Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino bei nurodė sutinkantis, jog aplaidžiai vedė buhalterinę apskaitą, nes neturėjo pakankamai žinių, kaip buhalterija taisyklingai turėtų būti vedama. Tuo metu jis taip pat neturėjo finansinės galimybės samdyti buhalterį, kad šis sutvarkytų dokumentaciją. Jis prašė pažįstamos buhalterės pagalbos ir ši jam patardavo, kaip reikia suvesti dokumentus. Kratos metu visa dokumentacija buvo paimta, todėl ir nebuvo sutvarkyta. Jis pripažįsta byloje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teigė, jog aplaidžiai vesdamas buhalteriją piktybiškai nesielgė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad asociacija „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2008 metais. Jis pats žaidžia tenisą, susitikinėjo su treneriais aikštelėse ir taip susipažino su H. G., kuris treniravo vaikus. H. pasiūlė įkurti klubą, turėjo idėją statyti teniso kortus. Jis metus skeptiškai į tai žiūrėjo, bet jam padėdavo. H. G. važinėjo su vaikais į konkursus, kaltinamasis jam skolindavo pinigų po 200-300 litų. Po metų jie įkūrė klubą, sugalvojo pavadinimą. H. G. ieškojo vaikų, o jis tapo asociacijos prezidentu. Asociacijos veiklos organizavimu užsiiminėjo H. G., o jis ieškojo rėmėjų, susitikinėjo su jais, pasakojo apie klubą, prašė, kad pažiūrėtų jų internetinį puslapį bei paremtų, padėjo organizuoti Kalėdinį turnyrą. Asociacijos veikla buvo finansuojama iš paramos arba jis pats skolindavo pinigų. Tuo metu jis turėjo statybos verslą – įmonę „(duomenys neskelbtini)“, Rumunijoje turėjo nekilnojamojo turto kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo tų kompanijų bendrasavininkas ir tos kompanijos turėjo buhalterius. Tose kompanijose jam buvo pavesta prižiūrėti statybas ir bendrauti su darbuotojais, užpirkti medžiagas, prižiūrėti darbų eigą, t.y. jis dirbo kaip darbų vadovas. Finansinius klausimus spręsdavo bendrasavininkai, jis tik pristatydavo dokumentaciją. Pats asmeniškai jis buhalterija neužsiiminėjo, visus duomenis jie pateikdavo buhalterei. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis baigė vakarinę mokyklą, nes sportavo ir mokslui daug dėmesio neskyrė. 1995-1996 metais Maskvoje įgijo menedžerio specialybę Vidutinio ir mažo verslo mokykloje, ten taip pat daug dėmesio neskyrė mokslams, nes dalyvavo varžybose. Tapdamas asociacijos prezidentu jis neturėjo jokių finansinių ar buhalterinių pagrindų. Lietuvoje jis buvo įstojęs į Kūno kultūros institutą, tačiau iš karto išėjo akademinių atostogų, nes ruošėsi olimpiadai. Ekonomikos vadybos nestudijavo. Jis pripažįsta, kad nepildė asociacijos kasos pajamų orderių, deklaracijų mokesčių inspekcijai taip pat neteikė. Dabar tiksliai neatsimena, galimai vieną deklaraciją pateikė, ją padėjo užpildyti pažįstama buhalterė T. M., į kurią kreipdavosi patarimų. Jie planavo samdyti buhalterį, jeigu būtų išsiplėtusi asociacijos veikla. Jis pats kelis kartus asmeniškai yra pirkęs asociacijai taures, raketes, kamuoliukus, klubo nariams aprangą. Jam išrašydavo sąskaitas-faktūras, tuomet jis skambindavo T. ir klausdavo, ką turėtų su jomis daryti. Lėšas jis paimdavo iš asociacijos sąskaitos ir neklausė T., ar reikia įforminti pinigų paėmimą. T. jam yra sakiusi, kad reikia sutvarkyti buhalteriją, tačiau jie buhalterijos netvarkė, tai atidėdavo vis vėlesniam laikui, nes turėjo daug darbų ir savų rūpesčių. Jis asmeniškai jokių lėšų už vaikų treniruotes negaudavo. Treneriams atlyginimus jis mokėdavo grynais pinigais, kuriuos išgrynindavo iš sąskaitos. Jokie dokumentai, žiniaraščiai pildomi nebuvo. Asociacijai nuolat trūkdavo lėšų ir jos išlaidos viršijo pajamas. Jis pats skolindavo savo lėšas asociacijai, iš viso susidarė apie 90 000 litų suma ir kai buvo gaunama parama, jis dalį savo skolintų pinigų susigrąžindavo. Nurodė, kad jis praktiškai savo pinigais finansavo klubo veiklą ir tokių minčių, kad jis susigrąžins visus savo įdėtus pinigus, nebuvo. Per sportą jis ištraukė ne vieną vaiką, beuostantį klijus laiptinėse. Sportas jam nebuvo verslas, jis tiesiog norėjo padėti vaikams, nes ne kiekvieno perspektyvaus vaiko tėvai gali mokėti už treniruotes. Tuo metu jam sekėsi verslas ir jis tiesiog norėjo padėti.

Liudytoja A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad su V. P. ji susipažino prieš 4-5 metus, ji dirbo teniso trenere su mažais vaikais asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Į asociaciją ją pakvietė dirbti H. G., su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Klubas jai surinkdavo vaikus ir duodavo jai treniruoti. Visus su treniruotėmis susijusius klausimus su ja derindavo dažniausiai H. G.. Treniruotės vykdavo apie porą valandų per savaitę Litexpo patalpose. Kiek ji atsimena, jai buvo mokama pusė minimalios algos. Atlyginimą jai mokėdavo grynais pinigais ir darė tai berods H. G.. Dabar ji neatsimena, ar ji pasirašinėdavo dokumentuose, jog gauna darbo užmokestį. Ikiteisminio tyrimo metu ji geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Kartu su ja asociacijoje dirbo V. ir D.. V. P. buvo klubo vadovas, tačiau jai nežinoma, kokias konkrečias pareigas jis užėmė ir kokias funkcijas atliko. Kiek jai žinoma, jis finansavo bei organizuodavo klubo veiklą, pritraukdavo vaikus. Su V. P. ji susidurdavo tik organizaciniais klausimais, kokiomis valandomis ir kur vyks treniruotės. Ji neprisimena, kad vaikų tėvai būtų norėję jai perduoti pinigus už treniruotes. H. G. yra jos dėdė. Jis rinkdavo vaikus ir buvo treneris. Kasdieninėje veikloje jai daugiau tekdavo susidurti su H. G.. Jai nežinoma, kokias funkcijas asociacijoje atlikdavo H. G.. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 47-48).

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis V. P. pažįsta seniai, dar iki asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo. Įsikūrus teniso klubui, H. G. ir V. P. pasiūlė jam dirbti treneriu bei jis sutiko. Treniruotes organizuodavo vyriausiasis treneris H. G.. Jis buvo įformintas puse etato, per dieną dirbo 3-4 valandas. Jis gaudavo darbo užmokestį grynais, už kurį pasirašydavo ant lapelio, kuriame buvo nurodyta suma. Pinigus jam mokėdavo V. P., kai jie susitikdavo. Kaip tas lapelis vadinasi, jis neatsimena. Jis išėjo iš darbo, nes teniso klubas nustojo veikti. Klubo vadovu buvo V. P., tačiau konkrečiai kokias jis atliko funkcijas, jam nežinoma. Jis yra girdėjęs, kad asociacijoje buvo buhalteris, tačiau kas konkrečiai nežino, jis pats asmeniškai su buhalteriu nebendravo, t.y. jis tik mano, kad buvo buhalteris. Jam algalapius pasirašyti atnešdavo V. P.. Taip pat jam nežinoma, ar vaikų tėvai mokėdavo už treniruotes. Jam vaikai už treniruotes nemokėjo ir jam nežinoma, ar kitiems treneriams vaikai mokėjo už treniruotes. Liudytojas A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 48-49) bei nurodė, kad tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Liudytoja J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. P. yra buvęs jos vyras, šiuo metu jie yra išsituokę. Apie asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, išskyrus tai, kad toks klubas buvo, apie jį skaitė internete. Ji taip pat nežino, kada ta asociacija buvo įsteigta. Tuo metu ji gyveno kartu su V. P., jie turėjo mažų vaikų, todėl ji sėdėjo namuose ir rūpinosi vaikais, į vyro reikalus nesikišdavo. Su V. P. jie nebendrauja nuo 2010 metų, o nuo 2011 metų gyvena atskirai. Jai taip pat nežinoma, kas buvo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai ir nežino, kas tvarkė buhalterinę apskaitą. Vyras uždirbdavo pinigus ir ji nesigilino, kuo jis užsiima. Ji taip pat nieko negali paaiškinti, kaip iš jos sąskaitos buvo pervesti pinigai asociacijai, nes nuo 2010 metų jie su V. nors gyveno kartu, tačiau nebendravo ir bendrų reikalų neturėjo. Kiek jai žinoma, V. P. yra kažką baigęs – aukštąją ar aukštesniąją mokymo įstaigą, tačiau jai nežinoma, kokią profesiją jis yra įgijęs.

Liudytoja T. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad konkrečių datų neatsimena, ji buvo įsidarbinusi įmonėje „(duomenys neskelbtini0“, dirbo ar administratore, ar buhalterės padėjėja. Ši įmonė užsiėmė statyba. Jai nežinoma, kokias pareigas toje įmonėje ėjo V. P., tačiau ji gerai atsimena, kad jis nebuvo tos įmonės vadovu. Jai nežinoma, kas tvarkė asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Pora kartų jai skambino V. P. ir konsultavosi dėl Sodros ir kitų mokesčių, bet konkrečių klausimų ji neatsimena. Ji mano, kad V. P. turėjo žinoti, kad reikia tvarkyti asociacijos buhalteriją, nes jeigu jis jai skambindavo ir teiraudavosi apie buhalteriją, vadinasi suprato, kad reikia ją tvarkyti. Iš jai užduodamų klausimų ji nesusidarė nuomonės, kad V. P. vadovaujamoje asociacijoje buhalterija apskritai yra tvarkoma. Pokalbio metu Valerijus jai yra sakęs, kad reikia buhalterio, tačiau ji neplanavo dirbti teniso klube. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 50-51) bei nurodė, kad Mokesčių inspekcija skambindavo jai, nes buvo nurodytas jos telefono numeris. Liudytoja taip pat negali atsakyti, ar V. P. teiravosi jos apie pirminių dokumentų tvarkymą.

Liudytojas H. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su V. P. susipažino seniai, kai užsiėmė biatlonu. Jų santykiai buvo draugiški, tačiau vėliau keliai išsiskyrė, kai liudytojas pradėjo žaisti tenisą, treniravo vaikus. Su V. P. susitikdavo teniso kortuose, nes jis taip pat žeidė tenisą. Vieno pokalbio metu, tikslios datos neatsimena, jie pasikalbėjo apie tai, kad reikėtų įkurti teniso klubą, kad vaikai galėtų pasiekti kuo geresnių rezultatų. Valerijus buvo verslininkas ir sugalvojo sukurti asociaciją, kurios steigėjais buvo jis, V. P. ir jo žmona. Toje asociacijoje jis užėmė vyr.trenerio postą ir dirbo su labiau pažengusiais vaikais. Buvo ir kitų trenerių, kurie dirbo su vaikais. Jo užduotis buvo organizuoti vaikų varžybas, programas, treniruotes, ieškoti kortų, kur galima būtų pigiau treniruotis ir už tai reikėdavo mokėti. Teko nuomotis patalpas treniruotėms Litexpo rūmuose. Darbo sutarties su asociacija „(duomenys neskelbtini)“ jis sudaręs nebuvo. V. jam padėdavo organizuoti varžybas, pats atveždavo prizus, jis buvo pagrindinis klubo rėmėjas. Vaikus treniruotėms rinkdavo per pažįstamus, mokyklas, internatus, oficialios klubo reklamos nebuvo. Grupės negalėjo būti didesnės nei 5-6 žmonės, iš viso buvo trys grupės. Jis pats dirbo kasdien, su vaikais dirbo du kartus per savaitę. Apie asociacijos buhalteriją jam nieko nežinoma, V. turėjo apie tai žinoti. Jam taip pat nežinoma, ar asociacijoje buvo buhalteris, bet mano, kad konsultuotis su buhalteriu reikėdavo. Jis mano, kad V. P. yra verslininkas, todėl jam turėtų būti žinoma, kad be buhalterio išsiversti neįmanoma, bet jie tokiais klausimais nebendravo. Tuo metu jis dirbo Vilniaus olimpiniame centre ir klube faktiškai treniravo tuos pačius vaikus, kurie buvo Vilniaus olimpiniame centre. Jie rinko asociacijos veiklai pinigus, nes reikėdavo mokėti už aikštelių nuomą. Kai trūkdavo lėšų, Valerijus dalį pinigų padengdavo iš savo lėšų. Jie rinkdavosi kiekvieno mėnesio pradžioje ir žiūrėdavo, kokia yra nuomos kaina, kiek lėšų trūks ir tiek pinigų surinkdavo. Jiems pagelbėdavo ir vaikų tėvai. Tėvai už treniruotes pinigus duodavo jam, o jis juos atiduodavo V.. Patys vaikai pinigų nenešdavo. Jam nežinoma, ar kiti treneriai taip pat imdavo pinigus už treniruotes. Jis jokio patvirtinančio dokumento, kad gavo pinigus iš tėvų, neturėjo. Jis pinigus rinkdavo tik iš savo treniruojamų vaikų. Taip pat jo pažįstami pervesdavo 2 procentus pajamų asociacijai, gaudavo pinigų iš rėmėjų. Jis pats asmeniškai tuo nesirūpino. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 39-40, 61-62) bei nurodė, kad tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Už aikštelių nuomą mokėjo V. ir jeigu jų neišvydavo iš tų aikštelių, tai liudytojas daro prielaidą, jog už nuomą buvo sumokėta. Be to nemažai pinigų reikėdavo kamuoliukams, kitam inventoriui, varžyboms. Asociacijai labai finansiškai padėdavo Valerijus. Jam pačiam yra tekę mokėti už aikštelių nuomą Litexpo rūmuose, nes V. dažnai būdavo išvažiavęs, ir jam išduodavo kvitą. Inventorių jiems atveždavo patys tiekėjai, kurie siūlė savo prekes. Liudytojas pats rūpinosi inventoriumi, nes žinojo, ko ir kiek reikia. Už inventorių buvo mokama tais pačiais pinigais, kuriuos surinkdavo iš tėvų ir rėmėjų, V. asociacijos veiklą rėmė ir savo asmeniniais pinigais. Tiekėjai prekes atveždavo tiesiai į kortus ir jie su jais atsiskaitydavo per klubą, tačiau ten nebuvo tokios didelės sumos, kur reikėdavo sąskaitų-faktūrų.

Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su V. P. jis susipažino teniso kortuose. Jie sugalvojo įkurti asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ ir jo buvęs treneris H. G. pasiūlė jam dirbti treneriu. Jis sutiko ir klube dirbo porą metų, tačiau tikslaus laiko, kiek dirbo, pasakyti negali. Jis per savaitę turėjo kelias treniruotes po porą valandų per dieną. Tiksliai neatsimena, bet lyg gaudavo pusę minimalios algos. Asociacijos direktoriumi buvo V. P., o visą treniruočių darbą, varžybas organizuodavo vyr.treneris H. G.. Jam buvo duodami vaikai, su kuriais jis dirbo. Atlyginimą jam mokėdavo grynais pinigais V. P.. Jis pasirašydavo kažkokiame lape, kuriame buvo kažkas atspausdinta, tai nebuvo tuščias lapas. Apie asociacijos buhalteriją nieko nežino, jis į buhalteriją nesikreipdavo nei dėl atostogų, nei kitais klausimais. Kiek jam žinoma, asociacijos finansavimą organizuodavo V. P.. Jis pats jokių mokesčių nei iš vaikų, nei iš jų tėvų už treniruotes nerinkdavo ir iš kitų trenerių apie renkamus mokesčius jam nieko nebuvo žinoma. Jis tik gaudavo vaikų grupes ir treniruodavo, o kas ir kaip vyko, jam nežinoma, taip pat jam nežinoma, kiek kainuodavo treniruotės. Kiek liudytojas yra girdėjęs, buhalteris asociacijoje buvo, tačiau jis pats jo nematė, tik girdėjo, kad buhalteris kažką tvarko. Jam nežinoma, ar V. P. rinko pinigus už treniruotes. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 53-54) bei nurodė, kad tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

2013 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities VMI atlikto operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-KD-192 užfiksuota, kad Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ nevedė buhalterinės apskaitos registrų, kad galimai buvo renkami pinigai už treniruotes, kad Asociacijos išlaidos viršijo pajamas, dėl ko negalima nustatyti Asociacijos pajamų ir išlaidų turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., b.l. 64-65).

2015 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/71 be kita ko konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, tiekėjų UAB „Teniso pasaulis“, UAB „Omnitel“ ir UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ priešpriešinius duomenis nustatyta, kad asociacija pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 9 ir 16 punktų reikalavimus, nes neišsaugojo prekių – paslaugų pirkimo ir sumokėjimo grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų ir ūkinių operacijų (dėl 18 431 Lt išmokėjimo ir 144 050 Lt grynųjų pinigų gavimo iš banko sąskaitos ir šių pinigų panaudojimo Klubo veikloje; prekių – paslaugų įsigijimo ir jų panaudojimo Klubo veikloje, taip pat paslaugų suteikimo (vaikų treniruotės); atliktų mokėjimų grynaisiais pinigais; išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams) nepagrindė apskaitos dokumentais bei neįtraukė į apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asociacijos veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ( t. 2, b. l. 112-127).

Kaltinamajame akte V. P. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. apgaulingas apskaitos tvarkymas. Nurodyta Baudžiamojo kodekso nuostata numato, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

V. P. nepripažino teisiamajame posėdyje parodė, kad tam tikras faktines aplinkybes jis pripažįsta – kad nepildė asociacijos kasos pajamų orderių, neteikė deklaracijų mokesčių inspekcijai, neišsaugojo atitinkamų apskaitos dokumentų ir pan., nurodydamas, kad aplaidžiai vedė buhalterinę apskaitą, nes neturėjo žinių, kaip ji turi būti vedama. V. P. taip pat nurodė, kad aplinkybių dėl to, kad iš vaikų buvo renkamas mokestis už teniso užsiėmimus, nepripažįsta, nes pinigai nebuvo renkami.

Taigi tam tikros faktinės aplinkybės, nurodytos kaltinamajame akte, byloje nėra kvestionuojamos, o būtent, kad, V. P. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš Asociacijos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) daugkartiniais veiksmais išgrynino 31 829 eurų (109 900 Lt) sumą, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų į Asociacijos buhalterinėje apskaitoje:

- UAB „AT investicija“ pagal 2009 m. lapkričio 23 d. paramos sutartį 2009 m. gruodžio 8 d. į Asociacijos banko sąskaitą pervedus 3 475, 44 eurų (12 000 Lt), jis iš Asociacijos banko sąskaitos grynaisiais išėmė 3 446, 48 eurus (11.900 Lt), šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

- 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Livitas“ per du kartus kaip paramą į Asociacijos banko sąskaitą pervedus 11 584,80 eurų (40.000 Lt), jis nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 m. sausio 26 d. iš Asociacijos banko sąskaitos išėmė grynais pinigais bankomatuose viso 8.978 22 eurus (31 000 Lt), šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

- 2010 m. balandžio 2 d. UAB „AT Investicija“ pagal 2010 m. kovo 22 d. paramos sutartį į Asociacijos sąskaitą pervedė 3.475, 44 € (12.000 Lt), laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 13 d. iš Asociacijos banko sąskaitos išėmė 3.475, 44 € (12.000 Lt) grynaisiais pinigais bankomatuose, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

- 2010 m. balandžio 27 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. UAB „Omnitel“ pagal 2010 m. balandžio 7 d. paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į Asociacijos sąskaitą pervedus atitinkamai 2 896, 20 eurus (10 000 Lt) ir 2 606,58 eurus (9 000 Lt),jis laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2010 m. liepos 30 d. iš asociacijos sąskaitos išėmė 3 765,06 eurus (13 000 Lt) grynaisiais pinigais bankomatuose, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neįtraukė jų neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

- 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „Endemik diagnostika“ pagal 2010 m. spalio 25 d. paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į asociacijos sąskaitą pervedus 13 032,90 eurus (45 000 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. iš Asociacijos sąskaitos išėmė 12 164,04 eurus (42 000 Lt) grynaisiais pinigais bankomatuose, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje.

Taip pat nekvestionuojamos faktinės aplinkybės, kad V. P., žinodamas, jog Asociacija laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsigijo prekių ir paslaugų iš viso už 28 578,28 eurus (98 675,11 Lt):

- prekių už 661,74 eurą (2 284,86 Lt) (taurių, medalių, emblemų ir kt.) pagal UAB „Desata“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija DSF Nr.0414225 (2009-12-17), Nr.0416349 (2010-12-27), Nr.0416550 (2011-02-17), Nr.0418188 (2011-12-28);

- paslaugų už 1 448,10 eurus (5 000 Lt) „priešprojektinio“ pasiūlymo parengimui pagal UAB „H&I“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija PP Nr.ZTK 1001/01 1 (2010-01-20);

- automobilių nuomos paslaugų už 3 098,93 eurus (10 700 Lt) pagal UAB „Moller Auto“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija VVC Nr.0011505 (2011-10-19), Nr.0011614 (2011-11-28), Nr.0011675 (2011-12-20);

- 14 526,91 Lt ryšio paslaugų pagal UAB „Omnitel“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytas PVM sąskaitas faktūras (5 755,58 Lt 2010 metais ir 8 771,33 Lt 2011 metais);

- prekių už 82,35 eurus (284,35 Lt) (plakatų) pagal UAB „Pozicija“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija POZ Nr.010459 (2011-02-14);

- teniso aikštelės nuomos paslaugų už 5 314,52 eurus (18 350 Lt) pagal UAB „Teniso pasaulis“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija LTP Nr.014930 (2010-06-30), Nr.015885 (2010-07-31), Nr.016828 (2010-08-23), Nr.017853 (2010-09-30);

- prekių už 310,06 eurų (1 072,06 Lt) (marškinėliai, kelnaitės, stygos ir gripsas) pagal UAB „Viskas tenisui“ (įm. kodas 160430947) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VT Nr.00852 (2011-12-21);

- patalpų nuomos paslaugų už 13 454,85 eurus (46 456,93 Lt) pagal UAB Lietuvos parodų centras „Litexpo“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija LPC Nr.0025024 (2009-10-30), Nr.0025365 (2009-11-30), Nr.0025576 (2009-12-31), Nr.0026315 (2010-01-29), Nr.0026314 (2010-02-26), Nr.0026921 (2010-03-17), Nr.0028645 (2010-05-31), Nr.0033680 (2011-12-30),

neužregistravo turto, skolų tiekėjams ir išlaidų, neužfiksavo ūkinių operacijų sumokėjimo grynaisiais pinigais tiekėjams už įsigytas prekes ir paslaugas Asociacijos apskaitos registruose bei apskaitos dokumentais nepagrindė įsigytų prekių panaudojimo (nurašymo aktais, protokolais ar kitais dokumentais).

Be to, V. P. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Asociacijos darbuotojams grynaisiais išmokėjo darbo užmokestį iš viso – 9 443,90 eurus (32.607, 90 Lt), tačiau šių piniginių lėšų neįtraukė į Asociacijos buhalterinę apskaitą – neužfiksavo kasos knygoje, avanso apyskaitoje ir apskaitos registruose, grynųjų pinigų išmokėjimui neišrašė kasos išlaidų orderių.

Taip pat Asociacijai laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Omnitel“ įsigijus paslaugų iš viso už 30 197,93 eurus (104.267, 42 Lt), V. P. neišsaugojo pirkimo apskaitos dokumentų: (UAB „Teniso pasaulis“ 16 vnt. PVM sąskaitų faktūrų serija LTP Nr.000230 (2009-01-31), Nr.001411 (2009-02-28), Nr.019776 (2010-11-30), Nr.020640 (2010-12-31), Nr.021474 (2011-01-31), Nr.022368 (2011-02-28), Nr.023240 (2011-03-31), Nr.024150 (2011-04-30), Nr.025487 (2011-05-31), Nr.026643 (2011-06-30), Nr.027810 (2011-07-31), Nr.029104 (2011-08-31), Nr.030159 (2011-09-30), Nr.031295 (2011-10-31), Nr.032254 (2011-11-30), Nr.033089 (2011-12-31) ir UAB „Omnitel“ 25 vnt. PVM sąskaitų faktūrų serija JUP Nr.5098272523 – Nr.5098272529 (2011-10-01), Nr.5099180642 – Nr.5099180648 (2011-11-01), Nr.9000289135 (2011-11-07), Nr.5101027440 – Nr.5101027444 (2011-12-01), Nr.5100100732 – Nr.5100100736 (2011-12-01)), o Asociacijai už gautas paslaugas UAB „Teniso pasaulis“, UAB „Omnitel“ ir UAB Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. grynais pinigais sumokėjus iš viso 33 826,68 eurus(116 796,77 Lt), V. P. neišsaugojo sumokėtų tiekėjams grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, EKA kvitų).

Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, taip pat jas patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvada dėl asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/71 (t. 2, b. l. 112-127, specialisto išvados priedai, t. 2, b.l. 128-150, t. 3, b. l. 1-50), iš dalies (dalyje dėl aplinkybių, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu) liudytojų A. R., A. V., A. D. parodymais.

Tačiau V. P. kaltinamas taip pat ir tuo, kad atitinkamu laikotarpiu sumokėjus Asociacijai grynuosius pinigus už vaikų treniruotes, jis šių piniginių lėšų neįtraukė į Asociacijos buhalterinę apskaitą – neužfiksavo kasos knygoje, atskaitingo asmens avanso ataskaitose ir apskaitos registruose, grynųjų pinigų gavimui neišrašė kasos pajamų orderių. Kaip minėta, V. P. ginčija šias faktines aplinkybes, nurodydamas, kad pinigai iš vaikų už treniruotes nebuvo renkami.

Sprendžiant klausimą dėl to, ar šios faktinės aplinkybės yra įrodytos patikimais ir pakankamais įrodymais, pirmiausia pažymėtini liudytojų parodymai šiuo aspektu.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju H. G. parodė, kiek tai susiję su šiomis aplinkybės, parodė, kad tėvai už jo treniruojamų vaikų treniruotes perduodavo pinigus jam, jis pinigus atiduodavo V. P., dokumentų, patvirtinančių, kad gavo iš tėvų pinigus, jis neturėjo, ar kiti treneriai taip pat imdavo pinigus už treniruotes, jam nežinoma. Taip pat, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino, nurodydamas, kad tuo metu (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu) jis aplinkybes atsiminė geriau. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, be kita ko, kad už treniruotes buvo mokami pinigai, jei vaikas treniruodavosi 2 kartus per savaitę, tai mokestis mėnesiui buvo 200 Lt, jei tris kartus – 250 Lt, buvo sportininkų, kurie treniruodavosi kasdien, tai jiems mokestis buvo iki 500 Lt. Pinigus už treniruotes rinkdavo jis pats, juos perduodavo V. P., taip pat šiais pinigais liudytojas atsiskaitydavo už aikštelių nuomą, jei nebūdavo V. P.. V. P. žinojo, kad už treniruotes yra renkami pinigai, taip pat jis žinojo, kad pinigai, kuriuos jis jam perduodavo, yra surinkti už treniruotes. Kai tėvai ar vaikai sumokėdavo už treniruotes, jis savo užrašuose pasižymėdavo, kad už treniruotes buvo sumokėta, užrašų nebeturi, nes praėjo daug laiko ir jie sunaikinti (t. 1, b. l. 61-62). Taip pat teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad už aikštelių nuomą mokėjo V. P., be to, nemažai lėšų reikėdavo kamuoliukams, kitam inventoriui, varžyboms, taip pat jam pačiam (liudytojui) yra tekę mokėti už aikštelių nuomą, nes V. P. būdavo išvykęs. Inventorių, kurį pirkdavo, jiems atveždavo patys tiekėjai, kurie siūlydavo savo prekes, liudytojas pats rūpinosi inventoriumi, už inventorių buvo mokama tais pačiais pinigais, kuriuos surinkdavo iš tėvų ir rėmėjų.

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, be kita ko, kad jam nežinoma, ar vaikų tėvai mokėdavo už treniruotes, jam vaikai už treniruotes nemokėjo ir jam nežinoma, ar kitiems treneriams vaikai mokėjo už treniruotes. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kiek tai susiję su pastarosiomis aplinkybėmis, kad jis treniravo dvi vaikų grupes, vienoje grupėje buvo apie 8 vaikai, treniruotės vyko apie 3 kartus per savaitę; pinigus už treniruotes apmokėdavo per V. P., vieno mėnesio treniruočių kaina apie 150 Lt, tikslios sumos neatsimena, į šią kainą įėjo salės nuoma ir trenerio darbas (t. 1, b. l. 58-59).

Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai A. D. ir A. R., dirbę treneriais asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad jie nerinko pinigų iš vaikų tėvų už treniruotes. Taip pat jie patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, be kita ko, kad už treniruotes pinigai būdavo duodami V. P., jis (liudytojas) pats niekada nerinko pinigų iš vaikų ar jų tėvų, kokią tiksliai sumą mokėdavo vaikai už treniruotes, pasakyti negalėjo, nes nežino (t. 1, b. l. 54). Teisiamojo posėdžio metu paprašytas patikslinti savo parodymus dalyje, kur jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad „paprastai teniso mėnesio treniruotės kainuoja apie 200 Lt, tačiau kokią tiksliai sumą rinko V. P., jis nežino“, paaiškino, kad tuo metu Vilniuje tiek kainavo treniruotės, o ar V. P. rinko pinigus, jis nežino, gali būti, kad taip parodė iš bendro supratimo.

A. R. reikšmingų aplinkybių šiuo aspektu ikiteisminio tyrimo metu nenurodė (t. 1, b. l. 47-48).

Taigi, kaip matyti, kaltinimas nurodytoje dalyje – t. y. kad V. P., žinodamas, kad atitinkamu laikotarpiu Asociacijai buvo mokami pinigai už vaikų treniruotes, tačiau jie nebuvo įtraukti atitinkamu būdu į Asociacijos buhalterinę apskaitą, grindžiami iš esmės ikiteisminio tyrimo metu liudytojų H. G., A. V. ir A. D. parodymais, kad pinigai buvo renkami. Tačiau, įvertinęs šių parodymų visumą, teismas vis dėlto vertina, kad ji nelaikytina pakankama daryti išvadą, kad pastarosios aplinkybės yra įrodytos.

Nors, kaip minėta, atitinkamas aplinkybes dėl to, kad už vaikų treniruotes buvo mokamos atitinkamos pinigų sumos Asociacijai, minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodė, vis dėlto galiausiai nėra visiškai aišku, iš kur nurodytas žinias apklausti liudytojai turėjo – jie detaliai nenurodė, iš kur jiems žinoma, kokia suma buvo mokama, be to, iš esmės vertintina, kad jų nurodyta informacija yra pakankamai abstrakti – t. y. jie nedetalizavo, kas, kokiu periodiškumu, kokiu laikotarpiu ir kiek tiksliai mokėjo Asociacijai. Ypač tai aktualu vertinant liudytojų A. V., A. D. parodymus, kadangi, pastebėtina, jie patys nurodė, kad jie pinigų nerinko, jiems nebuvo perduodami pinigai už vaikų treniruotes, ir nors jie parodė, kad pinigus rinko V. P., tačiau jie nenurodė, iš kur jiems žinoma tokia informacija – ar jie patys tai matė, ar jiems ši informacija žinoma iš kitų asmenų ir jei taip – iš kokių. Kaip jau minėta, šie liudytojai teisminio nagrinėjimo metu iš viso negalėjo ne tik kad detalizuoti savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bet ir iš esmės parodė, kad jie patys pinigų nerinko, taip pat iš kitų trenerių nežinoma, ar buvo renkami pinigai (kaip parodė A. D.). Taigi įvertinęs nurodytų liudytojų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, turinį (t. y. iš esmės jie negalėjo parodyti reikšmingų aplinkybių dėl pinigų už teniso treniruotes rinkimo), be kita ko, aplinkybes, jog, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat nepasižymi detalumu ir nėra aišku, iš kur liudytojai turėjo atitinkamą informaciją, jų nurodytą apklausiant, teismas vertina, kad minėti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti vertinami kaip patikimi darant atitinkamas reikšmingas šioje byloje išvadas.

Detaliau apie aplinkybes dėl to, kad už vaikų treniruotes Asociacijai buvo mokamos atitinkamos pinigų sumos, ikiteisminio tyrimo metu parodė H. G.. Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad iš vaikų tėvų buvo renkami pinigai už treniruotes – už inventorių, aikštelių nuomą ir pan. Vis dėlto net ir šie parodymai (jų visuma – tiek duotų ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu) nėra pakankami siekiant pagrįsti kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą veiką nurodytoje dalyje.

Vertinant kaltinimą, suformuluotą V. P. nurodytoje apimtyje, be kita ko, pažymėtina, kad pats kaltinimas taip pat negali būti laikomas pakankamai apibrėžtu, aiškiu ir konkrečiu – kaip jau minėta, nėra aiškus konkrečių veiksmų, kuriais pasireiškė pinigų už treniruotes rinkimas, atlikimo laikas, kadangi nuoroda į tai, kad minėti veiksmai padaryti laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. iš esmės visu tuo laikotarpiu, kuriuo Asociacija veikė nuo įsteigimo ir dėl kurio buvo atliktas tyrimas, nelaikytina pakankamai apibrėžta ir konkrečia (atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai, kurių parodymais iš esmės grindžiamas kaltinimas šioje dalyje, teniso treneriais Asociacijoje dirbo iš esmės nuo 2010 metų, t. 1, b. l. 52, 55, t. 2, b. l. 115, t. 3, b.l. 68). Analogiškai, visiškai nėra atskleista, kokios sumos, kada ir iš ko buvo imamos už vaikų teniso treniruotes, kokiu būdu perduodamos piniginės lėšos ir pan. Dėl konkrečių sumų, kurios buvo imamos už vaikų treniruotes, paminėtina, kad liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu, kaip minėta, parodė, kad vieno mėnesio treniruočių kaina buvo apie 150 Lt, tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nors ir patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau taip pat parodė, kad jam nežinoma, ar vaikų tėvai mokėjo už treniruotes ir pan. Liudytojas A. D. dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl to, kad mėnesio treniruotės kaina būdavo apie 200 Lt, paaiškino, kad tiek tuo metu kainavo treniruotės Vilniuje, taigi išlieka pagrįsta abejonė dėl to, kiek tikslūs jo duoti parodymai dėl to, kad V. P. rinko pinigus – ar pagrįsti atitinkamomis žiniomis, ar iš esmės darant prielaidas. Savo ruožtu nors, kaip minėta, H. G. detaliau nurodė aplinkybes dėl treniruočių kainų, diferencijuodamas priklausomai nuo to, kiek kartų per savaitę buvo treniruojamasi ir pan., vis dėlto vien tik be šios nuorodos, jokių kitokių konkrečių ir tikslių duomenų, kurių pagrindu galima būtų sukonkretinti kaltinimą – kokiu laikotarpiu buvo renkamos atitinkamos sumos, iš kokių grupių, kiek vaikų ir pan., ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodyta, tokių detalesnių duomenų šis liudytojas negalėjo nurodyti ir teisiamojo posėdžio metu. Savo ruožtu aplinkybės, ar buvo renkamas užmokestis už vaikų treniruotes, nustatymas yra esminė sąlyga daryti kitą išvadą, kad šios pinigų sumos nebuvo apskaitomos Asociacijos buhalterinėje apskaitoje.

Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja buvo apklausta ir A. M., kurios iškviesti į teisiamąjį posėdį nebuvo objektyvios galimybės, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti (t. 1, b. l. 41-42), tačiau konkrečių duomenų, ar buvo renkami pinigai už vaikų treniruotes ar ne, ji nenurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

1) V. P. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš Asociacijos sąskaitos banke AB „Swedbank“ daugkartiniais veiksmais išgrynino 31 829 eurų (109 900 Lt) sumą ir šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų į Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

2) Asociacijai nurodytu laikotarpiu įsigijus prekių ir paslaugų iš viso už 28 578,28 eurus (98 675,11 Lt), V. P. neužregistravo turto, skolų tiekėjams ir išlaidų, neužfiksavo ūkinių operacijų sumokėjimo grynaisiais pinigais tiekėjams už įsigytas prekes ir paslaugas Asociacijos apskaitos registruose bei apskaitos dokumentais nepagrindė įsigytų prekių panaudojimo (nurašymo aktais, protokolais ar kitais dokumentais);

3) V. P. kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu Asociacijos darbuotojams grynaisiais išmokėjo nurodyto dydžio darbo užmokestį, tačiau šių piniginių lėšų neįtraukė į Asociacijos buhalterinę apskaitą – neužfiksavo kasos knygoje, avanso apyskaitoje ir apskaitos registruose, grynųjų pinigų išmokėjimui neišrašė kasos išlaidų orderių, bei

4) Asociacijai atitinkamu laikotarpiu iš UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Omnitel“ įsigijus paslaugų už nurodytą sumą, V. P. neišsaugojo nurodytų pirkimo apskaitos dokumentų, o Asociacijai už gautas paslaugas UAB „Teniso pasaulis“, UAB „Omnitel“ ir UAB Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ grynais pinigais sumokėjus nurodytas pinigų sumas, jis neišsaugojo sumokėtų tiekėjams grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, EKA kvitų).

Nurodyta veika (neveikimu) buvo pažeisti atitinkami buhalterinę apskaita nustatančių teisės aktų reikalavimai, o būtent:

Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų;

taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės.

Atitinkamai vertinant šias faktines aplinkybes kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį aspektu (kadangi šio straipsnio dispozicijoje numatytos alternatyvios atsakomybę užtraukiančios veikos), pripažintina, kad nurodyta veika traktuotina kaip apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, kas nagrinėjamu atveju pasireiškė kaip sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas (apskaitos dokumentų nesurašymas, ūkinių operacijų neatspindėjimas buhalterinėje apskaitoje, ūkinių operacijų nepagrindimas atitinkamais apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų neišsaugojimas).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/71 (atsakymas į 1 klausimą, t. 2, b. l. 122-125) konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus, Asociacija pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 9 ir 16 punktų reikalavimus, nes neišsaugojo prekių – paslaugų pirkimo ir sumokėjimo grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų, ūkinių operacijų (atitinkamų sumų išmokėjimo ir grynųjų pinigų gavimo iš banko sąskaitos ir šių pinigų panaudojimo Asociacijos veiklos; prekių-paslaugų įsigijimo ir jų panaudojimo Klubo veikloje; atliktų mokėjimų grynaisiais pinigais, išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams) nepagrindė apskaitos dokumentais bei neįtraukė į apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asociacijos veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi specialisto išvados pagrindu konstatuotina, kad nustatyta ir būtinoji veikai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį sąlyga – t. y. nustatyti padariniai, kadangi dėl nurodytų veikų negalima iš dalies nustatyti asociacijos veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina ir tai, kad V. P. yra tinkamas atsakomybės pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį subjektas. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, asociacija „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2008 m. spalio 1 d., V. P. paskirtas (išrinktas) asociacijos vadovu – prezidentu 2008 m. rugsėjo 22 d., duomenys įregistruoti 2008 m. spalio 1 d. (t. 3, b. l. 65-67, 69-70).

Pagal asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatus (t. 3, b. l. 72-77), asociacijos prezidentas – vienasmenis valdymo organas, kuris, be kita ko, vadovauja klubui, organizuoja klubo veiklą, atsako už klubo finansinę veiklą, klubo vardu sudaro sandorius bei prisiima įsipareigojimus, atstovauja klubui ir veikia jo santykiuose su kitais asmenimis, tvarko klubo turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, taip pat tarptautinių institucijų paskolas, paramą, labdarą ir asignavimus, pateikia Tarybai tvirtinti išlaidų sąmatas, atsako už buhalterinės-finansinės apskaitos bei kitų dokumentų tinkamą saugojimą, kartu su buhalteriu yra atsakingi už buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą ir kt. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o 2 dalis, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad V. P. aktualiu laikotarpiu (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) buvo ūkio subjekto – asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, be to, asociacijoje nebuvo buhalterio, nebuvo sudaryta atitinkama sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų asociacijai teikimo ir pan., darytina išvada, kad šiuo atveju V. P. yra tinkamas atsakomybės už atitinkamų buhalterinę apskaitą nustatančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus subjektas.

Sprendžiant klausimą, ar nustatyta V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje subjektyvioji pusė, pirmiausia pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia – tiesiogine ar netiesiogine. Kaip minėta, nors kaltinamasis pripažįsta faktines aplinkybes, kurios šiuo nuosprendžiu pripažintos įrodytomis, tačiau nurodė, kad buhalterinės apskaitos netvarkė ne veikdamas tyčia, o dėl nepakankamų žinių šioje srityje turėjimo, t. y. kad jis aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Gynyba nagrinėjamoje byloje prašė V. P. veiką kvalifikuoti kaip padarytą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. iš esmės pateiktas prašymas perkvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį kaip aplaidų apskaitos tvarkymą. Vis dėlto, įvertinus byloje surinktus duomenis, be kita ko, ir duomenis apie kaltinamojo asmenybę, teismas vertina, kad yra pagrindo išvadai, jog nustatyta netiesioginė tyčia V. P. veikoje.

Pagal Baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 3 dalį, nusikalstama veika yra padaryta netiesiogine tyčia, jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Šiuo aspektu pirmiausia akcentuotini duomenys apie V. P. eitas pareigas kituose juridiniuose asmenyse. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, V. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (t. 3, b. l. 116), pagal Sodros duomenis, jo darbo laikotarpis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuo 1997 m. rugpjūčio 7 d. iki 2001 m. sausio 24 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2007 m. spalio 5 d. (b. l. 122). Taigi nurodytos pareigos buvo eitos jau iki aktualaus šioje byloje laikotarpio. Paaiškindamas savo ankstesnės darbo patirties aplinkybes teisiamojo posėdžio metu, jis nurodė, kad buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkis, bet joje jo atsakomybė buvo prižiūrėti statybas, buvo darbų vadovas, nesprendė finansinių, buhalterijos klausimų. Dėl jau minėtų bendrovių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės veiklos nevykdė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusi, iš esmės buvo tik nuomojamos patalpos, taip pat paaiškino, kad jei reikėjo ką finansiškai tvarkyti, samdė audito kompaniją. Paaiškino, kad jis finansinių ar buhalterinių žinių pagrindų neturėjo, todėl nežino, kad ir kaip reikia tvarkyti apskaitą, kartais kreipdavosi patarimų į pažįstamą buhalterę T.(M.), galvojo, kad jei išsiplės asociacijos veikla, pasamdyti žmogų, bet tam tuo metu neturėjo lėšų, todėl šis klausimas buvo atidedamas. Dėl išsilavinimo paaiškino, kad Maskvoje įgijęs menedžerio specialybę, tačiau dėl tuo metu aktualios sporto karjeros daug dėmesio studijoms neteikė, bandė įstoti į Ekonomikos vadybos kursą, kas ir atsispindi Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, tačiau ten jis nestudijavo, pateikė pažymą apie studijas (t. y. kokie studijų dalykai buvo išklausyti, bei informaciją, kad 2011 m. vasario 9 d. buvo išbrauktas kaip nevykdantis studijų sutarties).

Liudytoja apklausta T. M. parodė, be kita ko, kad V. P. yra jai skambinęs ir konsultavęsis dėl Sodros ir kitų mokesčių, bet konkrečių klausimų ji neprisiminė, taip pat kad pokalbio metu kaltinamasis yra jai minėjęs, kad reikia buhalterio. Ji taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50-51).

Taigi įvertinus minėtas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę – jo gyvenimišką ir darbinę praktiką, tai, kad ir prieš Asociacijos įsteigimo ir vadovavimo jai laikotarpį jis jau yra vadovavęs ūkio subjektams, be kita ko, atkreipiant dėmesį ir į jau cituotas Asociacijos įstatų nuostatas dėl Asociacijos prezidento įgaliojimų, kur aiškiai ir konkrečiai įtvirtinta, kad prezidentas atsako už buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų tinkamą saugojimą, kartu su buhalteriu atsako už buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka ir pan., be to, esant aiškioms ir imperatyvioms Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintoms ūkio subjekto vado pareigoms, kiek tai susiję su šioje byloje konstatuotais atitinkamų reikalavimų pažeidimais, akivaizdu, kad kaltinamojo nuoroda į tai, kad jis neturėjo žinių atitinkamoje srityje, vertintina kritiškai. Juolab atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo išsilavinimas, kurį jis įgijo (kaip nurodė – Maskvoje) ir bandė įgyti vėliau Lietuvoje (bet, kaip minėta, buvo išbrauktas iš studijų) buvo susijęs su verslu.

Be to, akivaizdu, kad tiek jo parodymai, kad jis vis atidėliojo klausimą dėl buhalterio priėmimo į pareigas (pasamdymo ir pan.), nes nebuvo lėšų, tiek pati aplinkybė, kad jis vis dėlto ieškojo, su kuo galėtų pasikonsultuoti klausimais dėl buhalterinės apskaitos, rodo, kad jis suvokė savo pareigą užtikrinti buhalterinės apskaitos tvarkymą bei būtinumą tvarkyti buhalterinę apskaitą. Taip pat akivaizdu, kad nesurašant atitinkamų apskaitos dokumentų, atitinkamų ūkinių operacijų neužfiksuojant Asociacijos buhalterinėje apskaitoje, neišsaugant atitinkamų apskaitos dokumentų ir pan., tai darytų neįmanoma ar iš esmės apsunkintų Asociacijos veiklos, turto ir įsipareigojimų nustatymą, ir tai V. P. kaip nurodytos gyvenimiškos ir darbinės patirties turintis asmuo, turėjo suvokti (suvokė). Tačiau, kaip jis pats nurodė, šį klausimą (dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo) vis atidėliojo, nes nebuvo papildomų lėšų samdyti buhalterį ir pan., ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad V. P. sąmoningai leido, kad dėl jo veikos (buhalterinės apskaitos netvarkymo) kiltų jau minėti padariniai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šiuos argumentus ir aplinkybes, sprendžia, kad V. P. veikoje nustatyta netiesioginė tyčia.

Kaip nurodo gynyba, V. P. neturėjo būtent specifinių buhalterinės apskaitos žinių, nors ir turėjo atitinkamą verslo (vadovavimo) patirtį, ką, kaip minėta, liudija ir jo profesinė (darbinė) veikla. Tačiau šis argumentas negali būti vertinamas kaip paneigiantis netiesioginės tyčios V. P. veikoje buvimą, įvertinus jau minėtus argumentus dėl akivaizdžios jo, kaip ūkio subjekto vadovo, pareigos užtikrinti buhalterinės apskaitos tvarkymą, bei pakankamai akivaizdų ir ne itin specifinį reikalavimų, nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatose, kurių jis nevykdė, pobūdį.

Taigi konstatavus, kad V. P. veikoje nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jis pripažintinas kaltu padarius šį nusikaltimą.

Pastebėtina, kad kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą nurodyta, be kita ko, kad 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Livitas“ per du kartus kaip paramą į Asociacijos banko sąskaitą pervedus 11 584,80 eurų (40.000 Lt), V. P. grynais pinigais bankomatuose iš Asociacijos banko sąskaitos išėmė atitinkamą pinigų sumą ir jiems neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje. Tačiau, kaip akivaizdu iš specialisto išvados (jo 3 priedo 1-ojo lapo, t. 2, b. l. 131) minėta pinigų suma buvo išimta laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2010 metų (o ne 2012 metų) sausio 26 d. (juolab pažymėtina, kad tirtas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.). Taigi vertintina, kad nurodant minėtą datą (iki 2012 m. sausio 26 d.) padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris taisytinas kaip nekeičiantis kaltinimo esmės.

Be to, atsižvelgtina ir į V. P. asmenybę – išsilavinimas aukštasis, dirbantis, turi 3 nepilnamečius vaikus, administracine tvarka baustas, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra (t. 3, b. l. 127-139), neteistas (t. 3, b. l. 125-126).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė taikyti V. P. atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. Č. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Nustatyta, kad V. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad faktines aplinkybes, kurios šiuo nuosprendžiu pripažintos įrodytomis, V. P. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad neigiamai vertina savo veiką, sprendžia, kad nustatyta ir Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors kaltės būtent dėl Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamasis nepripažino, teigdamas, jog tyčios netinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą jis neturėjo, o buhalterinė apskaita buvo netvarkoma dėl aplaidumo, vis dėlto, kaip jau minėta, atsižvelgdamas į tai, kad būtent reikšmingas faktines aplinkybes nagrinėjamu atveju jis pripažino, teismas nevertina, kad dėl to nurodytos sąlygos konstatuoti nėra pagrindo.

Vertinant A. Č. kaip laiduotoją, pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

A. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, V. P. pažįsta apie 10 metų, jie yra draugai. V. P. jis pažįsta kaip dorą, sąžiningą, nuoširdų žmogų, A. Č. yra jo vaiko krikštatėvis. Su V. P. bendrauja tiek asmeniškai, tiek ir šeimomis. Kaip nurodė A. Č., bendraujant su V. P. apie jam iškeltą baudžiamąją bylą, susidarė įspūdis, kad jis neįvertino savo galimybių ir dabar suprato, kad reikia imtis tokio darbo, kurį supranti, o buhalterija yra ne jo sritis. Nurodė, kad sutinka būti V. P. laiduotoju, nes nebuvo teistas, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir mano, kad gali V. P. daryti teigiamą poveikį.