Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nuotoliniu būdu naudojant programą Zoom civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei O. S. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2017-06-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. K. pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 p. reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 str. 4 d. (2015-05-21 įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, 2023-11-19 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo su Baltarusijos Respublikos banderolėmis 1 430 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold”, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 5 963,10 Eur, 80 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims”, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 333,60 Eur, ir 375 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS”, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 156,75 Eur (toliau- Prekės), bei kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos ir yra 7 860,45 Eur, ir šias Prekes pažeisdamas nustatytą tvarką automobiliu (duomenys neskelbtini) priklausančiu jam ir sutuoktinei J. K., nugabeno iki savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)sav., kur gyvenamajame name laikė jas, iki kol 2023-11-21 06.50 val. (duomenys neskelbtini) dalį Prekių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 115 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ bei 80 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold” gabenant jam ir sutuoktinei priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos pareigūnų, kitą dalį su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 1 350 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold”, 80 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims”, 260 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS” 2023-11-21 07.20 val. apžiūros metu sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) surado bei paėmė VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau nesutiko su nustatyta cigarečių verte ir civiliniu ieškiniu.

Parodė, kad (duomenys neskelbtini) turguje iš rusakalbio vyriškio savo naudojimui įsigijo cigaretes „Minsk Capital QS“, „Minsk Superslims“ ir „NZ Gold Superslims“, už bloką mokėdamas 13,00 Eur. Berods buvo 188 blokai kartu sudėjus. Kaina buvo visų vienoda, po 13 Eur. Po dviejų dienų, lyg lapkričio 21 dieną, ar lapkričio 22 dieną jį vykstantį sutuoktinei priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) prie namų sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Po automobilio kapotu buvo rasta 18 blokų cigarečių, kurias vežė į darbą. Cigaretes laikė po kapotu, nes ten šilčiau nuo variklio. Paklausus ar jis turi daugiau cigarečių, jis savanoriškai sutiko aprodyti namus, kur buvo rasta 170 blokų cigarečių „NZ Gold“ ir „Minsk superslims“. Cigaretes laikė palėpėje savo vartojimui. Žmogus, kuris pardavė, žadėjo pristatyti dokumentus, kad yra sumokėti mokesčiai Lietuvos Respublikoje, tačiau jų negavo. Mokesčių inspekcijai nepateikė informacijos apie įsigytas cigaretes ir nemokėjo akcizo mokesčio. Jis nesutinku su civiliniu ieškiniu, nes žmogus negali būti baudžiamas du kartus – vieną kartą nuobauda už tai, kad nelegaliai vežė cigaretes ir jas laikė namuose, antrą kartą – pagal civilinį ieškinį.

Kaltinamojo kaltę dėl cigarečių laikymo ir gabenimo be jo paties prisipažinimo patvirtina ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai: 2023-11-22 Varėnos pasienio rinktinės KŽS vyresniojo tyrėjo A. G. įvykio vietos apžiūros, 2023-11-22 Kratos, apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai A. G., S. G. ir M. M..

Ginčas byloje kilo dėl kaltinamojo tinkamos veikos kvalifikavimo nustatant cigarečių vertę.

Kaltinamojo gynėjo teigimu, šioje byloje neteisingai paskaičiuota cigarečių vertė, nes pagal jo nurodomą teismų praktiką, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą bylose pagal BK 199² straipsnio 1 dalį į bendrą vertę nėra įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) - PVM taikomas tik tuomet, kada yra realizuojamos, parduodamos prekės, tuo tarpu byloje nėra užfiksuota nei vieno fakto, kad jos būtų parduotos, todėl pas kaltinamąjį rastų cigarečių vertė nesiekia 100 MGL ir jam turėjo būti taikyta Administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalis, o ne BK 199² straipsnio 1 dalis, pagal kurį atsakomybė atsiranda tik nuo 150 MGL.

Teismas nesutinka su tokiais kaltinamojo gynėjo motyvais.

Priešingai, nei teigia kaltinamojo gynėjas, jau pačioje BK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad BK 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.

Tai akcentuota ir Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikos baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius) apžvalgos I dalies Bendrosiose nuostatuose (Nr. AB-58-1, Teismų praktika 2023, 58, p.662-719) (toliau – Apžvalga), kur nurodoma, kad bylose dėl kontrabandos (BK 199 straipsnis), muitinės apgaulės (BK 199¹ straipsnis), neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnis), neteisėto prekių ar produkcijos neišvežimo iš Lietuvos Respublikos (BK 200 straipsnis) daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius (BK 212 straipsnio 2 dalis). Šios formulės taikymas grindžiamas tuo, kad neteisėtai disponuojant daiktais (prekėmis) ir juos, pavyzdžiui, parduodant be valstybės nustatytų mokesčių šešėlinėje rinkoje mažesne kaina, iškreipiamos konkurencinės sąlygos, nes prarandama rinka ir galimybė parduoti tos pačios rūšies panašią prekę, kuri nustatyta tvarka parduodama su visais mokesčiais. Paprastai šios kategorijos bylose teismai, spręsdami dėl daiktų (prekių) muitinės vertės, atsižvelgia į byloje esančius įrodymus, pavyzdžiui, muitinių raštus dėl daiktų (prekių) muitinės vertės ir mokesčių nustatymo, muitinės laboratorijų specialistų išvadas, importo ir eksporto deklaracijas ir pan., ir tai įvertina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2005, 2K-6/2006, 2K-303/2009, 2K-345/2010, 2K-163-648/2015, 2K-209-1073/2021).

Šias aplinkybes teisiamajame posėdyje nurodė ir liudytoja apklausta Vilniaus teritorinės muitinės darbuotoja A. R., parodydama, kad cigarečių įvertinimą jie skaičiuoja pagal Muitinės departamento pateiktą raštą, kuriame numatyta prekių muitinė vertė ir maksimali mažmeninė kaina. Skaičiuojant prekės vertę, įtraukiami muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiai. Muitų tarifas yra nustatytas reglamentuose, kur nustatomas nomenklatūros kodas, kuriam priklauso 57,6% muito tarifas, PVM į prekės kainą įtraukiamas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas 21% PVM tarifas ir šis mokestis atsiranda visoms prekėms iš trečiųjų šalių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė O. S. A. paaiškino, kad PVM įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje aiškiai yra nurodyta, kada skaičiuojamas importo PVM prekių importo atveju, ir prekių importo mokestis yra muitinio įvertinimo sudedamoji dalis nustatant sulaikytų prekių muitinį įvertinimą, kad importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Kas yra prekių importas ir kas yra prekių importuotojas, taip pat aiškiai reglamentuota Pridėtinės vertės įstatymo 2 dalies 24 ir 25 straipsniuose. Kaltinamojo gynėjas klaidina teismą ir nurodo PVM įstatymo normas, kurios taikomas pardavimo atveju Lietuvos teritorijoje, nes yra kitos nuostatos, kurios reglamentuoja, kada PVM turi būti skaičiuojamas prekėms, kurios laikytinos trečiųjų šalių prekėmis – tai yra ne pardavimo PVM, kaip teigia gynėjas, o importo PVM įvežimo atveju.

Šias liudytojų nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio 2023-11-24 Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašto Nr. (9.3/46)-2VE matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrio 2023-11-24 užduotį atliko ir pateikė cigarečių muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu bei šio straipsnio nuostatomis, pagal kurias prekių, sulaikytų Sąjungos muitų teritorijoje, muitinė vertė nustatytina naudojant duomenis, surinktus importuojančioje šalyje, taip pat vadovaujantis 2022-09-20 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1998, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muito tarifo I priedą, kuriuo nustayta, kad cigaretėms (TARIC kodas 2402 20 90 00) taikomas 57,6 % trečiųjų šalių muitas, 2001-10-30 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 30 straipsnio 1 dalimi ir 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX751 19 straipsnio 2 dalimi, pagal kurį prekėms taikomas 21% PVM tarifas.

Tokiu būdu atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl daiktų (prekių) muitinės vertės, vadovaujasi 2023-11-24 Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštu Nr. (9.3/46)-2VE, kuriame apskaičiuota cigarečių muitinė vertė - 7 843,35 Eur, t.y. didesnė nei 150 MGL, bet mažesnė negu 400 MGL, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo gynėjo argumentus dėl neteisingai apskaičuotos cigarečių vertės.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamasis pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį.

Sprendžiant bausmės skyrimo kaltinamajam R. K. klausimą, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d., atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), įvertinama neteisėtais kaltinamojo veiksmais daroma žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, neteisėtai gabentų prekių kiekis ir vertė, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojama nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant kaltinamajam R. K. skirtinos bausmės klausimą, svarbios ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Analizuojant nagrinėjamos bylos medžiagą matyti, kad R. K. praeityje buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, nusikaltimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas svarbias aplinkybes teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus piniginę baudą, kiek didesnę už sankcijoje numatytą minimumą – 150 MGL.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darant nusikalstamą veiką buvo panaudota transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) kuri registruota kaltinamojo sutuoktinės J. K. vardu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaltinamasis ne pirmą kartą padaro šią nusikalstamą veiką, buvo už tai teistas, todėl sutuoktinė turėjo numatyti, kad pakartotinei veikai kaltinamasis galėjo pasinaudoti šeimos automobiliu. Kadangi šiuo automobiliu buvo gabentas nusikaltimo dalykas, ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri turi būti konfiksuota (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) saugoma Druskininkų pasienio užkardos teritorijoje adresu Druskininkai, Mizarų g. 59, konfiskuotina.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį nusikalstama veika valstybei padarytos 4 966,00 Eur žalos atlyginimo (nesumokėto akcizų mokesčio) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutinka, teigia, kad žmogus negali būti baudžiamas du kartus – vieną kartą nuobauda už tai, kad nelegaliai vežė cigaretes ir jas laikė namuose, antrą kartą – pagal civilinį ieškinį.

Pažymėtina, kad piniginė bauda yra BK numatyta bausmė už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Tokiu būdu, šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam padarius nusikalstamą veiką, civilinis ieškovas, kaip mokesčių administratorius, įgijo teisę reikšti byloje civilinį ieškinį, kurio turinį bei dydį sudaro nesumokėtų mokesčių sumos - akcizas.

Kasacinis teismas išaiškino, kad įprastai mokestinės prievolės apskaičiuojamos ir išieškomos mokesčių ir muitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. Tačiau tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma šių įstatymų nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo pareikšti civilinį ieškinį. Tais atvejais, kai nesumokėtų mokesčių suma susidarė dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta baudžiamasis procesas, mokesčių administratorius gali pateikti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos valstybei atlyginimo BPK nustatyta tvarka. Nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra stricto sensu (griežtai kalbant) negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, 2K-30-788/2023).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo motyvas, kad jis už tą pačią veiką baudžiamas du kartus.

BK 199² straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. <...> Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą ir turtinė žala padaroma mokesčių sistemai.

Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog kaltinamasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Dėl šių nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė patyrė žalą – tai yra negavo pajamų – 4 966,00 Eur akcizų mokesčio. Kadangi turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, jis privalo visiškai atlyginti padarytą žalą (BPK 109 straipsnis, CK 2.263 straipsnio 2 dalis). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo valstybės naudai priteistina 4 966,00 Eur akcizų mokestis.

Civilinis ieškinys dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas, kadangi, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnyje nustatyto nusikaltimo padariniai. Tokiu būdu procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).

Kiti klausimai.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui,:

1) 1 430 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold”, 80 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims” ir 375 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS”, iš viso 1 885 vnt., saugomi Vilniaus pasienio rinktinėje adresu Vilniaus g.47, Mickūnai, Vilniaus r. sav., sunaikintini;

automobilio (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis bei registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Druskininkų pasienio užkardos teritorijoje adresu Druskininkai, Mizarų g. 59, įsiteisėjus nuosprendžiui perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai,

2) 4 966,00 Eur iš 5 000,00 Eur sumos banknotais, saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos strateginio planavimo ir apskaitos valdyboje, nukreipti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio padengimui, likusius 34,00 Eur grąžinti kaltinamajam R. K..

Teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, kad įsiteisėjus nuosprendžiui ir minėtiems 4 966,00 Eur patekus į valstybės biudžetą, jo pareiga pagal civilinį ieškinį atlyginti priteistą 4 966,00 Eur išnyksta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 150 MGL (7 500,00 Eur) baudą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - (duomenys neskelbtini), saugomo Druskininkų pasienio užkardos teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) 1 430 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold”, 80 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims” ir 375 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS”, iš viso 1 885 vnt,. saugomus Vilniaus pasienio rinktinėje adresu Vilniaus g.47, Mickūnai, Vilniaus r. sav., sunaikinti;

2) automobilio (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. D906289, saugomus Druskininkų pasienio užkardos teritorijoje adresu Druskininkai, Mizarų g. 59, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

3) 4 966,00 Eur iš 5 000,00 Eur sumos banknotais, saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos strateginio planavimo ir apskaitos valdyboje, nukreipti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio padengimui, likusius 34,00 Eur grąžinti kaltinamajam R. K..

Civilinio ieškovo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už nusikalstama veika valstybei padarytą 4 966,00 Eur žalą valstybės naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui ir 4 966,00 Eur pervedus į valstybės biudžetą, laikyti, kad kaltinamasis atlygino civilinį ieškinį.

Nuteistasis R. K. paskirtąją baudą savanoriškai turi sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo Lietuvoje banke į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitus pristatyti baudžiamųjų bylų raštinei. Nuteistajam savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.