Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-523-166/2017

Teisėja Ingrida Mikužytė Teisminio proceso Nr.1-07-1-00510-2013-1

2017 m. spalio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. P., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla V. P. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirta V. P. baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (941,50 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. P., apgaulingai tvarkė asociacijos „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Asociacijos veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, o būtent:

jis pagal 2008 m. spalio 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojo priimtą sprendimą, nuo 2008 m. spalio 1 d. būdamas asociacijos „duomenys neskelbtini“, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prezidentu, veikdamas pagal 2008 m. rugsėjo 22 d. Asociacijos įstatus, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir vadovaudamas visai Asociacijos veiklai, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatomis – „už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už Asociacijos „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, pažeisdamas to paties įstatymo:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”;

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”;

- 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

- 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, tyčia, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nesurašė buhalterinės apskaitos dokumentų, nesudarė ir netvarkė apskaitos registrų, t.y. apgaulingai tvarkė asociacijos „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš Asociacijos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) daugkartiniais veiksmais išgrynino 31.829 eurų (109.900 Lt) sumą, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų į Asociacijos buhalterinėje apskaitoje, o būtent:

V. P., žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2009-11-23 paramos sutartį 2009 m. gruodžio 8 d. į Asociacijos banko sąskaitą pervedė 3.475, 44 eurų (12.000 Lt), iš Asociacijos banko sąskaitos grynaisiais išėmė 3.446, 48 eurų (11.900 Lt), šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „duomenys neskelbtini“ per du kartus kaip paramą į Asociacijos banko sąskaitą pervedė 11.584, 80 eurus (40.000 Lt), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 13 d. iki 2012 m. sausio 26 d., iš Asociacijos banko sąskaitos išėmė grynais pinigais bankomatuose viso 8.978, 22 eurus (31.000 Lt), šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2010 m. balandžio 2 d. UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2010-03-22 paramos sutartį į Asociacijos sąskaitą pervedė 3.475, 44 eurus (12.000 Lt), laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2010 m. balandžio 13 d. iš Asociacijos banko sąskaitos išėmė 3.475, 44 eurus (12.000 Lt) grynaisiais pinigais bankomatuose, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2010 m. balandžio 27 d. ir 2010 m. gegužės 27 d. UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2010-04-07 paramos sutartį Nr. TR-4306-9419 į Asociacijos sąskaitą pervedė atitinkamai 2.896, 20 eurų (10.000 Lt) ir 2.606, 58 eurų (9.000 Lt), laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2010 m. liepos 30 d. iš asociacijos sąskaitos išėmė 3.765, 06 eurus (13.000 Lt) grynaisiais pinigais bankomatuose, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2010-10-25 paramos sutartį Nr. 2 į asociacijos sąskaitą pervedė 13.032, 90 eurus (45.000 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. iš Asociacijos sąskaitos išėmė 12.164, 04 eurus (42.000 Lt) grynaisiais pinigais bankomatuose, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Asociacijos buhalterinėje apskaitoje.

2. Be to, V. P., žinodamas, kad Asociacija laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsigijo prekių ir paslaugų iš viso už 28.578, 28 € (98.675,11 Lt), o būtent:

- prekių už 661, 74 eurą (2 284,86 Lt) (taurių, medalių, emblemų ir kt.) pagal UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. kodas duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija DSF Nr.0414225 (2009-12-17), Nr.0416349 (2010-12-27), Nr.0416550 (2011-02-17), Nr.0418188 (2011-12-28);

- paslaugų už 1.448, 10 eurus (5 000 Lt) „priešprojektinio“ pasiūlymo parengimui pagal UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. kodas duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija PP Nr.ZTK 1001/01 1 (2010-01-20);

- automobilių nuomos paslaugų už 3. 098,93 eurus (10 700 Lt) pagal UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. kodas duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija VVC Nr.0011505 (2011-10-19), Nr.0011614 (2011-11-28), Nr.0011675 (2011-12-20);

- 14 526,91 Lt ryšio paslaugų pagal UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. kodas duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras (5 755,58 Lt 2010 metais ir 8 771,33 Lt 2011 metais);

- prekių už 82, 35 eurus (284,35 Lt) (plakatų) pagal UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. kodas duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija POZ Nr.010459 (2011-02-14);

- teniso aikštelės nuomos paslaugų už 5.314,52 eurus (18 350 Lt) pagal UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. kodas duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija LTP Nr.014930 (2010-06-30), Nr.015885 (2010-07-31), Nr.016828 (2010-08-23), Nr.017853 (2010-09-30);

- prekių už 310, 06 eurų (1 072,06 Lt) (marškinėliai, kelnaitės, stygos ir gripsas) pagal UAB „duomenys neskelbtini“ (įm. kodas duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija VT Nr.00852 (2011-12-21);

- patalpų nuomos paslaugų už 13.454, 85 eurus (46 456,93 Lt) pagal UAB Lietuvos parodų centras „duomenys neskelbtini“ (įm. kodas duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija LPC Nr.0025024 (2009-10-30), Nr.0025365 (2009-11-30), Nr.0025576 (2009-12-31), Nr.0026315 (2010-01-29), Nr.0026314 (2010-02-26), Nr.0026921 (2010-03-17), Nr.0028645 (2010-05-31), Nr.0033680 (2011-12-30),

neužregistravo turto, skolų tiekėjams ir išlaidų, neužfiksavo ūkinių operacijų sumokėjimo grynaisiais pinigais tiekėjams už įsigytas prekes ir paslaugas Asociacijos apskaitos registruose bei apskaitos dokumentais nepagrindė įsigytų prekių panaudojimo (nurašymo aktais, protokolais ar kitais dokumentais).

Be to, V. P., žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., Asociacijos darbuotojams grynaisiais išmokėjo darbo užmokestį iš viso – 9.443, 90 € (32.607, 90 Lt), šių piniginių lėšų neįtraukė į Asociacijos buhalterinę apskaitą – neužfiksavo kasos knygoje, avanso apyskaitoje ir apskaitos registruose, grynųjų pinigų išmokėjimui neišrašė kasos išlaidų orderių.

3. Be to, V. P., žinodamas, kad Asociacija laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. iš UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ pirko paslaugų iš viso už 30.197, 93 eurus (104.267, 42 Lt), neišsaugojo pirkimo apskaitos dokumentų: (UAB „duomenys neskelbtini“ 16 vnt. PVM sąskaitų faktūrų serija LTP Nr.000230 (2009-01-31), Nr.001411 (2009-02-28), Nr.019776 (2010-11-30), Nr.020640 (2010-12-31), Nr.021474 (2011-01-31), Nr.022368 (2011-02-28), Nr.023240 (2011-03-31), Nr.024150 (2011-04-30), Nr.025487 (2011-05-31), Nr.026643 (2011-06-30), Nr.027810 (2011-07-31), Nr.029104 (2011-08-31), Nr.030159 (2011-09-30), Nr.031295 (2011-10-31), Nr.032254 (2011-11-30), Nr.033089 (2011-12-31) ir UAB „duomenys neskelbtini“ 25 vnt. PVM sąskaitų faktūrų serija JUP Nr.5098272523 – Nr.5098272529 (2011-10-01), Nr.5099180642 – Nr.5099180648 (2011-11-01), Nr.9000289135 (2011-11-07), Nr.5101027440 – Nr.5101027444 (2011-12-01), Nr.5100100732 – Nr.5100100736 (2011-12-01)). Taip pat žinodamas, kad už gautas paslaugas UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB Lietuvos parodų ir kongresų centrui „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. grynais pinigais Asociacija sumokėjo iš viso 33.826, 68 eurus (116.796, 77 Lt) neišsaugojo sumokėtų tiekėjams grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, EKA kvitų),

t.y. V. P. tyčia, apgaulingai tvarkė Asociacijos buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Asociacijos veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Proceso dalyviai veikos kvalifikacijos neginčija. Apeliacinis skundas nagrinėjamas ribose.

9. Iš prokuroro suformuluoto kaltinimo, kaltinant V. P. pagal BK 222 str. 1 d. dėl asociacijos „duomenys neskelbtini“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, turinio matyti, jog V. P. kaltinamas dėl kelių dalykų, o būtent dėl to, kad nepildė Asociacijos kasos pajamų orderių, neteikė deklaracijų mokesčių inspekcijai, neišsaugojo atitinkamų apskaitos dokumentų ir pan., o taip pat, kad atitinkamu laikotarpiu sumokėjus Asociacijai grynuosius pinigus už vaikų treniruotes, jis šių piniginių lėšų neįtraukė į Asociacijos buhalterinę apskaitą – neužfiksavo kasos knygoje, atskaitingo asmens avanso ataskaitose ir apskaitos registruose, grynųjų pinigų gavimui neišrašė kasos pajamų orderių.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl kaltinimo dalyje, dėl neišrašytų kasos pajamų orderių, nepajamuotų lėšų apskaitoje, įsigytų prekių, paslaugų iš kitų subjektų, tačiau neapskaitytų apskaitos registruotose, mokėjimo darbo užmokesčio grynaisiais, neapskaičius šių lėšų apskaitoje, nekyla. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, šios aplinkybės nustatytos paties V. P. parodymais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. liepos 21 d. specialisto išvada dėl asociacijos „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/71, iš dalies (dalyje dėl aplinkybių, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu) liudytojų A. R., A. V., A. D. parodymais, todėl šioje kaltinimo dalyje abejonių dėl V. P. kaltės nekyla.

11. Tačiau prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog V. P. kaltinimas dėl surinktų pinigų sumų už vaikų teniso treniruotes neužfiksavimo Asociacijos buhalterinėje apskaitoje neįrodytas, bei teismo sprendimu šias aplinkybes iš kaltinimo pašalinti. Prokuroras aukštesnės instancijos teismo prašydamas konstatuoti, kad nustatyta, jog buvo renkamos piniginės lėšos už treniruotes (pagal kaltinime inkriminuotą formuluotę), argumentuoja tuo, kad teismas nesivadovavo liudytojų parodymų visuma, taip pažeisdamas LR BPK 20 str. Tačiau priešingai nei teigia prokuroras, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad apylinkės teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą visi byloje surinkti duomenys buvo pakankamai išsamiai ištirti, priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti, todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.

12. Pažymėtina, kad konstatuoti, jog pinigų sumos (už vaikų treniruotes) nebuvo apskaitomos Asociacijos buhalterinėje apskaitoje, būtina nustatyti ar buvo renkamas užmokestis už vaikų treniruotes. Pirmosios instancijos įvertinęs byloje esančius duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nepasitvirtino, todėl šią dalį iš kaltinimo teismas pašalino. Teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo išvada sutinka.

13. V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pinigai iš vaikų už treniruotes nebuvo renkami. Prokuroras tvirtina, kad V. P. kaltę patvirtina liudytojų H. G., A. V. bei A. D. parodymai, kurių visumos prokuroro manymu, teismas neįvertino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas pateikė pakankamai išsamią liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjat teisme, analizę. O būtent, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jam nežinoma, ar vaikų tėvai mokėdavo už treniruotes, jam vaikai už treniruotes nemokėjo ir jam nežinoma, ar kitiems treneriams vaikai mokėjo už treniruotes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad pinigus už treniruotes apmokėdavo per V. P., vieno mėnesio treniruočių kaina apie 150 Lt, tikslios sumos neatsimena, į šią kainą įėjo salės nuoma ir trenerio darbas. Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas teisme juos patvirtino. A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad už treniruotes pinigai būdavo duodami V. P., jis pats niekada nerinko pinigų iš vaikų ar jų tėvų, kokią tiksliai sumą mokėdavo vaikai už treniruotes, pasakyti negalėjo, nes nežino. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. D. parodė, jis nerinko pinigų iš vaikų tėvų už treniruotes. Be to patikslino savo parodymus dalyje, kur jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad „paprastai teniso mėnesio treniruotės kainuoja apie 200 Lt, tačiau kokią tiksliai sumą rinko V. P., jis nežino“, paaiškino, kad tuo metu Vilniuje tiek kainavo treniruotės, o ar V. P. rinko pinigus, jis nežino, gali būti, kad taip parodė iš bendro supratimo. Liudytoja A. R. teisme taip pat parodė, kad ji nerinko pinigų iš vaikų tėvų už treniruotes. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi šiuos duomenis pritaria apylinkės teismo išvadai, jog jie nepakankami konstatuoti, jog pinigai už treniruotes buvo renkami. Kaip jau buvo minėta, V. P. šią aplinkybę neigia. Liudytojai treneriai parodė, kad patys pinigų nerinko. Nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojai ir nurodė, kad pinigai buvo renkami per V. P., tačiau paties mechanizmo liudytojai paaiškinti negalėjo, jokių reikšmingų aplinkybių apie pinigų rinkimo už treniruotes faktą, taip pat negalėjo pasakyti. Jų parodymai abstraktūs, prielaidinio pobūdžio be to dalyje ir prieštaringi. Kaip antai liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jam nežinoma, ar vaikų tėvai mokėdavo už treniruotes, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad pinigus už treniruotes apmokėdavo per V. P.. Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad už treniruotes pinigai būdavo duodami V. P., tačiau teisme parodė, kad ar V. P. rinko pinigus, jis nežino, gali būti, kad taip parodė iš bendro supratimo. Teisėjų kolegijos nuomone remiantis tokiais parodymais daryti kategorišką išvadą, jog pinigai už vaikų treniruotes buvo renkami, negalima.

14. Iš tiesų, liudytojas H. G. parodė, kad tėvai už jo treniruojamų vaikų treniruotes perduodavo pinigus jam, jis pinigus atiduodavo V. P.. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad pinigus už treniruotes rinkdavo jis pats, juos perduodavo V. P., taip pat šiais pinigais liudytojas atsiskaitydavo už aikštelių nuomą, jei nebūdavo V. P.. V. P. žinojo, kad už treniruotes yra renkami pinigai, taip pat jis žinojo, kad pinigai, kuriuos jis jam perduodavo, yra surinkti už treniruotes. Tačiau daugiau objektyvių duomenų patvirtinančių tokius liudytojo H. G. teiginius nėra. Pats liudytojas nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių, kad gavo iš tėvų pinigus, jis neturėjo, ar kiti treneriai taip pat imdavo pinigus už treniruotes, jam nežinoma. Šiuo gi atveju pinigų už vaikų treniruotes faktas nerastas, dokumentų, jog už vaikų treniruotes buvo sumokėta, taip pat nėra, kokiu laikotarpiu, būdu buvo renkamos sumos, iš kokių vaikų grupių nenustatyta, tuo tarpu prokuroro mynimų liudytojų parodymai nėra informatyvūs. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog Asociacijoje buvo renkamos konkrečios pinigų sumos už vaikų treniruotes. Kadangi kaltinimas dalyje dėl surinktų pinigų sumų už vaikų teniso treniruotes neužfiksavimo Asociacijos buhalterinėje apskaitoje, neįrodytas, todėl apylinkės teismo pagrįstai iš kaltinimo buvo pašalintas. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų V. P. taikymo

15. Priešingai nei tvirtinama prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. Č., pagal laidavimą be užstato. Vertindamas galimybę V. P. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas pirmiausia nustatė, kad V. P. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo aspektu Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama. V. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Taigi egzistuoja BK 40 straipsnyje 2 dalies 1 punkte esanti sąlyga.

16. Prokuroras daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena sąlygų, būtinų atleidžiant V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės – V. P. nepripažįsta kaltės ir dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nesigaili. Prokuroras nurodo, kad V. P. neigiant aplinkybę, kad rinko ir neapskaitė Asociacijai mokamų piniginių lėšų už vaikų treniruotes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šis prisipažino dėl padarytos veikos. Tačiau ši aplinkybė apylinkės teismo buvo pripažintina, kaip neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai išvadai, todėl šis skundo argumentas nebevertintinas.

17. Pažymėtina, jog teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu duotus V. P. parodymus dėl neišrašytų kasos pajamų orderių, nepajamuotų lėšų apskaitoje, įsigytų prekių, paslaugų iš kitų subjektų, tačiau neapskaitytų apskaitos registruotose, mokėjimo darbo užmokesčio grynaisiais, neapskaičius šių lėšų apskaitoje, o taip pat parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kitus byloje esančius duomenis ir pagrįstai pripažino prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Šiuo atveju V. P. pripažino reikšmingas faktines aplinkybes jam inkriminuoto nusikaltimo ta apimtimi, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl ir teisėjų kolegija laiko, kad yra pagrindo konstatuoti, jog yra V. P. atsakomybę lengvinanti atsakomybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. V. P. tvirtina, kad tyčios, netinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą jis neturėjo, kad apskaitą jis tvarkė aplaidžiai dėl nežinojimo, kaip tai taisyklingai daryti, tačiau apylinkės teismas konstatavo, jog nusikaltimą V. P. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nors V. P. ir neigia BK 222 str. 1 d. nusikaltimo subjektyviąją pusę – tyčią, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. P. faktinių aplinkybių neslėpė, jas pripažino, neigiamai vertina padarytą veiką, laikytina, kad jis dėl nusikaltimo prisipažino ir gailisi. Tai, kad V. P. nurodo nežinojęs, kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą, neduoda pagrindo teigti, jog jis savo kaltės nepripažįsta visiškai ir kad jo gailėjimasis yra nenuoširdus. Todėl nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga apylinkės teismo konstatuota pagrįstai.

19. Apylinkės teismas įvertino ir V. P. asmenybę, tai, kad pirmą kartą teisiamas, aukštojo išsilavinimo, dirba, jo šeimyninę padėtį (turi 3 nepilnamečius vaikus), į jo išreikštą poziciją dėl savo veikos neigiamo vertinimo ir pagrįstai nustatė, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, kad yra pagrindo manyti, jog V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

20. Kadangi byloje duomenų apie padarytą žalą nėra, todėl dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų pagrindo pasisakyti nėra.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė tinkamai, o BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudarė pagrindą atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks apylinkės teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.