 2019 m. vasario 5 d. išbūtas laikas ir suėmime nuo 2019 m. vasario 5 d. išbūtas laikas (BK 65-66 str.).

Įvertinęs kaltinamojo amžių, tai, kad iš esmės jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su priklausomybe alkoholiui, kurią kaltinamasis pripažįsta ir sutinka gydytis, jis turi galimybes ir gali dirbti, turi profesiją, prieš tai jis nebuvo įpareigotas gydytis ir nesigydė dėl priklausomybės alkoholiui, be kita ko, atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, teismas nutaria kaltinamajam M. B. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams.

Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bausmės vykdymo metu, M. B. bausmės vykdymo metu įpareigotinas: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau – bausmės vykdymo metu – nuolat dirbti; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 4) bausmės vykdymo metu gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 3, 5-8, 10 p.).

Ši subendrinta bausmė nesubendrintina su 2016 m. spalio 24 d. paskirta 8 MGL (301.28 Eur) bauda, siekiant aiškumo vykdymo procese, kadangi kaltinamajam paskirta bausmė – bauda vykdoma savarankiškai ir šioje byloje vykdymo procesas jau vyksta kurį laiką.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kadangi kaltinamasis M. B., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 3,30 ir 2,17 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje (įvykių metu galiojusi originali redakcija) numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) maksimaliam – trejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, jog BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje (dėl 2018 m. vasario 22 d. įvykio), įvykdė vairuodamas automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – jo draugui J. S. (b. l. 80, 104), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindo iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti šio automobilio vertę, t. y. konfiskuotina 550 Eur (2 t., b. l. 97).

Be to, byloje nustatyta, kad M. B. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje (dėl 2019 m. vasario 2 d. įvykio), įvykdė vairuodamas automobilį Fiat Ulyse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (2 t., b. l. 12). Šis automobilis konfiskuotas valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 str.).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. B. nuo 2019 m. vasario 5 d. yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri, teismo nuomone, išnagrinėjus bylą ir paskelbus šį teismo nuosprendį, nėra reikalinga, todėl kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina, ir jis paleistinas teismo posėdžių salėje. Jam paskirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį teismo nuosprendį – panaikintina. Nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikintina M. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 32)..

Be to, siekiant užtikrinti teismo nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymą, nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. B. priklausančiam turtui – automobiliui Fiat Ulyse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. gegužės 30-31 d. įvykio) ir skirti jam 5 (penkerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija; dėl 2018 m. vasario 22 d. įvykio) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti M. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija; dėl 2019 m. vasario 2 d. įvykio) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. B. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5-8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau – bausmės vykdymo metu – nuolat dirbti; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 4) bausmės vykdymo metu gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 2 d., 5.40 val. iki 2019 m. vasario 3 d., 14.08 val., taip pat nuo 2019 m. vasario 3 d., 14.00 val. iki 2019 m. vasario 5 d. išbūtą laiką ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (imtinai).

Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų).

3) konfiskuoti M. B. priklausantį automobilį Fiat Ulyse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. B. priklausančiam turtui – automobiliui Fiat Ulyse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti.

M. B. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.

Paskirti M. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Šią kardomąją priemonę panaikinti, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti M. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Įpareigoti M. B. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentą, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuteistajam išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį, bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Be to:

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė